- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-14
- Bylos Nr.
- eAS-838-822/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03356-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- D. Š., L. Š.
- Atsakovas
- Trakų rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. Š. ir L. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. Š. ir L. Š. skundą atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl patikrinimo akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai D. Š. ir L. Š. kreipėsi į teismą su skundu prašydami panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2022 m. liepos 22 d. leidimą kirsti medžius Nr. P2E-749 (toliau – ir Leidimas). Pareiškėjai skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Leidimo galiojimą iki kol bus priimtas sprendimas šioje administracinėje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracini teismas 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (pareiškėjų skundas priimtas nagrinėti teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi).
Šalies argumentai
Pareiškėjai 2022 m. lapkričio 3 d. pakartotinai kreipėsi į teismą su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pareiškėjai prašė, atsižvelgus į tai, kad 2022 m. lapkričio 3 d. 8.00 val. uždaroji akcinė bendrovė ,,Fegda“ atvyko vykdyti darbus – kirsti medžius, panaudojant galimai neteisėtai išduotą Leidimą, skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes atsirado tiesioginė grėsmė neteisėtam želdinio naikinimui.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktoje nuomonėje dėl pareiškėjų 2022 m. lapkričio 3 d. prašymo nurodė, jog yra įsitikinęs, kad Leidimas yra išduotas motyvuotai ir teisėtai, tinkamai pritaikius teisės normas ir tinkamai atlikus visas Leidimo išdavimo procedūras, todėl nėra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsakovas, siekdamas suformuoti tinkamas susisiekimo sąlygas (duomenys neskelbtini) planuoja ir vykdo reikiamus atlikti darbus privažiavimui (duomenys neskelbtini) užtikrinti prie visų suplanuotų žemės sklypų. Atsakovas planuoja vykdyti vietinės reikšmės kelio (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto darbų aprašo parengimo darbus. Vykdant gatvės sutvarkymo darbus bus atliekami ir medžių kirtimo darbai pagal išduotą Leidimą kirsti medžius. Suplanuotame susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriuje želdiniai gali būti planuojami ir įveisiami tik taip, kad derėtų su planuojama ir (arba) jau įrengta susisiekimo ir inžinerine infrastruktūra. Visi savaiminiai ir netinkamai augantys želdiniai privalomai šalinami.
Nagrinėjamu atveju įrengiamos (duomenys neskelbtini) vietoje auga tik du saugotini želdiniai, kuriems reikalinga skaičiuoti atkuriamąją vertę – tai beržai. Atkuriamoji vertė skaičiuojama vadovaujantis aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ patvirtinta metodika. Atsakovas (kaip užsakovas) yra sumokėjęs atkuriamąją vertę.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė – laikinai sustabdyti Leidimo galiojimą, atsakovo nuomone, neturėtų būti taikoma.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi netenkino pareiškėjų 2022 m. lapkričio 3 d. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
Teismas nustatė, kad pareiškėjai 2022 m. lapkričio 3 d. pateiktą pakartotinį prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia vien tik faktinio pobūdžio aplinkybe, be kita ko, tik konstatuodami faktą, jog pradedami vykdyti medžių kirtimo darbai, tačiau daugiau jokių aplinkybių, pagrindžiančių Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nurodytas privalomąsias įrodyti sąlygas, pareiškėjai nenurodo. Taigi, pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad jie patiria / patirs finansinio bei materialaus ar kitokio – nematerialaus pobūdžio neigiamas pasekmes (jiems kils neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala), jei prašymas užtikrinti reikalavimą nebus patenkintas, todėl darytina išvada, kad pareiškėjai nepagrindė savo prašymo pagrįstumo.
Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki sprendimo byloje įsiteisėjimo laikinai sustabdyti Leidimo galiojimą.
III.
Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimti naują sprendimą – tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai stabdyti Leidimo galiojimą.
Pareiškėjai nurodo, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra neatsiejama skundo / bylos dalis. Skunde nurodytos neigiamos pasekmės, kurios atsiras dėl neteisėto Leidimo panaudojimo. Taip pat yra pateikti galimos žalos valstybei apskaičiavimai. Dėl to teismo pasisakymas, kad nebuvo pateiktos galimos žalos įrodymai nepagrįsti. Tas faktas, kad neatlygintina žala bus padaryta gamtai ir valstybei, o pareiškėjai nepatirs tiesioginės žalos, nepaneigia žalos atsiradimo galimybės. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai veikia kaip suinteresuotos visuomenės dalis, įgyvendinami savo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teises bei vykdydami savo pilietines pareigas, užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams ir ginti gamtą nuo niokojimo, dėl to galimą neigiamų pasekmių bei žalos atsiradimą valstybei ar gamtai prilygina žalai sau, kaip valstybės piliečiams bei Lietuvos Respublikos gyventojams.
Pareiškėjai paaiškina, kad teismui panaikinus neteisėtai išduotą Leidimą, savivaldybė privalės atlyginti žalą pagal Želdynų įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, o tai bus daroma biudžeto lėšomis. Įstatymai numato, kad laikinos apsaugos priemonės taikomos, kai yra tikimybė, jog priėmus palankų teismo sprendimą, sprendimo įvykdymas pasunkės arba bus neįmanomu. Nagrinėjamu atveju, teismui priėmus pareiškėjams palankų sprendimą, sprendimo įvykdymas bus neįmanomas, nes medžių atstatyti nėra įmanoma. Savo ruožtu atsakovas, teikdamas nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepateikė duomenų arba įrodymu, kad medžių kirtimas pagal ginčijimą Leidimą yra šiuo metu būtinas ir neatidėliotinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.
ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis).
Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.
Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai atskirajame skunde dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Leidimo galiojimą – nurodė, kad jų nepritaikius būtų padaryta žala gamtai ir valstybei. Be to, teismui priėmus pareiškėjams palankų sprendimą, sprendimo įvykdymas būtų neįmanomas, nes medžių atstatyti nėra įmanoma. Pareiškėjai galinčios kilti žalos dydžio apskaičiavimą pateikė skunde, kuriame galimos žalos gamtai dydį siejo su želdinių atkuriamąją verte.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas dar tik planuoja vykdyti vietinės reikšmės kelio (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto darbų aprašo parengimo darbus. Vykdant gatvės sutvarkymo darbus, be kita ko, būtų atliekami ir medžių kirtimo darbai pagal išduotą Leidimą. Tačiau, kaip galima suprasti iš byloje esančių duomenų, kol kas gatvės tvarkymo darbai dar tik yra planuojami. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog medžių kirtimas pagal Leidimą šiuo metu yra būtinas ir neatidėliotinas.
Įvertinusi pareiškėjų skundo ir atskirojo skundo argumentus, kuriais grindžiama reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybė, taip pat atsižvelgusi į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atliekant darbus pagal Leidimą, būtų kertami medžiai, t. y. sunaikinami želdynai, dėl kurių išsaugojimo iš esmės ir kilo ginčas administracinėje byloje. Taigi nesiėmus reikalavimo užtikrinimų priemonių iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje būtų padaryta neatitaisoma žala, ir, skundo patenkinimo atveju, galutiniu įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu buvusios padėties atkūrimas taptų neįmanomu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių reikalavimui šioje byloje užtikrinti. Reikalavimo užtikrinimo priemonė šiuo atveju nepažeistų šalių interesų pusiausvyros principo bei viešojo intereso, atitiktų proporcingumo principą, nes teisė į švarią ir saugią aplinką taip pat yra viena svarbių visuomenės teisių, kuri turi būti ginama.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų atskirasis skundas tenkintinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų D. Š. ir L. Š. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų D. Š. ir L. Š. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkinti – sustabdyti Trakų rajono savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 22 d. leidimo kirsti medžius Nr. P2E-749 galiojimą iki kol bus priimtas sprendimas šioje administracinėje byloje.
Nutartis neskundžiama.