- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-06
- Bylos Nr.
- AS-414-261/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00582-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Atsakovas
- Raseinių rajono savivaldybės taryba
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės mero A. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės mero A. G. skundą atsakovui Raseinių rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Raseinių rajono savivaldybės meras A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 3–8) į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. TS-40 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos atstovavimo“ ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. TS-40 galiojimą iki teismas išnagrinės bylą.
II.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartimi (b. l. 19–20) skundą atsisakyta priimti, konstatavus, kad skundas yra nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 straipsnio 1 dalimi ir, atsižvelgęs į ABTĮ 15 straipsnyje apibrėžtą administracinių teismų kompetenciją, pažymėjo, kad paminėtų normų visuma įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas reiškia, kad teismas sprendžia ne bet kokius konfliktus, o ginčus dėl teisės.
Iš pareiškėjo skundo teismas nustatė, kad pareiškėjas, kaip Raseinių rajono savivaldybės meras, prašė panaikinti Raseinių rajono savivaldybės tarybos priimtą sprendimą (kurį pats pasirašė), kuriame išreikšta Raseinių rajono savivaldybės tarybos procesinė pozicija Šiaulių apygardos administraciniame teisme nagrinėjamose bylose Nr. I-241-289/2016 ir Nr. I-242-394/2016, nustatyti įpareigojimai savivaldybės merui dėl atsiliepimo pasirašymo, jo pateikimo teismui ir paskirto asmens įgaliojimo atstovauti teisme. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, toks Raseinių rajono savivaldybės mero reikalavimas dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. TS-40 panaikinimo nelaikytinas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje ir nepatenka į administracinio teismo kompetenciją.
Nepaisant to, kad Raseinių rajono savivaldybės meras administraciniam teismui pateiktame skunde keliamą ginčą bando juridizuoti, t. y. bando užpildyti jį teisiniu turiniu (teigia, jog savivaldybės taryba viršijo jai nustatytą kompetenciją, padaryti procedūriniai pažeidimai), teismas padarė išvadą, kad savo esme pareiškėjo bandomas inicijuoti ginčas yra politinio pobūdžio, kurio administraciniam teismui nėra suteikta kompetencija spręsti.
Teismas pabrėžė, kad administraciniai teismai sprendžia ne bet kokius konfliktus, o ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administraciniams teismams nėra suteikta teisė nagrinėti politinio pobūdžio ginčus. Priešingas teiginys būtų nesuderinamas su konstituciniu valdžių padalijimo principu, kuriuo yra grindžiama viešoji valdžia ir kuris, be kita ko, suponuoja, jog kiekvienai valdžios institucijai suteikiama jos paskirtį atitinkanti kompetencija, kurios konkretus turinys priklauso nuo tos valdžios vietos bendroje valdžių sistemoje ir jos santykio su kitomis valdžiomis <...> viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti [jai pavestų] įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gegužės 13 d., 2009 m. kovo 2 d. ir kt. nutarimai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1323-602/2015).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad laisvo mandato principas, be kita ko, implikuoja, jog savivaldybės tarybos nariui prieš jo valią niekas negali primesti vienokio ar kitokio elgesio modelio, o savivaldybės tarybos nariai yra laisvi apsispręsdami dėl balsavimo ir negali būti veikiami trečiųjų šalių įtakos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1323-602/2015).
Pažymėjo, jog esant pakankamam pagrindui manyti, kad savivaldybės tarybos narys nevykdo savo pareigų, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (toliau – ir VSĮ), kaip gynybos priemonę, numato savivaldybės tarybos narių įgaliojimų netekimo institutą (VSĮ 251 straipsnis). Į šio instituto įgyvendinimą pagal kompetenciją yra įtrauktas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris, gavęs savivaldybės tarybos kreipimąsi, teikia išvadą, ar savivaldybės tarybos narys nesulaužė priesaikos ir (arba) tinkamai vykdė jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus (VSĮ 251 str. 8, 9 p., ABTĮ 161 skirsnis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1323-602/2015).
Apibendrinęs išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės mero A. G. skundą atsisakytina priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. TS-40 galiojimą iki teismas išnagrinės bylą. Atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, teismas nesprendė pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
III.
Pareiškėjas Raseinių rajono savivaldybės meras A. G. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 22–24), kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį ir priimti naują nutartį.
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo skunde keliamas ginčas yra politinio pobūdžio ir teismo kompetencijai nėra priskirta spręsti tokį ginčą.
Pareiškėjo teigimu, skundžiamą Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. TS-40 jis ginčija šiais argumentais: 1) priimdama skundžiamą sprendimą, Raseinių rajono savivaldybės taryba viršijo kompetenciją ir perėmė įstatymo merui priskirtą funkciją – VSĮ nesuteikia teisės savivaldybės tarybai spręsti klausimų, susijusių su atstovavimu teisme, lygiai kaip teisės duoti savivaldybės merui privalomus nurodymus jo kompetencijos klausimais; 2) priimant skundžiamą sprendimą, buvo pažeisti VSĮ 4 straipsnyje nurodyti vietos savivaldos principai – savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją, savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo, veiklos skaidrumo, viešumo, reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę; 3) skundžiamas sprendimas priimtas nesilaikant savivaldybės tarybos aktams priimti nustatytos tvarkos – jis nebuvo iš anksto paviešintas ir apsvarstytas.
Pasak pareiškėjo, jokių politinių reikalavimų jo pateiktame skunde nėra ir jokių politinių tikslų jis nesiekia. Teigia, jog ginčo dalyką sudaro vertinimas, ar savivaldybės taryba turi teisę kištis į įstatyme merui nustatytos funkcijos – atstovauti savivaldybę teisme – vykdymą, o taip pat, ar turi teisę savivaldybės taryba duoti merui privalomus nurodymus jo kompetencijai priskirtais klausimais. Pareiškėjo manymu, ginčas yra išskirtinai teisinio pobūdžio ir jokio politinio turinio jame nėra.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą Raseinių rajono savivaldybės taryba prašo atskirąjį skundą atmesti. Sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais argumentais ir nurodo, kad VSĮ 20 straipsnyje įtvirtintas baigtinis savivaldybės mero įgaliojimų sąrašas, kuriame nėra nustatyta mero teisė kreiptis į teismą dėl tam tikrų savivaldybės tarybos sprendimų panaikinimo.
Remiasi LVAT praktika ir nurodo, kad pareiškėjas neturėjo jokių prielaidų kreiptis su skundu į teismą ir prašyti panaikinti savivaldybės tarybos sprendimą dėl procedūrinių pažeidimų. Savivaldybės tarybos sprendimų teisėtumo kontrolė yra priskirta Vyriausybės atstovo kompetencijai, o teisės aktuose nėra numatyti mero įgaliojimai kontroliuoti savivaldybės tarybos priimamų sprendimų teisėtumą ir politinį pagrįstumą.
Pažymi, kad atskirajame skunde nepateikiami konkretūs argumentai, pagrindžiantys pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą. Taip pat pažymi, kad ginčijamas Raseinių rajono savivaldybės sprendimas yra pakeistas ir Raseinių rajono savivaldybės tarybos atstovavimo teismuose įgaliojimai perduoti Raseinių rajono savivaldybės administracijai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės mero A. G. skundą dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo atsisakyta priimti, kadangi jis nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).
Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.). Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 15–20 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, turinį, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo skunde pateiktas reikalavimas panaikinti Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. TS-40 nelaikytinas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje.
Pažymėtina, kad pareiškėjas, ginčydamas Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. TS-40, kelia klausimus dėl Raseinių rajono savivaldybės tarybos įgaliojimų viršijimo ir vietos savivaldos principų pažeidimo, priimant skundžiamą sprendimą, ir dėl paties ginčijamo sprendimo priėmimo procedūrinių pažeidimų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad skunde keliamas ginčas nevertintinas kaip politinio pobūdžio, todėl pirmosios instancijos teismo nutartimi minėtais motyvais jį atsisakyta priimti nepagrįstai.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad spręsdamas skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas nevertino, kitų skundo priimtinumo aspektų, t. y., ar skundas paduotas nepraleidus įstatyme nustatytų terminų (ABTĮ 33 str.), ar skundą teismui padavė turintis teisę jį paduoti asmuo (ABTĮ 22 str.). Remiantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas taip pat vertina, ar skundas atitinka skundo turiniui ir formai keliamus reikalavimus (ABTĮ 23 str.), ar su skundu yra pateikti visi reikalingi priedai (ABTĮ 24 str.), ar sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 39 str.), išskyrus žyminiu mokesčiu neapmokestinamus skundus (ABTĮ 40 str.). Nagrinėjamuoju atveju šie skundo atitikimo įstatymo keliamiems reikalavimams klausimai nebuvo vertinti pirmosios instancijos teisme, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant skundo priėmimo klausimą, spręstinas ir pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Raseinių rajono savivaldybės mero atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti bei perduoti pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.