Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta J. R., jos gynėjui advokatui A. Navikui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Simonavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria nutarta baudžiamąjį procesą kaltinamosios J. R. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, nutraukti. Šia nutartimi J. R., priteista iš valstybės 1 950 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

2. Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartyje konstatuota, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisme 2022 m. gruodžio 22 d. J. R. atžvilgiu buvo priimtas nuosprendis už nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. gegužės 13 d., todėl šioje atnaujintoje baudžiamojoje byloje negali būti priimtas dar vienas nuosprendis dėl tos pačios veikos tuo pačiu laikotarpiu, kurio J. R. jau buvo pripažinta kalta.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

1.2. Prokuroro vertinimu, aptariamų nurodytų skirtingų nusikalstamų veikų, numatytų BK 223 str. 1 d. (netyčinė veika) ir 222 str. 1 d. (tyčinė veika) aprašymuose sutampa tik veikos padarymo laikotarpis ir nusikaltimų specialaus subjekto požymius nusakančios faktinės aplinkybės, tačiau vien šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip sudarančios draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą nuostatų turinį, o aptariamų skirtingų veikų aprašymuose objektyviąją pusę nusakančių tapačių faktinių aplinkybių tiesiog nėra, t. y. 2024 m. liepos 29 d. kaltinamajame akte išdėstytame nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 222 str. 1 d., aprašyme nėra nurodytų veikos jokių faktinių aplinkybių, kurios yra nurodytos Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendyje išdėstytame įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 str. 1 d., aprašyme.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

7. Kaip matyti iš prokuroro apeliacinio skundo, jis su apylinkės teismo išvadomis dėl nepagrįsto non bis in idem (draudimas persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą) principo taikymo grindė tuo, kad teismas be jokio teisinio pagrindo nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 223 straipsnio 1 dalyje, įvardina tapačiomis dėl to, kad jos numatytos viename - BK skyriuje ir kad yra padarytos tuo pačiu laikotarpiu, tačiau teismas nenurodė bei neanalizavo lyginamų veikų požymiams atskleisti nurodytų bei skirtingą veikų esmę sudarančių faktinių aplinkybių aprašymų, t. y. aplinkybių, kurios sudaro nusikaltimo dispozicijose numatytą objektyviosios nusikaltimo sudėties pusės visumos aprašymą, o veikų tapatumą konstatavo tik pagal sutampantį veikų padarymo laikotarpį bei tapatų nusikaltimo objektą. Teisėjų kolegija su tokiais skundo teiginiais nesutinka.

9. Šioje byloje J. R. nusikalstamos veikos aprašymas yra susijęs su apgaulingu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimu ir tvarkymu, laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. gegužės 13 d. Ji kaltinama tuo, kad būdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)" direktore, pagamino netikrus dokumentus, t. y. patvirtino savo parašu dokumentus, kuriuose įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija ir šiuos netikrus dokumentus įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tokiu būdu ji į bendrovės buhalterinę sąskaitą įtraukė ir taip apskaitė faktiškai nesantį turtą. Dėl buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. gegužės 13 d. Iš Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-2870-1129/2022 matyti, kad J. R. pripažinta kalta pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, t. y. aplaidžiai tvarkiusi jos vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą analogišku laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. gegužės 13 d. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad visi įrodymai, kuriais yra grindžiamas kaltinimas J. R., buvo surinkti jau ankstesnio ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-2-00007-20 medžiagoje, kurią išnagrinėjus teisme kaltinamosios J. R. atžvilgiu 2022 m. gruodžio 22 d. buvo priimtas procesinis sprendimas (nuosprendis), kuris jau yra įsiteisėjęs ir todėl iš naujo šioje byloje nagrinėjant ikiteisminio tyrimo metu nustatytas praktiškai tas pačias aplinkybes, kurios jau buvo tirtos bei išnagrinėtos baudžiamojoje byloje Nr. 1-2870-1129/2022 byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00007-2020), akivaizdžiai būtų pažeidžiami kaltinamosios J. R. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, skirti užtikrinti asmens pasitikėjimą valstybe ir teise.

10. Prokuroras su tokia teismo pozicija nesutinka ir skunde teigia, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamajame akte išdėstytame nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 222 str. 1 d., aprašyme nėra nurodytų jokių faktinių aplinkybių, kurios buvo išdėstytos Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendyje išnagrinėtoje byloje Nr. 1-2870-1129/2022, pripažįstant J. R. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d. Teisėjų kolegija, atsakydama į šį teiginį, pažymi, kad iš tiesų, aptariamoje išnagrinėjote byloje (Nr. 1-2870-1129/2022) J. R. nebuvo kaltinama konkrečių veiksmų, dėl kurių jai pareikštas kaltinimas pagal BK 222 straipsnį šioje byloje, padarymu, tačiau šiame kontekste ypač svarbu tai, kad nagrinėjamoje byloje J. R. inkriminuojamos nusikalstamos veikos epizodai buvo tiriami ankstesnio ikiteisminio tyrimo metu. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktą bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog visi įrodymai, kuriais J. R. yra grindžiamas kaltinimas, buvo surinkti jau ankstesnio ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-2-00007-20 medžiagoje. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir aptarė ankstesnio ikiteisminio tyrimo duomenis, kurie patvirtina šias teismo padarytas išvadas, todėl teisėjų kolegija šių duomenų detaliai neatkartoja, tik akcentuoja esmines aplinkybes.

11. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras G. G. 2023 m. vasario 13 d. priėmė nutarimą panaikinti prokurorės nutarimą J. R. atžvilgiu nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje ir nurodė užduotis specialistams atlikti J. R. ir A. Č. pokalbio įrašo fonoskopinį tyrimą, tačiau baudžiamosios bylos Nr. 01-2-00007-20 duomenys patvirtina, kad šią laikmeną su J. R. ir A. Č. pokalbio garso įrašu ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė A. V., kuris šioje byloje turėjo nukentėjusiojo statusą. A. V. apie apgaulingai J. R. vykdomą įmonės veiklą, buhalterinių dokumentų klastojimą ir slėpimą, fiktyvų šaldymo įrangos pirkimą iš MB „(duomenys neskelbtini)“, neteisėtą šaldymo įrangos nurašinėjimą (likvidavimą) buvo nurodęs 2019 m. gruodžio 20 d. ir 2020 m. sausio 8 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnams teiktuose pareiškimuose, t. y. ankstesniame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00007-20.

12. Be to, A. V. 2022 m. rugpjūčio 2 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnams savo skunde nurodė, kad J. R. ir A. Č. pokalbio garso įrašas, kurio turinys duoda pagrindo įtarti asmenų veiksmuose galimai esant ir tyčinių nusikalstamų veikų požymių, ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00007-20 atliekantiems pareigūnams buvo pateiktas 2021 m. lapkričio mėnesį. Prie šio skundo A. V. pateikė iš to garso įrašo stenogramą. Šią aplinkybę patvirtina ir Kauno apskrities VPK KP ENNV 1-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. J. ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00007-20 metu 2021 m. gruodžio 9 d. surašytas tarnybinis pranešimas, kuriame jau tuomet nurodė, kad tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą J. R. atžvilgiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos epizodų, susijusių su šaldymo įrangos pirkimo ir nurašymo (likvidavimo), taip pat bendrovės dokumentų, susijusių su šiais sandoriais, fiktyvumo, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014-08-01 iki 2016-12-31. Prokurorė Rima Žaltauskaitė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00007-20 J. R. atžvilgiu priėmė tik 2023 m. lapkričio 17 d., kas patvirtina, kad informacija apie J. R. ir A. Č. pokalbius šio nutarimo priėmimo dienai prokurorei buvo žinoma.

13. Tai, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00007-20 metu buvo tiriamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaldymo įrangos įsigijimo ir nurašymo aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas kaltinamasis aktas, patvirtina liudytojų A. V., A. J. S., V. K., E. T. 2020- 06-01 apklausos protokolų duomenys. Šiame kontekste išskirtina aplinkybė, kad E. T. buvo suteiktas specialaus liudytojo statusas aiškinantis aplinkybes dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrangos iš MB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo dokumentų, t. y. dėl tų pačių dokumentų, kurie 2024 m. balandžio 5 d. pranešime apie įtarimą yra įvardijami, kaip J. R. padirbti ir apgaulingai įtraukti į apskaitą galimo suklastojimo, tačiau šis specialaus liudytojo statusas E. T. Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2022 m. liepos 4 d. Rimos Žaltauskaitės nutarimu buvo panaikintas konstatavus, kad negauta duomenų apie tų dokumentų klastojimą. Šios aplinkybės patvirtina skundžiamoje 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartyje padarytą išvadą, jog dokumentų, kurie kaltinamajame akte yra įvardijami kaip J. R. padirbti ir apgaulingai įtraukti į apskaitą netikrumas buvo tyrimo objektu atliekant J. R. baudžiamąjį persekiojimą ir ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00007-20.

14. Kaltinimas J. R. šioje byloje yra grindžiamas FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto A. N. paaiškinimų protokolų duomenimis, tačiau iš šių paaiškinimų turinio matyti, kad jie buvo teikiami dėl taip pat jau ankstesniame tyrime (Nr. 01-2-00007-20), darytos FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos skyriaus 2020 m. spalio 29 d. specialisto išvados apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo ypatumus nuo 2014-08-01 iki 2016-12-31.

15. Visi aptarti duomenys rodo, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo kalbama apie atsakomybę dėl iš esmės tų pačių inkriminuojamos veikos dalyko, pasekmių ir laikotarpio, kas išdėstyta ir nagrinėjamoje byloje surašytame kaltinamajame akte. Akivaizdu, kad ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00007-20 metu buvo visos prielaidos įtarimus J. R. reikšti ir dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, tačiau tolesnė šio ikiteisminio tyrimo eiga rodo, kad J. R. įtarimai buvo pareikšti tik dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, ir byla teismui buvo perduota tik pagal šį BK straipsnį. Nėra pagrindo sutikti su prokuroro skunde nurodytu teiginiu, jog šioje byloje atnaujinus ikiteisminį tyrimą naujai buvo gauti ir apibendrinti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir kurie nebuvo nagrinėjami procese dėl kaltinimo pagal BK 223 str. 1 d., nes jokie konkretūs nauji duomenys apeliaciniame skunde nėra įvardinti. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog šioje, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, palyginti su išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-2870- 1129/2022 medžiaga, neatsirado jokių naujų įrodymų, o visi įrodymai, kuriais yra grindžiamas kaltinamais aktas, buvo surinkti jau ankstesnio ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00007-20, pasibaigusio baudžiamosios bylos nutraukimu teismo nuosprendžiu, metu.

16. Prokuroras apeliacinį skundą grindžia kasacinio teismo praktika apie tai, kad tas pats asmuo gali būti teisiamas ir už aplaidų, ir už apgaulingą apskaitos tvarkymą, inkriminuojant tuo pačiu laikotarpiu to paties nusikaltimo subjekto veikas atskirai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-301/2012, 2K-52-719/2023, 2K-136-489/2023). Nagrinėjamo klausimo kontekste šie skundo teiginiai ir nurodyta teismų praktika skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo nepaneigia. Prokuroro apeliaciniame skunde pateikiama kasacinio teismo praktika, numatanti, kad tas pats asmuo gali būti teisiamas ir už aplaidų, ir už apgaulingą apskaitos tvarkymą, inkriminuojant tuo pačiu laikotarpiu to paties nusikaltimo subjekto veikas atskirai, nagrinėjamu atveju yra neaktuali, kadangi nurodytose bylose keliamas klausimas dėl atliktų neteisėtų veiksmų požymių atitikimo teisės normų dispozicijose išdėstytoms aplinkybėms ir šių veiksmų kvalifikavimo pagal tam tikras BK specialiosios dalies normas. Šioje byloje nėra ginčo dėl veikų kvalifikavimo, ir pirmosios instancijos teismas J. R. veikos kvalifikavimo klausimo nesprendė. Priešingai, nei nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nepaneigė galimybės asmenį pripažinti kaltu dėl kelių nusikalstamų veikų tuo pačiu laikotarpiu padarymo — teismas tik nurodė, kad to negalima daryti pažeidžiant non bis in idem principą.

17. Nėra pagrindo sutikti ir su prokuroro apeliacinio skundo teiginiu, jog non bis in idem principo taikymas, grindžiant persekiojimo už veiką draudimo vien tik to paties laikotarpio pagrindu sąlyga, prieštarautų teisingumo principui ir paneigtų galimybę pripažinti, kad asmuo gali būti pripažintas kaltu padaręs kelias nusikalstamas veikas tuo pačiu laikotarpiu, ir sudarytų prielaidas neadekvačiai nukrypti nuo aiškios ir nuoseklios teismų praktikos šiuo klausimu. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, t. y. šioje baudžiamojoje byloje J. R. reiškiant kaltinimus pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kuomet ankstesniame tyrime, esant pakankamai duomenų tai padaryta nebuvo, yra pagrindo manyti, jog tokiu būdu siekiama pašalinti ankstesnio tyrimo metu atsiradusius teisėsaugos institucijų darbo trūkumus, tačiau tai negali būti daroma pažeidžiant tiek nacionalinėje, tiek ir tarptautinėje teisėje reglamentuojamus atsakomybėn traukiamo asmens teises bei interesus.

18. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, non bis in idem principo pažeidimui nustatyti nėra būtina, kad teisiškai reikšmingi faktai abiejuose procesuose sutaptų visiškai: pakanka, kad asmuo antrą kartą persekiojamas dėl tam tikrų faktinių aplinkybių, dėl kurių jau buvo galutinai išteisintas arba nuteistas, abiejuose procesuose nustatytos to paties įvykio aplinkybės gali šiek tiek skirtis, jei tokie skirtumai nėra esminiai; viename iš procesų atitinkamos aplinkybės gali sudaryti tik vieną iš teisės pažeidimo sudėties požymių arba asmeniui abiejuose procesuose inkriminuojamas veikos laikotarpis gali sutapti tik iš dalies (2011 m. spalio 18 d. sprendimas byloje T. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 53785/09; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje F. F. prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). Non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje G. prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje F. F. prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). Asmens atžvilgiu priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (EŽTT 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje R. prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-686/2007, 2K-102/2008, 2K-7-68/2009). Teismų praktikoje taip pat yra pasisakyta, kad įsiteisėjus teismo nuosprendžiui arba nutarčiai ar prokuroro nutarimui nutraukti procesą, baudžiamasis procesas laikomas baigtu ir naujas (pakartotinis) baudžiamasis procesas dėl tos pačios nusikalstamos veikos draudžiamas nepriklausomai nuo anksčiau priimto teismo sprendimo rūšies ar proceso nutraukimo pagrindo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-74- 719/2020).

19. Prokuroras nesutinka su teismo išvadomis dėl BPK 217 straipsnio pagrindų vertinimo, ir teigia, kad teismas šią įstatymo nuostatą nepagrįstai interpretavo. Šis skundo teiginys atmestinas. Pagal BPK 217 straipsnį ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujinamas dėl paaiškėjimo esminių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Prokuroro G. Gudžiūno 2023 m. gruodžio 29 d. nutarime, kuriuo atnaujintas ikiteisminis tyrimas, nėra nurodyta jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos Kauno apygardos prokuratūros prokurorei Rimai Žaltauskaitei priimant 2023 m. lapkričio 17 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kas neginčijamai patvirtina apylinkės teismo išvadą, jog aukštesnysis prokuroras neturėjo pagrindo taikyti BPK 217 straipsnį ir pagal jį atnaujinti ikiteisminį tyrimą.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, prokuroro apeliaciniame skunde nurodyta BPK 170 straipsnio 6 dalis taip pat negali būti laikoma Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro G. Gudžiūno 2023-12-29 nutarimo atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą priėmimo teisiniu pagrindu. BPK 170 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad aukštesnysis prokuroras nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus ir duoda prokurorams privalomus nurodymus, išskyrus nurodymą, kokį proceso sprendimą priimti. Lingvistinis BPK 170 straipsnio 6 dalies aiškinimas suponuoja išvadą, kad aukštesnysis prokuroras, panaikinęs neteisėtą žemesniojo prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, ne tik negali savarankiškai priimti nutarimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą kaip neteisėto žemesniojo prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo pasekmę, bet net negali nurodyti, kokį proceso sprendimą žemesnysis prokuroras, aukštesniajam panaikinus pirmojo priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, turi priimti dėl ikiteisminio tyrimo tolimesnio likimo. Nagrinėjamu atveju Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro G. Gudžiūno. 2023-12-29 nutarimas atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą buvo priimtas grubiai pažeidus prokurorų kompetencijas, kadangi prokuroras G. Gudžiūnas, panaikinęs žemesniojo prokuroro priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, dėl žemesniojo prokuroro nutraukto ikiteisminio tyrimo tolimesnio likimo nusprendė pats.

21. Prokuroro nuomone, teismas visiškai nepagrįstai interpretavo BPK 235 straipsnio bei BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymą, pasisakydamas, kad nei kaltinamoji, nei jos gynėjas neprašė bylos nagrinėti iš esmės, bei pažymėjo, kad BPK 235 straipsnis ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos neturi jokio teisinio ryšio su proceso negalimumo pagrindu, numatytu BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Šie skundo teiginiai skundžiamos nutarties teisėtumo nepaneigia. J. R. kaltinimas pareikštas dėl 2014 – 2015 metais padarytų veikų, todėl teismas vadovavosi tuo metu galiojusia BPK 235 straipsnio 1 dalies redakcija (2017 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. XIII-805 redakcija), kurioje nustatyta, jog kai yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, baudžiamoji byla nutraukiama teismo nutartimi tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis nereikalauja tęsti baudžiamojo proceso. Bylos duomenys patvirtina, kad nei J. R., nei jos gynėjas neprašė bylos nagrinėti iš esmės, o prašė baudžiamąjį procesą jos atžvilgiu nutraukti.

22. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad negalima ne tik bausti už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą, tačiau baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Apibendrinant aukščiau aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamasis persekiojimas J. R. atžvilgiu buvo pradėtas antrą kartą dėl to paties laikotarpio, dėl iš esmės tos pačios veikos, t. y. apskaitos tvarkymo, tik skirtingai ją kvalifikuojant, iš esmės visi įrodymai ir aplinkybės, išdėstyti šioje byloje kaltinamajame akte, jau buvo ištirti ankstesniame ikiteisminiame tyrime priimant Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla Nr. 1-2870-1129/2022 dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, buvo nutraukta, tokiu būdu nėra teisinio pagrindo J. R. baudžiamajam persekiojimui dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

23. Dėl proceso išlaidų priteisimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą dėl proceso išlaidų priteisimo J. R. iš valstybės, remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, prokuroras grindžia paties sprendimo dėl baudžiamojo proceso nutraukimo jos atžvilgiu neteisėtumu ir nepagrįstumą. Kadangi aukštesnysis teismas konstatavo, kad baudžiamasis procesas kaltinamosios atžvilgiu nutrauktas pagrįstai, teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako. BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl kaltinamojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms baudžiamajame procese apmokėti atlyginimo iš valstybės lėšų taikytinos tik tais atvejais, kai dėl asmens, kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu, priimamas teismo išteisinamasis nuosprendis, kuriuo šis asmuo baudžiamojoje byloje yra išteisinamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pritartina skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog analogiška patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarka turi būti taikoma ir šiuo atveju, t. y. kai byla nutraukiama bylos pasirengimo nagrinėti specialiame procese stadijoje. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, J. R. prašė priteisti 1950 Eur jos turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, patirtų ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagos apimtį, padarė išvadą, jog nurodyta suma atitinka darbo ir laiko sąnaudas ikiteisminio tyrimo įstaigose ir pirmosios instancijos teisme, išlaidos nėra aiškiai per didelės, atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

24. Įvertinus aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, ją naikinti prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

25. J. R. advokatas apeliacinės instancijos teismui pateikė mokėjimo nurodymus (t. 16, b. l. 34, 35), patvirtinančius, kad kaltinamoji J. R. advokatui A. Navikui už gynybą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1 100 Eur, ir prašė šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis bei priteisti jas iš valstybės jo ginamosios naudai. Bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamosios advokatas A. Navikas paruošė atsiliepimą į prokuroro apeliacinį skundą, taip pat atstovavo kaltinamąją apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kas patvirtina kaltinamąją turėjus išlaidų, susijusių su gynyba. Bylos duomenys rodo, kad tas pats advokatas kaltinamąją atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, advokato pirmosios instancijos teismui teikto prašymo dėl baudžiamosios bylos nutraukimo turinys grįstas iš esmės tais pačiais teiginiais ir argumentais, kaip ir atsiliepimas į prokuroro apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teisme byla išnagrinėta vieno posėdžio, trukusio 42 minutes, metu, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog prašomų 1 100 Eur proceso išlaidų priteisimas iš valstybės J. R. neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl prašomos priteisti išlaidos, kaltinamosios patirtos dėl jos atstovavimo apeliacinės instancijos teisme, mažintinos iki 700 Eur.

26. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, pagrindžianti 450 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas. BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai buvo pateikta informacija dėl gynėjo parinkimo J. R., tačiau dar prieš paskirtą teismo posėdį advokatas A. N. pateikė teismui informaciją, patvirtinančią, kad su juo sudaryta teisinių paslaugų J. R. teikimo sutartis. Kaip minėta aukščiau, pagal BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai dėl asmens yra priimamas teismo išteisinamasis nuosprendis, yra sprendžiama dėl kaltinamojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms baudžiamajame procese apmokėti atlyginimo iš valstybės lėšų, todėl šiuo atveju kaltinamajai J. R. ir nepasikvietus gynėjo, nebūtų teisinio pagrindo priteisti iš jos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias už jai suteiktas teisines paslaugas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Simonavičiaus apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį.

Priteisti J. R. iš valstybės 700 Eur (septynis šimtus eurų) proceso išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš J. R. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.