Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-05-25 · Civilinė byla Nr. e2-13881-1012/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-25
Bylos Nr.
e2-13881-1012/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07739-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Jakutytė-Sungailienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
A. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-13881-1012/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07739-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. J. 144,81 Eur negrąžinto kredito, 28,96 Eur nesumokėtos kredito kainos, 521,32 Eur delspinigių, 28,96 Eur baudos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2009-09-11 tarp vartojimo kredito davėjo UAB „Credit day“ ir atsakovo A. J. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kuria atsakovui buvo suteiktas 144,81 Eur vartojimo kreditas 20 dienų terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti 28,96 Eur kredito mokestį iki 2009-10-02. Teigia, jog atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, laiku suteikto kredito negrąžino. 2017-01-27 Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Credit day“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą UAB „Legal Balance“.

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų patvirtintos kopijos ir teismo pranešimai įteikti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (paskelbiant pranešimą specialiame internetiniame tinklapyje). Per teismo nustatyta 14 dienų laikotarpį atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl sutinkamai su CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui teismas priima sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas prieina prie išvados, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.

Iš ieškovo rašytinių paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2009-09-11 tarp UAB „Credit day“ ir atsakovo A. J. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kuria atsakovui buvo suteiktas 144,81 Eur vartojimo kreditas 20 dienų terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti 28,96 Eur kredito mokestį iki 2009-10-02 (e. b. l. 5-9). UAB „Credit day“ tinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir atsakovui pervedė kredito sumą, tuo tarpu atsakovas sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, todėl susidarė 173,77 Eur įsiskolinimas (144,81 Eur negrąžinto kredito ir 28,96 Eur kredito mokesčio). 2017-01-27 Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Credit day“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą UAB „Legal Balance“. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovui skolą, nėra ir šalys tokių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 178 str.).

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsniu prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata - kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas nėra grąžinęs 173,77 EUR (144,81 Eur negrąžinto kredito ir 28,96 Eur kredito mokesčio). Prieštaravimų dėl skolos dydžio bei jos pagrįstumo atsakovas nepateikė.

Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Credit day“ reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusią skolą perleido UAB „Legal Balance“. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis c. b. Nr. 3K-7-168/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 str. 7 d. nuostatas. Kadangi pagal reikalavimo perleidimo sutartį pirminis kreditorius UAB „Credit day“ reikalavimą perleido UAB „Legal Balance“, o atsakovas negrąžino gauto kredito pirminiam kreditoriui, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 173,77 EUR sumą yra pagrįstas ir tenkintinas, perėmus iš pirminio kreditoriaus materialųjį reikalavimą (CK 6.38 str., 6.63 str., 6.101 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.870 str. 1 d., 6.873 str. 1 d., 6.874 str. 1 d., 6.886 str.).

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (Lietuvos Respublikos CK 6.71 str.). Sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas mokės kreditoriui 2 procentų dydžio delspinigius už nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 6.1 p.). Atsakovui buvo apskaičiuoti 521,32 Eur delspinigiai už 180 dienų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešas interesas, kurį teismas turi įgyvendinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006‑11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006 ir 2005‑06‑06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005). Iš atsakovo prašomos priteisti netesybos (delspinigiai) yra aiškiai per didelės ir laikytinos baudinėmis (Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnis). Netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-107/2006). Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad 2 procentų dydžio delspinigių norma yra neprotingai didelė ir nesąžininga, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.258 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, netesybos mažintinos iki 0,05 procento nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Dėl nurodytų aplinkybių iš atsakovo priteistini 13,03 Eur delspinigiai ieškovo naudai (144,81x0,05 proc. x180 dienų).

Teismas taip pat pažymi, kad nors teisės aktai nenumato, jog sutartinės prievolės gali būti užtikrintos tik arba bauda, arba delspinigiais, tačiau toks netesybų reikalavimas kartu turi būti už skirtingus pažeidimus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad visi prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai (netesybos, įkeitimas, laidavimas, garantija, rankpinigiai ir kt.) atlieka tiek skatinamąją prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, kuri pasireiškia iki prievolės įvykdymo momento, tiek ir užtikrinamąją funkciją, kuri atsiranda po prievolės įvykdymo termino suėjimo (CK šeštosios knygos V skyrius). Netesyboms, kaip prievolių užtikrinimo būdui, taip pat būdinga tai, kad šalys: a) gali iš anksto, t. y. dar prieš prievolės pažeidimą, nustatyti atsakomybės už prievolės pažeidimą dydį; b) turi galimybę išieškoti netesybas už patį prievolės pažeidimo faktą, nereikalaujant įrodinėti patirtų nuostolių; c) savo nuožiūra formuoja susitarimo dėl netesybų sąlygas: netesybų dydį, skaičiavimo tvarką ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452). Kadangi iš pirminės kredito sutarties (kurią prisijungimo būdu sudarė vartotojas – atsakovas) matyti, kad tiek delspinigiai, tiek ir bauda yra iš esmės už tą patį sutarties pažeidimą – vėlavimą arba kredito negrąžinimą (Sutarties 6.2 p.), teismas daro išvadą, kad patenkinus iš dalies ieškovo prašymą dėl delspinigių priteisimo, nėra pagrindo priteisti baudos.

Ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. kovo 16 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Tenkinus ieškinį iš dalies, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Šioje byloje ieškovas sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio (e. b. l. 12) ir 121,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą (e. b. l. 143-145). Ieškovui, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (teismas patenkino 25,80 proc. reikalavimų – 186,80 x 100 / 724,05), iš atsakovo priteistina 35,08 Eur bylinėjimosi išlaidų (136 x 25,80 proc., CPK 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais

nusprendžia:

ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Legal Balance“ (j. a. k. 302528679) iš atsakovo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 ct) negrąžinto vartojimo kredito, 28,96 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 96 ct) nesumokėtos kredito kainos, 13,03 Eur (trylika eurų 3 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (186,80 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. kovo 16 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 35,08 Eur (trisdešimt penkis eurus 8 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė