Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) d. Kupiškyje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti Kaune, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi Kupiškio rajono sav., (duomenys neskelbtini), netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininke, neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. R. kaltinama tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. gegužės 13 d. dirbdama Uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), veikė adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini)) direktore aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent:

Motyvuojamoji dalis

pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX 574 21 straipsnio 2 dalį būdama atsakinga už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. gegužės 13 d., nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, kuri numatytų priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX 574 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“, 1 dalies, kuri nustato, kad ,,Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.“, to pačio straipsnio 2 dalies, kuri nustato, kad ,,Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis“ ir 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 - 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto, kurie nustato, kad ,,Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. V-100 patvirtintos ,,Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15 ir 10.19 punktų, kurie nustato, kad ,,Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) ir Apskaitos registrai minimaliai saugomi 10 metų“, reikalavimus, bei neišsaugojo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2015 metų visų sąskaitų apskaitos registrų iki 2015 m. gegužės 13 d., materialinių vertybių ir skolų inventorizacijos dokumentų už 2014 metus, kreditorių ir debitorių sąrašų 2014 m. gruodžio 31 dienai, 2014 m. gruodžio 9 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. EJ-4569, sudarytos tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir V. Š., kasos dokumentų patvirtinančių pinigų išmokėjimą J. J. 82284 litų (23830,40 eurų) sumoje, kasos dokumentų patvirtinančių pinigų išmokėjimą V. V. 69090 litų (20009,26 eurų) sumoje , 2014 m. gruodžio 9 d. Pirkimo pardavimo sutarties Nr. EJ4569 sudarytos tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir A. P., 2014 m. gruodžio 9 d. pirkimo pardavimo sutarties sudarytos tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“,

be to, J. R. pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. gegužės 13 d., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterei V. K. nepateikė 2014 m. rugsėjo 29 d. Paskolos sutarties sudarytos tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir A. V. 235600 litų (68234,48 eurų) sumai ir 2014 m. gruodžio 31 d. Paskolos vekselio pagal kurį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo įsiskolinusi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 33040 eurų sumoje, dėl ko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose nebuvo apskaitytas įsiskolinimas minėtiems asmenims, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad ,,ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 3 dalį, kuri nustato, kad ,,apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine- sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu.“ - dėl nurodytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų visiškai negalima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. gegužės 13 d.

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas Vilniaus rajono sav., (duomenys neskelbtini). Ūkinės veiklos pobūdis: nekilnojamojo turto nuoma. Tiriamuoju laikotarpiu vadovo pareigas ėjo: I. J. nuo 2014 m. rugpjūčio 6 d. iki 2014 m. rugsėjo 3 d.; J. R. nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. gegužės 13 d.; A. G. M. nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d.; A. B. nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki bankroto bylos iškėlimo. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė tiriamojo laikotarpio nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. visų sąskaitų buhalterinės apskaitos registrų; metinių balansų už 2015-2016 metus, kreditorių ir debitorių sąrašų; materialinių vertybių ir skolų inventorizacijos dokumentų, todėl nepateikus šių buhalterinės apskaitos dokumentų nėra galimybės nustatyti: balanse už 2014 metus įrašytų duomenų apie 8 403,00 Lt (ekvivalentas – 2 433,68 Eur) debitorinių skolų likučių ir 1 276 610,00 Lt (ekvivalentas – 369 731,81 Eur) kreditorinių skolų likučių teisingumo; skolų apskaitos registre „Atsiskaitymai su kreditoriais apskaitos apyvartos laikotarpiu 2015 m. liepos 1 d. – 2015 m. rugpjūčio 10 d.“ įrašytų duomenų apie kreditorinio įsiskolinimo likutį 418 397,82 Eur teisingumo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė paskolos lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų iš viso 655 628,00 Lt (ekvivalentas – 189 882,99 Eur) (pirkimo pardavimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. P., D. S. ir V. Š. iš viso 504 254,00 Lt (ekvivalentas – 146 042,05 Eur) bei grynų pinigų išmokėjimą pateisinančius kasos dokumentus su J. J. ir V. V. iš viso 151 374,00 Lt (ekvivalentas – 43 840,94 Eur). Tyrimui nepateikus visų buhalterinės apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., finansinių ataskaitų už 2015-2016 metus, skolų inventorizacijos dokumentų nėra galimybės nustatyti: ar pagrįstai UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo paskolos lėšas gautas iš KU „(duomenys neskelbtini)“; grynųjų pinigų išmokėjimo iš kasos teisingumą; debitorinius ir kreditorinius įsiskolinimus nuo 2014 m. rugpjūčio 6 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.; ar turėjo realių finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorius Darius Jasaitis 2020 m. spalio 7 d. rašte nurodė: „Prašomų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų: visų sąskaitų buhalterinės apskaitos registrų, finansinės atskaitomybės už 2015-2016 metus, materialinių vertybių ir skolų inventorizacijos dokumentų, kasos knygos už 2015-2016 metus, kreditorių ir debitorių sąrašų 2014 m. gruodžio 31 d., 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d., juose nurodant skolininkus ir skolų sumas neturiu“. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė 2015-2016 metinių finansinių ataskaitų rinkinio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikusi Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės ataskaitų už 2015-2016 metus nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (2008 m. birželio 26 d. Įstatymo Nr. X-1633 redakcija) 15 straipsnio 1 dalies reikalavimo „Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“. Pagal šio Įstatymo 27 straipsnio nuostatą „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio –„Apskaitos registrai” nuostatas: 1 dalis -„Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalis Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“, 4 dalis - „Apskaitos registrai gali būti sudaromi rankiniu būdu arba techninėmis priemonėmis“; 5 dalis - „Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir atvejais viešojo sektoriaus subjektai ir ūkio subjektai, sudarydami apskaitos registrus techninėmis priemonėmis, vadovaujasi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos parengta standartinės apskaitos duomenų rinkmenos technine specifikacija ir techniniais reikalavimais“ (galioja nuo 2016 m. birželio 1 d. pagal 2012 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XI-1988); 17 straipsnyje – „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis“. Pagal 1995 m. gegužės 4 d. Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnį „Dokumentų saugojimas“ 4 dalį – „Užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija“. Vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies nuostata: „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir 19 straipsnio 2 dalyje: „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis (galioja nuo 2013 m. sausio 1 d. pagal 2012 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. XI-1988). Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose arba jeigu neišsaugojo tiriamojo laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentų, tuo nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalies reikalavimų (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose) ir 19 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų (tyrimui nepateikė tiriamojo laikotarpio nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) buhalterinės apskaitos visų sąskaitų buhalterinės apskaitos registrų, finansinių ataskaitų rinkinio už 2015-2016 metus. Dėl nustatytų Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų nesilaikymo, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d (10 t., b. l. 110–196).

Iš 2022 m. balandžio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto A. N. išvados apžiūra. Išvadoje nurodyta, jog tarp tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrų-apyvartos žiniaraščių už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., nėra įrašų patvirtinančių apskaitytą įsiskolinimą 33 040,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014 m. gruodžio 31 d. vekselį ir nėra įrašų, patvirtinančių apskaitytą įsiskolinimą 235 600,00 Lt (ekvivalentas – 68 234,48 Eur) akcininkui A. V. pagal 2014 m. rugsėjo 29 d. paskolos sutartį. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 16 straipsnio –„Apskaitos registrai“ nuostatas: 1 dalį -„Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalį Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu“, 4 dalį - „Apskaitos registrai gali būti sudaromi rankiniu būdu arba techninėmis priemonėmis“; 5 dalį - „Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir atvejais viešojo sektoriaus subjektai ir ūkio subjektai, sudarydami apskaitos registrus techninėmis priemonėmis, vadovaujasi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos parengta standartinės apskaitos duomenų rinkmenos technine specifikacija ir techniniais reikalavimais“ (galioja nuo 2016 m. sausio 1 d. pagal 2012 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. XI-1988); 17 straipsnis – „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis“. Pagal 1995 m. gegužės 4 d. Lietuvos Respublikos Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 4 dalį – „Užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija“. Vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies nuostata: „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą ir 19 straipsnio 2 dalį: „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis (galioja nuo 2013 m. sausio 1 d. pagal 2012 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. XI-1988). Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose arba jeigu neišsaugojo tiriamojo laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentų, tuo nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 16 straipsnio 1, 3, 4, 5 dalies reikalavimų (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose) ir 19 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų (tyrimui nepateikė tiriamojo laikotarpio nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) buhalterinės apskaitos visų sąskaitų buhalterinės apskaitos registrų, finansinių ataskaitų rinkinio už 2015-2016 metus. Dėl nustatytų Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų nesilaikymo, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. (11 t., b. l. 31–45).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai būtent šio straipsnio dispozicijoje nurodyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kitaip tariant, kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros) kilimo sąlyga (kasacinė nutartis Nr. 2K-109-942/2019).

Pagal teismų praktiką, aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (pvz., nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.), o buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas – tai bet koks neatsargus jų praradimas anksčiau laiko, kuris šiems dokumentams saugoti nustatytas įstatymų, kai dokumentai prarandami dėl įstatymų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo, arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo, gali būti skiriama ekspertizė (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011, 2K-157/2011, 2K-285/2012).

Kasacinėje praktikoje yra išaiškinta, kad, esant dabartinei BK 223 straipsnio redakcijai, aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma, o kitos šiame straipsnyje nurodytos veikos, t. y. buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas, gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-305/2009, 2K-429-788/2016). Vadinasi, net ir tais atvejais, kai buhalterinė apskaita netvarkoma ir dokumentai nesaugojami tyčia, toks neveikimas kvalifikuotinas pagal BK 223 straipsnį. Atitinkamai tiek BK 222 straipsnio 1 dalyje, tiek 223 straipsnio 1 dalyje nustatyti nusikalstami padariniai suformuluoti identiškai ir neparodo šių veikų skirtumų (kasacinė nutartis 2K-175-1073/2019).

Teismas pažymi, kad BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis sukonstruota taip, kad realią įmonės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą, ieškant kitų įmonių dokumentų ir juos vertinant ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė.

Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamosios J. R. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kitų objektų apžiūros protokolas ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, jog J. R., būdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktore, laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. gegužės 13 d. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. gegužės 13 d. visiškai negalima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kaltinamoji J. R. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę ir nurodė, jog dėl kompetencijos trūkumo galėjo aplaidžiai tvarkyti bei organizuoti buhalterinę apskaitą, dėl ko galėjo neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentų. Be to, paminėtas aplinkybes patvirtina ir liudytojais ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų V. K., A. G. M. ir A. V. parodymai, o taip pat specialistų išvados. Taigi, kaltinamoji J. R. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. gegužės 13 d. visiškai negalima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kaltinamoji J. R., duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu, taip pat pripažino, jog konsultuodavosi su įmonės buhaltere ir ne mažiau, kaip kartą per mėnesį finansinius dokumentus veždavo buhalterei, tačiau neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų. Kaltinamoji J. R. turėjo žinoti teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas, tačiau jų nevykdė, dėl ko atsirado specialistų išvadose nustatytos pasekmės, ir nors nenumatė, kad dėl jos nerūpestingumo, t. y. buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos nenustatymo ir aplaidaus buhalterinės apskaitos organizavimo, gali kilti neigiamos pasekmės, tačiau pagal savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, taigi elgėsi nusikalstamai nerūpestingai (BK 16 straipsnio 3 dalis). Esant paminėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog kaltinamosios J. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

Dėl laidavimo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji J. R. prašė teismo perduoti ją krikšto mamos R. M. atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

R. M., kaltinamosios krikšto mama, sutiko būti laiduotoja ir prašė teismo perduoti kaltinamąją J. R. jos atsakomybei pagal laidavimą (13 t., b. l. 83).

E. M., kaltinamojo dėdė, sutiko būti laiduotoju ir prašė teismo perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato (b. l. 168). R. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąją pažįsta nuo 18-19 metų ir nuo tada nuolat bendrauja. Su kaltinamąja kalbėjosi apie šį įvyki, kaltinamoji pati jai papasakojo visas aplinkybes, dėl to jos susipyko. Kaltinamoji visuomet klausia jos nuomonės ir patarimo, kaip pasielgti tam tikrose situacijose, visada kreipiasi pagalbos, todėl neabejoja, kad gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai J. R.. Ji pati neteista, administracine tvarka buvo bausta, tačiau seniai. Šiuo metu dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadove. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad R. M. neteista (13 t., b. l. 93), administracine tvarka nebausta (13 t., b. l. 94). R. M. nuo 2020 m. dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, darbdavio charakterizuojama teigiamai (13 t., b. l. 85). Iš visų aukščiau paminėtų aplinkybių darytina išvada, kad R. M. yra verta teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija darys teigiamą įtaką kaltinamosios J. R. pasitaisymui, todėl R. M. skirtina laiduotoja.

Esant J. R. prašymui perduoti ją R. M. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamoji J. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, praeityje ji neteista (13 t., b. l. 17–18), bausta administracine tvarka, tačiau tik už smulkų Kelių eismo taisyklių pažeidimą (13 t., b. l. 19–20). Baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie kaltinamosios J. R. psichiatrinį bei priklausomybės ligų gydymą. Kaltinamoji J. R. nuo 2020 m. spalio 22 d. dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (13 t., b. l. 21–23). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Teismas kaltinamosios J. R. veiką vertina kaip atsitiktinę, o ne kaip tendencingą ankstesnio neteisėto elgesio rezultatą. Tai leidžia manyti, kad kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, teismo vertinimu, yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos J. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1–3 dalyse, įvertinus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos aplinkybes, įvertinus tai, kad laiduotoja yra dirbanti, tačiau vyresnio amžiaus moteris, teismas sprendžia, kad kaltinamoji J. R. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kaltinamajai J. R. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nepaskirta.

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus Dariaus Jasaičio 2020 m. gegužės 26 d. pateikti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, 21 segtuvas, saugomi Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyryje, kvitas BBB Nr. KA VPK 010215 (10 t., b. l. 102–104), nuosprendžiu įsiteisėjus grąžintini BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriui Dariui Jasaičiui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 290 straipsniu, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 428 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

J. R., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą J. R. atžvilgiu nutraukti.

Perduoti J. R. laiduotojos R. M. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Išaiškinti J. R., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai R. M., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus Dariaus Jasaičio 2020 m. gegužės 26 d. pateiktus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, 21 segtuvą, saugomus Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyryje, kvitas BBB Nr. KA VPK 010215 (10 t., b. l. 102–104), nuosprendžiu įsiteisėjus grąžinti BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriui Dariui Jasaičiui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.