Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutarimo J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir Institucija) įgaliota pareigūnė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. S. už tai, kad jis, būdamas ūkininko ūkio savininku – darbdaviu, savo ūkyje (ūkio kodas (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) rajonas, 2010 m. rugpjūčio mėn. – 2011 m. rugsėjo 7 d. laikotarpyje, pagalbinio darbininko pareigose leido nelegaliai dirbti A. B., nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties, nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie A. B. priėmimą į darbą ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnį, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 dalį, 98 straipsnio 3 dalį.

J. S. apeliacinis skundas netenkinamas, nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

J. S. pripažintas kaltu padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo abejoti dėl apelianto kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau J. S. nesutinka su jam paskirta administracine nuobauda ir prašo ją švelninti vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis.

ATPK 30 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kurių sąrašą nustato ATPK 31 ir 32 straipsniai. ATPK 30² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, organas, nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Sistemiškai analizuojant ATPK 41³ straipsnį, 30¹ straipsnio 1 dalį, 30² straipsnio 1 ir 2 dalis akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, nustatęs už nelegalų darbą plačias galimos baudos ribas – nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų, atsižvelgė į įvairias galimas gyvenimiškas situacijas ir sudarė galimybę teismams individualizuoti bausmę kiekvienu atveju, o jei yra lengvinančių aplinkybių, baudos dydį sumažinti iki minimumo. Tuo tarpu švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje gali būti skiriama tik išimtiniais atvejais, esant išskirtinėms aplinkybėms, itin švelninančioms pažeidėjo atsakomybę.

Nagrinėjamu atveju administracinė nuobauda J. S. paskirta nepažeidžiant ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, J. S. šiek tiek mažesnė negu sankcijos vidurkis bauda, individualizuota tinkamai. Jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių J. S. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, byloje nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad J. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. S. ikiteisminėje tyrimo stadijoje ir teisme neigė, kad A. B. pas jį nelegaliai dirbo, teigė, kad tik buvo pastarąjį priėmęs pas save gyventi. Apeliaciniame skunde jis sutiko su tuo, kad padarė administracinį teisės pažeidimą. Įvertinus J. S. parodymų nenuoseklumą, nėra pagrindo pripažinti, kad egzistuoja jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą. Teigti, kad J. S. materialinė padėtis yra itin sunki, negalima, kadangi teismui nepateikta jokių objektyvių duomenų apie J. S. ar jo šeimos pajamas, turimą turtą. J. S. yra brandaus amžiaus žmogus, jo ūkis nėra naujai įregistruotas, todėl jis turėjo ir galėjo žinoti apie pareigą pasirūpinti tinkamu darbo santykių įforminimu. Pažymėtina, kad veika – nelegaliu darbu – pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Teismo simboline nuobauda ne tik nepasiekiami nuobaudų skyrimo tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – pažeidėjas skatinamas daryti naujus pažeidimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su pažeidimu gauta nauda. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad nagrinėjamu atveju A. B. nelegaliai dirbo pakankamai ilgą laiko tarpą (ilgiau nei vienerius metus). Pabrėžtina, kad kuo ilgiau trunka pažeidimas, tuo didesnė padaroma pažeidimu žala. J. S., leidęs A. B. nelegaliai dirbti, pažeidė A. B. teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.

Bylos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad apeliantui skirta šiek tiek mažesnė, nei sankcijos vidurkis, bauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga padarytam pažeidimui. Byloje išskirtinių aplinkybių, itin švelninančių pažeidėjo atsakomybę, nėra. Tad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, pakeisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos vertinant įrodymus šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog, vadovaudamasis ATPK 313 straipsnio nuostatomis J. S. turi teisę per 40 dienų nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į pirmosios instancijos teismą su rašytiniu prašymu išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į baudos dydį, apelianto turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutarimą nepakeistą ir J. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.