- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-08
- Bylos Nr.
- 2A-674-198/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00771-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pran.), Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- G. P.
- Ieškovas
- AB DNB banko
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-674-198/2012
Teisėjas Algirdas Baliulis Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00771-2011-1
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. lapkričio 8 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. P. ir prisidėjusių prie apeliacinio skundo J. P. ir L. P. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-44-277/2012 pagal ieškovo AB DNB banko ieškinį G. P., J. P. ir L. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana), tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, BUAB „Riedulys“, BUAB „SV Investicija“, BUAB „ATO projektai“, M. M., I. G., G. B., K. D., R. V. ir D. V..
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovas actio Pauliana ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis dvi 2009-02-27 sutartis, pagal kurias atsakovas G. P. padovanojo savo sūnui J. P.: 1) 5,26 ha žemės sklypą, esantį Ignalinos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime; 2) 106/318 dalis 3,18 ha žemės sklypo, 1/3 dalį gyvenamojo namo ir 1/3 dalį pastato kaimo turizmui, esančių Ignalinos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime. Ieškovas nurodė, kad sudarė tris kreditavimo sutartis, už kurių tinkamą įvykdymą laidavimo sutartimis įsipareigojo atsakyti atsakovas G. P. ir kiti laiduotojai: 1) 2006-01-16 sutartis, pagal kurią UAB „SV Investicija“ suteikta 1 150 000 Lt paskola iki 2007-12-31; 2) 2006-03-23 sutartis, pagal kurią UAB „Riedulys“ suteikta 1 700 000 Lt paskola iki 2008-03-23; 3) 2006-09-12 sutartis, pagal kurią UAB „ATO projektai“ suteikta 850 000 Lt paskola iki 2008-09-12. Paskolas gavusios bendrovės savo prievolių grąžinti gautas paskolas ir sumokėti palūkanas neįvykdė, todėl ieškovas 2008-12-12, 2008-12-29 ir 2009-02-23 Vilniaus apygardos teisme pareiškė ieškinius dėl skolų priteisimo iš paskolas gavusių bendrovių ir laiduotojų, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laiduotojų turto areštą. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismai atsisakė, motyvuodami tuo, kad įkeisto turto pakanka skoloms pagal pareikštus ieškinius padengti. Vilniaus apygardos teismo 2009-05-27, 2009-10-16 ir 2012-03-26 sprendimais UAB „ATO projektai“, UAB „SV investicija“ ir UAB „Riedulys“ skolos priteistos ir iš laiduotojų, tarp jų ir atsakovo G. P.. Bendra reikalavimų suma yra 3 884 785,82 Lt. Visoms trims bendrovėms buvo iškeltos bankroto bylos: UAB „Riedulys“ 2009-11-25, UAB „ATO projektai“ 2010-11-09, UAB „SV Investicija“ 2011-05-09. Bankroto procese vykdant įkeisto turto pardavimą, paaiškėjo, kad įkeisto turto vertės nepakaks skoloms sumokėti, nes jo vertė sumažėjo. 2011-10-27 buvo patikrinti Nekilnojamojo turto registro duomenys ir paaiškėjo, kad G. P. 2009-02-27 sutartimis dalį savo nekilnojamojo turto padovanojo vaikams M. P. ir J. P.. Sumažinęs savo turimo turto mastą sudarė realią grėsmę, kad skolų iš atsakovo nepavyks išieškoti ir jų išieškojimas užtruks gerokai ilgiau. Nekilnojamojo turto registro duomenis apie atsakovų G. P. ir J. P. turtą banko darbuotojas tikrino ir 2010-06-14, bet tuo metu dar nebuvo pagrindo teigti, kad sudaryti sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises. Kad sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises tapo akivaizdu tik po to, kai įkeisto UAB „ATO projektai“ ir UAB „Riedulys“ turto 2011 metais nepavyko parduoti varžytinėse ir UAB „Riedulys“ priklausęs turtas, kuris įkeitimo metu įvertintas 2 300 000 Lt, 2011-03-25 parduotas tik už 110 200 Lt, todėl CK 6.66 str. 3 d. numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-06-21 sprendimu ieškinį patenkino. Pripažino negaliojančiomis 2009-02-27 dovanojimo sutartis, kuriomis sutuoktiniai L. P. ir G. P. jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį 5,26 ha žemės sklypą, esantį Ignalinos r. (duomenys neskelbtini) k. ir 106/318 dalis 3,18 ha žemės sklypo, 1/3 dalį gyvenamojo namo, 1/3 dalį pastato kaimo turizmui, esančių Ignalinos r. (duomenys neskelbtini) k., padovanojo savo sūnui J. P. ir grąžino minėtą turtą L. P. ir G. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, priteisė iš G. P., J. P. ir L. P. bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad ieškovas suteikė tris paskolas: 1) 2006-01-16 sutartimi UAB „SV investicija“ suteikta 1 150 000 Lt paskola; 2) 2006-03-23 sutartimi UAB „Riedulys“ suteikta 1 700 000 Lt paskola; 3) 2006-09-12 sutartimi UAB „ATO projektai“ suteikta 850 000 Lt paskola. Įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui įkeisti nekilnojamieji daiktai ir sudarytos kelios laidavimo sutartys. Atsakovas G. P. tapo vienu iš laiduotojų: 2006-01-16 sutartimi už UAB „SV Investicija; 2006-03-23 sutartimi už UAB „Riedulys“; 2006-09-12 sutartimi už UAB „ATO projektai“. Skolininkai sutartyse numatytais terminais savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl ieškovas 2008-12-12, 2008-12-29 ir 2009-02-23 Vilniaus apygardos teisme pareiškė ieškinius, prašydamas priteisti skolą solidariai iš skolininkų ir laiduotojų ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant ir laiduotojų turtą. Vilniaus apygardos teismas 2008-12-16 nutartimi areštavo UAB „ATO projektai“ ir laiduotojų turtą, bet Lietuvos apeliacinis teismas 2009-02-05 nutartimi minėtą nutartį panaikino, konstatavęs, kad ieškovo reikalavimų užtikrinimui pakanka įkeisto turto vertės. Prašymai taikyti UAB „Riedulys“, UAB „SV Investicija“ ir laidavusių asmenų turto areštą atmesti, konstatavus, kad ieškovo reikalavimų užtikrinimui pakanka įkeisto turto vertės. Atsakovas G. P. 2009-02-27 sutartimis dvylika nekilnojamųjų daiktų padovanojo savo sūnums J. ir M. P..
Teismas padarė išvadą, kad yra visos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) Ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, nes pagal laidavimo sutartis atsakovas solidariai su pagrindiniais skolininkais ir kitais laiduotojais privalo sumokėti ieškovui 3 884 785,82 Lt. Atsakovo prievolė nėra pasibaigusi, todėl, neturi reikšmės aplinkybės, kad teismų sprendimų, kuriais priteistos UAB „SV Investicija“ ir UAB „ATO projektai“ skolos, vykdymas sustabdytas, o teismo sprendimas dėl UAB „Riedulys“ skolos dar neįsiteisėjo. 2) Ginčijamais sandoriais buvo pažeistos kreditoriaus teisės, nes, atsižvelgiant į mokėtinas sumas, tai, kad pagrindiniai skolininkai bankrutavo, o įkeistas nekilnojamasis turtas realizuojamas dvidešimt kartų pigiau nei buvo įvertintas įkeitimo metu ir kreditoriaus gaunamos sumos už realizuotą įkeistą turtą nesudaro net šimtosios dalies skolos, bet koks laiduotojo savo turto sumažinimas perleidžiant nekilnojamąjį daiktą, sudaro grėsmę, kad įsipareigojimai nebus tinkami įvykdyti. 3) Atsakovas ginčijamų sandorių sudaryti neprivalėjo. 4) Atsakovas buvo nesąžiningas, nes žinojo, kad jie pažeis kreditoriaus teises. Sandoriai sudaryti po ieškinių pareiškimo teisme, žinant, kad kreditorius siekia nukreipti skolos išieškojimą į laiduotojų turtą ir tuoj po to, kai buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Pirmos instancijos teismo 2008-12-16 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones apeliacinės instancijos teismas panaikino 2009-02-05 o jau 2009-02-27 sudarytos dvylika sutarčių. Skolininkas sudarė sandorį su savo vaikais. Atsakovai CK 6.67 str. 1 d. 1 p. prezumpciją paneigiančių įrodymų nepateikė. 6) Nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas apie ginčijamus sandorius sužinojo 2010-06-14, bet iki 2011-03-25 nebuvo įvykių, dėl kurių galima būtų manyti, kad teismų nutartys atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konstatuojant, kad ieškinio reikalavimams užtikrinti užtenka įkeisto turto vertės, yra neteisingos, nes dar nevyko arba nebuvo baigtos bankrutuojančių įmonių, už kurias atsakovas laidavo, įkeisto turto pardavimo iš varžytinių procedūros. Tikroji turto vertė paaiškėja realizuojant jį iš varžytinių, todėl ieškovui tapo žinoma, kad jo teisės ginčijamais sandoriais pažeistos po to, kai 2 300 000 Lt vertės UAB „Riedulys“ įkeistas turtas nebuvo iš varžytinių parduotas, o 2011-03-25 J. P. nupirktas tik už 110 200 Lt ir po to, kai UAB „ATO projektai“ įkeistas turtas, įkeitimo metu vertintas 1 190 000 Lt, iš trijų varžytinių 2011 metais nebuvo parduotas ir kreditorių susirinkimo 2011-12-12 nutarimu leistas parduoti už 75 000 Lt. Teismo nuomone, vienerių metų ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2011-03-25 ir iki ieškinio pareiškimo 2011-12-12 nėra pasibaigęs (b. l. 27-31).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas G. P. prašo Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012-06-21 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Mano, kad sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, pažeistos įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normos, netinkamai nustatytos esmines bylos aplinkybės dėl ieškovo kreditorinio reikalavimo teisės ir dėl ieškinio senaties termino. Teismas nesiaiškino daugelio reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, dėl ko sprendimas nemotyvuotas, neatitinka CPK 270 str. reikalavimų sprendimo turiniui, netinkamai taikytos ieškinio senatį reglamentuojančios teisės normos, netinkamai nustatyta senaties termino pradžia.
Apeliantas teigia, kad teismas neįvertino visų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant, ar ieškinio pareiškimo metu ieškovas turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į G. P., teismo išvada nemotyvuota ir nepagrįsta. Tol kol kiti teisminiai procesai, kuriuose sprendžiami ginčai dėl skolos priteisimo iš G. P., kaip laiduotojo, nėra užbaigti, nėra neginčijamų įrodymų dėl ieškovo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės G. P. atžvilgiu. Nėra pagrindo teigti, kad galutiniame teisminių procesų rezultate ieškovas turės reikalavimo teisę į G. P., o jei ir turės - yra neaiškus reikalavimo dydis. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, kad ieškovas iš vis neįgis kreditorinio reikalavimo į jį ir dėl jų nepasisakė. Todėl sprendimas yra nemotyvuotas, neatskleista bylos esmė.
Žemesnės instancijos teismas
UAB „Riedulys" bankroto procedūra yra užbaigta, įmonė 2011-12-20 išregistruota iš juridinių asmenų registro. UAB „Riedulys" prievolės ieškovui yra pasibaigusios, o tuo pačiu pasibaigė ir G. P. laidavimo prievolė už šią įmonę. Vilniaus apygardos teismas 2012-03-26 sprendimu ieškovo naudai priteisė skolą iš G. P., kaip laiduotojo už UAB „Riedulys" prievoles. Tačiau šis teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka ir nėra įsiteisėjęs bei jokios prejudicinės galios šiai bylai neturi. Vilniaus apygardos teismas 2009-05-27 sprendimu iš UAB „ATO projektai" ir G. P. bei kitų laiduotojų solidariai priteisė 822 375,50 Lt skolą bei 11,64 % palūkanų. Tačiau 2012-01-17 nutartimi buvo sustabdytas minėto sprendimo vykdymas, nes Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjame kita civilinė byla dėl laidavimo sutarties, kuria G. P. laidavo už AB „ATO projektai" prievoles. Jeigu teismas pripažintų šią laidavimo sutartį negaliojančia, būtų pagrindas panaikinti 2009-05-27 sprendimo dalį, kuria buvo priteista skola iš G. P.. Vilniaus apygardos teismo 2009-10-16 sprendimu solidariai iš skolininko UAB „SV Investicija", G. P. ir kitų laiduotojų buvo priteista 1 284 504,07 Lt negrąžinto kredito ir 13,71% palūkanos. Tačiau šis sprendimas ieškinio pareiškimo dienai nebuvo įsiteisėjęs, vykdomasis raštas išduotas 2012-04-20. Lietuvos apeliacinio teismo 2012-02-27 nutartis buvo apskųsta kasacine tvarka, kasacinis skundas priimtas ir sustabdytas minėtos nutarties vykdymas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo galimo kreditorinio reikalavimo patenkinimui neužteks kito G. P. turimo turto, kokia yra G. P. turimo turto reali rinkos vertė ir kokią sumą pavyktų iš šio turto išieškoti. Ieškovas taip pat nepateikė jokių duomenų apie kitų laiduotojų turimą turtą, jo vertę, vykdomus išieškojimus, kokią skolos dalį jau pavyko ar pavyks išieškoti. Išaiškinimas LAT 2011-04-04 nutartyje nereiškia, kad visais atvejais, kai yra patvirtintas kreditorinis reikalavimas pagrindinio skolininko bankroto byloje, automatiškai yra nustatyta ir užfiksuota įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu ir laiduotojo skola bei jos dydis. Šiuo atveju situacija yra specifinė, nes tarp šalių nagrinėjamose kitose byloje yra kilęs ginčas dėl kreditorinio reikalavimo dydžio ir kol šie ginčai nebus išspręsti, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo.
Kreditorius neįrodė, kad jo teisės yra pažeistos. Iš VĮ Registrų centras Utenos filialo 2012-02-09 pažymos matyti, kad 2006-01-16, kai G. P. sudarė su ieškovu pirmąją laidavimo sutartį, G. P. turėjo tik 4 nekilnojamojo turto vienetus, po ginčijamo sandorio sudarymo – 9, o šiuo metu jis turi 13 nekilnojamojo turto vienetų. Tai reiškia, kad jo turtinė padėtis pagerėjo. Be to, kreditorinio reikalavimo patenkinimas gali būti nukreiptas ir į kitą turtą: G. P., kitų laiduotojų ir įmonių ieškovui įkeistą turtą. Ieškovas neįrodė, kad jo galimo kreditorinio reikalavimo patenkinimui neužteks šio kito turto (CPK 178 str.).
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino. 2010-06-14 duomenis apie atsakovų turimą nekilnojamąjį turtą patikrino ieškovo darbuotojas, kuris yra ieškovo Specialiųjų aktyvų departamento ekspertas. Sužinojęs apie ginčijamus sandorius, jis privalėjo imtis aktyvių veiksmų išsiaiškinti, ar šie sandoriai nepažeidžia ieškovo teisių. Ieškovui, kaip kredito institucijai, yra taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai. 2009-03-24, 2009-02-05, 2009-01-16 nutartimis buvo sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas. Tačiau tai nereiškia, kad po minėtų nutarčių priėmimo ieškovas nebeturėjo pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai, sekti įkeisto turto rinkos vertės pokyčius. Ieškovas jau 2009 metais, kai pareiškė ieškinius dėl skolos priteisimo ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, žinojo, kad UAB „Riedulys", UAB „SV Investicija" ir UAB „ATO projektai" įkeisto turto vertė yra ženkliai sumažėjusi ir skolos iš įkeisto turto neatgaus. Ieškovas 2008-12-10 ieškinyje, kuriuo prašė priteisti skolą iš G. P., kaip laiduotojo už UAB „ATO projektai" prievoles, solidariai su kitais atsakovais nurodė, kad įvertino aplinkybes, jog patenkinti visą banko reikalavimą iš įkeisto turto nėra galimybės - pagal 2008-09-15 UAB „Ober-llaus vertinimą, įkeisto turto likvidacinė vertė 580 000 Lt ir ji turi tendenciją mažėti. Ieškovas 2009-02-18 ieškinyje, kuriuo prašė priteisti skolą už UAB „Riedulys" prievoles, taip pat nurodė, kad įvertino aplinkybes, jog patenkinti visą banko reikalavimą iš įkeisto turto nėra galimybės - pagal 2009-01-12 UAB „Ober-Haus" vertinimą įkeisto turto likvidacinė vertė 460 000 Lt ir ji turi tendenciją mažėti. Taigi ieškovas jau 2009 metais turėjo abejonių dėl įkeisto turto vertės. Ieškovas 2010-06-14 žinojo, kad turto vertė mažėja ir jos neužteks kreditams padengti. Ieškovo turto vertinimo skyrius 2009-10-02 įvertino UAB „SV Investicija" įkeistą turtą ir nustatė, kad jo rinkos vertė yra 500 000 Lt, o likvidacinė vertė - 300 000 Lt, 2010-02-22 įvertino UAB „ATO projektai" įkeistą turtą ir nustatė, kad jo rinkos vertė yra 160 000 Lt, o likvidacinė vertė - 95 000 Lt. Ieškovas turėjo 2009-01-12 UAB „Ober-Haus" vertinimą, kuriame buvo nurodyta, kad UAB „Riedulys" įkeisto turto likvidacinė vertė buvo 460 000 Lt ir žinojo, kad ji turi tendenciją mažėti. 2010-06-14 sužinojęs apie ginčijamo sandorio sudarymą, privalėjo imtis aktyvių veiksmų sandorio sudarymo pasekmėms įvertinti. Ieškovas pareikšdamas ieškinį nuslėpė, kad apie ginčijamą sandorį sužinojo 2010-06-14, ieškinyje nurodė, kad apie jį sužinojo tik 2011-10-27. UAB „Liturta" 2010-07-30 įvertino ieškovui įkeistą UAB „Riedulys" turtą ir nustatė, kad 2010-07-29 jo rinkos vertė yra 110 000 Lt, o likvidacinė - 55 000 Lt. Šis turtas varžytinėse buvo parduotas 2011-03-25 už 110 200 Lt. Todėl 2012-06-14 dienai ieškovas privalėjo žinoti, kad įkeisto UAB „Riedulys" vertės turto nepakanka kreditui padengti, įmonė yra nemoki ir piniginių lėšų ar kito turto, iš kurių galėtų būti dengiamas visas kreditas, neturi. Teismo išvada, kad turto vertinimo pažymos buvo nepakankamos išvadai apie turto vertės sumažėjimą daryti, yra nepagrįsta. Kadangi ieškovui įkeisto turto vertė pagal turto įvertinimus ženkliai nuvertėjo ir net 2 800 000 litais buvo mažesnė už negrąžintų kreditų vertes, ieškovui nebuvo jokio pagrindo manyti, ir jis nepagrindė, kad buvo pagrindas tikėtis, jog įkeistas turtas gali būti parduotas už didesnę kainą nei yra nurodyta turto vertinimo pažymose. Apeliantas nurodo, kad šioje byloje negalima remtis ieškovo nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2012-04-25 nutartimi, nes joje nustatyta, kad laidavimo sutartyje buvo punktas, jog laiduotojas be banko sutikimo raštu neparduotų ar kitaip neperleistų kito asmens nuosavybėn turimo nekilnojamojo turto. G. P. sudarytose laidavimo sutartyse tokio draudimo nėra. Minėtoje 2012-04-25 nutartyje taip pat nustatyta, kad kai ieškovas sužinojo apie toje byloje ginčijamo sandorio sudarymą, ieškovas nebuvo atlikęs įkeisto turto įvertinimo ir nežinojo, kad šio turto vertės neužtenka ieškovo reikalavimams patenkinti. Šioje byloje yra priešingai - 2010-06-14 dienai, kai ieškovas sužinojo apie ginčijamo sandorio sudarymą, ieškovas jau buvo atlikęs jam įkeisto nekilnojamojo turto įvertinimus ir turėjo žinoti, kad įkeisto turto vertės nepakanka ieškovo reikalavimams padengti. Ieškovas nenurodė jokių priežasčių, kurios pateisintų ieškinio senaties termino praleidimą ir sudarytų pagrindą jį atnaujinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė nesutinka su atsakovo skundu ir prašo jį atmesti bei palikti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog apelianto argumentai, kad tol, kol bankas neturi įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl skolos iš jo kaip laiduotojo priteisimo, bankas jo atžvilgiu neturi galiojančios ir
neabejotinos reikalavimo teisės, nepagrįsti. Sprendžiant dėl actio Pauliana instituto taikymo, neturi reikšmės atsakovo nurodytos aplinkybės, kad teismų sprendimų, kuriais priteistos UAB „ATO projektai" ir UAB „SV investicija" skolos, vykdymas sustabdytas, o teismo sprendimas dėl UAB „Riedulys" skolos dar neįsiteisėjo. Bankas turi galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę į G. P., nes pagal laidavimo sutartis jis solidariai su pagrindiniais skolininkais ir kitais laiduotojais privalo sumokėti skolas, kurių dydžiai kaip kreditoriniai reikalavimai yra patvirtinti įsiteisėjusiomis teismų nutartimis skolininkų bankroto bylose. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad išregistravus iš Juridinių asmenų registro UAB „Riedulys", pasibaigė jo laidavimo prievolė. Bankas ieškinį G. P. dėl UAB „Riedulys" skolos priteisimo pareiškė 2009-02-23. Todėl esant priimtam 2012-03-26 sprendimui priteisti iš G. P. UAB „Riedulys" skolą, teismas pagrįstai konstatavo, kad G. P. laidavimo prievolė nėra pasibaigusi. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jo sudaryti dovanojimo sandoriai banko teisių nepažeidė. Teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybes, kad kai įmonėms yra iškeltos bankroto bylos, įkeistas turtas ženkliai nuvertėjęs, skolų mastas, už kurias atsako apeliantas kaip laiduotojas, siekia 4 mln. litų, apelianto sudaryti sandoriai, kuriais jis sumažino turto mastą, pažeidžia banko teises. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad šiuo metu jis turi dar 13 nekilnojamojo turto objektų, nepaneigia banko teisių pažeidimo ir grėsmės, kad iš dalies su banku nebus atsiskaityta ar atsiskaitymas gerokai užtruks. Pagal VĮ „Registrų centro 2012-02-09 raštą, G. P. priklausančio nekilnojamojo turto bendra rinkos vertė yra 139 240 Lt. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad bankui įkeisto ir viso laiduotojų turimo turto visiškai pakanka banko kreditoriniams reikalavimams patenkinti. Apeliantas po to, kai bankas buvo pareiškęs ieškinius įmonėms ir laiduotojams, perleido net 11 žemės sklypų. Be to, sudarytais dovanojimo sandoriais buvo pažeistos laidavimo sutarčių nuostatos - atsakovo (skolininko) pareiga garantuoti savo turtu už kredito sutarčių įvykdymą. Ieškovas nesutinka, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2010-06-14. Ieškovas apie ginčijamo sandorio sudarymo faktą sužinojo 2010-06-14, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tą pačią dieną ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti, kad sandoris pažeidžia jo teises. Teismas pagrįstai atsižvelgė, kad 2010-06-14 metu galiojo 2009-03-24, 2009-02-05, 2009-01-06 nutartys atsisakyti areštuoti atsakovo G. P. ir kitų laiduotojų turtą. Bankas neturėjo jokio pagrindo kvestionuoti ir nesivadovauti galiojančiomis teismų nutartimis. Apie tai, jog įkeisto turto vertės nepakanka skoloms padengti, bankui tapo žinoma nuo 2011-03-25, kai buvo parduotas bankui įkeistas turtas BUAB „Riedulys" bankroto byloje ir paaiškėjo, kad įkeisto turto nepakanka banko 2 071 769,96 Lt kreditoriniam reikalavimui padengti. Taip pat paaiškėjo, kad bankui įkeisto žemės sklypo vertės BUAB „ATO projektai" bankroto byloje taip pat nepakanka, nes per 2011 m. šauktas varžytynes įkeisto žemės sklypo nepavyko parduoti už 406 000 Lt kainą. Bankui nuo 2011-03-25 sužinojus, kad įkeisto turto įmonių bankroto bylose nepavyksta parduoti už kainą, kurios pakanka kreditoriniams reikalavimams patenkinti, taip pat prieš pateikiant antstoliui vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2011-11-02 vykdomuosius raštus dėl skolos iš G. P. išieškojimo, 2011-10-27 gavus išrašus iš Nekilnojamojo turto registro apie G. P. turimą turtą, bankas nepraleisdamas 1 metų senaties termino, 2011 m. gruodžio mėn. pareiškė ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Toks banko elgesys vertintinas kaip apdairus, savalaikis ir procesiškai ekonomiškas, nes actio Pauliana ieškinys buvo reiškiamas tik įsitikinus, jog ginčijamu sandoriu sumažėja laiduotojų galimybės vykdyti įsipareigojimus. Bankas atkreipia dėmesį į prieštaringą apelianto poziciją. Apeliantas teigia, kad ginčo sandoriai banko teisių nepažeidė, nes jis tebeturi pakankamai nekilnojamojo turto, tačiau kalbant apie senaties terminą, įrodinėja, jog bankas iki 2010-06-14 turėjo suvokti apie jo teises pažeidžiančius ginčo sandorius. Apeliantas teigia, kad bankas ieškinį pareiškė per anksti, nes neturi jo atžvilgiu reikalavimo teisės pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus, tačiau kalbat apie senaties terminą, įrodinėja, kad bankas ieškinį turėjo pareikšti dar anksčiau per metus nuo 2010-06-14. Bankas mano, kad jis ieškinio senaties termino nepraleido, tačiau taip pat teismo prašė senaties terminą atnaujinti CK 1.117 str. 4 d., 1.131 str. 2 d. pagrindu tuo atveju, jei teismas būtų nustatęs, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas sudarė tris kreditavimo sutartis: 1) 2006 m. sausio 16 d. sutartimi suteikė UAB „SV Investicija“ 1 150 000 Lt paskolą iki 2007 m. gruodžio 31 d.; 2) 2006 m. kovo 23 d. sutartimi - UAB „Riedulys“ 1 700 000 Lt paskolą iki 2008 m. kovo 23 d.; 3) 2006 m. rugsėjo 12 d. sutartimi - UAB „ATO projektai“ 850 000 Lt paskolą iki 2008 m. rugsėjo 12 d. Paskolų gavėjai įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui įkeitė nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypus, kurių pirkimui buvo suteiktos paskolos (1 t., b. l. 144-155). Atsakovas G. P. ir kiti laiduotojai įsipareigojo solidariai su skolininkais atsakyti visu savo turtu, jeigu skolininkai neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai prievoles kreditoriui pagal kreditavimo sutartis. Atsakovas G. P. laidavo: 1) 2006 m. sausio 16 d. sutartimi Nr.4-06L už UAB „SV Investicija (1t., b. l. 92-94); 2) 2006 m. kovo 23 d. sutartimi Nr.55-06L už UAB „Riedulys“ (1 t., b. l. 114-116); 3) 2006 m. rugsėjo 12 d. sutartimi Nr.187-06L už UAB „ATO projektai“ (1 t., b. l. 142-143). Paskolas gavusios bendrovės savo prievolių grąžinti gautas paskolas ir sumokėti palūkanas neįvykdė. Ieškovas 2008 m. gruodžio 12 d., 2008 m. gruodžio 29 d. ir 2009 m. vasario 23 d. Vilniaus apygardos teisme pareiškė ieškinius dėl skolų priteisimo iš paskolas gavusių bendrovių ir laiduotojų ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes skolininkų įkeisto turto neužteks skoloms atlyginti. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 16 d. nutartimi areštavo skolininko UAB „ATO projektai“ ir laiduotojų turtą, šią nutartį Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. vasario 5 d. nutartimi panaikino, konstatavęs, kad ieškovo reikalavimų užtikrinimui pakanka įkeisto turto vertės (1 t., b. l. 196-199). Teismai atmetė banko prašymus areštuoti skolininkų UAB „Riedulys“, UAB „SV Investicija“ ir už jas laidavusių asmenų turtą tuo pačiu motyvu, kad ieškovo reikalavimų užtikrinimui pakanka įkeisto turto vertės (1 t., b. l. 196-205). Atsakovas G. P. 2009 m. vasario 27 d. sutartimis dvylika nekilnojamųjų daiktų padovanojo savo sūnums J. P. ir M. P.. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 27 d., 2009 m. spalio 16 d. ir 2012 m. kovo 26 d. sprendimais priteisė bankui UAB „ATO projektai“, UAB „SV investicija“ ir UAB „Riedulys“ skolas solidariai iš skolininkų ir laiduotojų, tarp jų iš atsakovo G. P. (1 t., b. l. 185-192). Bendra reikalavimų suma yra 3 884 785,82 Lt. Visoms trims kreditorėms iškeltos bankroto bylos: 2009 m. lapkričio 25 d.- UAB „Riedulys“, 2009 m. lapkričio 9 d -UAB „ATO projektai“ ir 2011 m. gegužės 9 d -UAB „SV Investicija“ . UAB „Riedulys“ 2012-12-20 išregistruota 2012-12-20 iš įmonių rejestro.
Ieškovas actio Pauliana pagrindu 2011 m. gruodžio 12 d. ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiomis dvi 2009-02-27 sutartis, pagal kurias atsakovas G. P. padovanojo savo sūnui J. P.: 1) 5,26 ha žemės sklypą, esantį Ignalinos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime; 2) 106/318 dalis 3,18 ha žemės sklypo, 1/3 dalį gyvenamojo namo ir 1/3 dalį pastato kaimo turizmui, esančių Ignalinos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime.
Atsakovas G. P. mano, kad ieškovo actio Pauliana ieškinys negali būti tenkinamas, kadangi vyksta ginčas dėl skolos, todėl bankas neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės; ieškovas neįrodė, jog sandoris pažeidžia jo teises; nesumažėjo galimybių atsiskaityti, nes po ginčijamo sandorio laiduotojo nuosavybės teise valdomo turto skaičius padidėjo; ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, kurį atsakovas prašo taikyti. Teigia, kad pasibaigė laidavimas bankui už UAB „Riedulys“ suteiktą paskolą, nes skolininkas išregistruotas iš įmonių rejestro.
Ignalinos rajono apylinkės teismas ieškinį tenkino. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju yra visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos.
Dėl AB DNB banko reikalavimo teisės
Ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, nes atsakovas kartu su kitais laiduotojais ir skolininkais atsako bankui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai pagal laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 1 d.) (3 884 785,82 Lt), o skolininkės, už kurias laidavo, neįvykdė savo prievolės kreditoriui. Todėl egzistuoja atsakovo - laiduotojo ir banko - kreditoriaus prievoliniai santykiai (CK 6.123 str. 1 d., 6.127 str.). Atsakovas G. P. laidavimo sutartimis laidavo bankui už bendrovėms suteikto kredito tinkamą įvykdymą. Laidavimas yra priklausomas nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės tiek mąsto, tiek laiko atžvilgiu. Tačiau dėl to, kad kreditorius pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo skolininkui ir laiduotojams, tarp jų atsakovui G. P. iki skolininko UAB „Riedulys“ pabaigos, šiuo atveju netaikytina CK 6.76 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad laidavimas pasibaigia pasibaigus pagrindinei prievolei. Tai reiškia, kad priešingai atsakovų teiginiui, atsakovo G. P., kaip laiduotojo atsakomybė bankui už UAB „Riedulys“ skolą nesibaigė. Ta aplinkybė, kad dar neįsiteisėjo teismo sprendimas dėl UAB „Riedulys“ skolos priteisimo, sustabdytas priteistų UAB „ATO projektai“ ir UAB „SV Investicija“ skolų vykdymas ir atsakovas G. P. ginčija laidavimo sutartį, kuria jis įsipareigojo atsakyti bankui už UAB „ATO projektai“ suteiktą kreditą ir kurios pagrindu 2009-05-27 Vilniaus apygardos teismo sprendimu iš jo solidariai su kitais laiduotojais ir skolininku priteista bankui skola, neduoda pagrindo pripažinti, kad ieškovas dar neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. Pirma, skolininkai, už kuriuos laidavo atsakovas G. P., neįvykdė prievolės. Antra, skolininkų prievolės, užtikrintos laidavimu, mastas nustatytas ir užfiksuotas įsiteisėjusiais teismo 2010 m. balandžio 13 d, 2011 m. birželio 13 d ir 2011 m. balandžio 29 d. procesiniais sprendimais bankroto bylose kreditorinių reikalavimų patvirtinimu. Trečia, bankas reikalavimą dėl skolos priteisimo nukreipė į skolininkus ir laiduotojus ir prašė areštuoti laiduotojų turtą. Ketvirta, teismo sprendimais priteistos solidariai skolos iš laiduotojų ir skolininkų. Penkta, įkeisto skolininkų turto nepakanka skoloms likviduoti. Šešta, atsakovas G. P. nesigynė tuo pagrindu, kad yra reali galimybė banko skolą išieškoti iš kitų laiduotojų turto. Septinta, dėl solidariosios skolininko ir laiduotojo atsakomybės, laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d), priešingai kreditorius turi pasirinkimo teisę kuriam asmeniui nukreipti reikalavimą: pagrindiniam skolininkui ir laiduotojui bendrai, ar bet kuriam iš jų skyrium.
Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo, būtinybės sudaryti sandorį ir sąžiningumo.
Atsižvelgiant į mokėtinas sumas (3 884 785,82 Lt), tai, kad pagrindiniai skolininkai bankrutavo, o įkeistas nekilnojamasis turtas realizuojamas dvidešimt kartų pigiau nei buvo įvertintas įkeitimo metu, o UAB „Riedulys“ įkeistas žemės sklypas ir kreditoriaus gaunamos sumos už realizuotą įkeistą turtą nesudaro net šimtosios dalies skolos (12 742,50 Lt iš 1 765 163,74 Lt), laikytina, kad bet koks laiduotojo savo turto sumažinimas neatlygintinai perleidžiant nekilnojamąjį daiktą, sudaro realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti. Todėl, priešingai nei teigia atsakovas, jis ginčijamu sandoriu pažeidė kreditoriaus teises, nes sumažino kreditoriaus galimybę gauti kuo didesnį skolos patenkinimą iš jo, kaip laiduotojo turto. Atsakovas byloje nepateikė duomenų, kad kitų laiduotojų turto pakanka skoloms grąžinti. Atsakovo teiginys, kad po ginčijamų sandorių sudarymo iki ieškinio pareiškimo jo nuosavybės teise valdomų nekilnojamųjų daiktų skaičius ne sumažėjo, o padidėjo ir todėl nėra pagrindo manyti, kad ginčijamų sandorių sudarymas sumažino atsakovo galimybes atsiskaityti su kreditorium, įrodymais nepagrįstas ir todėl atmestinas (CPK 178 str.).
Atsakovas G. P. neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Sudarydamas sandorį jis buvo nesąžiningas, nes sandorį sudarė po to, kai bankas pareiškė ieškinius dėl skolos priteisimo skolininkams ir laiduotojams. Bankas, siekdamas nukreipti skolos išieškojimą į laiduotojų turtą, tuo pagrindu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ginčijami neatlygintiniai sandoriai sudaryti tuoj po to, kai buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės – laiduotojų turto areštas. Taip laiduotojas 2009 m. vasario 27 d. sudarė dvylikos nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartis. Preziumuojama, kad sandorio šalys- nesąžiningos, nes ginčijama sutartimi laiduotojas perleido turtą savo sūnui neatlygintinai ( CK 6.67 str. 1 d. 1 p). Ši prezumpcija nepaneigta.
Atsakovo teiginys, kad po ginčijamų sandorių sudarymo iki ieškinio pareiškimo jo nuosavybės teise valdomų nekilnojamųjų daiktų skaičius ne sumažėjo, o priešingai - padidėjo ir todėl nėra pagrindo manyti, kad ginčijamų sandorių sudarymas sumažino atsakovo galimybes atsiskaityti su kreditorium, įrodymais nepagrįstas ir todėl atmestinas(CPK 178 str.).
Dėl ieškinio senaties termino
Ieškovas ieškinį actio Pauliana pareiškė teisme 2011 m. gruodžio 12 d. Pripažįsta, kad apie ginčijamą sandorį sužinojo 2010 m. birželio 14 d. Senaties termino pradžią skaičiuoja nuo 2011 m. kovo 25 d., kuomet pardavus BUAB „Riedulys“ turtą paaiškėjo, kad neužtenka skolininko turto skolai padengti ir suprato, kad ginčijamas sandoris pažeidė jo teises. Laiko, kad senaties termino nepraleido. Tuo atveju, jei teismas laikys, kad ieškinio senaties terminas praleistas, prašo jį atnaujinti, nes terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Ignalinos rajono apylinkės teismas laikė, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2011 m. kovo 25 d., iki ieškinio pareiškimo 2011 m. gruodžio 12 jis nėra pasibaigęs.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditoriaus sužinojimo apie laiduotojo sudarytą dovanojimo sandorį, t.y. apie sutarties sudarymo faktą nepakanka tam, kad prasidėtų ieškinio senaties terminas. Ieškovas turi sužinoti ir apie savo teisių pažeidimo faktą, t.y. kad ginčijama sutartis pažeidžia jo (ieškovo) teises. Actio Pauliana instituto pagalba gali būti ginčijamas toks skolininko sudarytas sandoris, dėl kurio skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 str. 1 d.). Tai reiškia, kad ieškinio senaties termino eiga nagrinėjamu atveju prasidėjo nuo tada, kai ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti tiek apie patį dovanojimo sutarties sudarymo faktą, tiek tai, kad dovanojimo sutartimi buvo pažeistos jo (ieškovo) teisės. Kai nesutampa momentai, kada kreditorius sužinojo apie laiduotojo sudarytą sandorį ir tai, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus, kaip šioje byloje, sprendžiant dėl ieškinio senaties pradžios momento, svarbu įvertinti kreditoriaus elgesį: ar jis buvo pakankamai rūpestingas ir nedelsiant siekė išsiaiškinti ar laiduotojo sandoris nepažeidžia kreditoriaus interesų.
Nėra ginčo, kad ieškovas 2010 m. birželio 14 d. sužinojo apie šiuo metu ginčijamą sandorį. Tačiau iki 2010 metų birželio 14 d. ir po to iki 2011 m. kovo 25 d. nebuvo jokių įvykių, dėl kurių galima būtų manyti, kad Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartys atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laiduotojų turto areštą, konstatuojant, kad pareikštiems ieškinio reikalavimams užtikrinti užtenka įkeisto turto vertės, yra neteisingos, nes dar nevyko arba nebuvo baigtos bankrutuojančių įmonių, už kurias atsakovas laidavo, įkeisto turto pardavimo iš varžytinių procedūros. Todėl tuo metu ieškovas negalėjo teigti, kad ginčijamas sandoris pažeidžia jo teises.
Teisėjų kolegija atsakovų teiginį, kad ieškovas apie įkeisto turto vertės sumažėjimą sužinojo dar iki 2010 m. birželio 14 d., grindžiamą ieškovo su ieškiniu pateiktomis pažymos apie turto vertės nustatymą, atmeta. Turto vertintojų nustatyta turto vertė yra tik apytikriai dydžiai, o tikroji turto vertė paaiškėja realizuojant jį iš varžytinių.
Iš bylos duomenų matyti, kad tik bankroto procese vykdant įkeisto turto pardavimą, paaiškėjo, kad įkeisto turto vertės nepakaks skoloms sumokėti, nes įkeisto nekilnojamojo turto vertė sumažėjo. Bankui už 2 300 000 Lt vertės įkeisto UAB „Riedulys“ turto nepavyko parduoti iš varžytinių. Jį be varžytinių 2011 m. kovo 25 d. nupirko už 110 200 Lt. Taip pat bankui už 1 190 000 Lt įkeisto UAB „ATO projektai“ turto nepavyko parduoti 2011 m. trijose varžytinėse. Kreditorių susirinkimo 2011 m. gruodžio 12 d. nutarimu leista parduoti vos už 75 000 Lt. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui tik 2011 m. kovo 25 d. galutinai tapo aišku, kad skolininko turto nepakanka skoloms likviduoti ir tada paaiškėjo, kad ginčijama sutartis, kuria skolininkas - laiduotojas 2009 m. vasario 27 d. sutartimi iš esmės padovanojo visą savo turtą, tuo atimdamas galimybę nukreipti skolos išieškojimą į jo, kaip laiduotojo turtą, pažeidžia jo teises. Todėl ieškinio senaties termino pradžia, t.y. kreditoriaus sužinojimo apie jo teises pažeidžiantį sandorį, laikytina 2011 m. kovo 25 d. Ieškovas į teismą kreipėsi 2011m. gruodžio 12 d. t.y. nepraleidęs CK 6 .66 straipsnio 3 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino.
Pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai nustatė, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Byloje taip pat nustatytas CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetas taikyti actio Pauliana. Ginčijamas sandoris pažeidė kreditoriaus teises; laiduotojas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; laiduotojas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; atsakovas turtą dovanojo savo sūnui. CK 6.66 str. 2 d. nustatyta, kad neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo, sudaryta dovanojimo sutartis yra neatlygintinis sandoris (CK 6.465 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo išvadai, kad atsakovas G. P., ginčo sutartimis padovanojęs nekilnojamąjį turtą savo sūnui, veikė nesąžiningai (CK 6.67 str.), siekdamas pabloginti savo materialinę padėtį ir taip išvengti prievolės atsiskaityti su kreditoriumi. Todėl teismas pagrįstai pripažino negaliojančiomis ginčo sutartis actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str. 1 d.).
Panevėžio apygardos teismo 2012-09-13 sprendimu civilinėje byloje apeliacine tvarka yra visiškai patenkintas AB DNB banko actio Pauliana ieškinys atsakovams G. P. ir J. P. dėl Utenos rajone perleisto turto dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, t.y. pripažinta negaliojančia 2009-02-27 Dovanojimo sutartis Nr.558, kuria G. P. jam nuosavybės teise priklausantį 1/3 žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), Utenos r. padovanojo J. P., grąžinant šį žemės sklypą G. P. nuosavybėn. Panevėžio apygardos teismas 2012-09-13 sprendimu nustatė prejudicinę reikšmę turinčius faktus dėl visų būtinųjų actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygų (CK 6.66 str.), t.y. kad Bankas turi galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę į skolininką laiduotoją G. P., kad dovanojimo sandoris pažeidžia Banko kaip kreditoriaus teises, kad atsakovai neprivalėjo sudaryti dovanojimo sandorio ir buvo Banko atžvilgiu nesąžiningi, taip pat, kad Bankas nepraleido 1 metų ieškinio senaties termino. Vadovaujantis LR CPK 182 str.2 p. nereikia įrodinėti aplinkybių dėl actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygų egzistavimo, kurias nustatė Ignalinos rajono apylinkės teismas 2012-06-21 sprendimu bei kitoje byloje taip pat patvirtino Panevėžio apygardos teismas 2012-09-13 sprendimu.
Ieškovo AB DNB banko turėtos 1936 Lt bylinėjimosi išlaidos pagrįstos 2012-09-04 mokėjimo pavedimu Nr. APM4029547 ir priteistinos iš apelianto G. P. LR CPK 98 str. pagrindu. Atsakovui (apeliantui) Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012-07-30 nutartimi žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas buvo atidėtas iki Panevėžio apygardos teismo procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo (b.l.57, t-4). Atmetus apeliacinį skundą, 278 Lt žyminis mokestis LR CPK 80 str. 4 d., 93 str. pagrindais valstybei priteistinas iš apelianto G. P..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1936 Lt advokato pagalbos išlaidų AB DNB bankas, juridinio asmens kodas 112029270, naudai ir 278 Lt žyminį mokestį valstybei.