- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- AN2-497-497/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Cininas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarimo, kuriuo nutraukta prieš J. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 210 straipsnio 1 dalies 4 punktą pradėta administracinio nusižengimo teisena, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo požymių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pradėta prieš J. V., nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo požymių. Teismas nutarime konstatavo, kad byloje neįrodyta, kad būtent J. V. atliko ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytus veiksmus, t. y. muitinės prižiūrimas prekes iškrovė iš jas gabenančių priemonių be muitinės pareigūno rašytinio leidimo. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog J. V. galimai davė nurodymus iškrauti prekes, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą, o vien tai, kad jis yra UAB „Ferogama“ vadovas negali būti pagrindas jo atsakomybei kilti.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija Vilniaus teritorinė muitinė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – J. V. pripažinti kaltu įvykdžius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte, ir skirti jam sankcijos ribose numatytą piniginę baudą – 1 500 Eur. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:
3.1. ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas pažeidimas sietinas su tam tikru specialiu subjektu, nors jis tiesiogiai nenurodytas minėto straipsnio dispozicijoje, t. y. asmeniu, kuris yra saistomas prievolėmis su muitine (pvz., muitinės procedūros vykdytojas, jo įgalioti asmenys, prekių gavėjas ir pan.), t. y. bet koks asmuo negali atsakyti pagal nagrinėjamą straipsnį (pvz. esant muitinės prižiūrimų prekių vagystei iš krovinės transporto priemonės). Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju būtent J. V. vadovaujamos uždarosios akcinės bendrovės darbuotojai pradėjo neteisėtai krauti prekes be muitinės leidimo. Šie asmenys jokių įsipareigojimų prieš muitinę neturi, todėl atsakyti pagal nagrinėjamą straipsnį negali. Atsakomybės subjektu jie gali tapti tik esant nustatytų įsipareigojimų paskyrimui (Muitinės sandėlio aptarnavimo sutartyje 2.15. p. nurodyta prievolė). Būtent muitinės sandėlio vadovas J. V., pasirašydamas muitinės sandėlio aptarnavimo sutartį, įsipareigojo tinkamai vykdyti Sąjungos muitinės kodekse ir kituose muitų teisės aktuose nustatytas prievoles ir dėl to jis privalėjo įmonėje nustatyti tinkamą kontrolės tvarką, pavyzdžiui, kad be jo ar kito įgalioto asmens, leidimo darbuotojams iškrauti prekes draudžiama ar pan.
3.2. Sandėlio savininkas J. V. tikrai žinojo apie kraunamas prekes be muitinės pareigūno leidimo, nes būtent taip organizavo sandėlio darbą ir tuo pripažino, kad įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Jau vien Muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties 2.15. punktas, numatantis, kad „paskyręs kitą muitinės sandėlio vadovą (asmenį, atsakingą už muitinės sandėlio veiklą), nedelsdamas apie tai informuoti muitinę, pateikiant įsakymo ar kito dokumento, kuriuo paskirtas naujas muitinės sandėlio vadovas (asmuo, atsakingas už muitinės sandėlio veiklą), patvirtintą kopiją“, suponuoja atsakingo asmens už muitinės sandėlio veiką statuso svarbą ir tuo pačiu atsakomybę. Nagrinėjamu atveju sandėlio savininkas jokių duomenų apie kitus atsakingus asmenis, nepateikė.
3.3. J. V. savo kaltės dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo nepripažino, todėl jam turi būti skiriama ne mažesnė negu sankcijoje numatytos baudos vidurkis bausmė.
Atsiliepimas
4. Vilniaus apygardos teisme, tris dienas praleidus terminą, buvo gautas J. V. atstovo advokato atsiliepimas į apeliacinį skundą. Iš kartu su atsiliepimu pateiktų duomenų matyti, kad apeliacinis skundas J. V. atstovui įteiktas 2018 m. lapkričio 28 d., jis skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė operatyviai 2018 m. lapkričio 29 d., todėl terminas atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti atnaujinimas ir atsiliepimas priimamas.
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. V. atstovas advokatas prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad apeliantas neįvykdė pareigos nustatyti, ar pažeidimas buvo padarytas, ir jei taip, tai kas jį padarė. Neatmestina galimybė, kad muitinės pareigūnas davė leidimą prekes iškrauti, o vėliau šio leidimo atsisakė, nes muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai krovinyje surado kontrabandines cigaretes.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą patikrinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, išanalizavęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamame nutarime padarytas išvadas, sprendžia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną J. V., todėl apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas iš esmės nustatė objektyviąją J. V. inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pusę: teismas, remdamasis administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytas krovinys buvo pradėtas krauti negavus muitinės leidimo, dėl tokio leidimo buvo kreiptasi jau po to, kai buvo atliekami krovos darbai. Dėl šių nustatytų teismo aplinkybių ginčo nėra – jų neginčija nei apeliantas, jas pripažino ir J. V. bei jo atstovas, ir liudytoja T. P. pirmosios instancijos teisme, teigdami, kad krovos darbai buvo atliekami pagal tvarką, nusistovėjusią dirbant su muitine, siekiant išvengti prastovų (b. l. 61, 73, 86). Atsižvelgiant į tai, objektyvioji J. V. inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pusė laikytina nustatyta. Iš atsiliepimo į apeliacinį skundą matyti, kad jame J. V. atstovas, iš esmės neginčydamas pirmiau nurodytų teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kelia naują versiją, kad muitinės pareigūnai galimai davė leidimą iškrauti krovinį, kurį vėliau, kai krovinyje rastos kontrabandinės cigaretės, atšaukė. Tačiau šių J. V. argumentų, nurodytų atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nagrinėti, nes tokių argumentų nebuvo pateikta pirmosios instancijos teismui ir ši versija apylinkės teismo nebuvo nagrinėta.
8. Esminis pirmosios instancijos teismo argumentas, dėl ko jis nutraukė administracinio nusižengimo teiseną J. V., yra tas, kad Institucija neįrodė, kad būtent J. V. davė nurodymą iškrauti krovinį iš vagono, o vien tai, kad jis yra UAB „Ferogama“ vadovas, negali būti pagrindas jo atsakomybei pagal ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punktą kilti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada neturi pagrindo sutikti, kadangi įvertinęs nagrinėjamai situacijai aktualius teisės aktus, apygardos teismas sprendžia, kad J. V. yra tinkamas subjektas atsakyti pagal ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punktą, o byloje esantys įrodymai patvirtina buvus ne tik objektyviajai, bet ir subjektyviajai J. V. inkriminuojamo administracinio nusižengimo pusei.
Žemesnės instancijos teismas
10. Kaip jau minėta, tiek J. V. bei jo atstovas, tiek liudytoja T. P. pirmosios instancijos teisme teigė, kad krovos darbai eilę metų buvo atliekami pagal seniai nusistovėjusią tvarką, dirbant su muitine, siekiant išvengti prastovų, t. y. vagonas, atvykęs į sandėlį, būna iš karto iškraunamas ir tik po to prekės deklaruojamos. Taigi iš šių parodymų darytina išvada, kad UAB „Ferogama“ muitinės sandėlyje būtent taip ir buvo organizuotas darbas, t. y. kad atvykę į sandėlį vagonai iš karto iškraunami, nelaukiant muitinės leidimo, ir tik po to deklaruojamos prekės. Tai taip pat reiškia, kad kiekvienam konkrečiam vagonui nėra duodamas atsakingo asmens nurodymas iškrauti vagono, dėl ko tokio asmens teisme apklausti darbuotojai negalėjo nurodyti, jis ir negalėjo būti nustatytas. Kaip jau minėta, už bendrovės veiklos organizavimą yra atsakingas bendrovės vadovas. J. V. bei jo atstovas patys pripažino, kad pirmiau nurodyta atskira teisės aktų neatitinkančia veikla dirbo daugelį metų, ši tvarka jam buvo žinoma, ją toleravo, jokių veiksmų jai pakeisti nesiėmė. Visos šios aplinkybės apygardos teismui sudaro pagrindą konstatuoti, kad protokole nurodytas krovinys buvo kraunamas su J. V. žinia, jam taip organizavus įmonės muitinės sandėlio veiklą, jis taip veikė tyčia, nes norėjo ir siekė, kad nebūtų prastovų. Taigi, visos šios aplinkybės patvirtina buvus subjektyviajai J. V. inkriminuojamo administracinio nusižengimo pusei.
11. J. V. atstovas pirmosios instancijos teisme teigė, kad jam yra nesuprantama, kokiu pagrindu J. V., kaip bendrovės direktorius, kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, kad Institucijos protokole nenurodyta, kokio konkrečiai teisės akto pagrindu jį, kaip įmonės direktorių, norima patraukti administracinėn atsakomybėn. Dar kartą nekartodamas šios nutarties 9 punkte nurodytų teisės aktų ir teismų praktikos, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,GlaxoSmithKline Lietuva“ v. 29D. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-234/2013; 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Druskininkų autobusų parkas v. V. V. , bylos Nr. 3K-3-356/2013; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Toris“ v. J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-581/2013; kt.). Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalies nuostatos – bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas – įtvirtina vadovo, kaip juridinio asmens atstovo, statusą išoriniuose santykiuose, kuriuose vadovui keliami aukštesni reikalavimai, tiesiogiai įtvirtinti civiliniuose įstatymuose arba išplaukiantys iš šių įstatymų esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Optimalūs finansai“ v. G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009). Taigi J. V. aplinkybė, kad jis, kaip UAB „Ferogama“ atstovas veikia ir įstatymo pagrindu, taip pat iš to išplaukančios pareigos jam, kaip vadovui, kuriam keliami aukštesni supratingumo ir rūpestingumo standartai, neabejotinai turėjo būti žinomi, nepaisant to, kad nėra konkrečiai išvardinti Institucijos protokole. Kad J. V. administracinis nusižengimas inkriminuotas kaip UAB „Ferogama“ direktoriui, Institucijos protokole nurodyta aiškiai ir nedviprasmiškai ir šio nurodymo, apygardos teismo vertinimu, pakanka, kad J. V. suprastų, kokių teisė aktų pagrindu jam, kaip bendrovės vadovui, gali kilti administracinė atsakomybė.
12. Taigi, administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad J. V., būdamas UAB „Ferogama“ vadovu ir atsakingu už tai, kad jo darbuotojai pradėjo krauti prekes, nesulaukus muitinės leidimo, ir neužtikrino, kad procedūra būtų atlikta tinkamai, o būtent: 2018 m. kovo 26 d. nuo 8.20 val. iki 23.50 val. į muitinės sandėlį (duomenys neskelbtini) atvykus prekėms, kurioms Kenos geležinkelio stotyje buvo įforminta popieriuje surašytų dokumentų naudojimu pagrįsta Sąjungos tranzito procedūra (toliau - TILT procedūra) su SMGS važtaraščiu Nr. (duomenys neskelbtini) (2018-03-16), (deklaruotos TILT procedūrai prekės - statybiniai blokai (statybinis akmuo), prekių kodas - 68101110, bruto svoris – 36 500 kg); prekės buvo gabenamos iš Rusijos Federacijos, siuntėjas - IP F. L. D. (adresas - (duomenys neskelbtini)), gavėjas – UAB „Ferogama“ (adresas - Agrastų g. 2, LT-02243 Vilnius), vagonas Nr. (duomenys neskelbtini)), prekės teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pateiktos muitiniam tikrinimui paskirties muitinės įstaigoje - Vaidotų geležinkelio poste, ir buvo iškrautos UAB „Ferogama“ sandėlyje be muitinės leidimo. Tokiais UAB „Ferogama“ veiksmais buvo pažeisti 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 233 straipsnio, 140 straipsnio 1 dalies reikalavimai, bei nesilaikyta nei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. birželio 22 d. įsakymu Nr.lB-536 patvirtintų Sąjungos prekių muitinio statuso tvirtinimo, naudojantis įgaliotojo išdavėjo statusu, supaprastintos Sąjungos ir bendrosios tranzito procedūros, atliekamos naudojantis įgaliotojo siuntėjo ir įgaliotojo gavėjo statusu, taikymo ir TIR procedūros užbaigimo, naudojantis įgaliotojo gavėjo statusu, taisyklių 104, 106 punktų nei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.lB-1085 patvirtintų Popieriuje surašytų dokumentų naudojimu pagrįstų Sąjungos tranzito procedūrų, taikomų vežant prekes geležinkelių transportu, atlikimo taisyklių 46, 47 punktų reikalavimų. Tokiais veiksmais J. V. padarė nusižengimą, numatytą ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte.
Dėl nuobaudos skyrimo
13. Už ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą administracinio nusižengimo padarymą yra numatyta administracinė nuobauda - bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą J. V., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį – administracinis nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika, padarytas tyčia; taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – J. V. yra dirbantis, administracinį nusižengimą padarė, kaip įmonės direktorius, nors anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau už kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus – Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Nei J. V. atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad J. V. skirtina sankcijoje numatyto nuobaudos vidurkiui lygi bauda.
14. Apibendrindamas visa tai, kas minėta, apygardos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 12 d. nutarimu nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną J. V. atžvilgiu, todėl šis nutarimas naikintinas. Tokioje situacijoje apygardos teismas, pagal ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktą, priima naują nutarimą, kuriuo pripažintina, kad J. V. padarė ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą administracinį nusižengimą, ir jam skirtina nuobauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarimą, kuriuo administracinio nusižengimo teisena J. V. atžvilgiu pagal ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punktą nutraukta, ir priimti naują nutarimą:
J. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte, ir paskirti jam 1 500 (vienas tūkstantis penki šimtai) eurų dydžio baudą.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.