Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. 2023 m. kovo 3 d. nuo 23.25 val. iki 23.35 val., Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėse, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo draugui L. K. priklausančią motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Mercedes Benz E 320 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, esant nustatytai didesnei nei įstatyme numatytai – 1,51 promilės etilo alkoholio koncentracijai, iki kol 2023 m. kovo 3 d. apie 23.35 val. Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), K. K. vairuojamą automobilį sustabdė Panevėžio apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialistai G. N. ir M. R., kurie alkoholio kiekio matuokliu DRAGER ALCOTEST 7510, Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinę K. K. blaivumą, 2023 m. kovo 3 d. 23.37 val. nustatė jam 2,13 promilės girtumą, o patikrinus pakartotinai 2023 m. kovo 3 d. 23.58 val. minėtu alkoholio kiekio matuokliu K. K. buvo nustatytas 1,87 promilės girtumas.

Kaltinamajam K. K. pripažinus kaltę nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis kaltinamas, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis). Be kaltinamojo K. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio Mercedes Benz E 320 CDI, kėbulo tipas – sedanas, kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 3222 cm³, variklio galia – 150 kW/204 AG, gamybos periodas 2002–2007 metai (pasirinkti metai – 2003 m.), vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 3330 Eur (b. l. 23).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Paties kaltinamojo K. K., liudytojų A. Š., M. R. parodymai, apžiūros protokolas su priedais, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti įrodymai patvirtina, kad K. K. 2023 m. kovo 3 d. po 23 val. Panevėžio mieste vairavo kelių transporto priemonę – automobilį Mercedes Benz E 320 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio iki tol, kol Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), jį sustabdė pareigūnai, kurie patikrino kaltinamojo blaivumą ir alkoholio kiekio matuokliu 23.37 val. jam buvo nustatytas 2,13 promilių girtumas, o 23.58 val. – 1,87 promilių girtumas. Tokie kaltinamojo atlikti veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, nes K. K., kaip vairuotojui, nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

K. K. yra jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai), nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jo atžvilgiu nėra pradėti jokie kiti ikiteisminiai tyrimai (b. l. 86–88), administracine tvarka baustas po vieną kartą 2018–2021 m., baudos sumokėtos, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 89–92), registruotas Užimtumo tarnyboje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl to, kad vairavo automobilį neblaivus, pripažino visiškai, nuoširdžiai galėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nėra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, sprendžia, kad padaryta veika iš esmės gali būti vertinama kaip atsitiktinio pobūdžio ir kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis pasimokys iš savo klaidos ir ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Byloje buvo pateiktas kaltinamojo sugyventinės G. B. prašymas perduoti kaltininką jos atsakomybėn pagal laidavimą ir kaltinamojo prašymas būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo posėdyje apklausta G. B. paaiškino ir jos prašyme nurodyta, kad jų tarpusavio santykiai su K. K. artimi ir geri, planuoja kurti šeimą, šį jo poelgį vertina blogai, pats K. K. labai gailisi, kankinasi dėl, kas įvyko. Atsižvelgęs į paties kaltinamojo paaiškinimus dėl santykių su sugyventine, kaltinamojo gyvenimo draugės teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, surinktus G. B. apibūdinančius duomenis (neteista, administracine tvarka per 5 metus nebausta, registruota Užimtumo tarnyboje, prieš tai dirbo Norvegijoje), teismas konstatuoja, kad G. B. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris dėl savo statuso (kaltinamojo gyvenimo draugė) ir kitų aplinkybių (gyvena kartu su kaltinamuoju 5–6 metus, planuoja kurti šeimą, tarpusavio santykiai geri, ji jam yra geras pavyzdys, pasiryžusi padėti, pavežti, kad tokie įvykiai nepasikartų) turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką K. K..

Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju galima kaltinamąjį K. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos G. B. atsakomybei ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, įskaitant tai, kad asmuo nusikalto pirmą kartą, tačiau anksčiau yra baustas administracine tvarka, registruotas Užimtumo tarnyboje, teismas laidavimo terminą nustato 1 metams 6 mėnesiams.

Atsižvelgęs į laiduotojos asmenines savybes, ryšį su kaltinamuoju, jos turtinę padėtį (registruota Užimtumo tarnyboje, gauna virš 1000 Eur nedarbo socialinio draudimo išmoką, turi santaupų), nuomonę dėl užstato (sutiko ir turi galimybę sumokėti užstatą), tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog užstatas neproporcingai apsunkintų G. B. materialinę padėtį, teismas daro išvadą, kad laidavimas skirtinas su 1000 Eur užstatu. Pažymėtina, kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuteistojo kaltę (Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-248-813/2023).

Nagrinėjamu atveju teismas įvertina tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, atsižvelgia į jam nustatytą neblaivumo laipsnį, į nuvažiuotą atstumą, į tai, kad kaltinamasis vairavo mieste, suvokė, jog vairuoja neblaivus netrukus po to, kai buvo vartojęs alkoholinius gėrimus, ir turėjo gerai suprasti, jog kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui, į tai, kad kaltinamasis per paskutinius 5 metus baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus, baudos sumokėtos. Taigi teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamojo asmenybę, tiek ir jo padarytą pavojų eismo saugumui sukėlusį nusikaltimą, sprendžia, kad nustatytinas už vidurkį trumpesnis specialiosios teisės atėmimo terminas – 2 metai. Tai nelaikytina neproporcinga, varžančia nuteistojo teises labiau, negu tai yra būtina baudžiamojo įstatymo tikslams pasiekti, priemone.

Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. kovo 6 d., t. y. nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, priėmimo dienos. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam išduotas vairuotojo pažymėjimas, saugomas byloje, perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą vairuoti kelių transporto priemones) vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Dėl prokurorės prašymo iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto vertę teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuota transporto priemonė nuosavybės teise priklauso ir registruota jo draugo L. K., kuris nežinojo, kad K. K. jo automobilį vairuos neblaivus, vardu. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konfiskuoti patį automobilį, tačiau, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė (kaina su PVM) – 3330 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Pats automobilis ir jo registracijos liudijimas grąžintinas teisėtam savininkui L. K. ar jo įgaliotam asmeniui. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės vertės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Taigi teismas, dar kartą įvertinęs visas šioje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti kaltinamąjį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo yra pagrindas taikyti turto konfiskavimą ir konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės – kaltinamojo vairuoto automobilio – vertę.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas ir dokumento paėmimas (b. l. 115–126) – iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

K. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis), perduodant jį laiduotojos G. B. atsakomybei su 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatu, nustatant 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Užstatas turi būti sumokėtas per 1 (vieną) mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Panevėžio apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT867300010002384514 (bankas „Swedbank“, AB).

Išaiškinti K. K., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. O jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, šioje byloje priimtas sprendimas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai G. B., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti K. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 6 d.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, K. K. išduotą vairuotojo pažymėjimą, saugomą byloje, perduoti baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą vairuoti kelių transporto priemones) vykdančiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, priteisti valstybės naudai iš K. K. konfiskuotino turto – automobilio Mercedes Benz E 320 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą – 3330 Eur (tris tūkstančius tris šimtus trisdešimt eurų).

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį Mercedes Benz E 320 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir byloje saugomą šio automobilio registracijos liudijimą grąžinti savininkui L. K. ar jo įgaliotam asmeniui.

K. K. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.