Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovei G. R., ieškovei D. K., ieškovių G. R., D. K. ir J. K. atstovui advokatui Andriejui Tiščenko, atsakovo atstovei prokurorei Silvai Mickutei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. R., D. K. ir J. K. ieškinius dėl žalos atlyginimo, pareikštus atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Visuose trijuose teismui pateiktuose ieškiniuose ieškovai nurodė, kad „2016-10-28 nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismas nuteisė žudikus Medininkų byloje iki gyvos galvos, tačiau civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje nepriėmė, nes buvo per vėlai, pagal BPK 112 str. 1 d. civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, nors dar ikiteisminiame tyrime tiek tyrėjai, tiek prokurorai privalėjo išaiškinti teisę pateikti civilinį ieškinį, o pagal BPK 117 str. prokuroras, palaikantis kaltinimą, privalėjo pats pareikšti teisme civilinį ieškinį, jeigu šis nepareikštas, tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta žalos valstybei. Prokurorai nepasiūlė ir patys nepadavė ieškinio, nors Medininkų žudynių byloje žala padaryta būtent valstybei“. Dėl to ieškovams 2016-10-28 nuosprendžiu neturtinė žala nebuvo priteista, nors kitiems nukentėjusiesiems priteista po 100000 EUR iš išžudytus gimines. Tokiais neteisėtais pareigūnų veiksmais padaryta ieškovams neturtinė žala, ieškovai dėl to jaučiasi emociškai sugniuždyti ir pažeminti, įžeisti, pablogėjo jų savijauta ir reputacija.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Vilniaus apygardos teismo 2016-10-18 nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-487/2016 (teisminio proceso Nr. 1-10-9-00150-2013-3) patvirtina, kad šiuo nuosprendžiu buvo patenkintas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ieškinys ir iš asmenų, pripažintų kaltais pagal nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 100 straipsnyje solidariai priteista 653850,49 EUR valstybei padarytos žalos atlyginimui. Tai paneigia ieškovų argumentus, kad, prokurorai neįgyvendino pareigos įtvirtintos BPK 117 straipsnyje pareikšti ieškinį dėl valstybei padarytos žalos atlyginimo.

BPK 117 straipsnyje taip pat nustatyta prokurorų pareiga pareikšti teisme civilinį ieškinį, jeigu šis nepareikštas, tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta žalos asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali ginti teisme teisėtų savo interesų. Ieškovai, kaip matyti iš jų pateiktų gimimo liudijimų, bylos nagrinėjimo metu buvo pilnamečiai, byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovai (ar bent vienas jų) baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo ligoti, priklausomi nuo kaltinamųjų. Ieškovai nepateikė įrodymų, kurie leistų nustatyti kitas priežastis, jog ieškovai dėl jų negalėjo pareikšti civilinių ieškinių baudžiamojoje byloje, todėl prokurorai neturėjo pareigos pareikšti civilinį ieškinį teisme už ieškovus.

Vilniaus apygardos teismo 2016-10-28 nuosprendis ir 1991-08-30 liudytojo tardymo protokolas, 1991-08-30 nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju, 2008-07-18 liudytojo papildomos apklausos protokolas patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroro nutarimu nukentėjusia buvo pripažinta tik žuvusiojo sutuoktinė, kuri 2008 metais nurodė, kad civilinio ieškinio nereikš, nes negali nurodyti žalos dydžio. Galimai toks ieškinys bus pareikštas vėliau. Atsakovo atstovė patvirtino, kad kitų žuvusiojo asmenų artimų giminaičių prašymų pripažinti nukentėjusiaisiais nebuvo gauta. Duodamos paaiškinimus teismo posėdyje ieškovės nenurodė, jog apie aukščiau nurodytą baudžiamąją bylą joms buvo žinoma ikiteisminio tyrimo metu iš žuvusio brolio sutuoktinės, tačiau jos nedėjo pastangų tam, kad būtų pripažintos nukentėjusiomis. Paaiškino, kad tokį sprendimą priėmė po žuvusiojo brolio sutuoktinės mirties. Vilniaus apygardos teismo 2015-12-04 teisiamojo posėdžio protokolas patvirtina, kad protokoline nutartimi ieškovai buvo pripažinti nukentėjusiais. Šiame posėdyje ieškovams buvo išaiškinta teisė reikšti civilinį ieškinį, tačiau ne baudžiamojoje byloje, kur yra pradėtas įrodymų tyrimas, o civilinio proceso nustatyta tvarka.

BPK 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Teisė pareikšti ieškinį bei šios teisės įgyvendinimo tvarka ieškovams buvo išaiškinta 2015-12-04, teismui priėmus sprendimą pripažinti ieškovus nukentėjusiais. Kadangi ieškovai į baudžiamosios bylos procesą įstojo bylos nagrinėjimo teisme metu, vykstant įrodymų tyrimui, jie neturėjo teisės reikšti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, tačiau šią savo teisę galėjo ir gali įgyvendinti pareikšdami ieškinį dėl žalos atlyginimo asmenims, pripažintiems kaltais nusikaltimo padarymu, civilinio proceso nustatyta tvarka. Vilniaus apygardos teismo 2016-06-03 teisiamojo posėdžio protokolas patvirtina, kad ieškovai, atstovaujami advokato, baudžiamojoje byloje klausantis baigiamųjų kalbų, pareiškė civilinius ieškinius, kuriuos pagrįstai ir teisėtai buvo atsisakyta priimti.

Aukščiau išdėstyta leidžia daryti išvadą, kad ieškovai, tiek žinodami apie vykstantį ikiteisminį tyrimą, tiek apie nagrinėjamą teisme baudžiamąją bylą, nesielgė kaip rūpestingi ir atsakingi asmenys, įgyvendindami savo procesines teises. Kadangi ieškovai savo teisių neįgyvendino ikiteisminio tyrimo metu, bylos nagrinėjimo teisme metu iki įrodymų tyrimo pradžios, o prokurorai, nesant, išreikštos ieškovų valios, neturėjo pareigos ieškovų pripažinti nukentėjusiaisiais bei civiliniais ieškovais, ar pareikšti jų vardu ieškinius, nėra pagrindo konstatuoti, jog prokurorų veiksmai buvo neteisėti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto - paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šio straipsnio pagrindu atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Šiuo atveju asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektu neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju ieškovai turėjo įrodyti, kad buvo pareigūnų ir (ar) prokurorų, teismo neteisėti veiksmai, tačiau, kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, to neįrodė. Ieškovams neįrodžius veiksmų neteisėtumo, nėra teisinio pagrindo išvadai, jog ieškovams buvo padaryta žala, todėl ieškovų ieškiniai atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovų D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinius, kuriais prašoma priteisti iš valstybės po 100000 EUR neturtinės žalos atlyginimo, atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.