Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nutarimo, kuriuo G. L., pritaikius ATPK 30¹ str., nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 209 str. 1 d. 4 p. 2000 Lt bauda, pagal ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. 1000 Lt bauda. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. reikalavimais, paskirtosios administracinės nuobaudos subendrintos, G. L. paskirta galutinė subendrinta nuobauda 2000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. nubaustas pagal ATPK 209 str. 1 d. 4 p. ir 209¹ str. 1 d. 2 p. už tai, kad UAB „Jungent Lietuva“, kurios direktorius yra G. L., pažeidė Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 355.4 ir 356 straipsnius ir Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 96 ir 101 straipsnius, priėmusi prekes į sandėlį ir jas iškrovusi iš transporto priemonės be muitinės leidimo ir nepateikusi prekių sekančiai muitinės procedūrai, o būtent 2013 m. vasario 6 d. Vilniaus teritorinės muitinės tyrimo Nr. (8.1/O) 2V 2013-02-06 dėl nebaigtos tranzito T1 procedūros pagal BAD Nr. 12CH00000109629433 metu nustatyta, kad 2013 m. vasario 15 d. apie 14.00 val. krovinių poste „Paneriai“ tranzito pratęsimui ir šios procedūros užbaigimui UAB „Jun“ (duomenys pakeisti) pateikė tranzito BAD T1 Nr. 12CH00000109629433 ir jį lydinčius dokumentus. 2012 m. gruodžio 13 d. UAB „Jungent Lietuva“ savo sandėliuose be muitinės leidimo iškrovė krovinį iš transporto priemonės, tai yra buvo atlikti nesankcionuoti muitinės veiksmai – savavališkas iškrovimas įmonės sandėlyje, esančiame Kirtimų g. 41, Vilnius, nepateikiant prekių sekančiai muitinės procedūrai. Tranzito formalumai turėjo būti užbaigti iki 2013 m. sausio 4 d.

Atkreipia dėmesį į tai, jog iš 2012 m. gruodžio 3 d. sąskaitos-faktūros (duomenys neskelbtini)matyti, jog UAB "Jun" su Prancūzijos įmone "Nut" sutarė, jog ginčo prekių pristatymas G. L. vadovaujamai įmonei bus vykdomas pagal Incoterms 2010 DDP to Vilnius (Lithuania) sąlygas. Iš byloje esančio oficialaus Incoterms 2010 teksto matyti, jog Incoterms 2010 DDP sąlygų esmę sudaro tai, kad: už prekių atgabenimą į nurodytą vietą (šiuo atveju Vilnių) yra atsakingas pardavėjas, o pirkėjas pareigos sudarinėti prekių pervežimo sutartį neturi; pardavėjas privalo sutvarkyti prekių importo dokumentus ir paruošti prekes iškrovimui iš transporto priemonės nurodytoje jų pristatymo vietoje; pardavėjas turi pareigą sutvarkyti ne tik prekių eksporto, bet ir jų importo dokumentus, taip pat jis privalo sumokėti visus prekių eksporto ir importo mokesčius, atlikti visas reikiamas procedūras; DDP taisyklės taikymo atveju didžiausia atsakomybė ir daugiausia prievolių tenka pardavėjui; šalims nerekomenduojama taikyti DDP taisyklės tais atvejais, kai pardavėjas negali tiesiogiai arba netiesiogiai užtikrinti importo dokumentų sutvarkymo; jeigu šalys nori, kad pirkėjas prisiimtų visas su importo dokumentų sutvarkymu susijusias rizikas ir mokesčius, reikia taikyti DAP taisyklę.

Ginčo prekių atvykimo metu UAB "Jun" buvo sudariusi su UAB "Log" (duomenys pakeisti) 2011 m. gegužės 16 d. Logistikos paslaugų teikimo sutartį Nr.LS-2011/05/16, pagal kurią UAB "Log" savo valdomame sandėlyje teikė UAB "Jun" priklausančių prekių krovos (priėmimo-iškrovimo), sandėliavimo, saugojimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas. UAB "Jun" minėto sandėlio nevaldo, o jos darbuotojai jokių veiksmų minėtame sandėlyje, įskaitant prekių iškrovimą, nevykdo. Ginčo prekės aptariamu atveju keliavo būtent į UAB "Log" valdomą sandėlį, esantį Kirtimų g. 41, Vilnius, jas priėmė, išsikrovė būtent UAB "Log", po to informuodama UAB "Jun" apie jau įvykusį faktą, UAB "Jun" ginčo prekių nekrovė. Jokio sprendimo dėl prekių iškrovimo UAB "Jun" nepriiminėjo, o ir negalėjo priimti, nes UAB "Jun" apskritai nebuvo žinoma apie konkretų (tikslų) prekių atvykimo laiką. Pažymi, kad dėl plastikinių gertuvių įsigijimo UAB "Jun" teisinius santykius turėjo tik su Prancūzijos įmone "Nut" bei su UAB "Log". Jokių kitų teisinių santykių su jokiais kitais asmenimis, įsigydama aptariamas prekes, UAB "Jun" neturėjo, t.y. UAB "Jun" nevykdė ir neorganizavo prekių vežimo, gabenimo, perkrovimo ar iškrovimo, UAB "Jun" nesamdė nei ekspeditorių, nei vežėjų, taip pat nepradėjo ir nevykdė jokių muitinės procedūrų, susijusių su ginčo prekėmis, UAB "Jun" nebuvo ginčo muitinės procedūros vykdytojas. Be to, apie tai, kaip ir iš kur bus gabenamos prekės, taip pat tai, ar jos, atkeliaudamos į Lietuvą, turės "Bendrijos prekių" (BMK 4 str. 7 d.) ar "Ne Bendrijos prekių" (BMK 4 str. 8 d.) statusą, UAB "Jun" nežinojo, apie tokius faktus jos neinformavo nei Prancūzijos įmonė "Nut", nei kokie nors kiti prekes gabenę asmenys. Apie jokią prekėms įformintą muitinės tranzito procedūrą UAB "Jun" taip pat nežinojo. Teigia, kad toks UAB "Jun" vaidmuo šiame prekių įsigijime buvo logiškas, nuoseklus bei, atsižvelgiant į su Prancūzijos įmone "Nut" suderėtas prekių įsigijimo (pristatymo) sąlygas, visiškai atitiko protingumo sąlygas. Nesant atskiro prekių pardavėjo ar vežėjo pranešimo, nesant pateiktos šioms prekėms įformintos tranzito deklaracijos, UAB "Jun" neturėjo nei poreikio, nei prievolės atskirai ir specialiai domėtis kokiu nors šių prekių teisiniu statusu, kadangi visas su tuo susijusias prievoles prisiėmė Prancūzijos įmonė "Nut".

Teigia, kad prekių muitinės tranzito procedūros vykdytojas buvo Vokietijos įmonė "S. M. AG". UAB "Jun" jokių muitinės procedūros vykdytojo teisių ir pareigų iš paminėtos įmonės niekada neperėmė, o Vokietijos įmonė "S. M. AG" atitinkamai jų - UAB "Jun" niekada neperdavė. Kaip buvo minėta, UAB "Jun" apskritai jokių santykių su šia įmone niekada neturėjo, o apie šį prekių gabenime dalyvavusį asmenį, kaip ir apie patį tranzito faktą, UAB "Jun" sužinojo tik 2013 m. vasario 7 d., kuomet Vilniaus teritorinė muitinė pradėjo tyrimą dėl neužbaigtos tranzito procedūros, kreipdamasi į UAB „Log", o pastaroji apie tai informavo UAB "Jun".

Pažymi, jog ginčo prekes į UAB "Log" valdomą sandėlį betarpiškai pristatė galutiniame prekių gabenime dalyvavęs vežėjas UAB "AD " (duomenys pakeisti). Byloje liudytoju apklaustas vežėjo UAB "AD " vadovas direktorius A. V. patvirtino, jog sprendimą dėl prekių iškrovimo priėmė būtent jo vadovaujama UAB "AD ". Iš byloje esančių užfiksuotų to paties liudytojo paaiškinimų matyti, jog pats vežėjas UAB "AD ", atvežęs krovinį į Lietuvą, jį pristatė tiesiogiai gavėjams, nes buvo įsitikinęs, kad tai krovinys, kuriam atlikti visi formalumai, kadangi tokią (klaidingą) informaciją elektroninėje erdvėje, prieinamoje tik atitinkamos vežėjų sistemos dalyviams, jam buvo pateikę kiti vežėjai, prieš tai dalyvavę šių prekių gabenime. Liudytojas A. V. vienareikšmiškai patvirtino, jog tuo atveju, jei jie būtų turėję teisingą informaciją dėl neužbaigtas tranzito procedūros, pats vežėjas UAB "AD " būtų pateikęs prekes muitiniam tikrinimui, atsižvelgdamas į tai, jog prekių pristatymo sąlygos yra būtent Incoterms 2010 DDP, ir tik po to, gavęs muitinės leidimą, būtų jas tiesiogiai pristatęs į UAB „Log" valdomą sandėlį.

Anot apelianto, ar UAB ,,Jun" iš tiesų padarė inkriminuotas veikas, būtina atsižvelgti į atitinkamas BMK teisės normas, kurių pagrindu būtų nustatyta, kokias pareigas turėjo UAB ,,Jun" dėl muitinės procedūrų atlikimo, ar apskritai jas turėjo, kokiomis sąlygomis ir nuo kurio momento tokios pareigos atsirado (galėjo atsirasti) UAB "Jun". Paminėtinos tokios BMK nuostatos, tiesiogiai susijusios su šios bylos nagrinėjimo dalyku.

Teigia, kad tam, kad G. L. būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 209 str. 1 d. 4 p., turi būti nustatyta, jog UAB "Jun" iš tiesų iškrovė ginčo prekes iš transporto priemonės. Tačiau tokių veiksmų UAB "Jun" neatlikinėjo. Įrodymų, jog būtent UAB "Jun" iškrovė prekes, byloje nėra. Apie konkretų prekių atvykimo laiką UAB "Jun" nežinojo. Apie tai, kad prekės iškrautos, UAB "Jun" sužinojo, tik šiam faktui jau įvykus. Be to, kad apeliantą būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p., turi būti nustatyta, jog nuo tam tikros datos UAB "Jun" yra ne tik priėmęs prekes, bet ir žino apie tranzito procedūros joms taikymą. Taigi, kaip matyti, atsakomybės pagal ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. taikymui šiuo atveju nepakako nustatyti vien tik faktą, jog UAB "Jun" prekes yra priėmęs, kaip nepagristai ir neteisėtai šiuo atveju sprendė pirmosios instancijos teismas.

Pažymi, kad UAB "Jun" prekes gavo 2012 m. gruodžio 12 d., o apie šioms prekėms taikomą tranzito procedūrą sužinojo 2013 m. vasario 7 d., kuomet UAB "Jun" gavo iš UAB „Log" informaciją apie tai, jog Vilniaus teritorinė muitinė kreipėsi į juos dėl nebaigtos tranzito procedūros. Tik 2013 m. vasario 7 d. UAB "Jun" pirmą kartą sužinojo apie tokią muitinės procedūrą bei pamatė šioms prekėms įformintą tranzito deklaraciją. Vos tik sužinojusi apie tai, kad jos gautoms prekėms yra taikoma ir neužbaigta tranzito procedūra, UAB „Jun" nedelsiant (2013 m. vasario 15 d.) pateikė prašymą leisti pavėluotai užbaigti tranzito procedūrą, taip pat pateikė prekes muitiniam tikrinimui, o 2013 m. vasario 26 d. galutinai įformino tranzito procedūros užbaigimą.

Anot apelianto, skundžiamo sprendimo motyvai, kurių pagrindu teismas padarė išvadą apie G. L. padarytus pažeidimus, yra abstraktaus pobūdžio, neparemti konkrečiomis teisės normomis.

Anot Institucijos, apylinkės teismas teisingai taikė materialiosios teisės normas, pakeisti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.

G. L. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Apylinkės teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog G. L. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 209 str. 1 d. 4 p., 209¹ str. 1 d. 2 p.

ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad muitinės prižiūrimų prekių (daiktų) ir kitų vertybinių iškrovimas iš jas gabenančių priemonių, įskaitant ir jų perkrovimą į kitas transporto priemones, muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno raštiško leidimo,- užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų.

ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog laikinai saugomų prekių arba prekių, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekių, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikimas muitiniam tikrinimui arba jų nedeklaravimas nustatyta tvarka, - užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.

Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, G. L. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų nepripažino ir nurodė, jog šios prekės pirktos iš prancūzų kompanijos. Prekių gavėjas - UAB „Jun“. Buvo susitarta, jog prekių tiekėjas sutvarkys visus formalumus, susijusius su muitinės procedūromis, pasirašytos DDP sąlygos. UAB „Jun“ nežinojo, kad muitinės procedūra yra pradėta. Ją pradėjo tiekėjas arba vežėjas. Prekes atvežė ir iškrovė ne UAB „Jun“. Vėliau UAB „Jun“ iš muitinės gavo pranešimą, jog yra neužbaigta tranzito procedūra. Tyčinių veiksmų nebuvo, įmonė neturėjo pagrindo netikėti Prancūzijos partneriais, buvo bloga komunikacija su tiekėjais, vežėjais. Nežinojo, jog krovinys yra iš Šveicarijos. Kas yra krovinio vežėjai sužinojo tik iškrovus prekes. Prekes iškrovė UAB „Logistikos čempionai“ darbuotojai, o UAB „Jun“ darbuotojai iškraunant prekes nedalyvavo. Prašė bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, UAB „Jun“ tiekimo vadovė Baltijos šalims K. N. teismo posėdžio metu nurodė, jog 2012 m. lapkričio mėnesį UAB „Jun“ atstovė derėjosi su Prancūzijos įmone dėl plastikinių gertuvių pirkimo, sutarė dėl DDP sąlygų. Prekės į sandėlį buvo gautos 2012 m. gruodžio mėnesį. Iš sandėlio įmonė gavo pranešimą, jog prekės atvyko. Iš Prancūzijos įmonės gavo sąskaitą – faktūrą, jokių papildomų dokumentų apie prekes negavo. Nebuvo informuoti, iš kur krovinys keliauja. Net po prekių iškrovimo įmonė nebuvo informuota apie nebaigtą krovinio muitinimą. Pirminėje sąskaitoje – faktūroje nurodyta DDP sąlygos, prekių kilmės šalis – Šveicarija, siuntėjas - Prancūzija. Kai įmonė buvo informuota, jog yra gautas krovinys, nebuvo pateikta informacija, jog tai yra tranzitinis krovinys. 2013 m. vasario 7-8 d. gavusi pranešimą iš muitinės dėl nebaigtos tranzito procedūros, UAB „Jun“ iš karto muitinės procedūrą sutvarkė.

Teismo posėdyje apklaustas liudytoju UAB „AD servisas“ direktorius A. V. parodė, kad buvo vežamas paprastas krovinys. Vidinėje sistemoje buvo informacija, kad muitinės importo visos procedūros padarytos, todėl krovinį pristatė į nurodytą vietą.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.11.-3529-716/2013 K. N. atžvilgiu dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 28 d. priėmė nutarimą, kuriuo šią bylą K. N. atžvilgiu nutraukė, kadangi ji nebuvo tinkamas jai inkriminuojamų pažeidimų sudėties subjektas (b.l. 4-6). Paminėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-3529-716/2013 apylinkės teismas, įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus, nustatė, kad įmonė UAB „Jun“ išnuomotose sandėliuose be reikalingo muitinės leidimo iškrovė krovinį, kuriam nebuvo baigta muitinės formalumų procedūra, ir taip nepateikė įsigytų prekių privalomam muitiniam patikrinimui, t.y. buvo pažeisti Tarybos reglamento (EEB) 2913/92, nustatančio Europos Bendrijos muitinės kodeksą, ir Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio prieš tai minėto reglamento įgyvendinimo nuostatas, reikalavimai. Kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, faktas, jog UAB „Jun“, išnuomotose sandėliuose be reikalingo muitinės leidimo iškrovusi krovinį, kuriam nebuvo baigta muitinės formalumų procedūra, ir taip nepateikusi įsigytų prekių privalomam muitiniam patikrinimui, pažeidė aukščiau paminėtas reglamentų nuostatas, yra nustatytas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-28 nutarimu, todėl, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, pritartina apylinkės teismo išvadai, jog šios aplinkybės nėra nustatinėtinos iš naujo.

Apeliantas nesutinka, kad skundžiamą nutarimą priėmęs teismas galėjo remtis kitoje administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje jis nebuvo proceso dalyvis, nustatytais faktais, tačiau jis iš esmės pripažįsta minimoje byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl krovinio įsigijimo, gabenimo, iškrovimo, neigdamas, jog jo vadovaujama bendrovė, kaip krovinio gavėjas, pagal pervežimo sąlygas turėjo pareigą dėl muitinės procedūrų atlikimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamame nutarime pirmos instancijos teismas pagal įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-28 nutarimu nustatytas faktines aplinkybes motyvuotai pasisakė dėl apeliantui inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų sudėties buvimo jo veiksmuose. Bylos duomenimis buvo neginčijamai nustatyta, kad į Lietuvos Respubliką krovinio tranzitu buvo pervežtos prekės (1440 vnt. gertuvių). UAB „Jun“, kaip pirkėjas bei prekių gavėjas, susitarė su Prancūzijos įmone SAS „Nut“, kaip pardavėju, dėl gertuvių pirkimo - pardavimo. Pardavėjas prekes pirkėjui pateikė iš siuntėjo Šveicarijos įmonės AG „Jk,(duomenys pakeisti) tai yra ne Europos Bendrijos narės. Dėl šios priežasties kroviniui buvo pradėta muitinės procedūra. Šios prekės 2012 m. gruodžio 12 d. buvo iškrautos UAB „Log“ sandėliuose, su kuriais UAB „Jun“ yra sudariusi sandėliavimo paslaugų sutartį.

Bendrijos muitinės kodekse reglamentuota, kad muitinės procedūros vykdytojas yra vežėjas arba gavėjas.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos, iškraunant prekes, nebuvo patikrintos prekių pristatymo sąlygos, krovinio dokumentai. Tokiu būdu UAB „Jun“, kaip prekių gavėjas, neįsitikinusi dėl muitinės procedūros tinkamo užbaigimo ir įforminimo, prekes be muitinės pareigūnų leidimo iškrovė sandėlyje.

Nors apeliantas nurodo, jog UAB „Jun“ negali būti atsakinga už prekių iškrovimą, kadangi įmonės atstovai nedalyvavo UAB „Log“ sandėliuose, iškraunant prekes, bei nežinojo, kad yra pradėta tranzito procedūra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog UAB „Jun“, kaip krovinio gavėjas, privalėjo įsitikinti, koks krovinys yra atvežtas, kas jį atvežė, ar nėra pradėtos muitinės procedūros, ar visi formalumai yra sutvarkyti, tokiu būdu vykdyti teisės aktų reikalavimus ir kontroliuoti, jog būtų tinkamai ir laiku įvykdytos muitinės procedūros, jeigu tokias yra būtina įvykdyti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, informaciją apie tai, kad krovinys yra gautas ir iškrautas, iš UAB „Log“ UAB „Jun“ gavo 2012 m. gruodžio 12 d. elektroniniu paštu, o tranzito formalumai turėjo būti užbaigti iki 2013 m. sausio 4 d. (b.l. 53).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad aplinkybė dėl blogos komunikacijos su tiekėjais ir vežėjais, nepaneigia UAB „Jun“, kaip galutinio prekių gavėjo, pareigos vykdyti teisės aktų reikalavimus ir kontroliuoti jų vykdymą, tuo pačiu atsakomybės už minėtų teisės aktų pažeidimą. UAB „Jun“ nuomojamame sandėlyje prekės buvo priimtos ir iškrautos, bendrovė gana ilgą laiką galėjo tomis prekėmis disponuoti bei, būdama rūpestinga ir gavusi atitinkamą informaciją, iki nustatyto termino užbaigti mutinimo procedūrą.

Pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 1p. , tiek akcinės , tiek uždarosios akcinės bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų organizavimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Jun“ direktorius yra G. L. (informacijos interneto portalas http://www.jungent.lt/lt/mons -struktura), t.y. jis, kaip bendrovės vadovas, yra atsakingas už įsigyto krovinio muitinio tikrinimo tvarkos reikalavimų laikymąsi, todėl už prekių iškrovimą be muitinės pareigūno raštiško leidimo jis pagrįstai nubaustas pagal ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-18 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti G. L. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.