- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-01
- Bylos Nr.
- 2S-1001-267/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05672-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Pareiškėjas
- UAB „Metaloidas“
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Metaloidas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6807-641/2014 pagal pareiškėjos UAB „Metaloidas“ skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstolei V. Š., UAB „Energijos tiekimas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja UAB „Metaloidas“ pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo nesutiko su antstolės V. Š. 2014-06-23 Patvarkymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. 1-2740 vykdomojoje byloje Nr. 0071/14/01426. Šiuo patvarkymu buvo nutarta išieškoti iš UAB „Metaloidas“ 600 Lt būtinų vykdymo išlaidų, 5,00 Lt papildomų vykdymo išlaidų, už patvarkymą dėl piniginių lėšų paskirstymo, 1800,00 Lt atlygį antstoliui, 23,00 Lt indeksavimo išlaidas, 24,00 Lt už užklausą, 4,00 Lt už pašto išlaidas, 1,00 Lt už pavedimą, iš viso 2664,00 Lt. Skunde pareiškėja nurodė, kad 2014-05-29 gavo raginimą per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 76050,07 Lt skolą, o 2014-07-03 UAB „Metaloidas“ gavo iš antstolės V. Š. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, tačiau su juo nesutiko, nes skolą apmokėjo iki 2014-06-11, todėl sutiko atlyginti tik faktines išlaidas, susijusias su vykdymo veiksmų atlikimu, t. y. 600,00 Lt būtinųjų vykdymo išlaidų ir 228,00 Lt indeksacijos išlaidų, iš viso 828,00 Lt, bet atsisakė sumokėti 5,00 Lt už patvarkymą dėl piniginių lėšų paskirstymo, 24,00 Lt už 8 vnt. užklausų, 4,00 Lt už pašto išlaidas, 1,00 Lt už pavedimą, kadangi vykdomojoje byloje nėra šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Pareiškėja taip pat nesutiko dėl 1800,00 Lt vykdymo išlaidų atlyginimo antstolei, nes antstolio atlyginimas už darbą nepagrįstas, t. y. 2014-06-09 pareiškėja sumokėjo didžiąją dalį skolos, t. y. 79 procentus visos skolos, o praėjus šiam nežymiai praleistam terminui antstolė V. Š. jokių vykdymo veiksmų neatliko, pareiškėja geranoriškai sumokėjo skolą, todėl antstolės reikalavimo patenkinimas reikštų atlyginimą už realiai neatliktą darbą.
Antstolė V. Š. 2014-07-22 patvarkyme dėl atsisakymo patenkinti skundą nurodė, kad pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, t. y. tenkintina pareiškėjos skundo dalis dėl 5,00 Lt patvarkymo dėl piniginių lėšų paskirstymo, 1,00 Lt išlaidų už pavedimą panaikinimo, sumažino ir vykdymo išlaidų indeksavimą iki 228,00 Lt, iš viso vykdymo išlaidos sudarė 2656,00 Lt. Likusios skundo dalies prašė netenkinti, nes skolininkė skolą baigė mokėti 2014-06-11, todėl remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktu, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, nes tai reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Nesutiko su reikalavimu sumažinti 24,00 Lt išlaidas už užklausų atlikimą, nes buvo išsiųstos užklausos kredito įstaigoms ir 4,00 Lt pašto išlaidos, nes pati skolininkė pripažino, jog gavo paštu išsiųstus dokumentus, o už paslaugas AB „Lietuvos paštas“ apmokama pagal mėnesio gale pateiktą bendrą PVM sąskaitą faktūrą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas 2014-08-21 nutartimi pareiškėjos UAB „Metaloidas“ skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad sprendžiant šį ginčą dėl antstolės teisės į atlyginimą lemiamą reikšmę turi aplinkybė, kada skolininkė įvykdė vykdomąjį dokumentą – per raginime nustatytą terminą ar jam pasibaigus. Nustatė, kad raginimas pareiškėjai buvo išsiųstas 2014-05-28, taigi raginimo terminas suėjo 2014-06-09. Kadangi pati pareiškėja pripažino, jog 16050,07 Lt išieškotojui UAB „Energijos tiekimas“ sumokėjo tik 2014-06-10 – 2014-06-11 dienomis, t. y. jau neabejotinai praleidusi raginime nustatytą terminą, todėl nors pareiškėja (skolininkė) rūpinosi sprendimo įvykdymu, pati sumokėjo išieškotojui visą sumą, tai padarė po to, kai baigėsi dešimties dienų terminas, per kurį ji turėjo įvykdyti sprendimą, ir buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Pažymėjo, kad skolininkė turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (CPK 644 str.). Todėl teismas sprendė, kad tai, jog pareiškėja stengėsi atsiskaityti su išieškotoju, pati sumokėjo jam 76050,07 Lt sumą, yra normalus skolininkės elgesys priverstinio vykdymo procese ir nagrinėjamu atveju tai negali būti pagrindas visiškai atleisti skolininkę, kuri įvykdė vykdomąjį dokumentą po to, kai buvo pradėtas priverstinis jo vykdymas, nuo atlyginimo antstoliui mokėjimo. Be to, teismas nustatė, kad antstolės prašomas atlyginimo antstoliui dydis neviršija Sprendimo vykdymo instrukcijos 50 str. nustatyto minimalaus, t. y. 1800,00 Lt atlyginimo, už vykdomojo dokumento įvykdymą 15000-30000 Lt išieškotinai sumai, todėl pareiškėjos prašymo panaikinti patvarkymo dalį, numatančią 1800 Lt atlygį antstoliui, ar jį sumažinti iki 500 Lt, teismas netenkino. Teismas nurodė, kad sprendžiant šį ginčą dėl antstolio teisės į atlyginimą byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, prilygstančių force majore aplinkybėms, dėl kurių antstolei galėtų būti priteisiamas mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų atlyginimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė
Atskirąjį skundą pateikė pareiškėja UAB „Metaloidas“, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-08-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6807-641/2014, o tuo atveju, jeigu Šiaulių apygardos teismas vis dėlto nuspręstų, kad nėra pagrindo panaikinti patvarkymo dalį, numatančią 1800,00 Lt atlygį antstoliui, UAB „Metaloidas“ prašo Šiaulių apygardos teismo sumažinti aukščiau nurodytą atlygį antstoliui iki 500,00 Lt. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Apeliantė nurodo, kad teismas neįvertino, jog UAB „Metaloidas“ aktyviai bendradarbiavo tiek su kreditoriumi, tiek su antstoliu, siekė greitesnio ir ekonomiškesnio sprendimo įvykdymo ir sumokėjo skolą kreditoriui atsiradus pirmai galimybei, tik labai nežymiai pažeidusi raginime nustatytą terminą. Kaip byloje buvo nustatyta, paskutinė raginimo įvykdyti sprendimą diena buvo 2014-06-09, šią dieną pareiškėja sumokėjo didžiąją dalį skolos (79%), likusią dalį skolos sumokėjo kitos dienos 11 val. 47 min., kas reiškia, jog skola pilnai buvo sumokėta praėjus mažiau kaip 12 valandų pasibaigus raginime nustatytam terminui. 2014-06-11 buvo sumokėtos palūkanos ir kitos procesinės išlaidos. Apeliantės nuomone, ši aplinkybė (skolos sumokėjimas per ypatingai trumpą laiką po termino pasibaigimo) yra esminė, o pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę visiškai neatsižvelgė.Teigia, kad šiuo atveju UAB „Metaloidas“ dėjo visas pastangas, kad atsiskaitytų su UAB „Energijos tiekimas“, geranoriškai ir operatyviai mokėjo skolą ir bendradarbiavo su antstole V. Š.. Todėl aplinkybė, kad UAB „Metaloidas“ sumokėjo likusią neženklią skolos dalį praėjus mažiau nei 12 valandų po raginimo įvykdyti sprendimą termino pasibaigimo, nesudaro pagrįsto pagrindo antstolei priskaičiuoti 1800,00 Lt dydžio atlygį ir reikalauti iš UAB „Metaloidas“ jį apmokėti. Priešingu atveju būtų pažeista vykdymo proceso dalyvių teisių ir pareigų pusiausvyra, tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.Apeliantė remiasi kasacinio teismo išaiškinimais ir teigia, kad nagrinėjamoje byloje svarbu atriboti antstolio atlyginimo pagrįstumo ir atlyginimo apskaičiavimo teisėtumo sąvokas. Siekiant nustatyti konkretų atlyginimo dydį turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės: skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu ir kt. Apeliantės nuomone, šiuo atveju, antstolio priskaičiuotas 1800 Lt dydžio atlygis yra neproporcingai didelis, kadangi per tą 12 valandų vėlavimo antstolis faktiškai jokių veiksmų neatliko.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė V. Š. nurodo, kad atskirasis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-08-21 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6807-641/2014 yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Antstolės teigimu, nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato jokių išimčių, kokiu laiko intervalu apmokėjus skolą po raginimo termino pabaigos, galima išvengti priverstinio vykdymo padarinių, tuo pačiu ir atlyginimo antstoliui sumokėjimo. Kaip jau buvo nustatyta byloje, visa skola baigta mokėti 2014-06-11, t. y. praėjus dviem dienom po raginimo termino pabaigos. Todėl nepaisant to, kad skolininkas dėjo visas pastangas atsiskaityti su išieškotoju, tai jis padarė tik po to, kai vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti antstolių kontorai ir tik po to, kai praėjo raginime įvykdyti sprendimą nurodytas terminas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Kaip matyti iš pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų, pareiškėja ginčija vykdymo veiksmus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateikto atskirojo skundo, apeliacinės instancijos teisme ginčas kyla tik dėl antstolio atlyginimo dydžio. Apeliantės teigimu, ji teismo sprendimą įvykdė geruoju, todėl antstolės paskaičiuotas atlyginimas yra neproporcingas ir per didelis.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir šalys to neginčija, kad priverstinio vykdymo veiksmai pareiškėjos atžvilgiu pradėti pagrįstai, o pareiškėjos skola išieškotojui sumokėta tik pasibaigus antstolės raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui. Pažymėtina, kad priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Vykdymo išlaidų apmokėjimo ir išieškojimo iš skolininko tvarka nustatyta CPK 610 ir 611 straipsniuose, Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr.1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje, galiojusioje vykdymo veiksmų atlikimo metu. Sprendimų vykdymo instrukcijos 67 punkte nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą arba siūlyme sumokėti skolą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, išskyrus vykdymo išlaidas, susijusias su skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimu. Atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko šiuo atveju neimamas. Pagal šios instrukcijos 68 punktą, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą arba siūlyme sumokėti skolą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos.
Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai konstatuota ir pirmosios instancijos teismo, nenustatyta, kad 2014-06-23 antstolės V. Š. vykdymo išlaidų apskaičiavime būtų neteisingai apskaičiuotos vykdymo išlaidos – šiuo konkrečiu atveju atlygis antstoliui.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą. Be to, ir Konstitucinis Teismas 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendime „Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 4 d. prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, kad vykdymo išlaidų teisinis reglamentavimas yra pagrindas antstoliams gauti teisingą atlyginimą už darbą. Tai yra konstitucinė kiekvieno žmogaus teisė ir garantija, tiesiogiai susijusi su konstituciniu visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms principu bei teisėtų lūkesčių apsaugos principu. Taigi pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktą, jeigu skolininkas pažeidžia įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nurodytą įvykdymo terminą, tai jis turi sumokėti ir atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. Nors šios Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos negali būti suabsoliutinamos ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir spręsti koks atlygis galėtų būti laikomas pagrįstu ir teisingu, siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros, šiuo konkrečiu atveju, nepaisant to, kad skolininkas pats įvykdė teismo sprendimą, tai jis atliko pavėluotai ir tik tuomet, kai buvo paragintas antstolės. Pažymėtina, kad šiuo atveju nei civilinėje byloje, nei vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad laiku, t. y. per antstolės raginime nustatytą terminą, visiškai įvykdyti teismo sprendimo apeliantė negalėjo dėl objektyvių priežasčių. Atsižvelgus į tai, kad pradinę išieškotiną skolos sumą vykdomoje byloje Nr. 0071/14/01426 sudarė 76050,07 Lt (per raginime nustatytą terminą sumokėta 60000 Lt), į likusią laiku nesumokėtą 16050,07 Lt skolą, į antstolės atliktų vykdymo veiksmų šioje konkrečioje vykdomoje byloje apimtį, į paskaičiuotą antstolio atlygio sumą – 1800 Lt, kuri atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytą atlygio antstoliui dydį, darytina išvada, kad šioje byloje nėra pagrindo sumažinti antstoliui skirtino atlygio, kuris pripažindintas teisingu ir proporcingu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.