- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-10
- Bylos Nr.
- 2A-2197-340/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13351-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Petkuvienė, Jelena Šiškina
- Trečiasis asmuo
- Dankse Bank A, Danske Bank A
- Pareiškėjas
- A. P., G. P.
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės ir Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Dankse Bank A/S Lietuvos filialo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. P. ir G. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, trečiasis asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės; bylos šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamų po 900 Lt dydžio periodinių išmokų; padalinti santuokos metu įgytą turtą pagal ieškovės nurodytą būdą; įpareigoti po santuokos nutraukimo ieškovę ir atsakovą solidariai grąžinti Danske Bank A/S lietuvos filialui likusį neišmokėtą kreditą; priteisti ieškovei iš atsakovo 5 000 Lt neturtinės žalos; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Bylos nagrinėjimu metu šalys susitarė dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu bei sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią teismo prašė patvirtinti ir bylą baigti nagrinėti pagal CPK XXXV skyriaus nuostatas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu pareiškėjams (duomenys neskelbtini) gimė sūnus P. P.. Pareiškėjai nurodė, kad jų santuoka faktiškai iširo, nes sutuoktiniai jau daugiau kaip vienerius metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Teigė, kad jų santuoka iširo dėl skirtingų charakterių, skirtingo požiūrio į gyvenimą. Nurodė, kad jų kreditorius - Danske Bank A/S Lietuvos filialas apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą yra informuotas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo tenkino; nutraukė pareiškėjų santuoką, po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliko pavardes – P. ir P.; patvirtino pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria pareiškėjai sutarė, kad nepilnamečio sūnaus P. P. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su pareiškėja; pareiškėja įsipareigojo netrukdyti pareiškėjui bendrauti su sūnumi; pareiškėjas įsipareigojo sūnaus išlaikymui mokėti po 400 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki jam sueis pilnametystė; pasidalino santuokoje įgytą turtą; šalys pareiškė, kad 2008-10-03 gyvenamojo būsto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo tikslu pagal Danske Bank A/S Lietuvos filialo kreditoriaus sutartį Nr. BPGEL150805449 pareiškėjos A. P. vardu buvo paimta 91 230, 31 eurų paskola, pareiškėjui G. P. 2008-10-03 laidavimo sutartimi Nr. FA-BPGEL-150805449 laiduojant už kredito gavėją; pareiškėjai susitarė, kad kai po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo perėjus pareiškėjai A. P. asmeninėn nuosavybėn butui, esančiam (duomenys neskelbtini), prievolė pagal Kredito sutartį Nr. BPGEL150805449 bus vykdoma solidariai: A. P. asmeniškai įsipareigoja mokėti bankui kredito įmokas, o G. P. – laiduos už A. P. pagal laidavimo sutartį su sąlyga, kad per 3 mėnesius po teismo sprendimo, kuriuo nutraukiama santuoka įsiteisėjimo dienos, A. P. įkeis (antrinis įkeitimas) G. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini), A. P. skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti ir iš asmeninių lėšų apmokės išlaidas, susijusias su buto antriniu įkeitimu; šalys susitarė, kad A. P. nekelia reikalavimo G. P. sumokėti dalį 34 663 Lt skirtumo tarp kredito likučio 65 548,44 eurų (226 326 Lt) ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), dabartinės vertės (157 000 Lt) ir kt.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą, panaikinant prievolę A. P. įkeisti antriniu įkeitimo G. P. butą A. P. skolinio įsipareigojimo vykdymui užtikrinti, ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8.2 p. išdėstyti taip: „8.2 Prievolė pagal Kredito sutartį Nr. BPGEL150805449 bus vykdoma solidariai: A. P. asmeniškai įsipareigoja mokėti bankui kredito įmokas, o G. P. laiduos už A. P. pagal laidavimo sutartį“. Nurodo, kad nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu patvirtintu sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8.2 p., kadangi priimdamas sprendimą, teismas neatsižvelgė į sąžiningo hipotekos kreditoriaus interesus ir sutartyse tarp pareiškėjų ir Banko nustatytas prievoles. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8.2 p. pareiškėjai G. P. laidavimo galiojimą susiejo su papildoma sąlyga ir nustatė prievolę A. P. sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris yra įkeistas Bankui, antrinės hipotekos sandorį. Tuo tarpu pagal Banko ir pareiškėjų sudarytą buto hipotekos lakštą šalys yra susitarusios, kad be Banko raštiško sutikimo draudžiama pakartotinai įkeisti ar kitaip apsunkinti įkeistą butą. Teigia, jog patenkinus pareiškėjų prašymą dėl antrinės hipotekos nustatymo, buvo pažeistos iš kredito sutarties ir hipotekos sutarties kylančios Banko, kaip sąžiningo hipotekos kreditoriaus, teisės, kadangi nustačius papildomą buto apsunkinimą, galimai sumažėtų būsto rinkos vertė, likvidumas, pasunkėtų pirminiu įkeitimu užtikrintos prievolės įkeitimo procedūra ir tai padidintų kredito riziką. Pažymi, jog priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmos instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos pagal kurią, nutraukiant santuoką, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai išlieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-275/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-229/2009).
Atsiliepimas
Atsiliepimu pareiškėja A. P. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad šalių sudaryta ir teismo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pati savaime nenustato antrinės hipotekos, o tik numato galimybę tokiems civiliniams santykiams atsirasti. Pareiškėjos nuomone, jų pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių tik detalizuoja būsimą santykį tarp trečiojo asmens hipotekos ir pareiškėjo hipotekos. Dėl to, darytina išvada, kad tik įsigaliojus minėtai sutarčiai, pareiškėjai, siekdami gauti tokį sutikimą ir spręs klausimą dėl galimo būsto antrinio keitimo, kadangi Bankas savo praktikoje naudoja ir internetiniame puslapyje reklamuoja tokią paslaugą – pakartotinio įkeitimo institutą ir nurodo, kad už leidimą įkeisti Bankui turtą antriniu įkeitimu kito kreditoriaus naudai taikomas 500 Lt įkainis. Teigdamas, kad dėl antrinio įkeitimo sumažėtų būsto rinkos vertė, likvidumas, apeliantas nepateikė šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Nesutinka su Banko argumentu, jog skundžiamu teismo sprendimu buvo nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos, kadangi Bankas nagrinėjamoje byloje buvo išreiškęs pritarimą, kad butas po santuokos nutraukimo pereitų pareiškėjai, kuri mokės Bankui kredito įmokas, asmeninėn nuosavybėn, o pareiškėjas – lieka laiduotoju. Tokiu būdu sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei teismo sprendime sąlyga dėl solidarios atsakomybės išliko nepakitusi ir nemodifikuota, atitinkanti Banko interesus. Teigia, jog tenkinus Banko reikalavimą, būtų pažeisti ne tik pareiškėjų interesai, bet ir sutarties laisvės principas. Nurodo, kad apeliantas buvo iš anksto supažindintas su prašymu bei sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei apie paskirtą posėdžio datą, tačiau savo prieštaravimų dėl sutarties nepateikė. Teigia, kad apeliantas, turėdamas suinteresuotumą bylos baigtimi, tinkamai nepasinaudojo savo procesinėmis teisėmis, o pateikdamas nepagrįstą apeliacinį skundą – pažeidė CPK 95 str. 1 d. nustatytus draudimus.
Atsiliepimu pareiškėjas prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepažeidė Banko interesų, kadangi pareiškėjai išlieka bendraskoliai, o prievolė pagal Kredito sutartį Nr. BPGEL150805449 bus vykdoma solidariai. Pažymi, jog apie sutartį Bankas buvo informuotas, kaip tai numato CK 3.126 str. 2 d., tačiau Bankas iki skundžiamo sprendimo priėmimo prieštaravimų dėl sutarties patvirtinimo nereiškė. Taigi Bankas tinkamai nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis. Pažymi, jog apeliantas nenurodė įrodymų, kurie patvirtintų jo interesų pažeidimą antriniu buto įkeitimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.
Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas. Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, tačiau teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė sutuoktinių solidariąją atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei CPK XXXV skyriaus nuostatas ir todėl padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad santuokos nutraukimo padarinių sutarties punktas dėl sutuoktinio prievolės modifikavimo neprieštarauja kreditoriaus interesams; tai sudaro pagrindą iš dalies pakeisti teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2011 pažymėjo, kad CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Teismas, gavęs sutuoktinių prašymą patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuria siekiama pakeisti prievolės pobūdį, turi pareigą išsiaiškinti ne tik, ar yra įvykdytos CK 3.126 straipsnio 2 dalies sąlygos, bet ir privalo nustatyti, ar yra kreditoriaus sutikimas pakeisti sutarties sąlygas. Nesant aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo pakeisti šalių sutarties sąlygas, yra pagrindas pripažinti, kad sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus ir prieštarauja viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010).
Nagrinėjamoje byloje apeliantas (Danske Bank A/S Lietuvos filialas) ir pareiškėja A. P. sudarė kredito sutartį, pagal kurią buvo suteiktas 91 230,31 EUR kreditas būstui įsigyti (1 t.,b.l.21-36). Pareiškėjos sutuoktinis G. P. laidavo už įsipareigojimų pagal šią kredito sutartį tinkamą įvykdymą ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas, t.y. už kredito gražinimą, palūkanų, netesybų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą ir kitų sumų sumokėjimą, kaip nustatyta kredito sutartyje (t.1,b.l.38-39). Taip sutuoktiniai tapo kredito davėjo (apelianto) solidariaisiais bendraskoliais pagal iš nurodytų sutarčių atsiradusią prievolę grąžinti kreditą (CK 3.109 straipsnio1dalies 6 punktas). Santuokos nutraukimo padarinių sutarties 8.2 punktu sutuoktiniai susitarė, kad kai po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo perėjus pareiškėjai A. P. asmeninėn nuosavybėn butui, esančiam (duomenys neskelbtini), prievolė pagal Kredito sutartį Nr. BPGEL150805449 bus vykdoma solidariai: A. P. asmeniškai įsipareigoja mokėti bankui kredito įmokas, o G. P. – laiduos už A. P. pagal laidavimo sutartį su sąlyga, kad per 3 mėnesius po teismo sprendimo, kuriuo nutraukiama santuoka įsiteisėjimo dienos, A. P. įkeis (antrinis įkeitimas) G. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini), A. P. skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti ir iš asmeninių lėšų apmokės išlaidas, susijusias su buto antriniu įkeitimu; t.y. sutuoktiniai modifikavo laiduotojo prievolę Bankui, be kreditoriaus sutikimo padarė ją sąlygine. Pažymėtina, kad sutuoktinių susitarimu sukurta nauja laidavimo sąlyga yra naikinamojo pobūdžio: pagal santuokos nutraukimo padarinių sutarties 8.2 punkto prasmę, jeigu butas nebus įkeistas antrine hipoteka laiduotojui, laidavimas pasibaigia. Antrinis įkeitimas pagal hipotekos sutarties sąlygas taip pat negalimas be hipotekos kreditoriaus (Banko) pritarimo; Bankas sutikimo antriniam įkeitimui nedavė. Esant tokioms aplinkybėms pareiškėjų sutarties 8.2 punkto sąlyga begali būti įgyvendinta, o buvusių sutuoktinių solidarioji prievolė bankui pakeičiama į asmeninę be kreditoriaus sutikimo. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu, dėl išdėstyto apelianto argumentas, kad teismas, patvirtinęs skundžiamą sutuoktinių susitarimo punktą nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos pripažįstamas pagrįstu. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Sutarties pagrindu atsiradusios solidariosios prievolės modifikavimas, apsunkinant kreditoriaus teisę reikalauti prievolės įvykdymo iš laiduotojo naikinamojo pobūdžio sąlyga, kai dėl tokio pakeitimo nėra aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo, pažeidžia kreditoriaus interesus. Dėl to sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių skundžiamas 8.2 punktas dėl solidariosios laiduotojo prievolės modifikavimo į sąlyginę prievolę panaikinamas, kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai (kreditoriaus interesams) (CK 3.53 straipsnio 4 dalis, CPK 541 straipsnio 1 dalis).
Apelianto reikalavimo dalis dėl naujos redakcijos sutuoktinių santuokos nutraukimo padarinių sutarties 8.2 punkto patvirtinimo netenkinamas.
Apeliantas siūlo konstatuoti, jog sutuoktiniai (pareiškėjai) ir po santuokos nutraukimo lieka solidariaisiais bendraskoliais, o pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių visas turtas perduodamas vienam iš sutuoktinių, tačiau nagrinėjamu atveju santuokos nutraukimo padarinių sutartis buvo kitokio turinio, t. y. byloje turi būti sprendžiama ar teismui konstatavus, kad ir po santuokos nutraukimo sutuoktiniai lieka bendraskoliai, šalys sutinka su tokiu turto pasidalijimu, kai jis perduotas vieno sutuoktinio asmeninėn nuosavybėn, ar šalių svarstytinas ir aptartinas kitas sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių (turto pasidalijimo) variantas. Dėl to bylos dalis dėl santuokinio turto padalinimo perduotina pirmosios instancijos teismui šiam bylos klausimui išspręsti CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Pagal kasacinio teismo praktiką sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir visus su juo susijusius klausimus skatinami spręsti taikiai, sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių; tuo atveju, kai sprendimas dėl santuokos nutraukimo yra įsiteisėjęs ir santuoka laikoma nutraukta, tačiau iš esmės yra neišspręsti kai kurie su santuokos nutraukimu susiję klausimai, naikinama ne visas teismo procesinis sprendimas, kuriuo yra patvirtinta santuokos nutraukimo padarinių sutartis, bet jo dalis, dėl kurios šalys nėra susitarusios, ir byla dėl šios dalies perduodama nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2011).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą pakeisti: panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. teismo sprendimo dalį, kuria patvirtinta pareiškėjų A. P. ir G. P. sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių 8.2 punkto dalis (A. P. asmeniškai įsipareigoja mokėti bankui kredito įmokas, o G. P. – laiduos už A. P. pagal laidavimo sutartį su sąlyga, kad per 3 mėnesius po teismo sprendimo, kuriuo nutraukiama santuoka įsiteisėjimo dienos, A. P. įkeis (antrinis įkeitimas) G. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini), A. P. skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti ir iš asmeninių lėšų apmokės išlaidas, susijusias su buto antriniu įkeitimu) ir prašymo patvirtini šią 8.2 punkto sąlyga netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria patvirtintas pareiškėjų A. P. ir G. P. sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių 7.1 punktas pagal kurį po santuokos nutraukimo keturių kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka A. P., o G. P. asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka automobilis RENAULT MEGANE SCENIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei 8.2 punkto sąlyga dėl buto perdavimo A. P. asmeninės nuosavybės teisėmis, panaikinti ir bylos dalį dėl šio prašymo tvirtinimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.