Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2025-09-15 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1228-1143/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2025-09-15
Bylos Nr.
e1-1228-1143/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30899-2025-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Augustė Juozapavičienė
Kaltinamasis
D. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1228-1143/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30899-2025-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.10.1.1; 1.2.25.5; 2.12.1.4
(S)VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rusėjo 15 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Žvironienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini)Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, deklaruota gyvenamoji vieta numatyta (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

D. R. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2025-08-30 apie 17.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Golf valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,11 promilių neblaivumą. Šiais savo veiksmais D. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis D. R. ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad automobilis VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jo sutuoktinei K. J. Automobilį įsigijo prieš 4 mėnesius. Nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemonių, vairuotojo teisių neturi. Šiuo metu mokosi vairavimo mokykloje, yra išsilaikęs vairavimo egzaminą mokykloje, planavo eiti laikyti egzaminą į „Regitrą“ greitu metu. 2025-08-30 apie 13-14 val., būdamas su sutuoktine Gariūnų turguje išgėrė bokalą alaus. Automobilį namo vairavo sutuoktinė. Grįžęs namo, apie 15:00 val., išgėrė dar dvi skardines alaus. Apie 17:00 val., nuvažiavo automobiliu iki kavinės nusipirkti maisto. Važiuojant atgal jį pradėjo stabdyti policijos pareigūnai, kadangi vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo. Jam sustojus pakelėje prie jo priėjo pareigūnas, kuris greičiausiai užuodė iš salono sklindantį alkoholio kvapą ir pasakė, kad reikės pasitikrinti blaivumą. Su nurodymais sutiko. Su alkotesterio parodymais sutiko, nors, tiesą pasakius, buvo šiek tiek nustebęs, nes vairuodamas automobilį jautėsi gerai, nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio. Galimai suveikė faktorius, kad alkoholį išgėrė pakankamai greitai bei nebuvo pavalgęs. Pareigūnai įteikę šaukimą leido vykti namo, automobilį išvežė į saugojimo aikštelę. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, toks poelgis jam nėra būdingas, taip pasielgė pirmą kartą. Kaip ir minėjo, jautėsi gerai, todėl ir išdrįso vairuoti automobilį.

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo jo kaltė grindžiama šiais įrodymais:

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos Sniežanos Kubelevičiūtės tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2025-08-30 apie 17.50 val. patruliuodama kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju S. Sinkevičiumi (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas vairavo automobilį neužsisegęs saugos diržo, o pamatęs tarnybinį automobilį bandė jį užsisegti. Įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą, automobilis VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustabdytas (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad automobilį vairavo teisės vairuoti transporto priemonių neturintis D. R., gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinus vairuotojo D. R.. girtumą, 2025-08-30 17.58 val. pirmu pūtimu nustatytas 2.11 prom. girtumas, 2025-08-30 18.19 val. antru pūtimu nustatytas 2.18 prom. girtumas. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį, automobilis uždarytas į saugomą aikštelę. Filmuota BODY.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota pareigūnų kūno kamerų apžiūra. Nurodoma, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašas iš pareigūno BODY kameros, pavadinimu „exportrz46g“, kurio trukmė yra 23 min. 50 s. Įrašas yra spalvotas, su garsu. Kamera paimta pareigūno Sergejus Sinkevičius vardu. Įrašo pradžia 2025-08-30 17:51:54 val. Įrašo pradžioje matoma, kad pareigūnai yra prie automobilio „VW“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojo vietoje matomas sėdintis vyras. Vyras nurodo, kad alkoholį vartojo gal prieš valandą, gėrė alų. Taip pat nurodo, kad automobilis, kurį jis vairavo, priklauso ne jam, o jo žmonai. Yra tikrinamas vyro blaivumas. Alkotesterio rodmenys – 2,11 promilės. Vyras nurodo, kad vairuotojo teisių jis neturi, bet gali rasti blaivų vairuotoją su teisėmis, kuris pasiimtų automobilį. Pareigūnas vyrui paaiškina, kad automobilis bus paimtas į laikino saugojimo aikštelę. Taip pat vyras neneigia, kad vairavo neprisisegęs ir saugos diržo, mėgino užsisegti tik pamatęs policijos ekipažą. Vyras prisistato D. R. ir pareigūnams pateikia automobilio dokumentus. Vyro žmona telefonu patvirtina, kad žinojo, jog automobilio draudimas yra pasibaigęs, taip pat nurodo, kad žinojo, kad vyras yra išgėręs ir neturi vairuotojo teisių, kai davė jam automobilį. Fiksuojama, kaip antrą kartą tikrinamas vyro blaivumas. Alkotesterio rodmenys – 2,18 promilės. Daugiau jokios, tyrimui reikšmingos, informacijos nefiksuojama. Įrašo pabaiga 2025-08-30 18:15:35 val.

Apklausta liudytoja K. J. parodė, kad D. R. yra jos sutuoktinis. Susituokė 2024-06-07, turi bendrą vaiką. Automobilis VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jai, registruotas jos vardu. Automobiliu naudojasi ji, kartais leidžia važiuoti ir sutuoktiniui D. R. (mokintis vairuoti, kadangi turėjo greitu metu laikyti vairavimo egzaminą). Automobiliui yra atlikta privalomoji techninė apžiūra bei kiekvieną mėnesį ji automobilį draudžia privalomuoju draudimu. Automobilį įsigijo prieš maždaug 6 mėnesius. Jį įsigijo už 1200 eurų. Priešvedybinės sutarties su sutuoktiniu nėra pasirašę. Pasinaudos savo liudytojos teisėmis ir apie sutuoktinio D. R. padarytą nusikalstamą veiką atsisako duoti parodymus.

Iš byloje esančio priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto matyti, kad transporto priemonė - automobilis VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Minsko pl. 21, Vilniuje. 2025-09-04 K. J. išduotas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę. 2025-09-04 K. J. išduotas leidimas atsiimti automobilį VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančio 2025-08-30 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad D. R. nustatyti neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, eiti tiesia linija – pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 3-4 valandas. Iš kvitų matyti, kad alkoholio matavimo prietaisu „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0154, kurio patikros sertifikato Nr. 2399756, pirmuoju tikrinimu D. R. 17:58 val., nustatytas 2,11 promilių girtumas, antruoju tikrinimu 18:19 val. nustatytas 2,18 promilių girtumas. Su tikrinimo rezultatais asmuo sutiko.

Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso K. J.

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilio VW Golf, pasirinkti metai – 2006, kaina su PVM – 2 230 Eurų.

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini), automobilis VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad D. R. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio: 2025-08-30 apie 17.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VW Golf valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,11 promilių neblaivumą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs paties kaltinamojo parodymus, liudytojos K. J. parodymais, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus įrodymus. Aptarti įrodymai sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami kaltinamojo objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Pirmiau teismo įvertinti įrodymai taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atlikdamas kaltinime nurodytus ir bylos nagrinėjimo metu pasitvirtinusius veiksmus, kaltinamasis D. R. veikė tiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad D. R. veiksmai atitinka visus jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius ir kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. R. pareiškė kad dėl bausmės rūšies, dydžio ir kitų baudžiamajame įsakyme spręstinų klausimų sutinka. Prašo leisti sumokėti baudą per 24 mėnesius.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę D. R., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą. D. R. padarė vieną tyčinį baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl jo gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis anksčiau neteistas, 1 metų laikotarpyje nebaustas baustas administracine tvarka, byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį ir dydį – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Kartu teismas pažymi, kad nei BK, nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės nuosprendžio (ir baudžiamojo įsakymo) priėmimo metu išdėstyti baudos savanoriško sumokėjimo terminą. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio nuostatomis, nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, į jo prašymą, jam nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo laikotarpis – 24 mėnesiai.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Kaltinamasis D. R.s nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Prokurorė, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 2 metų terminui. Kaltinamasis pripažino, kad transporto priemonę vairavo neturėdamas tam specialios teisės ir būdamas neblaivus. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Todėl, tas faktas, kad D. R. neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą ir nuosprendyje nustatytą laiką ateityje. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą, todėl, teismas mano, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 2 metų terminui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis), terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025-09-01.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje pripažįstama, jog kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.). BK 72 straipsnio 2 dalis yra bendroji norma, kuri apibrėžia konfiskuotiną turtą, o konfiskuojant kitiems asmenims perduotą nusikaltimo padarymo įrankį, priemonę ar nusikalstamos veikos rezultatą, vadovaujamasi BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte, yra nurodyta, jog kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Nagrinėjamu atveju D. R. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi automobiliu VW Golf valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Taigi, minėta transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Vis dėlto, iš byloje esančių duomenų matyti, jog šio automobilio valdytojas-savininkas yra K. J. Taigi, sprendžiant šios transporto priemonės konfiskavimo klausimą, vertintinos BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatos. žmona telefonu patvirtina, kad žinojo, jog automobilio draudimas yra pasibaigęs, taip pat nurodo, kad žinojo, kad vyras yra išgėręs ir neturi vairuotojo teisių, kai davė jam automobilį. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad K. J. telefonu policijos pareigūnams patvirtina, kad žinojo, jog vyras yra išgėręs ir neturi vairuotojo teisių, kai davė jam automobilį. Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, sprendžia, jog transporto priemonės – automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo, siekio užkirsti kelią analogiškoms veikoms, yra būtina ir proporcinga teisinė priemonė. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš D. R. nėra pagrindo. Aplinkybės, kurioms esant K. J. priklausanti transporto priemonė negali būti konfiskuojama, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatytos, todėl automobilis VW Golf valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Byloje nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo metu D. R. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, daro išvadą, kad tikslinga jam skirti ir prokurorės siūlomą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

VI. Kiti klausimai

D. R. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti,– paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

2025-09-04 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu K. J. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2025-09-04 iki 2026-03-04 į keleivinį automobilį VOLKSWAGEN-VW GOLF, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. R. 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti D. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025-09-01.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, skirti D.R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirti D. R. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Volkswagen Golf valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą K. J. į automobilį Volkswagen Golf valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą iki teismo sprendimo turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.

D. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti D. R., kad

1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 24 mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas;

2) sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus.

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Išaiškinti D. R., kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Augustė Juozapavičienė