- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-07
- Bylos Nr.
- eAS-244-556/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00160-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius
- Atsakovas
- Kretingos rajono savivaldybės taryba, Kretingos rajono savivaldybe
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo addministracinę bylą pagal pareiškėjo Kretingos rajono savivaldybe?s mero A. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kretingos rajono savivaldybe?s mero A. K. skundu atsakovui Kretingos rajono savivaldybe?s tarybai de?l sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Kretingos rajono savivaldybe?s meras A. K. kreipe?si i? teisma? su skundu ir prašė panaikinti Kretingos rajono savivaldybe?s tarybos 2021 m. sausio 29 d. sprendima? Nr. T2-27 „De?l Kretingos rajono savivaldybe?s tarybos 2019 m. balandz?io 11 d. sprendimo Nr. T2-105 „De?l Kretingos rajono savivaldybe?s politinio (asmeninio) pasitike?jimo valstybe?s tarnautoju? pareigybiu? skaic?iaus nustatymo“ pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareis?ke?jas nurodė, kad priimdama 2021 m. sausio 29 d. sprendima? Nr. T2-27 „De?l Kretingos rajono savivaldybe?s tarybos 2019 m. balandz?io 11 d. sprendimo Nr. T2-105 „De?l Kretingos rajono savivaldybe?s politinio (asmeninio) pasitike?jimo valstybe?s tarnautoju? pareigybiu? skaic?iaus nustatymo“ pakeitimo“, Kretingos rajono savivaldybe?s taryba virs?ijo jai Vietos savivaldos i?statymu nustatyta? kompetencija?, paz?eide? Lietuvos Respublikos vietos savivaldos i?statymo 4 straipsnyje i?tvirtintus vietos savivaldos principus – savarankis?kumo ir veiklos laisve?s pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir i?statymuose apibre?z?ta? kompetencija?, savivaldybe?s veiklos ir savivaldybe?s instituciju? priimamu? sprendimu? teise?tumo, veiklos skaidrumo. Pareis?ke?jas įvertino, kad maz?esnio, nei buvo nustatytas, Kretingos rajono savivaldybe?s mero politinio (asmeninio) pasitike?jimo valstybe?s tarnautoju? skaic?iaus nustatymu, buvo paz?eistos jo, kaip Kretingos rajono savivaldybe?s mero, teise?s ir teise?ti interesai.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. vasario 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos i?statymo 22 straipsnyje apibre?z?tas savivaldybe?s tarybos nario statusas. S?io straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad tarybos nario pareigos ir teise?s nustatytos Konstitucijoje, s?iame ir kituose i?statymuose, reglamente. Nei Vietos savivaldos i?statymo 24 straipsniu, kuriuo nustatytos savivaldybe?s tarybos nariu? teise?s, nei kitais i?statymais savivaldybe?s tarybos nariams ne?ra suteikti i?galiojimai kreiptis i? teisma? de?l vies?ojo intereso gynimo. Pagal ABTI? 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 55 straipsnio 1 dalies nuostatas įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybe?s institucijos, i?staigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis i? teisma? su pareis?kimu, kad bu?tu? apgintas vies?asis interesas arba apgintos valstybe?s, savivaldybe?s ir asmenu? teise?s bei i?statymu? saugomi interesai. Mine?tose ABTI? normose yra nustatyta, kad de?l vies?ojo intereso gynimo kreiptis i? teisma? gali atitinkami subjektai įstatymų nustatytais atvejais. S?ios ABTI? normos blanketine?s, nukreipia i? kitus i?statymus, kurie nustato, kokie subjektai turi teise? kreiptis i? teisma? de?l vies?ojo intereso gynimo.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123 straipsnio 2 dali?, ar savivaldybe?s laikosi Konstitucijos ir i?statymu?, ar vykdo Vyriausybe?s sprendimus, priz?iu?ri Vyriausybe?s skiriami atstovai. Vyriausybe?s atstovo i?galiojimus ir ju? vykdymo tvarka? nustato i?statymas (Konstitucijos 123 str. 3 d.). I?statymu? leide?jas Vyriausybe?s atstovo i?galiojimus ir ju? i?gyvendinimo tvarka? sureglamentavo Savivaldybiu? administracine?s priez?iu?ros i?statymu. S?io i?statymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad priz?iu?re?damas, ar savivaldybe?s laikosi Konstitucijos ir i?statymu?, ar vykdo Vyriausybe?s sprendimus, Vyriausybe?s atstovas neteise?tus savivaldybe?s administravimo subjektu? teise?s aktus siu?lo panaikinti arba pakeisti (Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 7 str. 1 d. 3 p.), o kai savivaldybe?s administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginc?ijama? teise?s akta?, atsisako i?gyvendinti i?statyma? ar vykdyti Vyriausybe?s sprendima?, kreipiasi i? teisma? (Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 7 str.1 d. 4 p.). S?iu? Vyriausybe?s atstovo i?galiojimu? i?gyvendinimo tvarka nustatyta Savivaldybiu? administracine?s priez?iu?ros i?statymo 8 straipsnio 1 dalyje, kurios 1 punktas numato, kad nustate?s nurodytas aplinkybes, Vyriausybe?s atstovas motyvuotu teikimu pirmiausia pasiu?lo atitinkamam savivaldybe?s administravimo subjektui svarstyti teise?s akto pakeitimo ar panaikinimo klausima?. Jei savivaldybe?s administravimo subjektas, apsvarste?s Vyriausybe?s atstovo teikima?, atsisako ginc?ijama? teise?s akta? pakeisti ar panaikinti, Vyriausybe?s atstovas per 10 dienu? nuo pranes?imo apie atsisakyma? patenkinti teikima? gavimo dienos s?i? akta? skundz?ia atitinkamos kompetencijos teismui (Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 8 str. 1 d. 2 p.). Mine?tu i?statymu? nustatytu teisiniu reguliavimu yra ais?kiai apibre?z?ta, kad savivaldybe?s administravimo subjektu? priimamu? administraciniu? aktu? teise?tumo kontrole? i?statymu? leide?jo yra priskiriama Vyriausybe?s atstovo kompetencijai.
De?l pareis?ke?jo, kaip savivaldybe?s tarybos nario, galimai paz?eistu? teisiu? gynimo teismas pažymėjo tai, kad kreipdamasis i? teisma?, pareis?ke?jas nenurode?, jog buvo paz?eista kuri nors jo, kaip savivaldybe?s tarybos nario, teise?, numatyta Vietos savivaldos i?statymo 24 straipsnyje. Is? Kretingos rajono savivaldybe?s tarybos 2021 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. T2-27 „De?l Kretingos rajono savivaldybe?s tarybos 2019 m. balandz?io 11 d. sprendimo Nr. T2-105 „De?l Kretingos rajono savivaldybe?s politinio (asmeninio) pasitike?jimo valstybe?s tarnautoju? pareigybiu? skaic?iaus nustatymo“ pakeitimo“ turinio teismas nustatė, kad s?is sprendimas pareis?ke?jui asmenis?kai jokiu? teisiu? ir pareigu? nenustato, nepakeic?ia ir nepanaikina.
Teismas nurodė, kad ne?ra duomenu?, jog pareis?ke?jas yra asmenis?kai ir tiesiogiai suinteresuotas, kad Kretingos rajono savivaldybe?s tarybos priimami sprendimai atitiktu? Vietos savivaldos i?statymo ir kitu? teise?s aktu? nustatytus reikalavimus, inter alia (be kita ko) bu?tu? laikomasi nustatytos ju? prie?mimo procedu?ros, tode?l i? teisma? su nagrine?jamu atveju reis?kiamu reikalavimu – panaikinti Kretingos rajono savivaldybe?s tarybos 2021 m. sausio 29 d. sprendima? Nr. T2-27 „De?l Kretingos rajono savivaldybe?s tarybos 2019 m. balandz?io 11 d. sprendimo Nr. T2-105 „De?l Kretingos rajono savivaldybe?s politinio (asmeninio) pasitike?jimo valstybe?s tarnautoju? pareigybiu? skaic?iaus nustatymo“ pakeitimo“, kadangi jis buvo priimtas, virs?ijant Kretingos rajono savivaldybe?s tarybai nustatyta? kompetencija?, vykdydamas savivaldybe?s administravimo subjektu? priimamu? administraciniu? aktu? teise?tumo kontrole?, gale?tu? kreiptis Vyriausybe?s atstovas.
Teismas, įvertinęs tai, kad pareis?ke?jo veikla? ir jo i?galiojimus reglamentuojantys teise?s aktai jam nesuteikia teise?s kreiptis i? administracini? teisma? su tokio pobu?dz?io skundu, skunda? atsisakė priimti kaip nenagrine?tina? teismu?.
III.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti pareiškjėo Kretingos rajono savivaldybės mero A. K. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas teigia, kad teismas, priimdamas skundz?iama? nutarti?, neatsiz?velge? i? nuosekliai formuojama? Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika? analogis?ko pobu?dz?io bylose, kuriose bu?tent yra konstatuojama mero teise? skųsti tokio pobu?dz?io savivaldybe?s tarybos priimamus sprendimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-414-261/2016; 2019 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-149-1062/2019). Pareiškėjas priėjo prie išvados, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas nepagrįstai konstatavo, jog merui nėra suteikta teisė kreiptis į teismą su pareikštu skundu, kuriuo yra prašoma panaikinti Sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas skundz?iama nutartimi atsisake? priimti mero skunda? ir tuo pagrindu, jog meras nenurode?, jog buvo paz?eista kuri nors jo, kaip savivaldybe?s tarybos nario, teise?, numatyta Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnyje, jog is? Sprendimo turinio matyti, kad s?is sprendimas merui asmenis?kai jokiu? teisiu? ir pareigu? nenustato, nepakeic?ia ir nepanaikina. Paz?ymi, jog meras i? teisma? kreipe?si kaip Kretingos rajono savivaldybe?s meras, t. y savivaldybe?s vadovas, vykdantis i?statymuose nustatytus i?galiojimus (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 3 d. l p.). Skunde meras nurode?, kad i? teisma? kreipiasi, kadangi Sprendimas paz?eidz?ia jo (Kretingos rajono savivaldybe?s mero) teises.
Akcentuoja, jog meras skunde ais?kiai deklaravo, kad priimtas Sprendimas paz?eidz?ia Vietos savivaldos įstatyme imperatyviai ir is?imtinai tik merui priskirta? kompetencija? siu?lyti Tarybai nustatyti mero politinio (asmeninio) pasitike?jimo valstybe?s tarnautoju? pareigybiu? skaic?iu?, jog priimdama Sprendima? Taryba virs?ijo jai Vietos savivaldos įstatyme nustatyta? kompetencija?. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 11 punkte imperatyviai i?tvirtinta, kad savivaldybe?s tarybai mero politinio (asmeninio) pasitike?jimo valstybe?s tarnautoju? pareigybiu? skaic?iu? leidz?iama nustatyti tik esant mero siu?lymui. Vietos savivaldos įstatyme ne?ra nustatyta savivaldybe?s tarybos is?imtine? kompetencija be mero siu?lymo nustatyti mero politinio (asmeninio) pasitike?jimo valstybe?s tarnautoju? pareigybiu? skaic?iu?. Nagrine?jamu atveju reikalavima? panaikinti Sprendima? meras grindz?ia savo, kaip mero, Vietos savivaldos i?statyme nustatytos kompetencijos paz?eidimu, taip pat nurodo, kad priimant s?i? sprendima? Taryba virs?ijo jai nustatyta? kompetencija?, sprendimas neatitiko vies?ojo administravimo reikalavimu?, buvo paz?eisti vietos savivaldos principai. Tarybai neteise?tai sumaz?inus mero politinio (asmeninio) pasitike?jimo valstybe?s tarnautoju? skaic?iu?, neteise?tai buvo susiaurinta merui teikiamos pagalbos, kuri susijusi su Vietos savivaldos įstatyme merui nustatytu? funkciju? vykdymu, apimtis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 24 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas, kreipdamasis i? teisma?, nenurode?, jog buvo paz?eista kuri nors jo, kaip savivaldybe?s tarybos nario, teise?, numatyta Vietos savivaldos i?statymo 24 straipsnyje. Teismas taip pat nurodė, kad is? Sprendimo turinio matyti, jog jis pareis?ke?jui asmenis?kai jokiu? teisiu? ir pareigu? nenustato, nepakeic?ia ir nepanaikina. Teismas taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas asmeniškai ir tiesiogiai nėra suinteresuotas, jog Tarybos priimami sprendimai atitiktų Vietos savivaldos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus, inter alia būtų laikomasi nustatytos jų priėmimo procedūros, todėl į teismą su nagrinėjamu atveju reiškiamu reikalavimu galėtų kreiptis Vyriausybės atstovas. Taigi, įvertinęs tai, kad pareis?ke?jo veikla? ir jo i?galiojimus reglamentuojantys teise?s aktai jam nesuteikia teise?s kreiptis i? administracini? teisma? su tokio pobu?dz?io skundu, teismas skunda? atsisakė priimti kaip nenagrine?tina? teismu?.
Teisėjų kolegija pažymi, kad mero teisė skųsti aktus kyla iš ABTĮ 23 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, jog skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis ABTĮ 17 straipsniu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo.
Kartu pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ir ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, gali būti skundžiami teismui. Pabrėžtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju pareiškėjas turi pagrįsti savo interesą ar jo teisių pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009). Taigi, ginčai dėl savivaldybės tarybos aktų, kai jie sukelia asmeniui teisines pasekmes, kai pareiškėjas pagrindžia savo interesą ar jo teisių pažeidimą gali būti nagrinėjami teisme. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kitose analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-583-575/2016, 2016 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-607-624/2016).
Nagrinėjamu atveju reikalavimą panaikinti Sprendimą pareiškėjas grindė tuo, kad Sprendimas pažeidžia Vietos savivaldos įstatyme imperatyviai ir išimtinai tik merui priskirtą kompetenciją siūlyti Tarybai nustatyti mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių. Pareiškėjas paaiškino, kad, jo manymu, Tarybai Sprendimu neteisėtai nustačius mažesnį nei buvo nustatytas mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičių, akivaizdžiai buvo pažeistos mero teisės ir teisėti interesai. Atsižvelgusi į bylos dalyką bei pagrindą, skundžiamą administracinį aktą, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kad pareiškėjui nesuteikta teisė kreiptis į teismą su tokio pobūdžio skundu. Kilęs ginčas patenka į administracinio ginčo sąvoką ir yra nagrinėtinas administracinių teismų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 str. 1 d., 2 str. 1 d., 17 str. 1 d. 8 p).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, yra nepagrįsta, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Kretingos rajono savivaldybe?s mero A. K. atskirąjį tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo Kretingos rajono savivaldybės mero A. K. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.