- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-21
- Bylos Nr.
- 2-44-277/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Baliulis
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis, sekretoriaujant Ingais Sivickienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai V. V., atsakovų atstovui advokatui E. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal AB DNB banko ieškinį G. P., J. P. ir L. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana), tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Riedulys“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „SV Investicija“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „ATO projektai“, M. M., I. G., G. B., K. D., R. V. ir D. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančiomis dvi 2009 m. vasario 27 d. dovanojimo sutartis, Molėtų rajono 1-ojo notaro biuro notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (T.2,b.l.9-12), pagal kurias atsakovas G. P. padovanojo savo sūnui J. P.: 1) 5,26 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 2) 106/318 dalis 3,18 ha žemės sklypo, 1/3 dalį gyvenamojo namo ir 1/3 dalį pastato kaimo turizmui, esančių (duomenys neskelbtini).
Ieškovo atstovai ieškinyje, rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas sudarė tris kreditavimo sutartis, už kurių tinkamą įvykdymą laidavimo sutartimis įsipareigojo atsakyti atsakovas G. P. ir kiti laiduotojai: 1) 2006 m. sausio 16 d. sutartis, pagal kurią UAB „SV Investicija“ suteikta 1 150 000 Lt paskola iki 2007 m. gruodžio 31 d.; 2) 2006 m. kovo 23 d. sutartis, pagal kurią UAB „Riedulys“ suteikta 1 700 000 Lt paskola iki 2008 m. kovo 23 d.; 3) 2006 m. rugsėjo 12 d. sutartis, pagal kurią UAB „ATO projektai“ suteikta 850 000 Lt paskola iki 2008 m. rugsėjo 12 d. Paskolas gavusios bendrovės savo prievolių grąžinti gautas paskolas ir sumokėti palūkanas neįvykdė, todėl ieškovas 2008 m. gruodžio 12 d., 2008 m. gruodžio 29 d. ir 2009 m. vasario 23 d. Vilniaus apygardos teisme pareiškė ieškinius dėl skolų priteisimo iš paskolas gavusių bendrovių ir laiduotojų, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laiduotojų turto areštą. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismai (Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas) atsisakė, motyvuodami tuo, kad įkeisto turto pakanka skoloms pagal pareikštus ieškinius padengti. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 27 d., 2009 m. spalio 16 d. ir 2012 m. kovo 26 d. sprendimais UAB „ATO projektai“, UAB „SV investicija“ ir UAB „Riedulys“ skolos priteistos ir iš laiduotojų, tarp jų ir atsakovo G. P. Bendra reikalavimų suma yra 3 884 785,82 Lt. Visoms trims bendrovėms buvo iškeltos bankroto bylos: UAB „Riedulys“ 2009 m. lapkričio 25 d., UAB „ATO projektai“ 2010 m. lapkričio 9 d., UAB „SV Investicija“ 2011 m. gegužės 9 d. Bankroto procese vykdant įkeisto turto pardavimą, paaiškėjo, kad įkeisto turto vertės nepakaks skoloms sumokėti, nes įkeisto turto vertė sumažėjo. Pavyzdžiui, dalis įkeisto UAB „Riedulys“ priklausančio žemės sklypo, kuri įkeitimo metu 2006 m. kovo 23 d. įvertinta 2 300 000 Lt, per varžytines neparduota ir 2011 m. kovo 25 d. be varžytinių parduota atsakovui J. P. tik už 110 200 Lt. UAB „ATO projektai“ priklausantis ir bankui įkeistas žemės sklypas, kuris įkeitimo sandorio sudarymo metu 2006 m. rugsėjo 12 d. buvo įvertintas 1 190 000 Lt, trečiose varžytinėse neparduotas už 406 000 Lt kainą. Nepavykus įkeisto turto parduoti iš varžytinių tapo akivaizdu, kad už įkeistą turtą gautų lėšų skoloms padengti nepakaks ir skolas reikės išieškoti iš laiduotojų. Ketinant pradėti išieškojimą iš laiduotojų turto, 2011 m. spalio 27 d. buvo patikrinti Nekilnojamojo turto registro duomenys ir paaiškėjo, kad G. P. 2009 m. vasario 27 d. sutartimis dalį savo nekilnojamojo turto padovanojo vaikams M. P. ir J. P. Sumažinęs savo turimo turto mastą sudarė realią grėsmę, kad skolų iš atsakovo nepavyks išieškoti ir skolų išieškojimas užtruks gerokai ilgiau. Nekilnojamojo turto registro duomenys apie atsakovų G. P. ir J. P. turtą banko darbuotojas tikrino ir 2010 m. birželio 14 d., bet tuo metu dar nebuvo pagrindo teigti, kad sudaryti sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, nes dar nevyko įkeisto turto pardavimas iš varžytinių, todėl ieškovas vadovavosi Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teiginiais, kad įkeisto turto pakanka skoloms pagal pareikštus ieškinius padengti. Kad paminėti sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises tapo akivaizdu tik po to, kai įkeisto UAB „ATO projektai“ ir UAB „Riedulys“ turto 2011 metais nepavyko parduoti varžytinėse ir UAB „Riedulys“ priklausęs turtas, kuris įkeitimo metu įvertintas 2 300 000 Lt, be varžytinių 2011 m. kovo 25 d. parduotas tik už 110 200 Lt, todėl Civilinio kodekso 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Atsiliepimas
Atsakovų atstovas, pateikdamas atsiliepimą į ieškinį ir duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, siūlė ieškinį atmesti tokiais motyvais: 1) Ieškovas neįrodė, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui G. P., nes teismo sprendimas, kuriuo iš G. P. solidariai su kitais laiduotojais priteista UAB „Riedulys“ skola, dar neįsiteisėjęs, o sprendimų, kuriais priteistos UAB „ SV Investicija“ ir UAB „ATO projektai“ skolos, vykdymas sustabdytas. 2) Ieškovas neįrodė, kad ginčijami sandoriai pažeidžia jo teises. Po ginčijamų sandorių sudarymo iki ieškinio pareiškimo atsakovo G. P. nuosavybės teise valdomų nekilnojamųjų daiktų skaičius ne sumažėjo, o padidėjo, todėl nėra pagrindo manyti, kad ginčijamų sandorių sudarymas sumažino atsakovo galimybes atsiskaityti su kreditorium. Juo labiau, kad ieškovas net neatliko atsakovo G. P. ir kitų laiduotojų turimo turto vertinimo. 3) Ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą ir atsakovai reikalauja taikyti ieškinio senatį. Nustatyta, kad ieškovo darbuotojas T. S., kuris pagal pareigybių aprašymą rengia veiksmų planus ir siūlo sprendimus dėl skolų išieškojimo, 2010 m. birželio 14 d. Nekilnojamojo turto registre patikrino atsakovų G. P. ir J. P. turimą nekilnojamąjį turtą, todėl ieškovui apie ginčijamus sandorius tapo žinoma jau 2010 m. birželio 14 d. Ieškovui taip pat buvo žinoma, kad įkeisto turto vertės nepakaks skoloms apmokėti, nes ieškovas pats su ieškiniu pateikė dokumentus apie įkeisto turto įvertinimą, atliktą dar iki 2010 m birželio 14 d., todėl, atsižvelgiant į tai, kad bankams keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, akivaizdu, jog ieškovas apie savo teisių pažeidimą turėjo spręsti jau nuo 2010 m. birželio 14 d. Vienerių metų ieškinio senaties terminas suėjo 2011 m. birželio 14 d., o ieškinys pareikštas tik 2011 m. gruodžio 12 d., praėjus daugiau, kaip penkiems mėnesiams. Jokių svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas ieškinio senaties terminas galėtų būti atnaujinamas, nėra. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.
Trečiojo asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ATO projektai“ administratoriaus UAB „Administravimas ir auditas“ atstovas į tesimo posėdį neatvyko. Atsiliepime į ieškinį administratoriaus įgaliotas asmuo nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi UAB „ATO projektai“ iškelta bankroto byla, administratorium paskirta UAB „Administravimas ir auditas“. Administratorius palaiko ieškovo poziciją, nes ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises ir turtinius interesus. Ginčijamas turtas perleistas vykstant teisminiams ginčams civilinėse bylose pagal Banko ieškinius dėl skolų priteisimo, galiojant atsakovų laidavimui bankui. 2011 m. balandžio 29 d. Vilniaus apygardos teismas patvirtino bankrutuojančios UAB „ATO projektai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, pagal kurį skola įkaito turėtojui AB DNB bankui sudaro 1 058 809,15 Lt. Kreditorius AB DNB bankas teisėtai nukreipia savo reikalavimus į laiduotojus, kurie įsipareigojo atsakyti visu savo turtu, jeigu UAB „ATO projektai“ neįvykdys savo prievolių. UAB „ATO projektai“ yra Bankui įkeitusi turtą - 2,24 ha ploto miško paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris 2011 m. liepos 14 d. įvertintas 580 000 Lt. Žemės sklypas nebuvo parduotas iš trejų varžytinių, todėl 2011 m. gruodžio 12 d. įvykęs ketvirtas kreditorių susirinkimas nutarė įkeistą turtą parduoti tokia tvarka: ketvirtose varžytinėse pradinę pardavimo kainą nustatyti 350 000 Lt, o joms neįvykus, kainą sumažinti. Penktose varžytinėse iki 250 000 Lt, šeštose iki 150 000 Lt, septintose iki 75 000 Lt. Administratorius mano, kad žemės sklypas gali būti parduotas už 100 – 150 tūkst. Lt (T.2,b.l.32-33).
Uždaroji akcinės bendrovė „Admivita“ pranešė, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Riedulys“ iškelta bankroto byla ir įmonės administratoriumi paskirta UAB „Admivita“. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 6 d., bankrutavusi UAB „Riedulys“ pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir 2011 m. gruodžio 20 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro (T.2,b.l.26).
Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „SV Investicija“ administratorius UAB „Adminas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Gautas prašymas nagrinėti bylą administratoriaus atstovui nedalyvaujant.
Tretieji asmenys M. M., I. G., G. B., K. D., R. V. ir D. V. į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Remiantis šalių pateiktais dokumentais ir atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas suteikė tris paskolas: 1) 2006 m. sausio 16 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (T.1,b.l.77-89) UAB „SV investicija“ suteikta 1 150 000 Lt paskola iki 2007 m. gruodžio 31 d.; 2) 2006 m. kovo 23 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (T.1,b.l.90-113) UAB „Riedulys“ suteikta 1 700 000 Lt paskola iki 2008 m. kovo 23 d.; 3) 2006 m. rugsėjo 12 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „ATO projektai“ suteikta 850 000 Lt paskola iki 2008 m. rugsėjo 12 d. Paskolų gavėjų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui įkeisti nekilnojamieji daiktai – žemės sklypai, kuriems pirkti paskolos buvo suteiktos (T.1,b.l.144-155) ir sudarytos kelios laidavimo sutartys. Atsakovas G. P. tapo vienu iš laiduotojų, įsipareigojusių solidariai su skolininkais atsakyti visu savo turtu, jeigu skolininkai neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai prievoles kreditoriui pagal kreditavimo sutartis. Jis laidavo: 1) 2006 m. sausio 16 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) už UAB „SV Investicija (T.1,b.l.92-94); 2) 2006 m. kovo 23 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) už UAB „Riedulys“ (T.1,b.l.114-116); 3) 2006 m. rugsėjo 12 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) už UAB „ATO projektai“ (T.1,b.l.142-143). Skolininkai sutartyse numatytais terminais savo įsipareigojimų kreditoriui neįvykdė, todėl ieškovas 2008 m. gruodžio 12 d., 2008 m. gruodžio 29 d. ir 2009 m. vasario 23 d. Vilniaus apygardos teisme pareiškė ieškinius, prašydamas priteisti skolą solidariai iš skolininkų ir laiduotojų ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant ir laiduotojų turtą. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 16 d. nutartimi areštavo UAB „ATO projektai“ ir laiduotojų turtą, bet Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. vasario 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikino, konstatavęs, kad ieškovo reikalavimų užtikrinimui pakanka įkeisto turto vertės (T.1,b.l.196-199). Prašymai taikyti UAB „Riedulys“, UAB „SV Investicija“ ir už jas laidavusių asmenų turto areštą atmesti, konstatavus, kad ieškovo reikalavimų užtikrinimui pakanka įkeisto turto vertės (T.1,b.l.200-205). Atsakovas G. P. 2009 m. vasario 27 d. sutartimis dvylika nekilnojamųjų daiktų padovanojo savo sūnums J. P. ir M. P. Dvi sutartis, pagal kurias atsakovai G. P. ir L. P. jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius daiktus, esančius Ignalinos rajono apylinkės teismo veiklos teritorijoje, padovanojo sūnui J. P., (T.2, b.l.9-12) ieškovas šiuo ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu.
Civilinio kodekso 6.66 straipsnis nustato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Neatlygintinas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką yra tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1. Kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. 2. Ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. 3. Skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. 4. Nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas. 5. Skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. 6. Trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. 7. Kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.
Ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, nes pagal laidavimo sutartis atsakovas solidariai su pagrindiniais skolininkais ir kitais laiduotojais privalo sumokėti ieškovui 3 884 785,82 Lt. Šios prievolės atsakovui atsirado, kai įmonės, už kurias laidavo, neįvykdė savo prievolės kreditoriui, t.y. 2007 m. gruodžio 31 d. dėl UAB „SV Investicija“ skolos, 2008 m. kovo 23 d. dėl UAB „Riedulys“ skolos ir 2008 m. rugsėjo 12 d. dėl UAB „ATO projektai“ skolos. Prievoliniai teisniai santykiai egzistuoja iki to laiko, kol nepasibaigia prievolė dėl jos tinkamo įvykdymo, negalėjimo įvykdyti ar kitais įstatyme nustatytais pagrindais (Civilinio kodekso 6.123 straipsnio 1 dalis, 6.127 straipsnis ir kt.). Atsakovo prievolė nėra pasibaigusi, todėl, sprendžiant dėl actio Pauliana instituto taikymo, neturi reikšmės atsakovų atstovo nurodytos aplinkybės, kad teismų sprendimų, kuriais priteistos UAB „SV Investicija“ ir UAB „ATO projektai“ skolos, vykdymas sustabdytas, o teismo sprendimas dėl UAB „Riedulys“ skolos dar neįsiteisėjo.
Teismas pripažįsta, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeistos kreditoriaus teisės, nes, atsižvelgiant į mokėtinas sumas (3 884 785,82 Lt), tai, kad pagrindiniai skolininkai bankrutavo, o įkeistas nekilnojamasis turtas realizuojamas dvidešimt kartų pigiau nei buvo įvertintas įkeitimo metu (UAB „Riedulys“ įkeistas žemės sklypas) ir kreditoriaus gaunamos sumos už realizuotą įkeistą turtą nesudaro net šimtosios dalies skolos (12 742,50 Lt iš 1 765 163,74 Lt), laikytina, kad bet koks laiduotojo savo turto sumažinimas neatlygintinai perleidžiant nekilnojamąjį daiktą, sudaro realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkami įvykdyti. Todėl atmetami atsakovų atstovo teiginiai, kad ginčijami sandoriai nepažeidžia kreditoriaus teisių, nes neįrodyta, kad įkeisto ir visų laiduotojų turimo turto nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti.
Ginčijamomis sutartimis atsakovas savo sūnui neatlygintinai perleido nekilnojamuosius daiktus neturėdamas tokios pareigos pagal įstatymą, sutartį, teismo sprendimą ar kitokiu pagrindu, todėl teismas pripažįsta, kad atsakovas ginčijamų sandorių sudaryti neprivalėjo.
Atsakovas buvo nesąžiningas, nes žinojo, kad sudaromi sandoriai pažeis kreditoriaus teises. Sandoriai sudaryti po ieškinių pareiškimo teisme, žinant, kad kreditorius siekia nukreipti skolos išieškojimą į laiduotojų turtą ir todėl prašo jį areštuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijami neatlygintini nekilnojamųjų daiktų perleidimo sandoriai sudaryti tuoj po to, kai buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės – laiduotojų turto areštas. Pirmos instancijos teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones apeliacinės instancijos teismas panaikino 2009 m. vasario 5 d., o jau 2009 m. vasario 27 d. sudarytos net dvylikos nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartys. Be to, pagal Civilinio kodekso 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punktą preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo vaikais. Atsakovai ir jų atstovas šią prezumpciją paneigiančių įrodymų nepateikė.
Teismas pripažįsta, kad iki ieškinio pareiškimo nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas. Pagal Civilinio kodekso 6.66 straipsnio 3 dalį ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Nustatyta, kad ieškovas apie ginčijamus sandorius sužinojo 2010 m. birželio 14 d., kai ieškovo įgaliotas darbuotojas T. S. patikrino Nekilnojamojo turto registro duomenis apie atsakovų G. P. ir J. P. nuosavybės teise valdomus nekilnojamus daiktus, bet teismas mano, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad tą pačią dieną ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti, kad šie sandoriai pažeidžia jo teises. Iki 2010 metų birželio 14 d. ir po to iki 2011 m. kovo 25 d. nebuvo jokių įvykių, dėl kurių galima būtų manyti, kad Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartys atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laiduotojų turto areštą, konstatuojant, kad pareikštiems ieškinio reikalavimams užtikrinti užtenka įkeisto turto vertės, yra neteisingos, nes dar nevyko arba nebuvo baigtos bankrutuojančių įmonių, už kurias atsakovas laidavo, įkeisto turto pardavimo iš varžytinių procedūros, todėl ieškovas negalėjo teigti, kad ginčijami sandoriai pažeidžia jo teises. Atmetamas atsakovų atsakovo aiškinimas, kad ieškovas apie įkeisto turto vertės sumažėjimą iki nepakankamo skolai padengti sužinojo dar iki 2010 m. birželio 14 d. ir tai patvirtina ieškovo su ieškiniu pateiktos pažymos apie turto vertės nustatymą (T.1,b.l.153-157). Teismas mano, kad turto vertintojų nustatyta turto vertė yra tik apytikriai dydžiai, o tikroji turto vertė paaiškėja realizuojant jį iš varžytinių, todėl ieškovui tapo žinoma, kad jo teisės ginčijamais sandoriais pažeistos po to, kai 2 300 000 Lt vertės UAB „Riedulys“ įkeistas turtas nebuvo iš varžytinių parduotas, o be varžytinių 2011 m. kovo 25 d. atsakovo J. P. nupirktas tik už 110 200 Lt ir po to, kai UAB „ATO projektai“ įkeistas turtas, įkeitimo metu vertintas 1 190 000 Lt, iš trijų varžytinių 2011 metais nebuvo parduotas ir kreditorių susirinkimo 2011 m. gruodžio 12 d. nutarimu leistas parduoti vos už 75 000 Lt. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas mano, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2011 m. kovo 25 d. ir iki ieškinio pareiškimo 2011 m. gruodžio 12 d. nėra pasibaigęs.
Dėl to, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad yra Civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetas taikyti actio Pauliana, todėl ieškinys tenkinamas.
Ieškinys patenkintas, todėl iš atsakovų ieškovui priteisiamos turėtos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas už ieškinį sumokėjo 278 Lt žyminį mokestį (T.1,b.l.2). Pateikti įrodymai (T.4,b.l.14-15) patvirtina, kad ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra 4235 Lt. Nustatydamas priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos). Ieškovo advokatas L. P. parengė ieškinį ir rašytinius paaiškinimus dėl atsakovų atsiliepime išdėstytų argumentų. Advokato padėjėja V. V. dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 4 valandos. Pagal Rekomendacijų 7, 8.2 ir 8.18 punktus maksimalus priteistinas užmokestis už ieškinio parengimą yra 3 minimalių mėnesinių algų dydžio, t.y. 2400 Lt (3×800=2400). Pagal Rekomendacijų 10 punktą už rašytinių paaiškinimų parengimą taikomas 8.3 punkte nustatytas koeficientas (1,75×800=1400). Už vieną atstovavimo valandą teisme - 0,15 minimalios mėnesinės algos, o už advokato padėjėjo paslaugas skaičiuojama 80 procentų maksimalaus dydžio, t.y. 96 Lt už vieną atstovavimo valandą teisme. Ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, įvertinus sumokėtą 21 % dydžio pridėtinės vertės mokestį, neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, todėl iš atsakovų ieškovo naudai priteisiamos visos jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 102 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios pagal Civilinio proceso kodekso 96 straipsnį lygiomis dalimis priteisiamos iš atsakovų į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Pripažinti negaliojančia 2009 m. vasario 27 d. dovanojimo sutartį, patvirtintą Molėtų rajono 1-ojo notaro biuro notarės F. V., registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria sutuoktiniai L. P. ir G. P. jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį 5,26 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Ignalinos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime, padovanojo savo sūnui J. P. ir grąžinti šį žemės sklypą L. P. ir G. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.
Pripažinti negaliojančia 2009 m. vasario 27 d. dovanojimo sutartį, patvirtintą Molėtų rajono 1-ojo notaro biuro notarės F. V., registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria sutuoktiniai L. P. ir G. P. jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias: 106/318 dalis 3,18 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį pastato kaimo turizmui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Ignalinos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime, padovanojo savo sūnui J. P. ir grąžinti šias dalis žemės sklypo, gyvenamojo namo ir pastato kaimo turizmui L. P. ir G. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.
Priteisti iš G. P., J. P. ir L. P. lygiomis dalimis AB DNB banko naudai 4513,00 Lt (keturis tūkstančius penkis šimtus trylika litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų
Išieškoti iš G. P., J. P. ir L. P. lygiomis dalimis į valstybės biudžetą 102 Lt (vieną šimtą du litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.