Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant: suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų B. V. ir D. V. pareiškimą, kuriuo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie yra nedarbingi ir juos išlaikė sūnus R. V., suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų esmė.

II. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdyje esmė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Dėl nedarbingumo ir išlaikymo faktų patvirtinimo.

Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Asmens išlaikymo faktas yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, jeigu apdraustasis dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, miršta, teisę į periodinę draudimo išmoką turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą. To paties įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad periodinė išmoka mokama kitiems pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) arba sukakusiems senatvės pensijos amžių asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą. Šių asmenų išlaikymo ar teisių į išlaikymą faktas nustatomas teismo sprendimu, o jų nedarbingumo faktas nustatomas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos arba teismo sprendimu. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 488 redakcija) 55.6 nustatyta, kad asmenys, norintys gauti išmoką, privalo pateikti teismų sprendimus, įrodančius į išmoką pretenduojančių asmenų išlaikymo faktą.

M. R. V. yra pareiškėjų sūnus, kas nustatyta santuokos liudijimu Nr. 274891, kuriame parašyta, kad pareiškėjai yra sudarę santuoką 1978 m, bei išrašu iš gimimo liudijimo, iš kurio matyti, kad abu pareiškėjai yra R. V. tėvai. Pareiškėjų prie pareiškimo pateiktu rašytiniu įrodymu - 2020 m. liepos 9 d. mirties įrašu Nr. 317 nustatyta, kad R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė Vokietijoje, St. Leon - Rot (duomenys neskelbtini),.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. (9.6) VPA_SP5-610 dėl R. V. nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą nustatyta, kad vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 2 punktu bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 ,,Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“, 4.11 punktu R. V. (duomenys neskelbtini), įvykęs mirtinas nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad pareiškėjų prašomas nustatyti išlaikymo faktas jiems turi juridinę reikšmę, nes pagal minėtą įstatymo normą pareiškėjai gali įgyti teisę į periodinę draudimo išmoką. Pareiškėjai kitu būdu negali gauti juridinį faktą patvirtinančių dokumentų, kad jie buvo išlaikomi R. V. jo mirties dieną, todėl juridinę reikšmę turintis faktas gali būti nustatytinas teismine tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.205 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymas mokamas vaikų ir tėvų tarpusavio susitarimu arba pagal tėvų ieškinį teismo sprendimu priteisus išlaikymą iš tėvų. LITEKO duomenimis pareiškėjai teismo sprendimu nėra pripažinti nedarbingais, jiems išlaikymas iš vaikų nėra priteistas. R. V. galėjo su pareiškėjais susitarti dėl išlaikymo jiems teikimo, tačiau nagrinėjamoje byloje neužtenka nustatyti, kad jis teikė išlaikymą tėvams, bet būtina nustatyti, kad tėvai buvo nedarbingi ir jiems buvo reikalinga parama, t. y. be formaliojo pagrindo kartu tam turi būti ir materialusis pagrindas – asmeniui privalo būti reikalingas išlaikymas. Teikiama turtinė pagalba turi būti pareiškėjo pagrindinis ir nuolatinis jo pragyvenimo šaltinis, be kurio jis negalėtų patenkinti svarbiausių savo poreikių. Išlaikymu pripažįstamas jo teikimas pinigais, daiktais, vertybiniais popieriais ir kitais būdais. Nustačius šias aplinkybes, būtina taip pat nustatyti, ar galimai išlaikymą teikęs asmuo pagal savo turtinę padėtį galėjo teikti išlaikymą, ir ar realiai jį teikė.

Norint patvirtinti išlaikymo faktą būtina nustatyti jo reikalingumo būtinumą. Išlaikymo reikalingumui konstatuoti lemiamos reikšmės neturi kompetentingų institucijų nustatytas ar nenustatytas darbingumo lygis, invalidumo grupė, bet būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad asmens mirties dieną pareiškėjas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Būtina vertinti, ar asmuo išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams.

Į bylą pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pažyma apie pareiškėjai D. V. išmokėtas išmokas, nustatyta, kad ji gauna senatvės pensiją, kuri 2020 m. sausio - liepos mėnesiais buvo 252,98 Eur/mėn.. Pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pažyma apie pareiškėjui B. V. išmokėtas išmokas, nustatyta, kad jis gauna netekto darbingumo pensiją, kuri 2020 m. sausio –liepos mėnesį sudarė 318,73 Eur.. Remianti CK 3.88 straipsnio 1 dalies 6 punktu šios gautos pajamos yra bendroji jungtinė nuosavybė, kurios dalys yra lygios. Todėl darytina išvada, kad R. V. mirties dieną, pareiškėjai bendrai gavo 571,71 Eur pajamų, kiekvienam teko po 285,85 Eur, kas nežymiai (apie 30 Eur) viršijo minimalios pensijos dydį. Be to pareiškėjo B. V. AB ,,Swedbank“ banko sąskaitos išrašu už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2021-01-12 nustatyta, kad jis gavo darbinių pajamų, nes į sąskaitą gautas darbo užmokestis iš Kaišiadorių rajono žemės ūkio bendrovės ,,Ž.s.“: 2018-08-10 gavo 43,33 Eur, 2018-09-10 -182 Eur, 2018-10-12 - 182 Eur, 2018-11-02 – 228,96 Eur, iš viso 2018 m.-636,29 Eur, arba į 53 Eur/ mėn; 2019-09-06 gavo 21,34 Eur, 2019-10-11 – 112,05 Eur, 2019-10-31 -146,85 Eur; iš UAB ,,V.“ gavo 2019-09-06 – 15,92 Eur; 2019-10-10 – 83,57 Eur; 2019-11-05 – 109,53 Eur, iš viso 489,26 Eur, arba 41 Eur/ mėn.; iš Kaišiadorių rajono žemės ūkio bendrovės ,,Ž. S.“ gavo 2020-10-09 91,24 Eur, 2020-11-03 -109,89 Eur; iš UAB ,,V.“ gavo 2020-10-08 122,49 Eur; 2020-11-06- 147,52 Eur; iš viso 471,14 Eur, arba 39 Eur/ mėn.. Šios darbinės pajamos padidina pareiškėjų šeimos mėnesines pajamas iki daugiau kaip 600 Eur per mėnesį. Pareiškėjas B. V. teigė, kad gaunantys naudos iš nuomojamos žemės, nors tiksliai nenurodė gaunamos naudos vertės, tačiau akivaizdžiai nurodė gaunantys turtinę naudą, t. y. už žemę parveža malkų, padeda supjauti, sukapoti, nuveža pas daktarus, duoda grūdų paukščiams, pasodina bulvių, daržovių, kas be abejonės realiai padidina jų pajamas. Pareiškėjo B. V. paaiškinimu teismo posėdyje, bei jo AB ,,Swedbank“ banko sąskaitos išrašu nustatyta, kad jis 2019-11-06 į sąskaitą įnešė 1320 Eur, 2019-12-13 įnešė 600 Eur., iš viso 1920 Eur., kaip teismo posėdyje jis nurodė, už parduotus gyvulius, kuriuos jie laikė iki 2019 metų pabaigos. Jokių rašytinių įrodymų apie deklaruotus laikomus gyvulius nepateikė.

Pareiškėjai teismo nurodymu pateikė rašytinius įrodymus apie savo patiriamas išlaidas. UAB ,,Vilkaviškio vandenys“ 2021-01-22 raštu Nr. ST-15 nustatyta, kad B. V. už geriamojo vandens tiekimo paslaugas, adresu (duomenys neskelbtini),., 2019-2020 metais sumokėjo 292,34 Eur, kas sudaro vidutiniškai 12,18 Eur/mėn.. Pateiktais ,,Perlas“ kvitais nustatyta, kad už elektrą 2020 m. lapkričio 20 d. sumokėta 58,06 Eur, 2020 m. rugpjūčio 22 d. – 40,25 Eur, 2020 m. rugsėjo 22 d. -41,21 Eur, 2020 m. gegužės 21 d. – 64,02 Eur, 2020 m. liepos 23 d. – 41,08 Eur, 2020 m. kovo 20 d. -68,19 Eur, 2020 m. balandžio 21 d. -73,56 Eur; 2020 m. sausio 27 d. – 86,97 Eur; 2020 m. vasario 24 d. -44,06 Eur; vidutiniškai 57 Eur/mėn.; 2019 m. sausio 24 d. -66,16 Eur; 2019 m. kovo 22 d. -60,05 Eur; 2019 m. gegužės 23 d. -74,09 Eur; 2019 m. balandžio 19 d. – 67,85 Eur; 2019 m. liepos 24 d. -47,96 Eur; 2019 m. birželio 22 d. -45,10 Eur; 2019 m. rugpjūčio 24 d. -40,94 Eur; 2019 m. rugsėjo 23 d. – 46,53 Eur; 2019 m. spalio 24 d. -63,30 Eur; 2019 m. lapkričio 25 d. - 69,93 Eur; 2019 m. gruodžio 21 d. -57,46 Eur., vidutiniškai 58 Eur/ mėn.. Taip pat pateikta PVM sąskaita – faktūra 2021 m. sausio 28 d. TSA Nr.0725495 nustatyta, kad B. V. pirko 3,290 t. anglių, kurių kaina 150 Eur su PVM, iš viso sumokėjo 493,50 Eur.. Duodamas paaiškinimus, jis nurodė, kad žiemai perka apie 20 kubų malkų, kurių vertė po 22-23 Eur, iš viso 460 Eur, bei anglių 3-5 tonas, kas daugiausia sudarytų 750 Eur, bendroje sumoje daugiausia 1210 Eur, kas sudaro apie 100 Eur/ mėn.. Pareiškėjas B. V. nurodė, kad mėnesiui jiems reikia vieno dujų baliono, kurio kaina 20 Eur, tačiau jokių patvirtinančių dokumentų apie tai teismui nepateikė. Nurodė, kad už šiukšles mokantis per metus virš 114 Eur, kas sudarytų apie 9,5 Eur./mėn.. Susumavus nurodytas išlaidas darytina išvada, kad pareiškėjų bendros komunalinės išlaidos mėnesiui yra vidutiniškai apie 200 Eur/ mėn..

Abu pareiškėjai nurodė, kad jie visą laiką gyveno kartu su dviem sūnumis, t.y. kartu gyveno liudytojas D. V., bei mirusysis R. V., ką patvirtino ir pastarojo draugė liudytoja J. B.. Todėl teismo vertinimu komunalinės išlaidos turi būti dalinamos keturiems asmenims, kas sudarytų po 50 Eur/mėn., nors B. V. ir parodė, kad jie už elektrą, komunalinius patys susimokėdavę. Pareiškėja D. V. teigė, kad sūnus R. prisidėdavo pinigais prie buities. Nors pareiškėjai nenurodė savo išlaidų maistui kas mėnesį, tačiau iš pareiškėjo B. V. paaiškinimo matyti, kad jie turi paukščių, jiems pasodina bulvių, daržovių, dėl ko jiems išlaidos maistui yra mažesnės, nes nereikia visko pirkti parduotuvėje. Be to teigė, kad anksčiau laikė gyvulius. Kad pareiškėjai augindavo daržoves, patvirtino ir liudytoja J. B., teigdama, kad R. atveždavo daržovių iš tėvų. Liudytojas D. V. taip pat nurodė, kad ant maisto susimetantys, kartais pats perkasi. Liteko sistemoje esančiais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad liudytojas D. V. nuo 2021-01-01 gauna 143,81 Eur Sodra išmoką; 2020 m. gaudavo 131,29 Eur Sodra išmoką; 2017-2019 m. jis dirbo UAB ,,A.“, gavo atlyginimą, bei gaudavo 120 Eur išmoką iš Sodros; 2020 m. jis gaudavo 131,29 Eur išmoką, bei atlyginimą iš UAB ,,A.“ iki 2020-11-20. Nors jo gaunamas atlyginimas nebuvo didelis, tačiau šie duomenys rodo, kad jis turėjo pajamų, savo dydžiu nenusileidžiančių tėvų pajamoms, dėl ko turėjo realią galimybę bei pareigą prisidėti prie bendro šeimos ūkio. Pareiškėjai su sūnumis vedė bendrą ūkį, todėl jei kiekvienas būtų prisidėjęs lygiai prie komunalinių paslaugų, tai pareiškėjams jos būtų atsiėję po 50 Eurų, dėl ko būtų kiekvienam likę kitoms išlaidoms po maždaug 250 Eur/ mėn.., kas atitinka minimalios pensijos dydį.

Pareiškėjai iš esmės jų išlaikymo faktą ir jo reikalingumą grindžia tuo, kad sūnus R. V. jiems bendrai duodavo 100-150 Eur/mėn. vaistams. Pareiškėjų pateiktais į bylą rašytiniais įrodymais - kardiologo konsultacija nustatyta, kad B. V. 2018-01-02 buvo konsultuotas kardiologo. 2019-05-13 įrašu nustatyta, kad jam nustatyta juosmens ir kitų tarpslenkstelinių diskų ligos su radikulopatija. 2018 m. balandžio 17 d. gydytojo įrašu nustatyta, kad jam nustatytas nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais. 2019-01-04 gydytoju įrašu nustatyta, kad jam nustatyta hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo, skirti vaistai Nebilet 5MGX1., canocombi 16/12 mgx1. Ta pati diagnozė jam buvo nustatyta ir 2020-03-05 gydytojo išrašu, skirti vaistai Nebilet 5 mgx1, candesartyanum 32 mgx1 30 tb. 2019-01-21 jam nustatyta kepenų seatozė, dešinio inksto sistos, kairio inksto akmenligė, tas pats diagnozuota ir 2020-02-03. 2020-03-03 gydytojo įraše nurodyta, kad jis skundžiasi kelių sąnarių skausmu, šiuo metu kelių endeprotezavimo nenori. UAB ,,Vilkaviškio šeimos klinika“ medicinos dokumentų išrašu nustatyta, kad jam diagnozuota hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo, jis 2018-2020 metais reguliariai lankėsi pas šeimos gydytoją, jam buvo išrašyti kompensuojami antihipertenziniai vaistai Valsacombi, Nebilet, Canocombi, candesartani, vaistai nuo podagros – Allopurinolis, bei nekompensuojamas vaistas Mildronatas 500 mg N60 tablečių. Gydytojo įrašu nustatyta, kad D. V. 2020-02-03 nustatyta pneumonija, ji lėtines ligas, alergijas neigia, taikytas medikamentinis gydymas. 2020-02-03 ligos epikrize nustatyta, kad D. V. yra nustatytos gretutinės ligos –hipertenzinė širdies liga su širdies nepakankamumu (staziniu), stazinis širdies nepakankamumas, taikomas medikamentinis gydymas. UAB ,,Vilkaviškio šeimos klinika“ medecinos dokumentų išrašu nustatyta, kad D. V. diagnozuota hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo, jai buvo 2020-09-09, 04.24,05.13, 08.12 išrašomi kompensuojami vaistai Valtricom, bei nekompensuojami Alprozolamas 0,5 mg N60, bei triazolamas 250 mcg. 2020-09-21 medicinos dokumentų išrašu nustatyta, kad ji gydyta Marijampolės ligoninės PL skyriuje 2020-09-02---2020-09-21. Jai išrašyti receptai 100 proc. kompensuojamiems vaistams Mirtazapin ir Sertralin. Pareiškėjų pateiktais aukščiau paminėtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad jie turi tam tikras ligas, kurios daugiau susiję su jų amžiumi, jokių sunkesnių ligų, dėl ko jiems būtų reikalinga nuolatinė slauga, ar būtų reikalinga pirkti brangius nekompensuojamus vaistus, jiems nekonstatuota. Nors pareiškėja D. V. teismo posėdyje paaiškino, kad ji pirko vaistus, kurie mėnesiui kainuodavo 50-60 Eur, tačiau jų pavadinimų negalėjo nurodyti, jokių rašytinių įrodymų dėl jų įsigijimo teismui nepateikė. Pareiškėjas B. V. taip pat tiksliai negalėjo paaiškinti kiek kokie vaistai kainavo, nurodė pavadinimus, vieno vaisto apytikslę kainą, kad visi vaistai kainuodavo per mėnesį apie 50 Eur, tačiau jokių rašytinių įrodymų apie jų įsigijimą nepateikė.

Nors pareiškėjai teigia, kad jiems pragyvenimui trūko pajamų, ypač vaistams, tačiau jie remiantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, nepanaudojo visų galimybių tokioms lėšoms gauti. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, kad pareiškėjai turi savo nuosavybės teise adresu (duomenys neskelbtini),. vieno buto gyvenamąjį namą, 1986 m. statybos pabaigos, 100 proc. baigtumo, vietinis centrinis šildymas, vietinis vandentiekis, vietinis nuotekų šalinimas, dujos suskystintos, vienas aukštas, bendras plotas 214,54 kv.m, naudingas plotas 153,14 kv. m., gyvenamasis plotas 105,84 kv.m., rūsių plotas:58,40 kv.m.. Prie namo yra ūkinis pastatas , kurio užstatytas plotas 24,09 kv.m., ūkinis pastatas - 44,89 kv. m., ūkinis pastatas - 54,56 kv.m., ūkinis pastatas -96,80 kv.m., kiemo rūsys. Pareiškėjai nurodė, kad šiame name gyvenantys. Tačiau pareiškėjams nuosavybės teise taip pat priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini),, kuris yra iš dviejų kambarių, su rūsiu, vienas aukštas, vietinis šildymas, vandentiekis, nuotekų šalinimas, dujos suskystintos, viryklė dujomis, bendras naudingas plotas 52,14 kv.m., naudingas - 29,71 kv.m.. Be to šiam butui priklauso ūkinis pastatas, 16 kv.m, stoginė 5 kv.m, ¼ kiemo aikštelės, šulinio; nuosavybės teisė nuo 1994 m. birželio 10 d. įregistruota B. V. vardu, t. y. jis įgytas santuokoje. Nors pareiškėjas B. V. teismo posėdyje paaiškino, kad butas yra prastos būklės, nenaudojamas, jo niekas neperka, tačiau kartu paaiškino, kad visi kiti trys butai name yra gyvenami, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad butą jis pardavinėjo, ir jo niekas nepirko. Pareiškėjai galėtų gauti papildomų pajamų įsikėlę į butą, pardavę namą, ir gautą piniginių lėšų skirtumą panaudodami pragyvenimui bei buto remontui. Be to nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais nustatyta, kad D. V. vardu registruotas žemės ūkio paskirties 3,0897 ha sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė 2019-08-08 duomenimis yra 8510 Eur., dėl sklypo sudaryta panaudos sutartimi su A. P.; D. V., B. V. vardu registruotas žemės ūkio paskirties 0,49 ha, kurio vidutinė vertė 1370 Eur; dėl kurio sudaryta panaudos sutartis su A. P.; 1,68 ha žemės ūkio paskirties sklypas, kurio vidutinė vertė 4890 Eur; sudaryta panaudos sutartis su A. P.. Vertė yra nustatyta masiniu vertinimu, realiai šiuo metu žemės vertė turėtų būti didesnė. Pareiškėja D. V. teismo posėdyje paaiškino, kad žemės neparduodantys, nes norintys anūkams palikti ką nors. Be to, kaip nurodė pareiškėjas B. V. teismo posėdyje dėl turimos žemės, jis negavo iš seniūnijos kompensacijos kurui, t.y. turimas turtas užkirto jam galimybę pasinaudoti savivaldybės parama. Nors pareiškėjas B. V. nurodė, kad žemės niekas neperka, nes maži sklypai, tačiau jokių rašytinių įrodymų pagrindžiančių šį faktą nepateikė. Šis turimas turtas rodo, kad pareiškėjai turi nekilnojamo turto, kuriuo patys realiai nesinaudoja, jį gali realizuoti, gauti pajamų pragyvenimui, taip pat gydymuisi, o ne jį laikyti kaip palikimą įpėdiniams. Pareiškėjai turi dar tris vaikus, iš kurių ateityje gali prisiteisti išlaikymą, jeigu jis būtų reikalingas.

Be to pareiškėjo B. V. AB ,,Swedbank“ banko sąskaitos išrašu nustatyta, kad joje gaunamos lėšos iš esmės buvo išgryninamos, dėl ko jų panaudojimo nustatyti nėra galimybės. 2019-11-06 į sąskaitą buvo įnešta 1320 Eur, 2019-12-13 įnešta 600 Eur., iš viso 1920 Eur.. Taip pat papildomai gauta UAB ,,M.“ 3000 Eur laidojimo pašalpa darbuotojui mirus, aukos sumoje 355 Eur, 19262,39 Eur išmoka iš VSDFV už R. V., 312 Eur laidojimo pašalpa iš savivaldybės. Atmetus šias sumas, pareiškėjo sąskaitoje buvo sutaupyta 3591,73 Eur nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio. Šie duomenys rodo, kad pareiškėjai nuo 2019 m. rugsėjo mėn. turėjo pakankamai lėšų vaistus pirkti už savo pinigus, ir jiems joks išlaikymas nebuvo būtinas.

Liudytojas G. Z. teismo posėdyje patvirtino, kad jis matydavęs, kaip R. V. duodavo tėvams po 100 Eur, kitą kartą davė 150 Eur, duodavo, kad tėvai geriau gyventų, ant malkų. K. R. duodavo pinigų tėvams teigė ir liudytoja J. B., tačiau tikslių sumų negalėjo įvardinti. L. V. Š. teigė, kad R. V. duodavo pinigų tėvams, tačiau jo parodymų teismas nelaiko byloje įrodymais, kadangi jis davė parodymus apie daug senesnius laikus, t. y. 2011-2012 metus, o teisinės reikšmės turi laikotarpis prieš R. V. mirtį, kai 2015 m. pareiškėja tapo pensininke. Liudytojas D. V. teigė, kad brolis R.duodavo tėvams ant maisto, malkų. UAB ,,M..“ pateikta pažyma nustatyta, kad R. V. 2020 m. sausio – birželio mėnesiais gavo 3176,58 Eur darbo užmokesčio, kas sudaro vidutiniškai 529,43 Eur/mėn., taip pat jam buvo išmokėta 3054 Eur dienpinigių, kas sudaro vidutiniškai 509 Eur/mėn.. Liudytoja J. B. teigė, kad ji gyveno iš vaikų pašalpų, o R. prisidėdavo tik 50-100 Eur vaiko išlaikymui, jos neišlaikydavo. Įvertinęs šiuos duomenis teismas daro išvadas, kad jais įrodyta, jos R. V. duodavo pareiškėjams tėvams tam tikras pinigų sumas -100-150 Eurų, ir jas pagal gaunamas pajamas ir turimas išlaidas galėdavo duoti, tačiau teismo vertinimu nėra pagrindo daryti išvados, kad įrodyta, jog jis jas duodavo būtent vaistams įsigyti kaip paramą tėvams, kadangi jis gyveno su tėvais kartu, vedė bendrą ūkį, turėjo prisidėti prie komunalinių išlaidų, bendrai valgomo maisto ir t.t.. Darant prielaidą, kad šias išlaidas padengė patys pareiškėjai, darytina išvada, kad jeigu R. V. būtų atitinkamai prisidėjęs prie bendro ūkio, tai tėvams būtų užtekę savų lėšų vaistams, ir kitoms būtiniausioms išlaidoms. Be to trūkstamas lėšas vaistams pareiškėjai galėjo gauti iš turimo nenaudojamo turto.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, išklausius pareiškėjų ir jų atstovo paaiškinimus, įvertinus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, teismui nustačius, kad pareiškėjai patikimai neįrodė, kad jų sūnaus R. V. duodami pinigai buvo skirti vaistų įsigijimui, o ne prisidėjimas šeimos nario prie bendros buities, jiems reikalingų išlaidų suma sudarė nedidelę dalį jų pajamų, kurią jie galėjo padengti racionaliai naudodami turimą nekilnojamą turtą, t. y. parduodami namą, įsikeldami į butą, arba parduodami nenaudojamą butą ir turimą žemę, į piniginių lėšų sutaupymo faktą pareiškėjo banko sąskaitoje, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjų teismui pateiktų įrodymų pagrindu nėra pakankamo faktinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjai sūnaus R. V. mirties dieną buvo jo išlaikomi, jiems buvo reikalingas jo išlaikymas, todėl pareiškėjų prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį išlaikymo faktą atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CK 1.5 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 178, 185 straipsniai).

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šioje byloje suinteresuoti asmenys jokių išlaidų atlyginimo iš pareiškėjų neprašė. Pareiškėjai paduodami pareiškimą sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį, kuris, remiantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, nėra jiems gražintinas. CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato neatlygintinumą tik dalyvaujančių byloje asmenų išlaidų, tačiau nepasisako apie neatlygintinumą valstybės patirtų išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos, nes jos (8,34 Eur) kiekvienam iš pareiškėjų neviršija minimalios 5 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija nuo 2015-01-01: Nr. 1R-298/1K-290, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-09-24, i. k. 2014-12793).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Netenkinti visiškai pareiškėjų B. V. ir D. V. pareiškimo.

Pareiškėjams ir suinteresuotam asmeniui ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos išsiųsti teismo sprendimo patvirtintas kopijas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.