Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (apeliantų) V. R. ir R. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 10 d nutarties, kuria civilinė byla pagal pareiškėjų skundas netenkintas, civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. R. ir R. R. skundą dėl antstolės Santos Selezniovienės veiksmų, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „ORLEN Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjai V. R. ir R. R. teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjų skundas, ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolės Santos Selezniovienės 2017 m. rugsėjo 20 d. patvarkymą Nr. S1b-43808 vykdomojoje byloje Nr. 00184/17/00112. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo ir skundžiamoje nutartyje praktiškai nepasisakė dėl esminio pareiškėjų skundo argumento, kad skundžiamu patvarkymu antstolė nukreipė išieškojimą į abiem pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, kuriame bendraturčių dalys yra nenustatytos, nors pagal galiojantį teisinį reglamentavimą išieškojimo veiksmai tokio turto atžvilgiu yra negalimi iki minėtos nuosavybės dalys nėra nustatomos.Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai neišanalizavo ir nepasisakė dėl pareiškėjų skundo argumentų ir juos patvirtinančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, jog lėšų nurašymas iš skolininko sąskaitų bei išskaitų darymas iš skolininko pajamų, šias lėšas pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą, neabejotinai yra išieškojimo veiksmai, t. y. tokie veiksmai, kurie yra draudžiami šio turto atžvilgiu iki bendraturčių nuosavybės dalių jame nustatymo.Pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino fakto, kad paliekant galioti skundžiamą patvarkymą yra patvirtinamas antstolės įpareigojimas į jos depozitinę sąskaitą pervesti sumas, skaičiuojamas nuo visų 100 procentų pareiškėjo V. R. vardu gaunamų pajamų, nors tokiam lėšų, esančių bendrąja jungtine nuosavybe, išskaitymo mastui nėra absoliučiai jokio pagrindo. Tokiu būdu kartu yra pažeidžiamos ir pareiškėjos R. R. teisės, nes išskaitomų lėšų šiuo metu kol kas dar tiksliai neindividualizuota dalis priklauso ir jai.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai neįvertino to, kad skundžiamas patvarkymas buvo priimtas antstolei pažeidžiant savo kompetenciją ir esminius antstolių veiklos principus. Šis pažeidimas pasireiškė tuo, kad antstolė faktiškai pati ėmėsi nustatinėti pareiškėjų turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kurią sudaro pareiškėjo V. R. vardu gaunamos pajamos, nors tokia kompetencija antstolei nėra suteikta jokiais teisės aktais.Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino fakto, kad antstolė, pradėdama išieškojimą iš pareiškėjo V. R. gaunamų pajamų, pažeidė antstolių nešališkumo principą bei jau minėtą reikalavimą vykdant išieškojimus nepažeisti proceso dalyvių ir kitų asmenų teisių.Suinteresuotas asmuo antstolė Santa Selezniovienė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog antstolė, vykdydama išieškojimą jokių teisės normų nepažeidė, yra teisėta ir pagrįsta.Teismas pagrįstai pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad skolininko sąskaitose esančios ar gaunamos lėšos būtų tokios, į kurias išieškojimas negalėtų būti nukreiptas.Pirmosios instancijos teismas tinkamai pasisakė apie skolininko pareigą bendradarbiauti su antstoliu ir pagrįstai nurodė, jog „savo laisva valia pagal vekselį prisiimtų įsipareigojimų skolininkas V. R. vis dar nėra įvykdęs, o nesutikdamas su antstolės patvarkymu su antstolės patvarkymu iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų išskaityti atitinkamą sumą, nei skolininkas, nei skolininko sutuoktinė nesiėmė jokių veiksmų, kad turtas, esantis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, būtų padalintas“.Suinteresuotas asmuo AB „ORLEN Lietuva“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjų atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Pareiškėjai esant analogiškoms aplinkybėms ir analogiškais motyvais toje pačioje vykdomojoje byloje skundė analogišką antstolės 2017 m. sausio 31 d. patvarkymą Nr. S1b-4174. 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-6096-965/2017, Klaipėdos miesto apylinkės teismas atmetė pareiškėjų skundą dėl antstolės 2017 m. sausio 31 d. patvarkymo Nr. S1b-4174 ir konstatavo, kad antstolės veiksmai, priimant skundžiamą patvarkymą, buvo pagrįsti ir teisėti, atitinkantys teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti pareiškėjų skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1103-460/2017, Klaipėdos apygardos teismas paliko nepakeistą 2017 m. balandžio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2YT-6096-965/2017. Pirmos instancijos teismas nutartimi pagrįstai išaiškino, kad „Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 664 straipsnyje nustatyta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito davėjo naudai. Antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų ar kilnojamojo turto (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 664 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad vykdomojoje byloje Nr. 0184/17/00112 išieškojimas vykdomas ne hipotekos kreditoriaus ar įkaito davėjo naudai, antstolė pagrįstai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 664 straipsnio 2 dalimi, išieškojimą nukreipė į skolininko V. R. darbo užmokestį bei kitas jam prilygintas išmokas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 ir 737 straipsniuose nustatyta tvarka, bei pinigines lėšas, esančias banko ar kitų kreditų įstaigų sąskaitose. Pažymėtina, kad skolininkas V. R. nei antstolei, nei teismui nepateikė duomenų, kad skolininko sąskaitose esančios ar gaunamos lėšos būtų tokios, į kurias išieškojimas negali būti nukreiptas.Pirmos instancijos pagrįstai atmetė pareiškėjų argumentą, kad neva patvarkymas negalėjo būti priimtas, nes vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad V. R. pajamų ir piniginių lėšų atžvilgiu būtų pritaikytas ir galiotų turto areštas, nurodydamas, kad išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LI skyrius, šio skyriaus 733 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Esant šioms aplinkybėms, antstolė teisėtai ir pagrįstai, vykdant išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio, pateikė patvarkymą darbdaviui iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų išskaityti atitinkamą sumą, ją pervedant į antstolės depozitinę sąskaitą.Pareiškėjų teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė kasacinio teismo praktiką, nes neva lėšų nurašymas iš skolininko sąskaitų bei išskaitų darymas iš skolininko pajamų yra išieškojimo veiksmai, yra nepagrįsti, nes nagrinėjamoje byloje neaktualūs. Pareiškėjai netinkamai taiko kasacinio teismo išaiškinimus. Pareiškėjų nurodytose bylose nesutampa bylų faktinės aplinkybės su šioje byloje esančiomis aplinkybėmis, todėl jos nėra aktualios nagrinėjamai bylai.Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimu, svarbiu šioje byloje, kad kol pinigai yra antstolio depozitinėje sąskaitoje, tol nuosavybės teisė į juos išlieka pinigų savininkui – skolininkui. Antstolis vykdymo proceso metu netampa iš skolininko išieškotų lėšų savininkas, šioms patekus į antstolio depozitinę sąskaitą. Iš skolininko išieškotos lėšos išieškotojo nuosavybe tampa nuo jų perdavimo išieškotojui.Pareiškėjų argumentai, kad antstolė nepagrįstai patvarkymu įpareigojo į jos depozitinę sąskaitą pervesti sumas, skaičiuojamas nuo 100 procentų pareiškėjo V. R. vardu gaunamų pajamų, nors tokiam lėšų, esančių bendrąją jungtine nuosavybe, išskaitymo mastui nėra pagrindo, nepagrįsti.Pareiškėjų argumentai, kad pirmos instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad neva patvarkymas buvo priimtas pažeidžiant antstolės kompetenciją ir antstolių veiklą reglamentuojančius teisės aktus, nepagrįsti. Pirmos instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad „Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu yra realizuojamas teismo sprendimas. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnis).“

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėjai kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomą įrodymą – Turto arešto aktų registro išrašą – ir prašo jį prijungti prie bylos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad minėtu dokumentu pareiškėjai grindžia atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, todėl vertina, kad būtinybė pateikti naują įrodymą iškilo vėliau, todėl pareiškėjų prašymas tenkintinas, pateiktas naujas įrodymas prijungtinas prie bylos ir vertintinas kartu su bylos medžiaga. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria pareiškėjų skundas netenkintas, teisėtumas ir pagrįstumas.Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Santa Selezniovienė vykdo vykdomąją bylą pagal 2012 m. gruodžio 19 d. Mažeikių rajono 1-o notarų biuro notarės Reginos Lemežienės išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1L12-5980 dėl 1 680 196,98 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. R. išieškotojos akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ naudai. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-4778-991/2017 pagal pareiškėjos AB „ORLEN Lietuva“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys V. R., R. R., RUAB „Milda“, atstovaujama administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valnetas“, antstolė Santa Selezniovienė, pareiškėjos prašymą tenkinti iš dalies ir nustatė, kad skolininkui V. R. priklauso ½ dalis: dujinio revolverio ME 38 Compact G, ginklo identifikavimo kodas: 1217139 (ginklo Nr. 004990; vamzdžio Nr. 004990); mažos galios revolverio Kora Brno, ginklo identifikavimo kodas: 1217141 (ginklo Nr. 627815; vamzdžio Nr. 627815); jo sutuoktinės R. R. pajamų, gaunamų iš darbo teisinių santykių; piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į R. R. vardu atidarytas banko sąskaitas; ½ dalis iš 218 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Milda“, juridinio asmens kodas 276521310, akcijų; ½ dalis iš 100 vienetų paprastųjų vardinių UAB „STATAU“, juridinio asmens kodas 300574813, akcijų; ½ dalis iš 2398/5761 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); nustatė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, V. R. paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi žemės sklypo šiaurės vakarinėje dalyje pagal suinteresuotų asmenų V. R. ir R. R. pateiktą planą. Kitos prašymo dalies netenkino motyvuodamas tuo, kad vykdomojoje byloje nėra turto arešto akto, kuriuo būtų areštuotos po santuokos sudarymo gautos, ar gaunamos pajamos. Pažymėjo, kad antstolio pradėtas išieškojimas (lėšų nurašymas nuo skolininko sąskaitų) nėra prilyginamas turto aprašymui ir areštui bei nėra pagrindas vykdyti tokio turto nuosavybės dalių nustatymą tarp bendraturčių CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka. Taip pat netenkino pareiškėjo prašymo nustatyti skolininko dalį į transporto priemones, kadangi iš byloje esančių VĮ ,,Regitra” duomenų nustatė, jog visos nurodytos areštuotos transporto priemonės yra išregistruotos. Sprendė, kad nustatinėti turto dalį į turtą, kuris nebeegzistuoja, arba į tą turtą kurio neįmanoma realizuoti vykdymo procese, nėra pagrindo. Minėtas nutartis yra įsiteisėjusi. 2017 m. rugsėjo 20 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S1B-43808 dėl skolos išieškojimo, kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 611, 733-743 straipsniais, reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Pareiškėjai nesutinka su skundžiamu patvarkymu, kadangi šioje vykdomojoje byloje išieškojimas negali būti vykdomas iš pareiškėjo vardu gaunamų pajamų ir jo turimų piniginių lėšų, nes šis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kurios atžvilgiu nėra nustatytos bendraturčių nuosavybės dalys Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio nustatyta tvarka.Nagrinėjamu atveju pagrindinis klausimas, ar teisėtai nukreipė išieškojimą į skolininko darbo užmokestį ir kitų jam prilygintų išmokų ir ar nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad antstolė teisėtai ir pagrįstai, vykdant išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio, pateikė patvarkymą darbdaviui iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų išskaityti atitinkamą sumą, ją pervedant į antstolės depozitinę sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Bendrąja jungtine nuosavybe laikomos ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas V. R. ir suinteresuotas asmuo R. R. 1984 m. gegužės 26 d. sudarė santuoką (v. b. l. 158, t. 1). Vedybų ar turto padalijimo sutarčių pareiškėjai nėra sudarę (v. b. l. 157, t. 1). Atsižvelgiant į nutarties 17 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad po pareiškėjų santuokos sudarymo įgytas turtas, tame tarpe ir skolininko V. R. gaunamas darbo užmokestis ir jam prilygintos pajamos, laikytinas bendrąja jungtinę sutuoktinių nuosavybe. Skundžiamu patvarkymu antstolė reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, t. y. antstolė nukreipė išieškojimą į skolininko turtą – darbo užmokestį, kuris laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. CPK 667 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.Antstolė, nesutikdama su pareiškėjų atskiruoju skundu, teigia, kad vadovaudamasi CPK 611, 733-743 straipsniais, pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. CPK 666 straipsnis reglamentuoja išieškojimą iš fizinių asmenų turto. Pagal minėto straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 664 straipsnio 2 dalis teigia, kad antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. Tai, kad antstolė pagrįstai taikė CPK 664 straipsnio 2 dalį ir pradėjo išieškojimą iš skolininko V. R. darbo užmokesčio bei kitų jam prilygintų išmokų CPK 736 ir 737 straipsniuose nustatyta tvarka, konstatavo Klaipėdos miesto apylinkės teismas dar 2017 m. balandžio 11 d. įsiteisėjusioje nutartyje (civilinė byla Nr. 2YT-6069-965/2017).Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais antstolės argumentais. Antstolė, turėdama duomenis, kad skolininko gaunamoms pajamoms taikytinas bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas, turėjo taikyti CPK normas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė su kitais asmenimis, o ne vadovautis CPK normomis, reglamentuojančiomis išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-4778-991/2017 pagal pareiškėjos AB „ORLEN Lietuva“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, tenkinusi pareiškėjos prašymą iš dalies, dėl pareiškėjo prašymo nustatyti skolininko dalį į skolininko gautas ir gaunamas pajamas pasisakė, kad vykdomojoje byloje nėra turto arešto akto, kuriuo būtų areštuotos po santuokos sudarymo gautos, ar gaunamos pajamos. Pažymėjo, kad antstolio pradėtas išieškojimas (lėšų nurašymas nuo skolininko sąskaitų) nėra prilyginamas turto aprašymui ir areštui bei nėra pagrindas vykdyti tokio turto nuosavybės dalių nustatymą tarp bendraturčių CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka. Tačiau minėta teismo nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, teismas nekonstatavo, jog skolininko gaunamoms pajamoms nėra taikytinas bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas ir kad dalies nustatymas minėtame turte nėra galimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolė vykdydama išieškojimą iš skolininko V. R. darbo užmokesčio, o pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų skundą dėl antstolės veiksmų, turėjo sistemiškai vertinti ir taikyti CPK normas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko turto, o ne priešingai, t. y. daliai skolininko turto taikyti teisės norams, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė su kitais asmenimis, o skolininko darbo užmokesčiui minėtų teisės normų netaikyti. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai, susiję su turto arešto ir išieškojimo veiksmų aiškinimu, nurodytos teismų praktikos taikymu, skolininko pareiga bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė su kitais asmenimis, todėl skundžiamos nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjų skundas, naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės – antstolės Santos Selezniovienės 2017 m. rugsėjo 20 d. patvarkymas Nr. S1b-43808 vykdomojoje byloje Nr. 00184/17/00112 naikintinas, antstolė įpareigotina atlikti veiksmus, numatytus CPK 667 straipsnyje (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjų skundas, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės Santos Selezniovienės 2017 m. rugsėjo 20 d. patvarkymą Nr. S1b-43808 vykdomojoje byloje Nr. 00184/17/00112 ir įpareigoti antstolę atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnyje.

Kitoje dalyje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Vykdomąją bylą Nr. 00184/17/00112, 2 tomai, grąžinti antstolei Santai Selezniovienei.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.