Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Astos Pikelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) VĮ Turto bankas apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“ dėl skolos už tiektą šilumos energiją priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB prekybos namai „Universalus biznis“,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, 6 376,31 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-3, 98-99). Ieškovė tiekia šilumos energiją bei aptarnauja šilumos energijos tiekimo sistemas, esančias 121,61 kv. m. dydžio patalpose bei 7,54 kv. m. dydžio bendro naudojimo patalpose, kurios yra name adresu Kęstučio g. 54, Kaunas. Šiomis patalpomis iki 2009 m. spalio 30 d. naudojosi UAB „Lietuvos aidas“. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutartimi iškėlus UAB „Lietuvos aidas“ bankroto bylą, 2009 m. spalio 30 d. aktu Nr. 419542 B UAB „Lietuvos aidas“ bankroto administratorius UAB „Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras“ perdavė patalpas VĮ „Valstybės turto fondas“ (kuri vėliau reorganizuota ir prijungta prie VĮ „Turto bankas“). Pagal 2013 m. rugsėjo 25 d. nekilnojamojo turto registro išrašą, patalpos įregistruotos VĮ „Valstybės turto fondas“ vardu. Ieškovas prašo priteisti skolą, susidariusią už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį atmesti (b.l. 64-68). Nurodo, kad ji nėra tinkama atsakovė, nes laikotarpyje nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. patalpomis savavališkai naudojosi UAB prekybos namai „Universalus biznis“, iš kurio ir turi būti priteistas įsiskolinimas. Atsakovė nėra sudariusi sutarties su ieškovu bei konkliudentiniais veiksmais neįsipareigojo mokėti už šilumą. Atsakovė iki 2013 m. gruodžio 19 d. negalėjo naudotis patalpomis dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, ir tik nuo minėtos datos atsakovė perėmė patalpas su antstolio V. Z. pagalba. Atsakovės nuomone, prievoliniai santykiai dėl šilumos energijos tiekimo susiklostė tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB prekybos namai „Universalus biznis“, nes ieškovas žinojo, kad faktiškai patalpomis naudojasi būtent UAB prekybos namai „Universalus biznis“.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 3 d. ieškinį patenkino visiškai ir nusprendė priteisti ieškovui AB „Kauno energija“ iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“ , 6 376,31 Eur skolos ir 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (6 376,31 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gegužės 23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.Teismas konstatavo, kad atsakovė faktiškai į patalpas pateko tik 2013 m. gruodžio 19 d. dėl savo pačios aplaidumo iki tol negynė savo kaip teisėto turto valdytojo teisių iškraustyti neteisėtai patalpas užėmusį ir jomis besinaudojantį trečiąjį asmenį UAB prekybos namai „Universalus biznis“.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantas (atsakovas) prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apelianto manymu teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliantas skundą grindžia šiais argumentais:šilumos tiekėjas negali priversti patalpų savininko sudaryti sutartį net ir tiekdamas šilumos energiją vienašališkai, jeigu šis nėra išreiškęs savo valios sutikdamas su tokiu pasiūlymu. Tokia pirkėjo valia gali būti išreikšta bet kokia įstatymo leidžiama forma (CK 1.64 straipsnis). Apibendrinant konstatuotina, jog pareiga atsiskaityti už nuosavybės teise valdomoms patalpoms centralizuotai tiekiamą šilumos energiją nesiejama vien su nuosavybės teisės įgijimu, bet siejama su nuosavybės teisės įgyvendinimu savininkui naudojant ir valdant patalpas;šilumos vartotojo pareigą sumokėti už į pastatus tiekiamą šilumos energiją įstatymai sieja ne su patalpų savininko statusu, tačiau su asmeniu, kuris tokią pareigą yra prisiėmęs pagal sutartį;nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar apeliantas atliko konkliudentinius veiksmus CK 1.71 str. prasme. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad apeliantas į patikėjimo teise valdomas patalpas pateko tik 2013 m. gruodžio 19 d. su antstolio V. Z. pagalba. Iki 2013 m. gruodžio 19 d. patalpomis naudojosi UAB prekybos namai „Universalus biznis“, atsakovas minėtomis patalpomis naudotis negalėjo dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovui neturėjus galimybės naudotis nei patikėjimo teise valdomomis patalpomis, nei ieškovo jam teikiamomis paslaugomis laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d., šalių sutartinių santykių atsirasti negalėjo, o jų atsakovas neišreiškė ir konkliudentiniais veiksmais, priimdamas ieškovo teikiamas paslaugas;tarp ieškovo su atsakovu šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartis konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas sudaryta nebuvo, todėl atsakovui neatsiranda pareiga atlyginti ieškovui už suteiktas paslaugas. Tarp ieškovo ir atsakovo nesusiklostė jokie prievoliniai santykiai; pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“ 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškovas AB „Kauno energija“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir paršo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas taip pat nurodė:Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.383 str. 2 d. energijos pirkimo- pardavimo sutartis sudaroma su abonentu tik tuo atveju, kai jis turi energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir kai įrengti apskaitos prietaisai. CK 6.384 str. 1 d. nustato, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo - vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartojimo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų.Apeliantas 2009-10-30 aktu Nr. 419542 perėmė ginčo patalpas, kuriuose buvo įrengta patalpų šildymo sistema ir kuri buvo prijungta prie pastato šilumos tiekimo tinklų. Šios aplinkybės apeliantas neginčijo. Rašytinė šilumos pirkimo - pardavimo sutartis su apeliantu nėra sudaryta, tačiau ieškovas laiko, kad tokiu atveju šalims yra taikoma CK 6.384 str. 1 d. analogija, nes apeliantas šilumos nenaudojo kokiame nors technologiniame procese, šiluma buvo naudojama patalpų šildymui, ir tarp šalių buvo sudaryta šilumos pirkimo - pardavimo sutartis pagal 2003-06-30 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymo Nr. 4-260 patvirtintas Šilimos prikimo-pardavimo sutarčių standartinės sąlygas, kurios galiojo iki 2012-08-14. Nuo 2012-08-07 sutartis buvo sudaryta pagal 2012-08-07 Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo Nr. 1-155 patvirtintas Šilimos prikimo- pardavimo sutarčių standartinės sąlygas.Apeliantas byloje nepateikė nei vieno dokumento, kuris patvirtintu, kad jis UAB prekybos namai „Universalus biznis“ prašė atlaisvinti patalpas, ar kreipėsi į teismą dėl iškeldinimo. Kadangi apeliantas savo galimai pažeidžiamų teisių neginė daugiau nei 4 metai, darytina išvada, kad UAB prekybos namai „Universalus biznis“ ginčo patalpomis naudojosi apelianto sutikimu ir atsakovei leidus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl apmokėjimo už teiktas šilumos energijos paslaugas, apelianto manymu jis neturi prievolės mokėti už ginčo laikotarpį šilumos energijos išlaidų tuo pagrindu, nes jis faktiškai nevaldė patalpų, nors formaliai jam jos perėjo kaip savininkui.

Dėl tinkamos šalies atlyginti įsiskolinimą

Kasacinės instancijos teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal ieškovų K. B., D. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Elymus“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priešieškinį ieškovams K. B., D. S., uždarajai akcinei bendrovei „Elymus“ bei atsakovui pagal priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Antra kryptis“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys E. E. N., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Star Vilnius“, bylos Nr.3K-3-216-469/2015 ) atkreipė dėmesį į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią laikomasi pozicijos, kad prievolė mokėti už šilumos energiją jos tiekėjui yra sutartinė, todėl paprastai tenka asmeniui, kuris yra šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis. Vis dėlto ši taisyklė nėra absoliuti. Galutinis mokėtojas yra faktinis prekės – šilumos energijos – gavėjas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savininko pareiga atlyginti už tiekiamą į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas šilumą negali būti a priori siejama tik su jų priklausymo nuosavybės teise faktu. Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vykstant ginčui dėl nuosavybės teisės į patalpas jas faktiškai valdo neteisėtas valdytojas, jam, o ne patalpų savininkui, tenka pareiga mokėti už patalpoms tiektą šilumą ir karštą vandenį; šilumos tiekėjui pagal sutartį sumokėjęs patalpų savininkas įgytų reikalavimo teisę turėtas išlaidas išieškoti iš faktiškai patalpas valdžiusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. S. V., bylos Nr. 3K-3-251/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ (iki reorganizavimo – VĮ „Valstybės turto fondas“) nuo 2009 m. spalio 30 d. perėmė valdyti, naudotis ir disponuoti turto patikėjimo teise patalpas, esančias adresu Kęstučio g. 54, Kaunas, pagal 2009 m. spalio 30 d. Valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 419542 (b.l. 12, 70). Lietuvos valstybė priėmimo-perdavimo aktu perėmė šias patalpas, nepaisant to, kad šiame akte buvo užfiksuotas faktas, jog patalpos yra užimtos ir jomis faktiškai naudojasi trečiasis asmuo UAB prekybos namai „Universalus biznis“.Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog Valstybei kaip teisėtai patalpų valdytojai nuo priėmimo-perdavimo akto pasirašymo perėjo visos teisės ir pareigos, susijusios su patalpų valdymu ir disponavimu jomis, įskaitant ir pareigą atsakyti prieš trečiuosius asmenis už įsipareigojimus, kilusius dėl naudojimosi patalpomis, bei įskaitant teisę ginti savo kaip teisėtos patalpų valdytojos teises nuo neteisėto patalpų valdymo (užėmimo) (CK 4.106 str., 4.109-4.110 str., 6.2 str., 6.383 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantui neįgyvendinus savo teisės iškraustyti neteisėtai patalpas užėmusį asmenį; neinformavus apie neteisėtai užimtas patalpas šilumos tiekėjo ir nepareikalavus šilumos tiekėjo atjungti šilumos energijos tiekimą į patalpas, būtent apeliantui (kaip teisėtam patalpų valdytojui) kyla pareiga prieš ieškovą (šilumos energijos tiekėją) sumokėti įsiskolinimą už šilumos energiją, kuri buvo tiekta laikotarpyje nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d. į apelianto valdomas patalpas turto patikėjimo teise (CK 6.38 str.). nagrinėjamu atveju patalpų savininkas įgyja reikalavimo teisę turėtas išlaidas išieškoti iš faktiškai patalpas valdžiusio asmens -UAB prekybos namai „Universalus biznis“. Taigi, šioje dalyje sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė 6 proc. dydžio metinių palūkanų. Apeliantas nėra tinkamas subjektas mokėti 6 proc. dydžio palūkanas už prievolės neįvykdymą, nes nėra verslininkas ar privatus juridinis asmuo. Atsakovas yra viešasis juridinis asmuo (CK 2.34 straipsnio 2 dalis), todėl atsakovui nustatytinos 5 proc. dydžio palūkanos pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą pakeisti.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti ieškovui AB „Kauno energija“ (į.k. 235014830) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“ (į.k. 112021042) 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (6 376,31 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gegužės 23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti ieškovui AB „Kauno energija“ (į.k. 235014830) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“ (į.k. 112021042) 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (6 376,31 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gegužės 23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.