Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipedos apygardos administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Aušreles Mažrimienes (kolegijos pirmininke ir pranešeja), Irenos Stulpinienes ir Remigijaus Armino, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejos D.B. istatymines atstoves T.Ž. (toliau – ir pareiškeja) skunda atsakovui Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybai del 2010-08-11 sprendimo Nr. (1.31.)-TPB-98-10 panaikinimo, ipareigojimo atlikti veiksmus, priteisimo neturtines žalos ir palukanu, bylinejimosi išlaidu.

Klaipedos apygardos administraciniame teisme 2010-08-30 (b.l. 3) ir 2011-02-03 (b.l. 119-123) nutartimis priimti šie pareiškejos skundo (b.l. 4-5) ir patikslinto skundo (b.l. 97-103) reikalavimai:

1) panaikinti Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos (toliau - ir tarnyba) 2010-08-11 sprendima Nr. (1.31.)-TPB-98-101;

2) ipareigoti tarnyba priimti sprendima del 100 procentu valstybes garantuojamos antrines teisines pagalbos suteikimo D.B. baudžiamojoje byloje Nr. 222.830-549/2010, nagrinejamoje Klaipedos miesto apylinkes teisme;

3) priteisti iš tarnybos 400 000 Lt neturtines žalos atlyginima;

4) priteisti iš tarnybos 5 % metines palukanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo;

5) priteisti bylinejimosi išlaidas.

Pareiškeja skundžiama tarnybos sprendima laiko neteisetu ir nepagristu, todel naikintinu. Paaiškina, kad prašymas del ginco antrines teisines pagalbos suteikimo tarnybai paduotas tinkamai, t.y. pasirašytas pareiškejos nepilnametes dukros D.B., ir pacios pareiškejos, kaip istatymines dukros atstoves. Nesutinka su tarnybos pozicija išdestyta gincijamame akte, jog prašyma del antrines teisines pagalbos suteikimo pareiškejos nepilnametei dukrai turejo pateikti pareiškeja, kaip istatymine nepilnametes dukros D.B. atstove. Mano, kad tarnyba netinkamai taike teises aktu nuostatas, todel prieme neteiseta ir nepagrista sprendima. Del neteisetu tarnybos veiksmu patyre turtine ir neturtine žala (b.l. 97-103).

Atsakove - Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnyba atsiliepimu su pareiškejos skundu nesutinka ir prašo skunda atmesti kaip nepagrista. Nurodo, kad gincijamas aktas yra teisetas ir pagristas. Paaiškina, kad šiuo aktu tarnyba atsisake suteikti antrine teisine pagalba mažametei D. B. vadovaudamasi LR valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymo (toliau – ir VGTPI) 11 str. 2 d. 1 p. bei LR civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.7 str. 1 d., kadangi pareiškeja del savo amžiaus dar nebuvo igijusi visiško civilinio veiksnumo, reikalingo teisems igyti bei pareigoms vykdyti pagal VGTPI. Nurodo, kad CK 2.7. str. 3 d. numato saraša sandoriu, kuriuos nepilnametis iki 14 metu turi teise sudaryti savarankiškai - teise sudaryti smulkius buitinius sandorius, sandorius, susijusius su asmenines naudos gavimu neatlygintinai, taip pat sandorius, susijusius su savo uždirbtu lešu, atstovu pagal istatyma ar kitu asmenu suteiktu lešu panaudojimu, jeigu šiems sandoriams nera nustatyta notarine ar kita speciali forma, turincio ribota civilini veiksnuma sarašas teise sudaryti. CK 2.8 str. 3 d. numato nepilnameciu nuo 14 m. iki 18 m. be jau minetu teisiu taip pat teise savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu, igytu už šias pajamas, igyvendinti autoriu teises i savo kurinius, išradimus, pramonini dizaina taip pat sudaryti smulkius buitinius sandorius. Taigi prašymo suteikti antrine teisine pagalba pateikimas tarnybai siekiant igyti civilines teises ir pareigas pagal VGTPI nepatenka i nurodytus nepilnameciu savarankiškai sudarytinu sandoriu sarašus. Remiantis CK 2.7 str. l d., nepilnameciu iki 14 metu sandorius, kuriu jie neturi teises sudaryti savarankiškai (2.7. str. 3 d.), ju vardu sudaro tevai ar globejai. VGTPI nenustato CK 2.7 str. 1 d. išimciu, taigi prašyma tarnybai turejo užpildyti ir pateikti mažametes D. B. vardu ne pati mažamete, o jos istatymine atstove. Mažametes D. B. prašymo apacioje esantis istatymines atstoves T. Ž. parašas nebuvo pakankamas CK 2.7 str. 1 d. itvirtintos normos realizavimas, kas dare ši prašyma kaip sandori negaliojanti ir neprivaloma tarnybai. Paaiškina, kad remiantis VGTPI 11 str. 2 d. 1 ?., antrine teisine pagalba turi teise gauti Lietuvos Respublikos pilieciai bei visi kiti fiziniai asmenys, teisetai gyvenantys Lietuvos Respublikoje [...], kuriu turtas ir metines pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatytu turto ir pajamu lygiu antrinei teisinei pagalbai gauti. Pažymi, kad fiziniai asmenys gali savarankiškai ir visa apimtimi igyti, igyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už ju nevykdyma tik igije visiška civilini veiksnuma t.y. sulauke pilnametystes (CK 2.5 str. 1 d.). Taigi antrine teisine pagalba turi teise gauti ne visi absoliuciai Lietuvos Respublikos pilieciai ar kiti Lietuvos Respublikoje teisetai gyvenantys asmenys ir atitinkantys asmens turto ir pajamu lygius, o tik tie fiziniai asmenys, kurie remiantis CK 2.5 str. 1 d. yra igije visiška civilini veiksnuma tik sulauke pilnametystes.

VGTPI numatytu pareiškejo pareigu sistemine analize taip pat patvirtina išvada del pareiškejo butinos pilnametystes. VGTPI 4 str. yra itvirtintos pagrindines pareiškejo, gaunancio antrine teisine pagalba turtines ir neturtines pareigos, kurios yra asmeninio pobudžio ir del savo turinio nelaikytinos CK 2.7. ir 2.8 str. numatytais smulkiais sandoriais. Be to, teikiant antrine teisine pagalba tarp pareiškejo ir teisine pagalba teikiancio advokato susiklosto civiliniai atstovavimo santykiai. Taigi pareiškejui nustatytas pareigas pagal VGTPI tinkamai vykdyti gali tik visiška civilini veiksnuma igije asmenys, t.y. sulauke pilnametystes (CK 2.5 str.). VGTPI 12 str. 10 d. numato nepilnameciams išimti - teise kreiptis del antrines teisines pagalbos suteikimo tuo atveju, kai istatymu isakmiai nustatytais atvejais jiems suteikta teise vieniems savarankiškai kreiptis i teisma del savo teisiu ar istatymu saugomu interesu gynimo. Pažymi, kad mažametes pareiškejos D. B. 2010-08-06 prašymas nepateko i šia numatyta išimti. Be to, šios kategorijos nepilnameciams turtinio pobudžio pareigos, numatytos VGTPI 4 str. (pareiga pateikti metine gyventojo (šeimos) turto deklaracija pareiga apmoketi 50 proc. antrines teisines pagalbos išlaidu), nera aktualios, nes šiems nepilnameciams antrine teisine pagalba teikiama nepriklausomai nuo turimo turto ir metiniu pajamu. Taigi VGTPI 12 str. 10 d. laikytina specialiaja teises norma nepilnameciu pareiškeju atžvilgiu, o tokiems pareiškejams VGTPI numato siauresni pareigu rata (tik neturtines pareigas). Pažymi, kad tarnyba skundžiamu aktu nepažeide Jungtiniu tautu vaiko teisiu konvencijos 3 str. itvirtinto veikimo išimtinai vaiko interesais principo, nes sprendime tinkamai išaiškino antrines teisines pagalbos suteikimo prašomoje byloje vaiko interesais tvarka - del teisines pagalbos i tarnyba turi teise kreiptis istatymine atstove T. Ž.

Pareiškeja nurodo, kad 400.000 Lt neturtine žala patyre del to, kad tarnybos direktorius neužtikrino jai kvalifikuoto advokato pagalbos, suarde jos pasitikejima valstybe ir Konstitucija, suvarže vaiko konstitucine teise tureti advokata nedave galimybes surasti teisybe Lietuvos nacionaliniame teisme, padare nepataisoma turtine ir neturtine žala visam gyvenimui, del ko jai smarkiai pablogejo sveikata, dvasine pusiausvyra, kamuoja nuotaikos kaita, ji yra labai pažeminta ir depresiškai prislegta, jaucia nuolatini nerima ir pastovu pažeminima ja apima panika, del teismo proceso pastovaus vilkinimo ji patyre ivairiu baimiu, jai trukdo ikyrios mintys ir veiksmai, patyre sukretima nemiga širdies priepuolius, galvos, skrandžio, plauciu ir kitu organu skausmus, depresija somatiniu nusiskundimu patirtas stresas atsilieps gyvenimo trukmei ir kt. Remiantis vien elementariu protingumo principu, visi pareiškejos nurodomi neigiami išgyvenimai negalejo atsirasti del skundžiamo sprendimo. Abejoniu del nurodytu išgyvenimu ir negalavimu kelia ir tai, kad pareiškeja yra 14 metu amžiaus, besimokanti 8 klaseje, jokiu pagrindžianciu dokumentu, irodanciu negalavimus, nuolatinio streso, baimiu, dvasines pusiausvyros ar depresijos požymiu buvima nei iš medicinos, nei iš ir mokymosi istaigu nepateike. Tarnybos nuomone, vien pagal nurodomu nusiskundimu pobudi šie nusiskundimai paprastai nebudingi vaikams, todel tiketina kad jie priskirtini ne mažametei pareiškejai, o jos istatyminei atstovei - motinai T. Ž. Atsižvelgus i pareiškejos nurodomu nusiskundimu pobudi ir masta, juos irodanciu dokumentu nebuvima bei i pareiškejos prašomos priteisti neturtines žalos dydi, akivaizdu, kad pareiškejos šioje byloje nurodoma 400.000 Lt neturtine žala ne tik yra akivaizdžiai nepagrista, bet ir prieštarauja protingumo principui. Taigi priežastinis ryšys tarp skundžiamo tarnybos akto ir pareiškejos išgyvenimu abejotinas (b.l. 130-133).

Bylos šalims apie bylos nagrinejima teismo posedyje laika ir vieta pranešta tinkamai, jie (ju atstovai) i teismo posedi neatvyko. Byla nagrinetina rašytinio proceso (Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 79 str. 5 d.).

Skundas atmestinas kaip nepagristas (Lietuvos Respublikos Administraciniu bylu teisenos istatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje administracinis gincas kilo del Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos 2010-08-11 sprendimo Nr. (1.31)-TPB-98-10 „Del antrines teisines pagalbos teikimo“, teisetumo ir pagristumo. Taip pat nagrinetini pareiškejos reikalavimai del ipareigojimo atlikti veiksmus, neturtines žalos atlyginimo, palukanu, bylinejimosi išlaidu priteisimo pagristumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarnyba skundžiamu sprendimu, išnagrinejusi 2010-08-06 pareiškejos D.B. prašyma (su priedais) del antrines teisines pagalbos suteikimo baudžiamojoje byloje, vadovaudamasi VGTPI 11 str. 2 d. 1 p., 18 str., CK 2.7 str. 1 d. nusprende: atsisakyti teikti antrine teisine pagalba pareiškejai D.B. baudžiamojoje byloje „Nr. 222.8.30-549/2010 Klaipedos miesto apylinkes teisme (teiseja Ingrida Krušiene) del ikiteisminio tyrimo pagal nepilnamecio vaiko D.B. ir jos motinos istatymines atstoves T.Ž. skundo del priverstines neteisetai suorganizuotos apklausos gimnazijos patalpoje ir kt. vaiko teisiu pažeidimo“. Skundžiamas sprendimas priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto (tarnybos), jo pasirašytas, sprendime nurodytos faktines ginco situacijos aplinkybes, pateiktas išsamus juridinis ju išaiškinimas bei vertinimas, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka (b.l. 27-28). Iš 2010-08-06 prašymo (jo priedu) tarnybai turinio (b.l. 19-23, 24) nustatyta, kad prašymas paduotas D.B. vardu, jos bei T.Ž., kaip istatymines dukros atstoves, pasirašytas.

Valstybes garantuojama teisine pagalba teikiama vadovaujantis lygiateisiškumo ir visu asmenu teisiu bei istatymu saugomu interesu apsaugos; valstybes garantuojamos teisines pagalbos kokybes, efektyvumo ir ekonomiškumo; taikaus gincu sprendimo prioriteto; draudimo piktnaudžiauti valstybes garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinemis teisemis principais (VGTPI 3 str.).

Ginco atveju aktualu ištirti, ar ginco prašymas tarnybai paduotas tinkamo subjekto, ar VGTPI nuostatu, reglamentuojanciu antrines teisines pagalbos teikimo tvarka, turinio prasme, šis subjektas aplamai gali savarankiškai realizuoti teise i antrine teisine pagalba.

Antrines teisines pagalbos teikimo nuostatos itvirtintos VGTPI 5 skirsnio 17-24 straipsniuose. VGTPI 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad norintis gauti antrine teisine pagalba asmuo pateikia tarnybai prašyma, reikalavima pagrindžiancius dokumentus ir dokumentus, irodancius jo teise gauti antrine teisine pagalba; 2 dalyje - sprendimas del antrine teisines pagalbos priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi, o jeigu nera galimybes sprendima priimti iš karto, jis priimamas ne veliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytu dokumentu pateikimo. Ginco atveju irodyta, kad ginco prašymas tarnybos išsprestas operatyviai, t.y. skundžiamas sprendimas priimtas per 3 darbo dienas nuo jo gavimo (2010 m. rugpjucio 7 d. buvo šeštadienis, o 2010 m. rugpjucio 8 d. – sekmadienis). Vertinant tai, laikytina, kad tarnyba tinkamai realizavo savo funkcija, sprendimo priemimo nevilkino, taigi VGTPI 18 straipsnio 2 dalies nuostatu nepažeide.

Nagrinejamu atveju, tarnyba atsisake suteikti ginco pagalba motyvuodama ir tuo, kad pareiškeja D.B. (sprendimo priemimo metu D.B. buvo nepilnametis asmuo iki 14 metu) del savo amžiaus dar nera igijusi visiško civilinio veiksnumo, kuris reikalingas teisems igyti bei pareigoms vykdyti pagal VGTPI nuostatas. Pažymetina, kad CK 2.7 straipsnio l dalyje nustatyta, kad nepilnameciu iki 14 metu sandorius, kuriu jie neturi teises sudaryti savarankiškai (2.7. straipsnio 3 dalis), ju vardu sudaro tevai ar globejai. CK 2.7. straipsnio 3 dalimi reglamentuotas sarašas sandoriu, kuriuos nepilnametis iki 14 metu turi teise sudaryti savarankiškai, t.y. teise sudaryti smulkius buitinius sandorius, sandorius, susijusius su asmenines naudos gavimu neatlygintinai, taip pat sandorius, susijusius su savo uždirbtu lešu, atstovu pagal istatyma ar kitu asmenu suteiktu lešu panaudojimu, jeigu šiems sandoriams nera nustatyta notarine ar kita speciali forma, turincio ribota civilini veiksnuma sarašas teise sudaryti. CK 2.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens galejimas savo veiksmais igyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystes, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metu. Teismas iš esmes pagristu laiko tarnybos atsiliepime nurodyta argumenta, jog VGTPI 4 straipsnis itvirtina pagrindines ginco pagalba gaunancio fizinio asmens turtines ir neturtines pareigas, kurios yra asmeninio pobudžio ir del savo turinio nelaikytinos CK 2.7. ir 2.8 straipsniais numatytais smulkiais sandoriais. VGTPI 11 straipsnio 2 dalies 1 ?unkte nustatyta, kad antrine teisine pagalba turi teise gauti Lietuvos Respublikos pilieciai bei visi kiti fiziniai asmenys, teisetai gyvenantys Lietuvos Respublikoje, kuriu turtas ir metines pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatytu turto ir pajamu lygiu antrinei teisinei pagalbai gauti.

Sistemiškai aiškinant paminetas teises aktu nuostatas, vertinant faktines ginco situacijos aplinkybes, darytina išvada, kad antrine teisine pagalba turi teise gauti ne visi absoliuciai Lietuvos Respublikos pilieciai ar kiti Lietuvos Respublikoje teisetai gyvenantys asmenys ir atitinkantys asmens turto ir pajamu lygius, o tik tie fiziniai asmenys, kurie remiantis CK 2.5 str. 1 d. yra igije visiška civilini veiksnuma, t.y. sulauke pilnametystes - 18 m. amžiaus. Byloje nera ginco, jog D.B. jos prašymo tarnybai pateikimo metu buvo nepilnamete.

Pažymetina, kad butina gynejo dalyvavima nagrinejant baudžiamasias bylas nustato Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnis, kitais istatymu nustatytais atvejais, kai gynejo dalyvavimas yra privalomas, ikiteisminio tyrimo pareigunas, prokuroras ar teismas ipareigotas pranešti tarnybai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad itariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam butinas gynejas. Tarnyba ar jos nurodytas koordinatorius, gave šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pranešima, privalo nedelsdami parinkti antrine teisine pagalba suteiksianti advokata ir pranešti apie tai ikiteisminio tyrimo pareigunui, prokurorui ar teismui (VGTPI 21 straipsnio 1, 2 dalys).

Rekomenduojama Sprendimo del antrines teisines pagalbos teikimo forma yra patvirtinta LR teisingumo ministro 2010-05-28 isakymu Nr. 1R-121 (žr. Valstybes žinios, 2010, Nr. 64-3166). Sprendime del antrines teisines pagalbos teikimo turi buti nurodyta: 1) sprendimo priemimo data ir vieta; 2) sprendima priemusio asmens vardas, pavarde; 3) sprendima priemusios institucijos pavadinimas; 4) pareiškejo vardas, pavarde; 5) teisines pagalbos turinys – kokios teisines pagalbos prašoma; 6) antrines teisines pagalbos suteikimo arba atsisakymo ja teikti pagrindai; 7) nustatytas pareiškejo turto ir pajamu lygis, kai antrine teisine pagalba pareiškejui teikiama šio istatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 12 straipsnio 6 punkte nurodytiems pareiškejams; 8) valstybes garantuojama ir apmokama antrines teisines pagalbos išlaidu dalis; 9) teikti antrine teisine pagalba skiriamo advokato, jei priimamas sprendimas suteikti antrine teisine pagalba, vardas, pavarde, adresas, telefono numeris, priemimo laikas; 10) sprendimo apskundimo tvarka ir terminas; 11) kita, tarnybos nuomone, reikšminga informacija (VGTPI 18 straipsnio 4 dalis). Tarnyba ginco atveju sprendimo formai bei turiniui keliamu reikalavimu nepažeide.

Analizuojant ir vertinant faktines bylos aplinkybes, teisinius ginco situacijos aspektus, konstatuotina, kad gincijamas aktas priimtas kompetentingos institucijos – tarnybos, teisetai ir pagristai, vadovaujantis VGTPI nuostatomis reglamentuojanciomis antrines teisines pagalbos teikima, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinejus ginco prašyma. Konstatuotina, kad gincijamas aktas pagristas ir teisetas, atitinka VGTPI nuostatas, reglamentuojancias antrines teisines pagalbos teikimo tvarka, Tarnybos kompetencija bei LR viešojo administravimo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, keliamus viešojo administravimo instituciju priimamu aktu turiniui ir formai.

Skundo argumentai del gincijamo akto neteisetumo, nepagristumo ir kt., atmestini kaip juridiškai nepagristi. Šie argumentai pareiškejos subjektyvaus valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymo nuostatu vertinimo rezultatas, nesudarantis juridiniu pagrindu gincijama akta laikyti neteisetu.

Išdestytu faktiniu ir teisiniu aplinkybiu pagrindu gincijamas aktas pripažistamas teisetu ir pagristu. Nenustacius gincijamo akto panaikinimo pagrindu, kuriais tarnybos sprendimas turetu buti naikinamas, pareiškejos skundas atmestinas kaip nepagristas (ABTI 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje pripažinus, jog gincijamas aktas savo turiniu ir forma yra teisetas ir pagristas, nera juridinio bei faktinio pagrindo ipareigoti tarnyba priimti sprendima del ginco teisines pagalbos teikimo, todel šis skundo reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagristas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi žala, atsiradusia del valstybes valdžios instituciju neteisetu aktu, privalo atlyginti valstybe iš valstybes biudžeto nepaisydamas konkretaus valstybes tarnautojo ar kito valstybes valdžios institucijos darbuotojo kaltes, o žala, atsiradusia del savivaldybes valdžios instituciju neteisetu aktu, privalo atlyginti savivaldybe iš savivaldybes biudžeto nepaisydama savo darbuotoju kaltes. Be to, pagal šio straipsnio 2 dali terminas „valdžios institucija“ reiškia bet koki viešosios teises subjekta (valstybes ar savivaldybes institucija, pareiguna, valstybes tarnautoja ar kitoki šiu instituciju darbuotoja ir t. t.), taip pat privatu asmeni, atliekanti valdžios funkcijas. Sistemiškai aiškindamas šias teises normas teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis taikomas, kai viena teisinio santykio, kuri reglamentuoja viešoji teise, šalis – valstybe ar savivaldybe, ju institucijos, pareigunai, tarnautojai, darbuotojai, taip pat privatus asmenys, kuriems valstybe ar savivaldybe deleguoja tam tikras valdžios funkcijas, padaro žalos kitai šio santykio šaliai – fiziniam ar juridiniam asmeniui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 ir 3 dalimi, turi buti atlyginta žala, atsiradusi del savivaldybes valdžios instituciju neteisetu aktu. Terminas „aktas“ reiškia bet koki valdžios institucijos ar jos darbuotoju veiksma (veikima, neveikima), kuris tiesiogiai daro itakos asmenu teisems, laisvems ir interesams (valstybes ar savivaldybes instituciju priimami teises ar individualus aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Taigi atsakomybe Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas sieja su aukšciau ivardintu viešojo administravimo subjektu aktu neteisetumu, t.y. veikimo ar neveikimo prieštaravimu galiojantiems teises aktams, administracinio akto prieštaravimu aukštesnes galios teises aktams.

Byloje irodžius, jog skundžiamas sprendimas yra teisetas ir pagristas, konstatuotina, kad nera vieno iš butinu turtines ir (ar) neturtines žalos atlyginimo elementu – institucijos neteisetu veiksmu. Taigi, ginco atveju delikto nera, taigi ir civiline atsakomybe tarnybai nekyla. Vertinant tai, skundo reikalavimai del neturtines žalos bei palukanu priteisimo, atmestini kaip nepagristi.

Pareiškejos skundo reikalavimas priteisti bylinejimosi išlaidas netenkinamas, nes pagal ABTI 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, teise gauti iš kitos šalies išlaidu atlyginima turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinejamu atveju skundas atmestinas del visu skundo reikalavimu, todel pareiškeja neturi teises i bylinejimosi išlaidu priteisima.

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškejos D.B. istatymines atstoves T.Ž. skunda atsakovei Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybai del 2010-08-11 sprendimo Nr. (1.31.)-TPB-98-10 panaikinimo, ipareigojimo atlikti veiksmus, neturtines žalos atlyginimo, palukanu bei bylinejimosi išlaidu priteisimo, atmesti kaip nepagrista.

Sprendimas per 14 dienu nuo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacini skunda per Klaipedos apygardos administracini teisma arba tiesiogiai apeliacines instancijos teismui.