Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei D. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui L. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyrius (nuo 2012 m. sausio 1 d. Fondo valdybos Mažeikių skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius nuo 2021 m. liepos 1 d. reorganizavimo jungimo būdu prijungtas prie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau– VSDFV Klaipėdos skyrius) 2008 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. SDR-41 S. M. 2007m. lapkričio 3 d. įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą pripažino draudžiamuoju įvykiu. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų S. M. buvo laikinai nedarbinga, o nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2022 m. rugpjūčio 15 d. nustatytas 50 procentų netektas darbingumas.

Fondo valdybos Klaipėdos skyrius S. M. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. priskaičiavo ir išmokėjo 7 919,71 Eur, iš jų 4 794,19 Eur netekto darbingumo pensijos (už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2021-12-31) ir 3 125,52 Eur netekto darbingumo periodinės kompensacijos (už laikotarpį nuo 2019-01-04 iki 2021-12-31). Netekto darbingumo pensijos ir netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimas tęsiamas. Nurodė, kad S. M. laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 23 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. dirbo pagal verslo liudijimą, šiuo metu niekur nedirba ir kitų pajamų negauna.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimo išaiškinimu, pagal kurį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.251 straipsnio 1 dalimi, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, pagal kurią socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertinami kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2014), prašė išmokėtą netekto darbingumo pensiją ir netekto darbingumo periodinę kompensaciją priteisti iš atsakovo.

Pažymėjo, kad dėl išmokėtų išmokų išieškojimo iš atsakovo už ankstesnius laikotarpius yra priimti teismo sprendimai. 2014 m. kovo 3 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014 (VSDFV Plungės skyrius – L. G.) išsprendė klausimą dėl padarytos žalos atlyginimo, palikdamas galioti Klaipėdos apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. nutartį, kuria buvo paliktas nepakeistas Plungės rajono apylinkės teismo sprendimas dėl 12 000 Lt (3 475,44 Eur) žalos, išmokėjus išmokas S. M. už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 29 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d., išieškojimo iš atsakovo. Plungės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 6 d. sprendimu tenkino Fondo valdybos Mažeikių skyriaus teiktą ieškinį iš dalies ir priteisė 1 970 Eur (už laikotarpį nuo 2014-05-01 iki 2016-04-08, civilinė byla Nr. 2-914-1024/2016). 2018 m. gegužės 10 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 2 900,00 Eur (už laikotarpį nuo 2016-04-08 iki 2019-01-31, civilinė byla Nr. e2-984-669/2019).

Ikiteisminis tyrimas nutrauktas buvo dar ir tuo pagrindu, jog atsakovas atlygino S. M. už jos vartotus vaistus, Ligonių kasai už nukentėjusiosios gydymą, o pačiai S. M. sumokėjo periodinėmis įmokomis daugiau nei 23 000 Lt (6 661,26 Eur). Nepaisant to, atsakovas yra verčiamas už netektas S. M. pajamas mokėti dukart – pirmąkart pačiai S. M. ir antrąkart – VSDFV skyriaus reikalavimu. Pagal analogiškus ieškovo reikalavimus atsakovas moka jau nuo 2008 metų ir vien žalos atlyginimo regreso teise jau yra sumokėjęs daugiau nei 11 600 Eur. Tai yra didžiulė našta atsakovo šeimai, kadangi tiek pajamų, kiek reikalauja atlyginti ieškovas, atsakovas neuždirba.

Savo reikalavimą ieškovas grindžia civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalimi (bendroji norma, nustatanti atgręžtinio reikalavimo galimybę) ir CK 6.290 straipsnio 1 dalimi, numatančia, jog socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio mėn. 18 d. nutarime „Dėl teisės aktų, susijusių su socialinio draudimo bei kitų išmokų įskaitymu į žalą ir atgręžtinio reikalavimo teise" nurodyta, kad pagal Civiliniame kodekse nustatytą žalos atlyginimo teisinį reguliavimą padarytą žalą turi visiškai atlyginti atsakingas asmuo, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Šiame nutarime taip pat minėta, kad pagal Civiliniame kodekse nustatytą teisinį reguliavimą asmuo, atlyginęs dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, turi teisę regreso tvarka išreikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumą, kokią nukentėjusiam asmeniui turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo. Tai reiškia, kad regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisė į žalą padariusį asmenį yra nustatyta įstatyme – Civiliniame kodekse.

Pagal esamą teisinį reguliavimą, valstybinio socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis dėl tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiam asmeniui turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad tretysis asmuo, šiuo atveju ieškovas, negali įgyti daugiau reikalavimo teisių negu jų turėjo pats asmuo.

Žalą patyręs asmuo (S. M.) ir atsakovas sudarė susitarimą, kuriuo nukentėjusioji ir atsakovas tarpusavio susitarimu nustatė sumą, t. y. visą S. M. padarytos žalos dydį. Todėl S. M. įgijo reikalavimo teisę į 23000 Lt; tokia pačia apimtimi ir turėtų būti ribojamos ir ieškovo teisės atsakovo atžvilgiu. Susidaro situacija, kad pradiniam kreditoriui atsisakius reikalavimo skolininko atžvilgiu, ieškovas vis tiek vykdo tariamą prievolę už skolininką ir iš jo reikalauja atlyginti žalą, kurios buvo atsisakyta.

Atsakovo iš darbinės veiklos gaunamos pajamos yra artimos minimalioms (už 2021 m. gruodžio mėnesį 864 Eur neatskaičius mokesčių arba 607 Eur po mokesčių atskaitymo). Atsakovui tenka mokėti už S. M. pragyvenimą atsisakant būtiniausių savo poreikių patenkinimo. Kad galėtų išmokėti ieškovo reikalaujamas sumas, atsakovui teko skolintis lėšų, nes santaupų neturi. Ieškovė reikalauja, kad kas mėnesį nuo atsakovo pajamų apie 220 Eurų būtų atiduodama už S. M. išlaikymą. Nepaisant to, ieškovas nesiima jokių veiksmų, kad patikrinti faktinę S. M. dabartinę sveikatos būklę, kadangi darbingumo lygis nustatytas dar 2014 metais, todėl yra pagrindo abejoti, ar sveikatos būklė nėra pasikeitusi.

Atsakovas prievolę mokėti žalos atlyginimą neribotą laiką vertino kaip neadekvačiai besitęsiančią materialinę bausmę. Atsakovui reikalinga planinė ausies operacija, kas sąlygos ir taip nedidelių pajamų sumažėjimą dėl nedarbingumo. Be to, atsakovas turi pasirūpinti ir savo pagyvenusiais tėvais, kuriems reikalinga taip pat reikalinga materialine pagalba. Situaciją, kad atsakovui tenka išlaikyti ne tėvus, tačiau S. M., vertino kaip socialiai neteisingą. Nurodė, kad atsakovo sutuoktinė G. G., net būdama riboto darbingumo dėl 2020 m. rugpjūčio mėnesį patirtos traumos, priversta dirbti viršvalandžius siekiant atstatyti materialinę šeimos gerovę, sumokėti mokesčius ir skolas, kad skolų išieškojimas nebūtų nukreiptas į paskutinį šeimos būstą. Atsakovo šeima jau nebeturi automobilių, pragyvenimo kokybė nuolat blogėja. Prašė teismo įvertinti atsakovo turtinę padėtį ir tuo atveju, jei ieškinys nebus atmestas, sumažinti priteisiamos atlygintinos žalos dydį.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Nesutikdama su atsakovo atsiliepimo argumentais dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį atsakovui, pastarajam atlyginus žalą nukentėjusiajai, pažymėjo, kad šis klausimas išspręstas 2014 m. kovo 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, nagrinėjant atsakovo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kuria buvo atmestas atsakovo apeliacinis skundas dėl Plungės apylinkės teismo sprendimo, patenkinant pirminį ieškovo ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad draudimo išmoka mokama nukentėjusiajai yra mažesnė už nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dydį, todėl ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą kaip žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos. Nukentėjusiajai yra atlyginama tik nedidelė jai padarytos žalos dalis, būdama nesužalota ir dirbdama bei gaudama tik minimalų atlyginimą, nukentėjusioji būtų gavusi žymiai didesnes pajamas nei jai atlyginama, mokant netekto darbingumo kompensaciją ir netekto darbingumo pensiją. Atsakovo prašymą dėl išieškotinos žalos dydžio sumažinimo paliko spręsti teismui.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais. Jeigu vis tik teismas nuspręstų ieškinį tenkinti, prašė atlygintinos žalos dydį mažinti, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį ir į tai, kad nukentėjusiajai sveikatos sužalojimas padarytas dėl neatsargumo.

Teismas kons tatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje nustatyta, kad dėl atsakovo kaltės 2007 m. lapkričio 3 d. Plungės r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje įvyko eismo įvykis, kurio metu sunkiai buvo sužalota S. M. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyrius 2008 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. SDR-41 S. M. 2007m. lapkričio 3 d. įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą pripažino draudžiamuoju įvykiu. S. M. dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2022 m. rugpjūčio 15 d. nustatytas 50 procentų netektas darbingumas. Per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ieškovas priskaičiavo ir išmokėjo S. M. 7 919,71 Eur, iš jų 4 794,19 Eur netekto darbingumo pensijos (už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2021-12-31) ir 3 125,52 Eur netekto darbingumo periodinės kompensacijos (už laikotarpį nuo 2019-01-04 iki 2021-12-31).

Dėl valstybinio socialinio draudimo įstaigos teisės reikšti reikalavimą regreso teise

Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja priteisti lėšas, kurias išmokėjo S. M. kaip netekto darbingumo pensiją per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir kaip netekto darbingumo periodinę kompensaciją per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Byloje kyla ginčas dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo regreso teise.

Nesutikdamas su ieškiniu atsakovas nurodė, kad pagal teisinį reguliavimą valstybinio socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis dėl tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiam asmeniui turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo. Kadangi atsakovas kaip žalą padaręs asmuo nukentėjusiajai yra atlyginęs žalą ikiteisminio tyrimo metu pagal susitarimą su nukentėjusiąja, laikė, kad nuostoliai atlyginti ir ieškovas, mokėdamas išmokas, vykdo tariamą prievolę už skolininką, t. y. moka žalos atlyginimą ir reikalauja jos regreso teise, nors nukentėjusioji žalos atlyginimo iš atsakovo atsisakė.

Tokius atsakovo argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus. Atsakovas argumentuodamas dėl ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajai atlygintinos žalos klaidingai tapatina nusikalstamos veikos metu padarytą žalą, kurią jis yra atlyginęs, ir žalą, atsiradusią po nusikalstamos veikos padarymo, nukentėjusiosios darbingumo netekimą, ribojantį jos galimybes gauti pajamų. Pastebėtina, kad klausimas dėl valstybinio socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios netekto darbingumo pensiją, regresinio reikalavimo apimties, esant nukentėjusio asmens ir atsakovo kaip žalą padariusio asmens susitarimui, išspręstas analogiškoje byloje tarp tų pačių šalių. Lietuvos Aukščiausiais Teismas, atmesdamas analogiškus atsakovo argumentus, konstatavo, kad sudarydami dvišalę sutartį dėl žalos atlyginimo atsakovas ir S. M. neatleido ieškovo pareigos mokėti S. M. netekto darbingumo pensiją ir neapribojo S. M. teisės gauti socialinio draudimo išmokas (netekto darbingumo pensiją), skirtas jos patirtai žalai kompensuoti. Atsakovo ir S. M. susitarimą dėl žalos atlyginimo vertino tik kaip sutarties šalių susitarimą dėl tos S. M. žalos dalies, kurios nepadengia socialinio draudimo įstatymų normų pagrindu nukentėjusiajai mokamos socialinio draudimo išmokos, atlyginimo. Atsakovo argumentą, kad ieškovas įgijo daugiau reikalavimo teisių, negu jų turėjo pats žalą patyrės asmuo, atmetė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014). Be kita ko, šioje nutartyje taip pat buvo konstatuota, kad tais atvejais, kai dėl trečiojo asmens kaltės sužalotas asmuo netenka darbingumo ir dėl to jam paskiriama netekto darbingumo pensija pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, šią pensiją išmokėjusi valstybinio socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į už sveikatos sužalojimą atsakingą asmenį pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį.

CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Pasibaigus žalos atlyginimo prievolei, atsiranda nauja – regresinė – prievolė, siejanti socialinio draudimo įstaigą ir žalą padariusį asmenį.

Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (toliau – ir NADPLSDĮ), Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme) nustatytos išmokos, mokamos apdraustajam asmeniui ar jo šeimos nariams apdraustojo asmens sužalojimo ar jo gyvybės atėmimo atvejais.

NADPLSDĮ 11 straipsnyje nustatytos šios nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokos: 1) ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpa; 2) netekto darbingumo vienkartinė kompensacija; 3) netekto darbingumo periodinė kompensacija. Pagal NADPLSDĮ 20 straipsnio 1 dalį netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama tuo atveju, kai nustatoma, kad nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio neteko 30 ir daugiau procentų darbingumo. 2008 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. SDR-41 S. M. 2007 m. lapkričio 3 d. įvykęs sunkus nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą pripažintas draudžiamuoju įvykiu ir nukentėjusiajai mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija. Visas netektas darbingumas tiesiogiai siejamas su 2007 m. lapkričio 3 d. eismo įvykio metu S. M. padarytu kūno sužalojimu, jai nustatytas 50 procentų darbingumo netekimas iki pat senatvės pensijos, t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 15 d. Todėl netekto darbingumo periodinė išmoka mokama pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą taip pat yra socialinio draudimo išmoka, kurią išmokėjus ieškovas įgijo regreso teisę į atsakovą kaip žalą padariusį asmenį.

Minėtame Konstitucinio teismo nutarime nurodoma, kad asmenims išmokėtos socialinio draudimo išmokos gali būti įskaičiuojamos į žalos atlyginimą, vadinasi, ir išreikalautos iš kaltųjų asmenų išmokėjusios jas institucijos naudai, jeigu tam būtų nustatytos sąlygos. Apie mokamų draudimo išmokų kompensacinę paskirtį (kompensuoti dėl nelaimingo atsitikimo prarastas pajamas) ne kartą buvo pasisakyta ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2014, 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2014). Kai tiesiogiai įstatyme periodinės ar vienkartinės išmokos įvardijamos kompensuojančiomis, pagrįsta jas priskirti CK 6.249 straipsnio 1 dalies reguliavimo sferai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007).Todėl pripažįstama, jog priešingai nei tvirtina savo atsiliepime į ieškinį atsakovas, ieškovas turi reikalavimo teisę pagal CK 6.290 straipsnio nuostatas į minėtų išmokų (ar jos dalies) susigrąžinimą iš kaltojo asmens - atsakovo.

Atsakovo kaltės klausimas išspręstas Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimu, todėl atsakovo kaltės klausimas pakartotinai nagrinėjamoje byloje nebesvarstytinas (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Minėtame Plungės apylinkės teismo sprendime konstatuota, kad nustačius, kad sunkų sveikatos sutrikdymą S. M. patyrė dėl atsakovo veiksmų, kurie nulėmė S. M. 50 procentų bendrojo darbingumo praradimą, ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą dėl visos S. M. išmokėtos netekto darbingumo pensijos ir netekto darbingumo periodinė išmokos. Be to, aplinkybės dėl žalos išmokėjimo pagrįstumo ir dydžio, tik už kitą laikotarpį, jau yra nustatytos ir įvertintos įsiteisėjusiais Plungės apylinkės teismo sprendimais (civilinė byla Nr. 2-914-1024/2016, e2-984-669/2019). Šie teismų procesiniai sprendimai nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią, įrodymų, kad pasikeitė ar atsirado naujos aplinkybės, atsakovas nepateikė.

Dėl ginčo esmės

Ieškovas, prašydamas priteisti išmokėtas draudimo išmokas, pateikė duomenis patvirtinančius, jog per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ieškovas priskaičiavo ir išmokėjo S. M. 7 919,71 Eur (VSDFV duomenys iš S. M. asmeninės kortelės apie išmokėtas sumas), iš jų 4 794,19 Eur netekto darbingumo pensijos (už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2021-12-31) ir 3 125,52 Eur netekto darbingumo periodinės kompensacijos (už laikotarpį nuo 2019-01-04 iki 2021-12-31).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (CPK185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2014). Kitaip tariant, pagal kasacinio teismo praktiką asmuo, teigiantis, kad išmokėtos socialinio draudimo išmokos viršija nukentėjusiojo realiai patirtą žalą, turi tai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008). Tačiau nagrinėjamu atveju tokių duomenų (kad išmokėtos socialinio draudimo išmokos viršija nukentėjusiosios realiai patirtą žalą) atsakovas byloje nepateikė. Be to, sutiktina su ieškovės atstovės argumentais, jog skaičiuojant pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais (2018-10-16 Nr. 1025, 2019-07-03 Nr. 669, 2020-10-14 Nr. 1114) nustatytą ir tuo laikotarpiu galiojusį minimalios algos dydį, per ieškovo nurodytą laikotarpį S. M. būtų galėjusi uždirbti mažiausiai 21 648 Eur(555x12+607x12+642x12), išmokėta netekta darbingumo pensija ir netekto darbingumo periodinė kompensacija buvo mažesnė už tuo laikotarpiu jos prarastas pajamas ir tik iš dalies jas kompensuoja.

Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatuota, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Nustačius, jog netekto darbingumo pensija ir netekto darbingumo periodinė kompensacija, kurią ieškovas išmokėjo S. M., neviršija jos patirtos turtinės žalos dydžio, ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą dėl visos išmokėtos išmokos (netekto darbingumo pensijos ir netekto darbingumo periodinė kompensacijos).

Atsakovas atsiliepime į ieškinį išsakė abejones dėl S. M. nustatyto netekto darbingumo lygio. Kadangi darbingumo lygis nustatytas 2014 metais, atsakovo nuomone, yra pagrindo abejoti, ar sveikatos būklė nėra pasikeitusi, todėl ieškovas turėtų imtis veiksmų ir patikrinti faktinę S. M. dabartinę sveikatos būklę. Tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti išsakytas abejones dėl pasikeitusios (pagerėjusios) nukentėjusiosios būklės. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad S. M. padaryti daugybiniai dubens kaulų lūžiai ir išnirimas, suardęs dubens žiedo vientisumą, didžiulė dešinės šlaunies žaizda, šlaplės, makšties ir šlapimo pūslės plyšimai, t. y. sveikata sutrikdyta sunkiai (2008 m. vasario 22 d. Plungės rajono apylinkės prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 78-1-655-07) Nustatyta, kad iki eismo įvykio buvusi visiškai darbinga S. M. po įvykio neteko 70 procentų darbingumo. S. M. darbingumas buvo vertinamas 2008 m. vasario 29 d., 2009 m. kovo 4 d. ir 2010 m. kovo 3 d., dėl patirtos traumos netektas darbingumas laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 29 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. keitėsi, netekto darbingumo lygis nuo 70 procentų sumažėjo iki 50 procentų (Plungės apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. teismo sprendimu nustatytos aplinkybės), nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2022 m. rugpjūčio 15 d. nustatytas 50 procentų netektas darbingumas. Teismo vertinimu aplinkybė, jog S. M. medikų komisijos netekto darbingumo lygis iki tol nustatinėjamas dvejiems metams, o nuo 2014 m. balandžio 23 d. nustatytas iki nukentėjusioji turės teisę į senatvės pensiją (aštuonerių metų laikotarpiui) leidžia manyti, jog mažai tikėtina, kad nukentėjusiosios sveikatos būklė gerėtų, atsižvelgiant į padarytų sužalojimų sunkumą. Kaip paaiškino ieškovo atstovė, ieškovo specialistams yra žinoma, kad nukentėjusiosios sveikatos būklė nepasikeitė, dėl ko ieškovas neturėjo pagrindo inicijuoti pakartotinio nukentėjusiosios sveikatos būklės įvertinimo. Nesant jokių duomenų apie pasikeitusią nukentėjusiosios sveikatos būklę, ieškovas neturi pagrindo skaičiuoti mokamas draudimo išmokas kitaip, nei pagal pateiktus nukentėjusiosios dokumentus dėl darbingumo lygio nustatymo (dėl 50 procentų netekto darbingumo pagal 2014 m. balandžio 23 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. 1586).

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad ieškovas nuo įvykio (nuo 2011 metų) periodiškai reiškia civilinius ieškinius atsakovui dėl žalos atlyginimo, neribotą laiką besitęsiančią prievolę mokėti žalos atlyginimą vertino kaip socialiai neteisingą ir pažeidžiančią atsakovo teises. Ieškovo reikalavimo teisę į atsakovą dėl visos trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos numato įstatymas, pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą kaip žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo. Būtent dėl atsakovo veiksmų, lėmusių nukentėjusiosios nedarbingumą, ieškovas kiekvieną mėnesį moka ir dar kurį laiką turės mokėti nukentėjusiajai atitinkamas išmokas, dėl ko faktas, kad ieškovas periodiškai kreipiasi su ieškiniais dėl žalos atlyginimo į atsakovą, nevertintinas kaip prieštaraujantis įstatymams ar pažeidžiantis atsakovo teises. Be to, ieškovo reikalavimas, periodiškai reiškiamas atsakovui, labiau atitinka šio galimybes ir interesus, neturėdamas pakankamai lėšų periodinėms išmokoms, juolab neturėtų galimybių padengti visą apskaičiuotą žalos atlyginimą. Kartu pažymėtina, kad, siekiant išvengti nebūtino teismo proceso, ieškovas į teismą kreiptis turėtų tik tuo atveju, jei atsakovas ginčija ar dėl kitų priežasčių nevykdo socialinio draudimo įstaigos regresinio reikalavimo atlyginti žalą.

Pasisakant dėl atsakovo argumento, jog atlyginęs patirtą žalą, neturi galimybės patenkinti savo būtiniausių poreikių, pastebėtina, kad pats atsakovas turi dėti daugiau pastangų gauti didesnį darbo užmokestį, pakankamą teismo sprendimu priteistam žalos atlyginimui padengti ir paties būtiniausių poreikių užtikrinimui.

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti 7 919,71 Eur išmokėtų draudimo išmokų. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė atlygintinos žalos dydį sumažinti, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, prievolę išlaikyti tėvus. Teismo posėdyje prašymą sumažinti reikalaujamą sumą, atsižvelgiant į atsakovo padėtį, reiškė ir atsakovo atstovas.

CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 6.282 straipsnio 3 dalyje žalą padariusio asmens sunki turtinė padėtis yra pripažįstama priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijumi. CK 6.251 straipsnio 2 dalyje teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma gali būti taikoma ir deliktinės civilinės atsakomybės atveju. Pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatą teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį. Vertinant už žalą atsakingo asmens turtinę padėtį, teismui būtina išsiaiškinti, ar aplinkybės, dėl kurių daroma išvada apie žalą padariusio asmens sunkią padėtį, yra pastovaus ir ilgalaikio pobūdžio. Tai reiškia, kad turi būti įvertinama ne tik žalą padariusio asmens turtinė padėtis, egzistuojanti bylos nagrinėjimo metu, bet ir šio asmens sveikatos būklė, šeiminė ir socialinė padėtis bei kitos reikšmingos aplinkybės, kurios gali daryti įtaką jo turtinei padėčiai tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ateityje.

Įrodinėdamas turtinę padėtį atsakovas pateikė duomenis apie šeimos pajamas ir turtą. Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad atsakovas yra darbingas, jo gaunamas pajamas per mėnesį sudaro 864 Eur darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (VSDFV pažyma apie asmens socialinį draudimą), atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, kuriame gyvena su sutuoktine (VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas), šeima transporto priemonių neturi (VĮ Regitra duomenys), sutuoktinės darbo užmokesčio vidurkis apie 980 per mėnesį. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie uždarbį). Atsakovas pateikė ambulatorinio apsilankymo VĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės aprašymą, iš kurio matyti, kad nustatyti išorinės ausies pažeidimai, rekomenduojama planinė operacija, pažymą iš Plungės savivaldybės ligoninės apie diagnozuotą blauzdos rožę. Atsakovo pateikti dokumentai apie nustatytus susirgimus neleidžia daryti išvados apie ilgalaikį atsakovo nedarbingumą, iš esmės įtakojantį atsakovo turtinę padėtį. Kitokių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį byloje nėra (atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų apie turimas banko (bankų) sąskaitose lėšas bei jų kitimą pastaruoju laiku). Duomenų, kad atsakovo tėvams būtų reikalingas išlaikymas, atsakovas taip pat neteikė. Nors atsakovas nepateikė pilnos informacijos apie šeimos turtinę padėtį, iš pateiktų duomenų apie atsakovo turinę padėtį teismas sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti priteistinos žalos dydį, atsižvelgiant ne tik į atsakovo turinę padėtį, bet ir į tai, kad didelę žalos dalį atsakovas atlygino pačiai nukentėjusiajai, žalos atlyginimo prievolė atsakovui kilo dėl eismo įvykio, padaryto dėl neatsargumo. Dėl atsakovo mokamo žalos atlyginimo daugiau nei dešimt metų atsakovo šeima patiria ilgalaikes pasekmes, todėl, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), teismas priteistinos žalos dydį mažina 40 procentų. Ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovui 4 750 Eur žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinys atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį tenkinus, iš atsakovo išieškotinas 107 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). tas ieškovei atlygintinos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo L. G. 4 750 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt Eur) žalos atlyginimo ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

Priteisti iš L. G. 107 Eur (vieną šimtą septynis Eur) žyminio mokesčio valstybei.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.