Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) uždarosios akcinės bendrovės „Antakalnio būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Antakalnio būstas“ ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo Š. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio už suteiktas atstovavimo išlaidas atlyginimo.Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Antakalnio būstas“ prašė priteisti iš atsakovo 262,81 eurų skolos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vykdydamas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo funkcijas atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui priskirtoms namo bendro naudojimo patalpoms ir objektams teikė administravimo ir kitas paslaugas, tuo tarpu atsakovas su ieškovu už minėtas paslaugas, suteiktas nuo 2016-04-01 iki 2017-01-12, neatsiskaitė.Atsakovas Š. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu už akių ieškinį dėl materialinių reikalavimų tenkino visiškai. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas nurodė, kad ieškovui priteisia iš atsakovo 15 eurų žyminio mokesčio, 0,87 euro už pažymą, iš viso 15,87 eurų bylinėjimosi išlaidų. Reikalavimą priteisti iš atsakovo 54,45 eurų už advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ suteiktas paslaugas, rengiant ieškinį, atmetė.Teismas nurodė, jog ieškovas prašymą dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo grindžia Atstovavimo sutartimi, 2016-04-26 pasirašyta tarp UAB „Skolos LT“ ir Advokatų profesinės bendrijos „Triniti LT“ advokatais, Susitarimu Nr. 1 prie Teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2010-S-1A/AB-SUT-10-074, Susitarimu Nr. 2 prie Teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2010 - S-1A, sudarytu tarp UAB „Antakalnio būstas“ ir UAB „Skolos LT“, kuriame nustatyta, kad UAB „Skolos LT“ paslaugų teikimui gali pasitelkti kitas bendroves ir (ar) advokatų profesines bendrijas. Teismas paaiškino, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 56 straipsnyje ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju su ieškiniu į teismą kaip ieškovo atstovas kreipėsi aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis ieškovo darbuotojas. Į bylą pateiktas Susitarimas Nr. 2 prie teisinių paslaugų sutarties, sudarytas tarp ieškovo ir UAB „Skolos LT“, patvirtina, kad ieškovą sutartiniai paslaugų teikimo teisiniai santykiai siejo su juridiniu asmeniu, negalinčiu būti ieškovo atstovu teisme. Vien tai, kad teikdamas paslaugas šis juridinis asmuo pasitelkė advokatą, nesant atstovavimo teisinių santykių tarp ieškovo ir advokato, nesudaro pagrindo priteisti reikalaujamų ieškinio rengimo išlaidų. Byloje esantis Susitarimas Nr. 2, sudarytas tarp UAB „Antakalnio būstas“ ir UAB „Skolos LT“, kuriame nustatyta, kad UAB „Skolos Lt“ paslaugų teikimui gali pasitelkti kitas bendroves ir (ar) advokatų profesines bendrijas, tik patvirtina, kad atstovavimo teisiniai santykiai Advokatų profesinės bendrijos „Triniti LT“ advokatus sieja su asmeniu, nesančiu proceso dalyviu šioje byloje, t. y. UAB „Skolos LT“, bet ne su ieškovu UAB „Antakalnio būstas“. Taigi, byloje nėra įrodymų, kad ieškovą byloje atstovavo advokatas ar advokato padėjėjas ir 54,45 eurų bylinėjimosi išlaidos būtų sumokėtos tokiam advokatui (tiesiogiai ar per tarpininką) už konkrečioje byloje suteiktas paslaugas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas UAB „Antakalnio būstas“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimo už akių. Ieškovas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jo reikalavimas dėl 54,45 EUR bylinėjimosi išlaidų.Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus: Atstovavimo paslaugas teikė sutartinių santykių pagrindu. Byloje su ieškiniu pridėjo Atstovavimo sutarties kopiją, kuri patvirtina 2016 m. balandžio 26 d. sudarytą tarp advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ ir UAB „Skolos LT“ sutartį, bei Papildomą susitarimą prie 2010 m. lapkričio 2 d. Teisinių paslaugų sutarties, sudarytos tarp ieškovo UAB „Antakalnio būstas“ (veikiančio kaip klientas) bei UAB „Skolos LT“ (veikiančio kaip paslaugų tiekėjas);PVM sąskaita – faktūra Nr. VV 2017067, paslaugų priėmimo – perdavimo aktai, detalizuojantys teismui perduodamus procesinius dokumentus, PVM sąskaita – faktūra Nr. SK04162 ir mokėjimo nurodymai: Nr. 831 ir Sepa mokėjimo orderis Nr. 564, patvirtinantys pateiktų PVM sąskaitų - faktūrų apmokėjimą, įskaitant ir apelianto atliktą mokėjimą, įrodo, kad 54,45 EUR bylinėjimosi išlaidos yra sumokėtos advokatui;Teismo padaryta išvada, jog ieškovui nepriklauso apmokėjimas už paslaugas, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai, suformuluotai civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017. Tai, kad fizinis ar juridinis asmuo teisinių paslaugų teikimui gali pasitelkti advokatų bendrijas per tarpininkus, t.y. sudaryti ne tiesioginę paslaugų teikimo sutartį, nurodė kasacinis teismas ir civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015;teismas nevertino, jog advokatų profesinė bendrija paslaugas teikė ne UAB „Skolos LT“ o ieškovui, kuris laikytinas galutiniu paslaugų gavėju. Ieškovo teisė samdytis advokatus per tarpininkus nedraudžia nei galiojančios CPK nuostatos, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad UAB „Antakalnio būstas“ ir UAB „Skolos LT“ sudarė papildomą susitarimą prie teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2010-S-3A, kuriuo ieškovas sutiko, jog teikiant teisines paslaugas UAB „Skolos LT“ pasitelktų advokatų profesines bendrijas, sutarties 4.5. punktą išdėstant sekančiai: „Klientas neprieštarauja, jog bendrovė Paslaugų tiekimui pasitelktų kitas bendroves ir (ar) advokatų profesines bendrijas. Šalys susitaria, jog kitų bendrovių ir (ar) advokatų profesinių bendrijų pasitelkimas nekeičia kitų Sutartyje numatytų teisių ir įsipareigojimų“.Pagal CK 6.717 straipsnio 3 dalį, jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas gali pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis. Tačiau ir šiuo atveju už tinkamą sutarties įvykdymą klientui atsako paslaugų teikėjas.Nagrinėjamoje byloje dėl suteiktos teisinės paslaugos kokybės ginčas nekyla. UAB „Antakalnio būstas“ ir UAB „Skolos LT“ Susitarimo prie teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2010-S-3A 4.5. punktas suteikia teisę teisinių paslaugų vykdymui panaudoti advokatų profesines bendrijas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas byloje pasitelkė advokatą, nesant atstovavimo teisinių santykių tarp ieškovo ir advokato. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia išvada, kadangi procesinės teisės normos negali būti aiškinamos atsietai nuo materialinių teisės normų, nes procesinės teisės normos skirtos įgyvendinti materialines teises. Taigi materialioji teisės norma, t.y. CK 6.717 straipsnio 3 dalis suteikia teisę paslaugų teikėjui pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis. Atstovavimo reglamentavimas civiliniame procese iš esmės yra skirtas nustatyti kriterijus, kurie užtikrintų, jog teisinę pagalbą galėtų teikti kvalifikuotas asmuo. CK 6.189 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Nagrinėjamoje byloje ieškovas susitarė su UAB „Skolos LT“ dėl teisinių paslaugų teikimo. Minėta, kad šalys papildomai numatė galimybę paslaugų teikimui panaudoti trečiąjį asmenį, t.y. advokatų profesinę bendriją „TRINITI LT“. UAB „Skolos LT“ sudarė susitarimą su „TRINITI LT“, kad šis asmuo atstovautų ieškovą civiliniame procese per advokates V. V., J. S., A. R., E. I. (Atstovavimo sutartis, 2016 m. balandžio 26 d. sudaryta tarp advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ ir UAB „Skolos LT“). Tai reiškia, kad „TRINITI LT“ veikė pagal pavedimą, kuris vadovaujantis CK 6.189 straipsnio 1 dalimi galėjo būti duotas pagal paslaugų teikimo sutarties Nr. 2010-S-3A 4.5. punktą (Susitarimas Nr. 2). Ieškovas atsiskaitė su UAB „Skolos LT“ (2017-03-03 mokėjimo nurodymas Nr. 831), taip patvirtindamas tinkamą paslaugos gavimą, o UAB „Skolos LT“ už ieškovui suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė su paslaugas suteikusiu „TRINITI LT“ SEPA (mokėjimo orderis Nr. 831).Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovą sutartiniai paslaugų teikimo teisiniai santykiai siejo su juridiniu asmeniu, negalinčiu būti ieškovo atstovu teisme (CPK 56 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad: pirma, paslaugų teikimo sutarties Nr. 2010-S-3A 4.5. punktas (pakeistas Susitarimu Nr. 2) nėra nuginčytas; 2) antra, esant rinkoje teisinių paslaugų pliuralizmui, negalima laikyti teisinga teismo išvada, jog TRINITI LT“ advokatės V. V., J. S., A. R., E. I. negalėtų susitarti su tarpininku, veikiant ieškovo naudai, nes tai neatitiktų CK 6.156 straipsnio nuostatų dėl sutarties laisvės principo, CK 6.717 straipsnio 3 dalies. Taigi UAB „Skolos LT“ nebuvo ieškovo atstovas teisme, nes jis sudarė atstovavimo sutartį ieškovo naudai su advokatėmis. Apeliantas teisingai nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 išaiškino, jog pagal sutarties sąlygas bendrovė gali įsipareigoti teikti teisines paslaugas civilinėje byloje su teise konkretiems kliento pavedimams už atskirą mokestį paskirti advokatą ar advokato padėjėją, ir už tokias paslaugas yra priteisiamas atlyginamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 nurodė, kad nėra būtina, jog už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas byloje klientas advokatui ar advokato padėjėjui sumokėtų tiesiogiai, tam, kad šios išlaidos būtų pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Tais atvejais, kai iš kliento ir advokato ar advokato padėjėjo atstovavimo sutarties atsiranda kliento pareiga atsiskaityti su advokatu, advokatas gali nurodyti šią prievolę įvykdyti tarpininkui. Tačiau tokiu atveju tam, kad šios išlaidos būtų pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) kad advokatas ar advokato padėjėjas teisines paslaugas suteikė; 2) kad advokatui ar advokato padėjėjui, kad ir per tarpininką, buvo sumokėta. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra patirtos realiai, atstovavimo teisiniai santykiai atitiko CPK 56 straipsnio 2 dalies nuostatas, ieškovui teisinės paslaugos buvo suteiktos, apeliacinės instancijos teismas iš atsakovo Š. R. priteisia 54,45 eurų ieškovo UAB „Antakalnio būstas“ naudai. Vadovaujantis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimas už akių iš dalies pakeičiamas. Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas yra atmestas. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis), ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto UAB „Antakalnio būstas“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti. Priteisti ieškovui UAB „Antakalnio būstas“ (juridinio asmens kodas 121449152) iš atsakovo Š. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54,45 Eur (penkiasdešimt keturis Eur 45 ct) bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.