Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja pareiškia, jog jos sutuoktinis D. T. dirbo įmonėje UAB „Modus distribution“ nuo 2018 m. rugsėjo 14 d., gaudavo darbo sutartyje nurodytą darbo užmokestį. Laikotarpiu nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2023 m. birželio mėn. viso sumokėta darbo užmokesčio suma – 54 552,81 Eur. Nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. sutuoktinis D. T. dirba įmonėje UAB „Egliana transport“. Laikotarpiu nuo 2023 m. vasario mėn. iki 2024 m. vasario mėn. viso sumokėta darbo užmokesčio – 4 481,87 Eur.

Pareiškėja pareiškia, jog jos šeima (sutuoktinis ir du nepilnamečiai vaikai) integravosi į Lietuvos visuomenę, vaikai jau moka lietuvių kalbą, mokosi Kauno tarptautinėje gimnazijoje, jiems yra sukurta saugi ir draugiška aplinka mokykloje ir kieme (Kauno tarptautinės gimnazijos pažymos apie vaikų mokymąsi). Visa šeima išvyko iš Baltarusijos valstybės dėl nepriimtino politinio rėžimo ir nepritarimo vykdomai politikai. Dėjo dideles pastangas integruotis į Lietuvos visuomenę, išmokti kalbą, susikurti buitį ir susirasti darbą.

Įstatymo 50 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.

Pažymi, kad ginčijamu sprendimu nėra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos sutuoktinio leidimo laikinai gyventi panaikinimo ir jo gaunamų pajamų. Pareiškėjai leidimas laikinai gyventi, kuris vėliau buvo panaikintas, buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjos sutuoktinis kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi ir turi leidimą laikinai gyventi. Departamentas būtent šiuo pagrindu pareiškėjai išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Panaikinus leidimą laikinai gyventi pareiškėjos sutuoktiniui, kurio pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo bei pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjai 2023 m. birželio 16 d. buvo išduotas leidimą laikinai gyventi (išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760259345) Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, t. y. leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kurio Lietuvos Respublikoje gyvena sutuoktinis, kuris turi leidimą gyventi.

Departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 3 dalies pagrindu – jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, tai jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas.

Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Sprendimą.

Teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartimi šios administracinės bylos nagrinėjimą sustabdė, iki kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI2-1232-1064/2025 (3-61-3-00606-2024-3).

Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-1232-1064/2025 pagal pareiškėjo D. T. (D. T.) skundą atsakovui Departamentui dėl sprendimo panaikinimo, tretieji suinteresuotieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Modus distribution“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Egliana transport“. Teismas pareiškėjo D. T. (D. T.) skundą patenkino ir panaikino Departamento 2024 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 24S44887, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas gyventi Lietuvoje. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad šioje byloje pareiškėjos skundžiamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis būtent Įstatymo 50 straipsnio 3 dalimi – leidimas laikinai gyventi pareiškėjai buvo panaikintas, nes pareiškėjos sutuoktiniui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo panaikintas.

Kaip minėta, teismas šios administracinės bylos nagrinėjimą buvo sustabdęs, siekiu sulaukti teismo sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. T. (D. T.) skundą atsakovui Departamentui dėl sprendimo panaikinimo, tretieji suinteresuotieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Modus distribution“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Egliana transport“. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-1232-1064/2025, kuriuo pareiškėjos vyro D. T. (D. T.) skundą patenkino ir panaikino Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 24S44887, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas gyventi Lietuvoje. Teismas sprendė, kad Departamentas nagrinėjamu atveju nepagrįstai konstatavo Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto egzistavimą, netinkamai nustatė ir vertino faktines bylos aplinkybes, kas sudarė pagrindą ginčijamą administracinį sprendimą panaikinti.

Taigi, teismui patenkinus pareiškėjos vyro D. T. (D. T.) skundą ir panaikinus Departamento sprendimą, kuriuo pareiškėjos vyrui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, šioje byloje priimtas ir pareiškėjos skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu, todėl taip pat naikinamas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalį, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).

Pareiškėja teismui pateiktame prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodo, kad už konsultaciją šios bylos klausimais, už procesinių dokumentų rengimą, pasiruošimą bylos nagrinėjimui, už žyminį mokestį sumokėjo atstovui 1 100 Eur. Pareiškėjos patirtas išlaidas patvirtina byloje pateikta sąskaita už teisines paslaugas Nr. 202403021 ir banko operacijos išrašas, įrodantis minėtos sumos sumokėjimą.

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos dydis neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios priteistinos sumos (Rekomendacijų 8.2, 8.18 punktai), įvertinęs nagrinėjamos bylos pobūdį, tai, kad byla nebuvo sudėtinga, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktais ir 4¹ dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos T. T. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 22 d. priimtą sprendimą Nr. 24S59375.

Pareiškėjos T. T. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinti.

Priteisti T. T. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.