Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Petro Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 243 straipsnį, jam paskiriant 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, R. Š. paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi, R. Š. paskiriant galutinę bausmę - laisvės atėmimą 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. Š. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešerių) metų laikotarpiui.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 ir 4 dalies 1 punktu, 3 punktu, R. Š. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – bei valstybės naudai konfiskuotas V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu grąžintas V. Š., gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. Š. nuteistas už tai, kad 2024 m. sausio 14 d. apie 2.31 val. (duomenys neskelbtini), kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas ne mažesnis nei 2,34 promilės girtumas, be to, vairavo šį automobilį, nors jam Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metų laikotarpiui, šiais veiksmais vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai paduoti. Kadangi nuosprendis skundžiamas tik dėl R. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo ir laisvės atėmimo bausmės bei jos vykdymo atidėjimo netaikymo, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako išimtinai tik šiais klausimais.

Dėl R. Š. paskirtos bausmės ir BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

6. BK 243 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, o BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų. Pirmosios instancijos teismas R. Š. už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrė 30 parų arešto bausmę, o už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu ir R. Š. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta 1/3 dalimi ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas R. Š. už minėtų nusikalstamų veikų padarymą teisingai parinko ir paskyrė bausmes, nustatė jų dydžius, subendrino tarpusavyje bei sumažino 1/3 dalimi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendį ir švelninti R. Š. paskirtą bausmę, kadangi ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje nustatytų bausmės skyrimo pagrindų.

8. R. Š. pripažintas kaltu dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo, iš kurių viena yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – nesunkus tyčinis nusikaltimas, susijusių su transporto eismo saugumu bei teisingumo vykdymu. Nagrinėjamu atveju R. Š. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,34 prom.). Jis važiavo nakties metu, magistraliniu keliu (duomenys neskelbtini). Byloje liudytoju apklaustas R. Š. sustabdęs policijos pareigūnas A. S. nurodė, kad R. Š., vairuodamas įtartinai manevravo. Akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais, R. Š. kėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei bei turtui. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi, o sunkina tai, jog jas padarė būdamas recidyvistu. R. Š. buvo ne kartą teistas, tame tarpe 2 kartus už vairavimą esant neblaiviam (2021 m. gruodžio 28 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų baudžiamuoju įsakymu ir 2022 m. lapkričio 17 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendžiu). Paskutiniuoju 2022 m. lapkričio 17 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendžiu jam, be kitą ko, buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 5 metams, kurios jis nagrinėjamu atveju nepaisė. R. Š. ne tik, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, bet tai ir vėl darė būdamas neblaivus. Beje, tą padarė nepraėjus nei metams nuo minėtu nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės atlikimo. Jo teistumas neišnykęs. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus, matyti, kad R. Š. vieną kartą buvo baustas administracine tvarka.

9. Įvertinus visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad BK 41 straipsnyje numatytus tikslus už padarytą BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką įmanoma pasiekti R. Š. paskyrus arešto bausmę, kurios dydis viršytų vidurkį, o už BK 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis būtų mažesnis už vidurkį. Pažeidimų bendrinant R. Š. paskirtas bausmes, o vėliau subendrintą bausmę sumažinant 1/3 dalimi, nėra padaryta. R. Š. tiek už atskiras jam inkriminuotas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos ir dėl to neteisingos. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių jam turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama, byloje nenustatyta.

10. Apeliaciniu skundu prašoma vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, R. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

11. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Pagal to paties straipsnio 4 dalį bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi R. Š. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas netaikyti R. Š. BK 75 straipsnio nuostatų bei neatidėdamas bausmės vykdymo, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.

13. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes (nuosprendžio 8 punktas) matyti, kad R. Š. yra linkęs nepaisyti įstatymų ir nusikalsti, todėl nėra pagrindo manyti, kad atidėjus jam paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jis laikysis jam nustatytų įpareigojimų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai R. Š. atžvilgiu gali būti pasiekti tik jam atliekant realią laisvės atėmimo bausmę. Minėtų teismo išvadų nekeičia tai, kad, pasak R. Š. gynėjo, nuteistasis praeityje nebuvo pažeidęs jam skirto bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, yra dirbantis, vedęs, turi nepilnamečių išlaikytinių. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo tikėti, kad atidėjus paskirtos bausmės vykdymą R. Š. elgesys iš esmės pasikeis ir jis daugiau nebenusikals.

Dėl turto konfiskavimo

14. BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y., kai yra pakeista jo paskirtis ar savybės. Nusikaltimo priemone turtas gali būti pripažįstamas ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas daryti nusikaltimams, tačiau jis buvo tiesiogiai panaudotas nusikalstamai veikai daryti, jei veikos padarymas be tokios priemonės būtų negalimas.

15. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad R. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suvokdamas, jog automobilio vairavimas esant tokiai būsenai bei esant skirtam draudimui vairuoti transporto priemones yra neteisėtas, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokiais savo veiksmais padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas. Taigi, akivaizdu, kad be šios transporto priemonės, minėtų nusikalstamų veikų R. Š. nebūtų galėjęs padaryti, todėl ji laikytina nusikalstamų veikų padarymo priemone.

16. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso R. Š. broliui V. Š.. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas šį automobilį nusprendė konfiskuoti valstybės nuosavybėn. Pateiktame apeliaciniame skunde su tokiu apylinkės teismo sprendimu nesutinkama ir prašoma netaikyti transporto priemonės konfiskacijos. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu R. Š. gynėjas nurodė, kad šiuo atveju galima daryti išskaitas iš šio turto vertės, tokiu būdu bus nubaustas R. Š. ir pasiekti tikslai, nebus nepagrįstai suvaržyta V. Š. turtinė teisė į transporto priemonę, kuria jis ir naudojasi.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nuspręsdamas konfiskuoti V. Š. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė neteisingą procesinį sprendimą. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

18. BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (1 punktas); šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui (3 punktas).

19. Kaip jau minėta, automobilis, kuriuo R. Š. įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas priklauso jo broliui – V. Š.. Apygardos teisme apklaustas V. Š. paaiškino, kad automobilį (duomenys neskelbtini) įsigijo prieš pusę metų. Jį buvo palikęs R. Š. tvarkyti, nes norėjo, kad patikrintų važiuoklę, stabdžius, reikėjo pakeisti tepalus. Nusipirko ir iš karto atidavė ją tvarkyti. Broliui paliko remontuoti automobilį trims savaitėms. Raktelius paliko mašinoje, taip pat buvo palikęs dokumentus, kad pagal juos pirktų detales. Nežinojo, kad brolis pasinaudojo automobiliu, o kitą dieną pranešė, kad reikia atvykti į policiją. Nežino, kodėl brolis neturi teisės vairuoti. Jis 14-15 metų buvo (duomenys neskelbtini). Retai su juo bendraudavo. Iš esmės analogiškas aplinkybes V. Š. nurodė ir apklausiamas ikiteisminiame tyrime (1 t., 36 b.l.).

20. Taigi, kaip matyti, R. Š. minėto automobilio savavališkai nepaėmė, jį jam paliko pats V. Š.. Tačiau, šiuo atveju automobilis buvo paliktas R. Š. jį suremontuoti ir paruošti eksploatacijai, t. y. patikrinti važiuoklę, pakeisti tepalus, stabdžius, nes jis šiuos darbus daryti moka. Duomenų, kad V. Š. būtų perdavęs automobilį R. Š. juo naudotis, duomenų nėra. V. Š. tikino nežinojęs, kad R. Š. šiuo automobiliu pasinaudojo. Apie tai jam pranešė policija. Be to, jis nors ir žinojo, kad R. Š. yra uždrausta vairuoti transporto priemones, bet nežinojo dėl kokios priežasties. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad V. Š. negalėjo žinoti, kad jo automobilis bus R. Š. panaudotas nusikalstamoms veikoms daryti. Todėl nėra tikslinga konfiskuoti jam priklausančią transporto priemonę BK 72 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktų pagrindais.

21. BK 72 straipsnio 5 dalyje įstatymų leidėjas yra numatęs išimtį, kai galimas ne pats transporto priemonės, o jos vertės konfiskavimas, t. y. kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

22. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad V. Š. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jam priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bus R. Š. panaudotas nusikalstamoms veikoms daryti ir jį konfiskuoti yra netikslinga, yra pagrindas spręsti dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš R. Š..

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018; 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

24. Iš byloje esančios 2024 m. sausio mėnesio VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, jog vidutinė R. Š. vairuoto automobilio (duomenys neskelbtini) vertė Lietuvoje yra 7 750 Eur (1 t., 56 b.l.). Pastebėtina, kad pagal informaciją apie kelių transporto priemones pateiktą iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, V. Š. aptariamą transporto priemonę nupirko už 3 000 Eur (1 t., 41 b. l.), tačiau toks didelis neatitikimas tarp vidutinės rinkos kainos ir pirkimo kainos, jei automobilis yra techniškai tvarkingas, yra mažai tikėtinas, o įvertinus susiformavusią praktiką, jog neretai į pirkimo-pardavimo sutartis įrašoma faktinės situacijos neatitinkančios kainos, todėl teisėjų kolegija, spręsdama dėl iš R. Š. išieškotinos sumos, vadovausis VšĮ „Emprekis“ pateikta pažyma apie automobilio vertę.

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į 8 nuosprendžio punkte išdėstytas aplinkybes, tai, kad R. Š., kaip pats nurodė, užsiima individualia veikla – verčiasi stogų keitimu, konstatuoja, kad šiuo atveju, baudžiamosios poveikio priemonės tikslai bus pasiekti tik iš jo išieškant visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 7 750 Eur. Šios sumos išieškojimas iš nuteistojo nėra neproporcingas ir nelaikytinas jo teises varžančiu labiau nei nagrinėjamoje situacijoje tai yra būtina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. vasario 29 d. nuosprendį:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktais, nuspręsta valstybės naudai konfiskuoti V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu registruotą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti valstybės naudai iš R. Š. transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 7 750 Eur (septynis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt eurų).

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.