Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Skolvalda“ ieškinį atsakovui UAB „Tairina“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų bei nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Mineraliniai vandenys“ (toliau – pradinis kreditorius) su atsakovu UAB „Tairina“ 2008-10-29 sudarė Didmeninio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. V3564 (toliau – Pirkimo sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius įsipareigojo Pirkimo sutartyje nustatyta tvarka perduoti pardavimo dokumentuose nurodytas prekes atsakovo nuosavybėn, o atsakovas įsipareigojo prekes priimti ir už jas sumokėti pardavimo dokumentuose nurodytą kainą Pirkimo sutartyje nurodyta tvarka ir terminais (b.l. 43-46). Pagal Pirkimo sutarties 5.1 p., už parduotas prekes atsakovas įsipareigojo sumokėti pradiniam kreditoriui ne vėliau kaip per 21 kalendorinę dieną nuo prekių priėmimo dienos. Pirkimo sutarties 8.1 p. numatyta, kad jeigu atsakovas uždelsia sumokėti prekių kainą sutartyje nurodytais terminais, tai atsakovas privalo mokėti pirminiam kreditoriui 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo neapmokėto juridinę galią turinčio prekių pardavimo dokumento sumos. Pirkimo sutarties 5.3 p. nustatyta įmokų paskirstymo taisyklė, pagal kurią šalys susitarė, jog įmokos, gautos vykdant piniginę prievolę, pirmiausiai skiriamos netesyboms, antrąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti, nepriklausomai nuo to, kas nurodyta mokėjimo dokumente.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2012-11-14 sudarytos Reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 2012/11/RPS-18 pagrindu, pradinis kreditorius perleido ieškovui visas reikalavimo teises į atsakovo skolą pagal Pirkimo sutartį (CK 6.101 str. 1 d., b.l. 167-169), kuri reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo dienai sudarė 3033,24 Lt, iš kurių 2721,19 Lt sudarė skola už perduotas prekes bei 312,05 Lt delspinigių. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 str. 1 d., reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Nustatyta, kad ieškovas, perėmęs reikalavimo teisę pagal Pirkimo sutartį, siuntė atsakovui raginimą-pranešimą dėl skolos apmokėjimo, kuriuo informavo atsakovą apie reikalavimo teisės perleidimą bei ragino atsakovą per tris dienas nuo pranešimo gavimo dienos sumokėti ieškovui susidariusį 3638,89 Lt įsiskolinimą (b.l. 6-7, 9-10). Atsakovas fakto, jog jam buvo pranešta apie reikalavimo teisės perleidimą, neginčija, todėl teismas sprendžia, jog atsakovui buvo žinoma apie reikalavimo teisės perleidimą.

Pagal ieškovo pateiktus skaičiavimus atsakovo skola pagal Reikalavimo teisės perleidimo sutartį sudaro 2721,19 Lt už perduotas atsakovui prekes pagal PVM sąskaitas-faktūras, išrašytas laikotarpiu nuo 2012-06-04 iki 2012-09-14 (b.l. 47-56), bei 312,05 Lt delspinigių, priskaičiuotų už uždelstą atsiskaityti pagal minėtas PVM sąskaitas-faktūras laikotarpį (b.l. 171). Atsakovas nesutikimą grindžia tuo, jog jis su pradiniu kreditoriumi už parduotas prekes yra visiškai atsiskaitęs, todėl jis neturi jokių įsipareigojimų ieškovui. Taip pat ieškovas nesutinka su delspinigių paskaičiavimu ir jų įskaitymu pagal atsakovo atliktus mokėjimus. Taigi, byloje kilo ginčas dėl skolos bei delspinigių apskaičiavimo bei delspinigių įskaitymo į atsakovo atliktus mokėjimus.

Atsižvelgiant į tai, kad verslo santykiai tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo tęsėsi nuo 2008-10-29 ir byloje nėra pateikta finansinių dokumentų (sąskaitų už parduotas prekes, delspinigių aktų, prekių apmokėjimo dokumentų) už visą tarp šalių vykusių komercinių teisinių santykių laikotarpį, teismas remiasi pradinio kreditoriaus 2012-11-15 dienai parengta pardavimų ir apmokėjimų tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo suvestine už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-11-15 (b.l. 57) bei už minėtą laikotarpį abiejų šalių pateiktais finansiniais dokumentais (b.l. 47-56, 83-89, 96-121, 171). Iš minėtos pardavimų ir apmokėjimų suvestinės tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo (b.l. 57) matyti, kad 2011-12-31 dienai atsakovo skolos likutis pradiniam kreditoriui sudarė 3182,36 Lt. Įvertinus tai, kad atsakovas 3182,36 Lt skolos likučio 2011-12-31 dienai bylos nagrinėjimo metu neginčijo (CPK 178 str.), bei tai, jog atsakovo teismui pateikti atsiskaitymo su pradiniu kreditoriumi dokumentai už laikotarpį iki 2012-01-01 dienos (b.l. 64-82) nepaneigia minėtoje suvestinėje užfiksuoto skolos likučio pagrįstumo, teismas laiko, kad minėtoje suvestinėje nurodytas atsakovo skolos likutis 2011-12-31 dienai, sudarantis 3182,36 Lt, yra teisingas, t.y. įrodytas (CPK 185 str.). Iš minėtos byloje pateiktos suvestinės lentelės bei ieškovo pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų (b.l. 47-57) matyti, kad laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-11-14, t.y. reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo dienos, pradinis kreditorius už parduotas prekes išrašė atsakovui PVM sąskaitas-faktūras 5316,51 Lt sumai. Ginčo dėl minėtų paskaičiavimų byloje nėra, todėl jie pripažįstami įrodytais (CPK 185 str.). Iš atsakovo pateiktų įrodymų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-11-14, t.y. reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo dienos, atsakovas pradiniam kreditoriui sumokėjo pradiniam kreditoriui viso 7010,00 Lt (b.l. 83-87). Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovo pateikta pradinio kreditoriaus parengta suvestinė (b.l. 57).

Minėta, kad Pirkimo sutarties 8.1 p. atsakovas įsipareigojo mokėti pirminiam kreditoriui 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo neapmokėtos sumos. Pažymėtina, kad tiek iš ieškovo pateiktų finansinių dokumentų, tiek iš atsakovo atsiskaitymo su pradiniu kreditoriumi dokumentų matyti, kad atsakovas nesilaikė Pirkimo sutartyje nustatytų atsiskaitymo terminų ir nuolat vėluodavo atsiskaityti. Taigi, atsakovas, vėluodamas atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi Pirkimo Sutartyje nustatytais terminais, prisiėmė riziką, susijusią su tuo, kad uždelsus atsiskaityti, pradinis kreditorius turės teisę už uždelstą atsiskaityti laikotarpį vienašališkai priskaičiuoti delspinigius. Iš byloje pateiktos medžiagos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012-01-05 iki 2012-09-11 pradinis kreditorius surašė 12 (dvylika) delspinigių paskaičiavimo aktų (b.l. 96-124), kuriuose atsakovui buvo skaičiuojami delspinigiai už uždelstus atsiskaityti pagal atskiras pradinio kreditoriaus išrašytas PVM sąskaitas-faktūras laikotarpius bendrai 1232,32 Lt sumai. Pažymėtina, kad atsakovas minėtuose delspinigių aktuose pateiktų skaičiavimų iš esmės neginčija, todėl įvertinus aplinkybę, jog atsakovas žinojo apie delspinigių skaičiavimo tvarką ir nesutikdamas su pradinio kreditoriaus atliktais delspinigių paskaičiavimais, turėjo galimybę savarankiškai perskaičiuoti delspinigių sumas, tačiau to nepadarė ir nepateikė jokių įrodymų paneigiančių minėtų delspinigių skaičiavimo pagrįstumą ir teisingumą (CPK 178 str.), todėl pradinio kreditoriaus ginčo laikotarpiu paskaičiuotų delspinigių 1232,32 Lt suma pripažintina pagrįsta ir įrodyta (CPK 185 str.).

Pagal CK 6.156 str. 1 d., šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 str. 4 d.). Minėta, kad Pirkimo sutarties 5.3 p. šalys susitarė dėl pradinio kreditoriaus vienašališkos teisės įmokas, gautas vykdant piniginę prievolę, pirmiausiai paskirstyti netesyboms padengti ir tik antrąja eile – pagrindinei prievolei įvykdyti. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pradinis kreditorius, gaudamas atsakovo mokėjimus, dalį įmokų paskirstė minėtoms delspinigių sumoms (viso 1232,32 Lt) padengti (CK 6.54 str.). Įvertinus tai, jog sutarties šalys (pradinis kreditorius ir atsakovas) abu yra verslininkai ir sudarydami sutartį šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos ir pradinio kreditoriaus teisės paskaičiuotus delspinigius įskaičiuoti į atsakovo atliekamas įmokas (CK 6.189 str. 1 d.), pradinio kreditoriaus veiksmai, padengiant ginčo laikotarpiu paskaičiuotus delspinigius iš atsakovo atliekamų mokėjimų už pagrindinę prievolę, pripažintini pagrįstais ir teisėtais, atitinkančiais Pirkimo sutarties sąlygas, o atsakovo atsikirtimai, jog minėti įskaitymai nebuvo tinkamai įforminti, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi delspinigių skaičiavimo įforminimą patvirtina delspinigių aktai (kurie registruotų paštų buvo siunčiami atsakovui), o delspinigių aktuose nurodyti duomenys pripažintini pagrįstais ir pakankamais.

Nustatyta, kad reikalavimo teisės perleidimo dienai už uždelstus atsiskaityti pagal atitinkamas pradinio kreditoriaus išrašytas PVM sąskaitas-faktūras laikotarpius atsakovui buvo paskaičiuota 312,05 Lt delspinigių suma (b.l. 171), kuri reikalavimo teisės perleidimo dienai nebuvo įskaityta į atsakovo atliktus mokėjimus. Atsakovas minėtų delspinigių sumai prašo taikyti ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Įvertinus tai, jog ieškinys teismui pateiktas 2012-11-27, o laikotarpio už kurį paskaičiuoti minėti delspinigiai pradžia skaičiuojama nuo 2012-06-25, ieškinio senaties terminas šių delspinigių išieškojimui laikomas nepraleistas, kadangi jis neviršija šešių mėnesių laikotarpio iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Dėl nurodytų priežasčių, minėtų delspinigių sumai ieškinio senaties terminas netaikytinas.

Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad Reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo dienai atsakovo skola pradiniam kreditoriui sudarė 3033,24 Lt (3182,36 Lt + 5316,51 Lt + 1232,32 Lt + 312,05 Lt - 7010,00 Lt).

Iš byloje pateiktų mokėjimo dokumentų nustatyta, kad po reikalavimo teisės į atsakovo skolą perleidimo ieškovui, atsakovas dviem mokėjimo nurodymais pervedė pradiniam kreditoriui 494,12 Lt sumą (b.l. 88-89). Minėta, kad pagal CK 6.109 str. 1 d. reikalavimo perleidimo faktas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką gali būti panaudotas tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. CK 6.106 str. 1 d. nustato, kad jeigu apie reikalavimo perleidimą skolininkui nepranešta, laikoma, kad prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui yra tinkamas. Savo ruožtu, jeigu skolininkas žinodamas apie reikalavimo teisės perleidimą, prievolę įvykdo pradiniam kreditoriui, tai jis daro savo rizika. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimo faktą išsiuntė atsakovui 2012-11-15 (b.l. 6-7, 9-10), tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kada būtent minėtas pranešimas buvo įteiktas atsakovui. Teismas atsižvelgdamas į aplinkybę, jog pranešimas apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovui buvo išsiustas 2012-11-15 (ketvirtadienį) po 17 val. (b.l. 10), t.y. pasibaigus darbo dienai, o 2012 m. lapkričio 17-18 dienomis buvo savaitgalis, o atsakovas minėtus mokėjimus atliko 2012-11-18 (sekmadienį), t.y. praėjus tik trims dienoms po pranešimo išsiuntimo, teismas, atsižvelgdamas į vidutinius siunčiamos korespondencijos šalies viduje įteikimo terminus, daro išvadą, kad atsakovas 2012-11-18 atlikdamas minėtus pavedimus nežinojo apie reikalavimo teisės perleidimą, todėl prievolės įvykdymas 494,12 Lt sumoje pradiniam kreditoriui pripažintinas tinkamu. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo po reikalavimo teisės perleidimo pradiniam kreditoriui sumokėta 494,12 Lt suma minusuojama iš atsakovo skolos ieškovui. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog atsakovo skola ieškovui sudaro 2539,12 Lt (3033,24 Lt - 494,12 Lt), kuri pripažintina įrodyta (CPK 185 str.).

CK 6.38 str. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.59 str. draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovui iš atsakovo priteistina 2539,12 Lt skolos, kurią sudaro 2227,07 Lt skolos ir 312,05 Lt delspinigių.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 605,65 Lt skolos administravimo mokesčio, kurį sudaro: 100,00 Lt sutarčių ir dokumentų rengimo išlaidos, 120,00 Lt duomenų apie skolininką tikrinimo duomenų bazėse išlaidos, 30,00 Lt dokumentų dauginimo išlaidos, 70,00 Lt laiškų ruošimo skolininkui išlaidos, 20,00 Lt laiškų siuntimo išlaidos bei 265,65 Lt skolos išieškojimo mokestis, kurį sudaro: darbuotojų atlyginimai bei biuro išlaikymas (b.l. 172, 175). Pažymėtina, kad pagal minėtų išlaidų esmę, jos priskirtinos prie ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Pagal CK 6.249 str. 4 d. 3 p., ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos priskirtinos prie tiesioginių ir netiesioginių nuostolių (žalos). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad reikalavimo teisės perleidimo (cesijos) santykiuose naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis priimta byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-394/2009; kt.). Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t.y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Reikalavimų perleidimo sutartis yra tiesiogiai susijusi su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu perduodama reikalavimo teisė, ir visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis priimta byloje Nr. 3K-7-168/2010, 2010 lapkričio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-469/2010, kt.). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovą ir atsakovą saisto tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudaryta Pirkimo sutartis, kurios 8.1 p. šalys susitarė, jog sutarties pažeidimo atveju atsiradę nuostoliai bus atlyginami netesybų (delspinigių) forma, atliekančių minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, atlyginimo funkciją. Kita vertus, net ir šalims sutartyje susitarus dėl netesybų mokėjimo, tuo atveju, jeigu kreditoriaus patirti nuostoliai viršija sutartyje numatytų netesybų dydį, įstatymas neužkerta kelio kreditoriui reikalauti nuostolių, viršijančių netesybų dydį, atlyginimo, tokiu atveju netesybas įskaitant į nuotolius (CK 6.258 str. 2 d.). Tačiau, kreditoriui reikalaujant iš skolininko ne netesybų, o nuostolių atlyginimo, kreditoriaus reikalaujami priteisti nuostoliai turi būti realūs ir įrodyti. Kreditoriui reikalaujant nuostolių (išlaidų), susijusių su ikiteisminiu skolos išieškojimu, taikomas papildomas protingumo kriterijus, t.y. atlyginamos tik protingos išlaidos, susijusios su skolos išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 str. 4 d. 3 p.). Nagrinėjamu gi atveju, ieškovo prašomos priteisti išlaidos, susijusios su ikiteisminiu skolos išieškojimu, kaip antai – sutarčių ir dokumentų rengimo išlaidos, duomenų apie skolininką tikrinimo duomenų bazėse išlaidos, dokumentų dauginimo išlaidos, laiškų ruošimo skolininkui išlaidos bei laiškų siuntimo išlaidos yra abstraktaus pobūdžio, nepagrįstos jokiais objektyviais skaičiavimais, taip pat teismui nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių šių išlaidų pagrįstumą (realumą) bei sąsajumą su ikiteisminiu atsakovo skolos išieškojimu (CPK 178 str.). Kita vertus, civilinėje teisėje galiojant bendrajai įskaitinių netesybų taisyklei, laikytina, kad ieškovo patirtas minėtas išlaidas atlygina ieškovui priteistos netesybos (delspinigiai), kurios ir atlieka minimalių nuostolių, be kita ko susijusių ir su dokumentų rengimu, duomenų apie skolininką rinkimu, laiškų skolininkui siuntimu ir pan., atlyginimo funkciją. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas vykdo veiklą skolų išieškojimo srityje ir vykdydamas šią veiklą siekia pelno, laikytina, kad ieškovo prašomos priteisti 265,65 Lt išlaidos, susijusios su darbuotojų atlyginimais bei biuro išlaikymu (skolos išieškojimo mokestis), yra susijusios su tiesiogine ieškovo veikla ir priskirtinos prie komercinės veiklos sąnaudų, t.y. veiklos kaštų, ir nelaikytinos nuostoliais. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad šalys Pirkimo sutartimi nesusitarė dėl ieškovo reikalaujamų išlaidų sutarties pažeidimo atveju atlyginimo, atsakovui minėtų išlaidų nepagrindžius jokiais įrodymais (CPK 178 str.), ieškovo reikalavimas dėl išlaidų, susijusių su ikiteisminiu skolos išieškojimu (skolos administravimo mokesčio), priteisimo, atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d., ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2539,12 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-12-06 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1-2 d.). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad viso ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 109,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 18, 24), duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikta. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (69,80 proc. patenkintų reikalavimų), vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1 p. bei 93 str. 2 d., ieškovui iš atsakovo priteistina 76,08 Lt (109,00 Lt x 0,698) bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 92 str. ir 96 str. 1 d. valstybės naudai iš atsakovo priteistina 16,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš ieškovo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi ieškovui tenkanti išlaidų dalis neviršija 10,00 Lt dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Skolvalda“, į.k. 125778138, iš atsakovo UAB „Tairina“, į.k. 125912555, 2227,07 Lt (du tūkstančius du šimtus dvidešimt septynis litus 07 ct) skolos, 312,05 Lt (tris šimtus dvylika litų 05 ct) delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2539,12 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-12-06 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 76,08 (septyniasdešimt šešis litus 08 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB „Tairina“, į.k. 125912555, 16,30 Lt (šešiolika litų 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.