- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-29
- Bylos Nr.
- eI2-1232-1064/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00606-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Natalja Zelionkienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“
- Pareiškėjas
- D. T.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,
dalyvaujant trečiojo suinteresuotojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokato padėjėjai R. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. T. (D. T.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, tretieji suinteresuotieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ir uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 24S44887 (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas nurodo, kad Sprendimu buvo panaikintas jam išduotas leidimas laikinai gyventi, tuo pagrindu, kad leidimas gautas apgaulės būdu (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 1 punktas), duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas), gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsme (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas), gavus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tarpininkavusios dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjui išdavimo, informaciją, jog jis faktiškai įmonėje jokių funkcijų neatliko ir buvo įdarbintas fiktyviai.
Pareiškėjo teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Migracijos departamentui pateikta informacija neatitinka tikrovės, nes jis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 14 d. sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu pareiškėjas buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) įmonėje. Pareiškėjas nurodo visą darbo santykių laikotarpį vykdęs darbines pareigas kaip pagalbinis vairuotojas, taip pat dirbo ir kitus darbus, susijusius su transporto įmonėje vykdoma veikla, kuriuos jam pavesdavo darbdavys. Pareiškėjas nurodo, kad darbo santykių metu nevažinėjo automobiliais, kuriuose įrengtas skaitmeninis tachografas, nes įmonėje yra seni automobiliai, kuriuose naudojami analoginiai tachografai, todėl nėra duomenų apie pareiškėjo darbo valandas važiuojant transporto priemone. Pareiškėjas pažymi, kad visą darbo santykių laikotarpį buvo pildomi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kurie rodo, jos jis dirbo, jam darbdavio nustatyta tvarka buvo mokamas darbo užmokestis, o socialinio draudimo prasme jis buvo vertinamas kaip draustas socialinio draudimu kaip dirbantis asmuo.
Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas nepatikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešime nurodytų aplinkybių dėl jo nedarbo, šias aplinkybes paneigia pareiškėjo pateikti įrodymai. Jis taip pat pažymi, kad iš Transporto saugos administracijos gauta informacija nepatvirtina pareiškėjo nedarbo, nes tachografai yra ne tik skaitmeniniai, bet ir analoginiai, kurių duomenys nėra kaupiami kortelėje.
Pareiškėjas nurodo, kad naujoje darbovietėje (UAB „(duomenys neskelbtini)“) jam yra mokamas sutartyje nustatytas darbo užmokestis, kuris dėl įmonės finansinių sunkumų vėluoja, tačiau įmonė yra įsipareigojusi jį sumokėti iki 2024 m. kovo 30 d. Šioje įmonėje pareiškėjas nurodo dirbantis kaip (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o kai nėra siunčiamas į komandiruotes, atlieka ir kitas jam darbdavio pavestas darbo funkcijas.
Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvoje jis gyvena kartu su sutuoktine, kuri dirba Lietuvoje, ir dviem vaikais, kurie mokosi, nuomojasi butą, mokosi lietuvių kalbos.
Pareiškėjo vertinimu, Sprendime nustatytos aplinkybės neatitinka tikrovės, taigi nėra teisinio pagrindo naikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad 2023 m. gegužės 19 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjo darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pagrindu. 2023 m. birželio 26 d. pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti darbdavį į UAB „(duomenys neskelbtini)“; Migracijos departamento 2023 m. liepos 7 d. sprendimu pareiškėjui buvo leista pakeisti darbdavį.
Nurodo, kad duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje (toliau – VSDFV). Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas bendrovėje įdarbintas nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. ir visą įdarbinimo laikotarpį jam nėra mokamas bendrovės tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti darbo užmokestis (1386 Eur), bet mokamas MMA (840 Eur).
Nurodo, kad 2023 m. lapkričio 29 d. Migracijos departamente gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas, kad pasikeitus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui buvo nustatyta, jog pareiškėjas įmonėje faktiškai nedirbo, t. y. jokių darbo funkcijų nevykdė ir krovininės transporto priemonės nevairavo, buvo įdarbintas fiktyviai. Migracijos departamentas kreipėsi į Lietuvos transporto saugos administraciją su prašymu patikrinti tachografų kortelių duomenis, kokius automobilius pareiškėjas vairavo. 2024 m. vasario 5 d. Lietuvos transporto saugos administracija informavo, kad pagal įmonės pateiktus dokumentus nėra galimybės patikrinti, kokius automobilius vairuotojas vairavo nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes tachografo kortelė tuo laikotarpiu nebuvo naudota, todėl joje nėra duomenų apie asmens vairuotas transporto priemones.
Migracijos departamentas pažymi, kad priimdamas Sprendimą neprivalėjo aiškintis užsieniečio ir darbdavio tarpusavio santykių, pareiškėjas, teikdamas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad dirbs (duomenys neskelbtini), nors (duomenys neskelbtini) pareigų neatlikdavo. Atsižvelgus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą, kad pareiškėjas faktiškai jokių darbo funkcijų neatliko ir buvo įdarbintas fiktyviai, buvo konstatuota, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas panaudojus apgaulę. Departamentas pažymi, kad pateikti darbo grafikai nėra pasirašyti ar tinkamai patvirtini, o tachografo kortelė nenaudota. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad pareiškėjas piktnaudžiauja nustatytomis migracijos procedūromis ir jo tikslas nėra darbas, bet įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje.
Atsižvelgdamas į tai, kad nei pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi, nei bendrovė tarpininkavimo rašte nenurodė, kad jis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas mažesnis darbo užmokestis, nei nurodytas prašymuose dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo raštuose, atsakovas laikė, kad pareiškėjas teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis.
Atsakovo vertinimu, Sprendimas yra paremtas surinktais duomenimis, teisėtas ir pagrįstas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Nurodo, kad pareiškėjas gavo leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje išimtinai dėl tos priežasties, jog tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesija buvo įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą, vadinasi, pareiškėjas įsipareigojo atlikti būtent tą darbo funkciją, kuri numatyta Darbo sutartyje, tačiau šios funkcijos nevykdė ir krovininės transporto priemonės nevairavo. Pareiškėjo Darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2023 m. spalio 31 d., nurodant, jog Darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra DK 54 straipsnio 1 dalis.
Pabrėžia, kad pareiškėjo darbo funkcija buvo aiškiai susitarta darbo sutartyje, pareiškėjo darbo funkcija nebuvo pakeista. Kiekvienas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas privalo turėti valdžios institucijos išduoda konkrečiam vairuotojui tachografo kortelę, tačiau pareiškėjas, nepaisant darbo sutartyje nustatytos darbo funkcijos, kurios pagrindu pareiškėjui buvo suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, šios kortelės neturėjo ir į bylą nepateikė. Nurodo, kad bendrovės krovinių vežimo transporto priemonėse yra naudojami išimtinai tik skaitmeniniai tachografai ir tikslus bendrovėje dirbančių tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų darbo laikas, poilsis, buvimas komandiruotėse ir kiti svarbūs aspektai yra nustatomi būtent nuskaitant vairuotojo tachografo kortelę. Nurodo, kad bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės yra išimtinai CE kategorijos, tačiau pareiškėjas teisės vairuoti CE kategorijos transporto priemones neturėjo. Nėra duomenų, kad pareiškėjas, vykdydamas darbo sutartyje nustatytą darbo funkciją, būtų vykęs į komandiruotes, tačiau pastarajam vis tiek buvo mokamas darbo užmokestis bei dienpinigiai. Laiko, kad taip buvo išnaudota kvota, nors pareiškėjas niekada nedirbo (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėjas į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 24S44887, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. gegužės 19 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje) dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 26 d. pareiškėjas pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Migracijos departamento 2023 m. liepos 7 d. sprendimu pareiškėjui buvo leista pakeisti darbdavį.
Migracijos departamentas, atlikęs patikrinimą nustatė, kad pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. ir visą įdarbinimo laikotarpį jam nėra mokamas įmonės tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti darbo užmokestis (1386 Eur), o mokamas MMA (840 Eur).
Atsižvelgdamas į tai, kad Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, jog užsienietis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas darbo užmokestis, nei nurodytas tarpininkavimo rašte; kad 2023 m. lapkričio 29 d. Migracijos departamente buvo gautas pirminio darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas, jog pasikeitus vadovui buvo nustatyta, kad pareiškėjas įmonėje faktiškai nedirbo, t. y. jokių darbo funkcijų nevykdė ir krovininės transporto priemonės nevairavo, buvo įdarbintas fiktyviai; į Lietuvos transporto saugos administracijos raštą, kad pagal įmonės pateiktus dokumentus nėra galimybės patikrinti, kokius automobilius vairuotojas vairavo nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes tachografo kortelė nebuvo naudota, todėl joje nėra duomenų apie asmens vairuotas transporto priemones, Migracijos departamentas konstatavo, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas panaudojus apgaulę ir pareiškėjas, kreipdamasis dėl darbdavio keitimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės; kad jis piktnaudžiauja nustatytomis migracijos procedūromis ir jo tikslas nėra darbas, bet įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, nes leidimas buvo išduotas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, tačiau, pagal pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ informaciją, jis šios funkcijos niekada neatliko, o pagal Lietuvos transporto saugos administracijos duomenis, jis nedirba ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi pareiškėjas faktiškai niekada nedirbo, Migracijos departamentas darė išvadą, kad jis ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, kuriems leidimai išduoti šeimos susijungimo pagrindu.
Atsakovas 2024 m. vasario 7 d. priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu; 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu; 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į teismą.
Bylos nagrinėjimas administraciniame teisme buvo sustabdytas, iki bus priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1159-1126/2024 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-11079-2023-5). 2024 m. spalio 7 d. Kauno apygardos teismui priėmus procesinį sprendimą bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas.
Dėl Sprendimo teisėtumo
Ginčijamas sprendimas buvo priimtas konstatavus, kad: leidimas buvo gautas apgaulės būdu (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktas); duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas); gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsme (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
Kaip matyti iš Sprendimo turinio, išvada dėl leidimo įgijimo apgaulės būdu buvo padaryta atsižvelgus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą, kad pareiškėjas šioje įmonėje faktiškai jokių darbo funkcijų neatliko ir buvo įdarbintas fiktyviai.
Teisėjų kolegija, vertindama šios išvados pagrįstumą, pažymi, kad Civilinėje byloje Nr. e2-1159-1126/2024 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-11079-2023-5) teismai, be kita ko, konstatavo, kad ieškovės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) teiginiai, jog darbuotojas (pareiškėjas) faktiškai nedirbo įmonėje, jokių darbo funkcijų neatliko, yra paneigti į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais; kad dienpinigiai buvo mokami pagrįstai; byloje nustatyta, kad darbuotojas vykdavo į komandiruotes į užsienį. Taigi, įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuotas pareiškėjo darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ realumas. Įsidarbinimo ir darbo faktą taip pat pagrindžia pareiškėjo į bylą pateikti banko sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo pastovias su darbo susijusias išmokas. Šių aplinkybių visuma suponuoja, kad pirmasis pagrindas Sprendime konstatuotas netinkamai įvertinus faktinę situaciją, todėl negali būti laikomas pagrįstu.
Sprendime išvada, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, padaryta atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas po įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių krovinių vežimo transporto priemonių nevairavo, o jam mokamas darbo užmokestis buvo mažesnis nei nurodyta tarpininkavimo rašte.
Teisėjų kolegija, vertindama šios išvados pagrįstumą, atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką vien faktinė aplinkybė, kad asmuo negauna sutarto atlyginimo ir neturi pajamų, reikalingų pragyvenimui, nėra pakankama konstatuoti, jog asmuo, kreipdamasis dėl leidimo išdavimo, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją. LVAT yra pabrėžęs, kad įrodinėjimo naštos pasiskirstymo prasme atsakovas, pirmiausiai, turėjo pareigą, prieš priimdamas sprendimą minėtu pagrindu, surinkti faktinius duomenis, patvirtinančius, jog prieš siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie aiškiai neatitiko tikrovės, tik pastarasis neatitikimas paaiškėjo vėliau. Atsakovas turėjo pateikti įrodymus, kad, šiuo atveju, jau teikiant duomenis apie numatomą mokėti mėnesinį darbo užmokestį, buvo pakankamai akivaizdu, jog toks tarpininkavimo rašte numatytas mokėti darbo užmokestis realiai negalės būti mokamas ir iš esmės yra (buvo) siekiama suklaidinti valstybės institucijas, siekiant apgaule gauti leidimą gyventi. Jeigu priimant sprendimą yra apsiribojama vien VSDFV duomenų patikrinimu, tai LVAT vertinimu, nėra pakankama padaryti išvadą, kad buvo situacija, apibrėžta Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte (duomenys, kuriuos pateikė užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023; 2024 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1815-502/2024).
Teisėjų kolegijos vertinimu, analogiška įrodinėjimo pareiga nustatytina ir dėl asmens darbo funkcijų vykdymo, t. y. atsakovas privalėjo įrodyti, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo išdavimo (pakeitimo) aiškiai žinojo, kad krovinių vežimo transporto priemonių vairuotoju nedirbs. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, kurios atskleistų pareiškėjo tyčią teikiant duomenis apgauti valstybės institucijas, nenustatytos.
Priešingai, į nagrinėjamą bylą yra pateiktas Lietuvos transporto saugos administracijos išduotas Europos Bendrijos Vairuotojo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas krovinių vežimui keliais už atlygį pagal Bendrijos licenciją, vairuotojo pažymėjimas B, C, AM kategorijoms, o pirmiau aptartoje civilinėje byloje Nr. e2-1159-1126/2024 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-11079-2023-5) buvo konstatuota, kad atsakovas (šioje byloje – pareiškėjas) turėjo atitinkamą vairuotojo kategoriją, kuri suteikė teisę vežti tarptautinius krovinius mažesnėmis transporto priemonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, darbo funkcijų vykdymo tinkamumą privalo kontroliuoti ir užtikrinti darbdavys, jis organizuoja darbą ir jo procesus, jam tenka pareiga tinkamai įforminti darbo santykius. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 32 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjas vengė ar atsisakė vykdyti (duomenys neskelbtini) funkciją, kad iš anksto žinojo, jog jos nevykdys, ar kad žinojo, jog darbdavys nemokės viso sutarto atlyginimo. Atsakovui šių aplinkybių netyrus ir jų nenustačius, nebuvo faktinio pagrindo išvadai, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės.
Trečiasis leidimo panaikinimo pagrindas – išvada dėl nelegalios migracijos grėsmės – buvo padaryta konstatavus, kad pareiškėjas nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, faktiškai nedirba ir „(duomenys neskelbtini)“, todėl jo tikslas nėra darbas Lietuvos Respublikoje, bet siekis įteisinti savo buvimą.
Kaip jau buvo nurodyta, darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ realumas patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėje byloje bei į šią bylą pateiktais banko sąskaitos išrašais. Pastarieji taip pat patvirtina, kad nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio pareiškėjas gavo darbo užmokestį ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas siekė dirbti ir ginčui aktualiu laikotarpiu dirbo Lietuvos Respublikoje. Vien tai, kad Lietuvos transporto saugos administracija neturi informacijos apie pareiškėjo vairuotas transporto priemones, savaime nėra pakankama išvadai, kad asmuo faktiškai nedirba ir jo tikslas yra nelegalus siekis įteisinti savo buvimą. Iš ginčijamo Sprendimo nematyti, kad atsakovas būtų rinkęs informaciją iš kitų šaltinių nei Lietuvos transporto saugos administracija ar tyręs pareiškėjo darbo realumą atsižvelgiant į kitas aplinkybes. Pažymėtina, kad pats atsakovas Sprendime nurodė, kad darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu pareiškėjui buvo mokamas MMA (840 Eur), tačiau ši aplinkybė darbo fiktyvumo/realumo kontekste vertinta nebuvo. Padaręs nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjo darbo realumo, atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad, nepaisant nuo 2019 metų pareiškėjui išduodamų leidimų laikinai gyventi, pareiškėjas ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvoje neturi.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju nepagrįstai konstatavo Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto egzistavimą, netinkamai nustatė ir vertino faktines bylos aplinkybes, ir tai sudaro pagrindą ginčijamą administracinį sprendimą panaikinti (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).
Pareiškėjas teismui pateiktame prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodo, kad už skundo teismui parengimą bei už pareiškėjo atstovo atstovavimą teismo posėdyje sumokėjo 1100 Eur. Pareiškėjo patirtas išlaidas patvirtina byloje pateikta sąskaita už teisines paslaugas Nr. 202402141 ir banko operacijos išrašas, įrodantis minėtos sumos sumokėjimą (kartu su žyminio mokesčio apmokėjimu).
Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos dydis neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios priteistinos sumos (Rekomendacijų 8.2, 8.18 punktai), įvertinęs nagrinėjamos bylos pobūdį, tai, kad byla nebuvo sudėtinga, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1122,50 Eur (1100 Eur bylinėjimosi išlaidos + 22,50 Eur žyminis mokestis už skundą) bylinėjimosi išlaidų suma.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ šioje byloje prašė skundą atmesti, todėl laikytina, kad sprendimas nėra jo naudai, ir jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 24S44887.
Priteisti D. T. (D. T.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1122,50 Eur (tūkstantį šimtą dvidešimt du eurus ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.