- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-03
- Bylos Nr.
- 2-5367-790/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-01952-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Ieškovas
- R. Danilavičiaus
- Atsakovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Kategorijos
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Marius Bajoras, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Šarūnui Vilčinskui, atsakovo atstovei Eglei Kungienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Danilavičiaus IĮ ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir draudimo išmokos sumokėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo pripažinti 2009-08-01 eismo įvykį draudiminiu ir priteisti iš atsakovo 19500 Lt draudimo išmoką. Nurodo, kad su atsakovu 2009-03-23 sudarė automobilio „Seat Toledo“, v. n. (duomenys neskelbtini) Kasko draudimo sutartį. 2009-08-01 įmonei priklausantis automobilis pateko į eismo įvykį. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad E. T. ir T. L. automobiliu, kuris stovėjo užrakintas su įjungta apsaugos signalizacija, o automobilio rakteliai ir signalizacijos pultelis buvo gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini) esančios sodybos kieme, išvyko be automobilio savininko leidimo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad automobilį vairavęs E. T. pažeidė KET, dėl to įvyko autoavarija, kurios metu E. T. žuvo iš karto, o T. L. mirė ligoninėje, o automobilis sugadintas nepataisomai. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas žuvus E. T. ir T. L.. Ieškovas nurodo, kad atsakovas 2010-12-15 raštu nepagrįstai įvykio nepripažino nedraudiminiu. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas pažeidė taisyklėse numatytą pareigą laiku pranešti draudikui apie draudžiamąjį įvykį, nes 2009-08-03 raštiškame pranešime apie autoįvykį draudikui nurodė visas aplinkybes. Atsakovas neteisingai teigia, kad policija apie vagystę informuota pavėluotai. Ieškovas nurodo, kad policijoje jis buvo apklaustas 2009-08-01, įvykis buvo pradėtas tirti iki apklausos, baigtas tirti 2011-01-03. Draudimo taisyklės nenurodo pranešimo policijai būdo. 2009-09-10 parašytas papildomas, o ne pirminis pareiškimas apie automobilio vagystę, šis pareiškimas parašytas dar prieš tai, kai draudikas atsisakė mokėti draudimo išmoką. E. T. negali būti laikomas teisėtu transporto priemonės valdytoju, nes paėmė automobilį prieš jo valią. Automobilio rakteliai nebuvo nei pamesti, nei pavogti, todėl atsakovui nepagrįstai abejonę sukėlė automobilio raktelių laikymo vieta. Net jei E. T. ir T. L. planavo tik pasinaudoti automobiliu, šis nuvarymas pagal 1994-11-10 įstatymo Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo, Pataisos darbų ir baudžiamojo proceso kodeksų pakeitimo ir papildymo, priimto 1994 m. liepos 1 d. įsigaliojimo tvarkos 3 straipsnio nuostatas yra prilyginamas vagystei. Aplinkybė, kad namo raktai rasti T. L. rūbuose, patvirtina J. D. parodymus, kad ji paklojo lovas E. T. ir T. L., o pati nuėjo miegoti. Ieškovas nurodo, kad nepažinojo ir nebuvo matęs T. L..
Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad automobilį vairavęs asmuo buvo neblaivus. Ieškovas apie įvykį pranešė 2009-08-01 telefonu, nurodė, kad apvirto įmonės automobilis. Ieškovas tik 2009-09-24 pateiktame paaiškinime nurodė, kad automobilis buvo pavogtas asmenų, kurie buvo atvykę kartu su J. D. į ieškovo namus. Tik 2009-09-10, praėjus po įvykio daugiau kaip mėnesiui R. D. pateikė Raseinių raj. PK pareiškimą dėl automobilio vagystės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šis ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių T. L. ir E. T. kaltę. Atsakovas neturi pareigos mokėti draudimo išmoką dėl dviejų priežasčių. Pirma, draudimo taisyklių 6.2.3.7 punktas įtvirtina ieškovo pareigą po draudžiamojo įvykio vagystės, plėšimo atveju per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau kaip per 24 val. po vagystės fakto pastebėjimo informuoti policiją, pateikti policijai ir draudikui visą žinomą informaciją apie įvykio aplinkybes. Ši pareiga nustatyta tam, kad draudėjas po įvykio nedelsiant (kol yra didesnė galimybė objektyviai nustatyti įvykio aplinkybes ir kaltininką) tiek policijai, tiek draudikui pateikti objektyvią ir išsamią informaciją apie įvykį. Pranešimo pateikimas praėjus nepagrįstai ilgam laikotarpiui nelaikytinas tinkamu pareigos vykdymu. Ieškovas automobilio pasigedo jau įvykio dieną, tačiau pareiškimą policijai pateikė vėliau nei po mėnesio. Atsakovo manymu, ieškovas tai padarė, kai suvokė, jog draudimo išmoka pagal riziką „autoįvykis“ mokama nebus, nes tai nedraudžiamasis įvykis (valdytojas transporto priemonę vairavo neblaivus). Atsakovas remiasi CK 6.1012 straipsnio 1, 2 dalimis. Antra priežastis nemokėti draudimo išmokos yra tai, kad pagal draudimo taisyklių 1.51 punktą vagystė – transporto priemonės pagrobimas (Baudžiamojo kodekso 178 str.) ar bandymas pagrobti bei šios veikos metu transporto priemonei padaryti sugadinimai. Ikiteisminis tyrimas dėl vagystės nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių E. T. ir T. L. kaltę, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo galimybės nustatyti subjektyvinę nusikaltimo pusę (tyčią, motyvus, tikslus). Nustatytų įvykio aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad automobilis nebuvo pavogtas. Atsakovo nuomone, E. T. ir T. L. neturėjo tikslo valdyti ieškovo automobilį kaip savą, labiausiai tikėtina, kad jų tikslai, motyvai ir tyčia nebuvo nukreipti į automobilio vagystę. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad E. T., T. L. ir ieškovo dukra J. D. buvo pažįstami, T. L. dažnai lankydavosi ieškovo namuose, įvykio išvakarėse kartu leido laiką, kartu grįžo į ieškovo namus, vaikinams buvo paklotos lovos, nes buvo tartasi, kad jie liks nakvoti, po eismo įvykio T. L. drabužiuose buvo rasti ieškovo namo raktai. T. L. šeimoje buvo trys automobiliai, todėl jam nebuvo būtinybės vogti automobilio. Ieškovas nurodo, kad automobilio rakteliai nebuvo nei pavogti, nei pamesti, todėl darytina išvada, kad ir pats automobilis nebuvo pavogtas. Aplinkybė, kad apie vagystę policijai pranešta po mėnesio, rodo, kad pats ieškovas nemanė, kad automobilis buvo pavogtas. Atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis civ. bylose Nr. 3K-3-591/2004; 3K-3-165/2009.
Liudytoja J. D. davė parodymus, kad yra R. D. dukra, 2009-07-31 ji kartu su E. T. ir T. L. grįžo iš naktinio klubo namo, grįžusi įvažiavimo vartus paliko atidarytus, draugams pasiūlė likti nakvoti. Suruošė kambarį draugams pernakvoti, o tada nuėjo į savo kambarį miegoti. Niekam nedavė automobilio raktelio, nebuvo kalbos apie automobilius, išvažiavimus. T. L. buvo labai geras draugas, yra lankęsis jos namuose, o E. T. pažįstamas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Transporto priemonių draudimo liudijimas (b. l. 7) patvirtina, kad tarp šalių sudaryta draudimo sutartis, kuria automobilis „Seat Toledo“, v. n. (duomenys neskelbtini) nuo 2009-03-23 iki 2010-03-23 apdraustas nuo vagystės rizikos pagal draudimo taisykles Nr. 049. Draudimo taisyklių 1.51 punktas numato, kad vagystė yra transporto priemonės pagrobimas (Baudžiamojo kodekso 178 str.) ar bandymas pagrobti bei šios veikos metu transporto priemonei padaryti sugadinimai (b. l. 10-16). Kasacinis teismas, aiškindamas vagystės kaip draudžiamojo įvykio sampratą, yra nurodęs, kad bendrąja prasme vagystė ir plėšimas yra svetimo turto pagrobimas; vienu ir kitu atvejais tai toks neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, kai asmuo netenka galimybės valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. <...> Svetimo turto pagrobimas turi būti aiškinamas, atsižvelgiant į civilinių sutartinių santykių pobūdį, kitas byloje reikšmingas teisines aplinkybes <...> Draudiminis įvykis, vadinamas vagyste, turi būti aiškinamas tokia prasme, kaip vagystę suvokia paprastas, normalus asmuo; jam nėra svarbus turto netekimo būdas; svarbiausią reikšmę turi faktas, kad savininkas netenka turto, nežino, kur jis yra ir turi pagrindą manyti, kad jį kitas asmuo pasisavino.<...> Turto savininko požiūriu draudiminė apsauga nuo vagystės reikalinga tam, kad apdraustų transporto priemonės netekimo riziką. Ji siejama su nuosavybės teisių praradimu, kai turtą pasisavina kiti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijų nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-175/2003; 3K-3-152/2007). Taigi vagystei kaip draudžiamajam įvykiui būtina nustatyti, kad turto savininkas neteko galimybės valdyti, naudoti, disponuotu turtu, svetimas turtas užvaldytas neteisėtai ir neatlygintinai, turto savininkas nežino, kur turtas ir turi pagrindą manyti, kad kitas asmuo jį pasisavino.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra didesnė tikimybė, kad 2009-08-01 naktį žuvusieji E. T. ir T. L. apdraustu automobiliu „Seat Toledo“ pasinaudojo ne siekdami jį pasisavinti. Iš baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-0317-09 surinktų duomenų, liudytojos J. D. parodymų matyti, kad ieškovo savininko R. D. dukra J. D. buvo pažįstama su E. T., o T. L. buvo labai geras jos draugas, kuris ne kartą yra lankęsis namuose. Iš J. L., R. L. apklausos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jų sūnus T. L. bendravo su J. D., dažnai pas ją važiuodavo, palaikė draugiškus santykius su jos tėvais. J. D. su žuvusiaisiais tą vakarą ir naktį leido laiką, buvo nuvykę į Raseiniuose esantį naktinį klubą. Nors vaikinų gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), tačiau jie kartu su J. D. iš naktinio klubo vyko į J. D. namus (duomenys neskelbtini). Iš J. D. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme matyti, kad vaikinai ketino praleisti naktį jos namuose, ji buvo paruošusi jiems kambarį pernakvoti. Tą naktį tiek J. D., tiek žuvusieji buvo neblaivūs. Ikiteisminio tyrimo metu J. D. ir R. D. parodymai, kur name buvo padėti automobilio rakteliai, kito, R. D. ir J. D. 2009-08-01 apklausos metu nurodė, kad raktai buvo prieškambaryje matomoje vietoje, tačiau vėliau 2009-09-10 ir 2010-03-01 R. D. nurodė, kad raktai buvo darbo kambaryje sekcijoje esančiame stalčiuje, o J. D. 2009-11-10 ir 2010-03-01 apklausų metu nurodė, kad raktų buvimo vietos nežino. Iš šios aplinkybės darytina išvada, kad nors automobilio raktai galimai buvo padėti stalčiuje, taigi išoriškai vizualiai nepastebimai, tačiau vaikinai raktais pasinaudojo. Be to, po eismo įvykio T. L. drabužiuose buvo rasti kiti asmeniniai J. D. daiktai – mobilus telefonas, namo raktai. Iš R. L. parodymų matyti, kad įvykio vietoje buvo rasti ir automobilio registracijos dokumentai. Iš J. D. parodymų matyti, kad įvažiavimas į namo kiemą yra užtvertas rakinamais vartais, taigi tam, kad išvažiuoti iš kiemo, kuriame buvo laikomas automobilis, vartai turėjo būti atrakinti ir atidaryti. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad T. L. tėvai ir jis pats turėjo ne vieną automobilį. Tokios pat markės ir modelio automobiliu naudojosi T. L., taigi jam nebuvo būtinybės vogti automobilio.
Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų įvertinimo principas. Šis principas reiškia, kad jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, jog yra didesnė tikimybė, kad tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, tai teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad įrodymai leidžia konstatuoti didesnę tikimybę, jog E. T. ir T. L. neketino pasisavinti automobilio. J. D. parodymais, kad ji nuėjo miegoti ir nežino kaip buvo pasinaudota automobiliu, kaip objektyviais pagrindo remtis nėra, nes byloje aptartų įrodymų visuma (kad vaikinai paėmė raktus ir dokumentus iš vizualiai nematomos vietos, kad turėjo namo raktus, kitus asmeninius daiktus, kad buvo atidaryti išvažiavimo iš kiemo vartai) leidžia abejoti šiais jos parodymais. J. D. yra ieškovo savininko dukra, todėl suinteresuota palankių ieškovui parodymų davimu. Be to, jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kito.
Raseinių rajono apylinkės prokuratūros 2010-12-02 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl automobilio pagrobimo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių T. L. ir E. T. kaltę. Raseinių rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro 2011-01-03 nutarime atsisakyti panaikinti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 25-29) nurodoma, kad liudytojos J. D. parodymai kelia pagrįstų abejonių jų teisingumu, nes mažai tikėtina, kad E. T. ar T. L. J. D. namuose nakties metu surado jiems nepriklausančio automobilio užvedimo raktelius. Vyr. prokuroro teigimu, šias abejones būtų galima pašalinti apklausus E. T. ir T. L., tačiau abu asmenys žuvo. Todėl vyr. prokuroras konstatavo, kad padaryta pagrįsta išvada, kad duomenų tvirtinti, kad transporto priemonė buvo pagrobta – užvaldyta prieš savininko valią – nepakanka.
Svarbu ir tai, kad pats draudėjas tuoj po įvykio E. T. ir T. L. veiksmų nevertino kaip vagystės, kadangi draudėjas 2009- 08-03 draudikui pranešė apie autoįvykį, o ne vagystę (b. l. 21-22), ikiteisminis tyrimas dėl vagystės pradėtas pagal 2009-09-10 R. D. pranešimą.
Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad draudikas pagrįstai įvykio nepripažino draudžiamuoju, t. y. vagyste.
Pažymėtina ir tai, kad pagal draudimo taisykles draudėjui numatyta pareiga saugoti transporto priemonės raktus, automobilio valdymo pultą, registracijos liudijimą. Šių daiktų praradimas draudiko vertinamas kaip rizikos padidėjimas (taisyklių 1.38 punktas). Pagal draudimo taisyklių 18.1.2 punktą draudimo išmoka gali būti mažinama, jei draudėjas sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių žalai sumažinti ar išvengti, o pagal draudimo taisyklių 18.2.3 punktą draudimo išmoka nemokama dėl užvedimo raktelių, signalizacijos nuotolinio valdymo pulto, registracijos liudijimo vagystės ar praradimo. Nagrinėjamu atveju tariamą vagystę įvykdė draudėjui pažįstami asmenys, su jo žinia buvę draudėjo namuose ir pasinaudoję namuose buvusiais automobilio užvedimo rakteliais, signalizacijos nuotoliniu pultu, registracijos liudijimu. Tai reiškia, kad draudėjas pažeidė savo pareigas ir tuo padidino riziką, nes neišsaugojo raktelių, signalizacijos pulto, registracijos liudijimo, sudarė sąlygas šiuos daiktus paimti su juo buvusiems asmenims. J. D. būnant pakankamai atidžiai ir apdairiai, tariamos vagystės būtų išvengta, nes ji turėjo galimybę kontroliuoti namuose buvusių asmenų elgesį, jų išvykimą iš kiemo jiems nepriklausančiu automobiliu. Taigi paties draudėjo sutartį pažeidžiantys veiksmai nulėmė rizikos padidėjimą ir netgi įvykio atsiradimą. Todėl, remiantis draudimo taisyklių 18 punktu, draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos. Tokį teisės aiškinimą patvirtina ir kasacinio teismo praktika: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. bylose Nr. 3K-3-591/2004, kt.
Konstatavus, kad nebuvo draudžiamojo įvykio ir draudikas pagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmoką, aplinkybės, ar draudėjas pažeidė draudimo taisyklių 6.2.3.1 ir 6.2.3.7 punktus (pavėluotai pranešė draudikui ir policijai apie vagystę), neturi teisinės reikšmės ir teismo nevertintinos.
Kadangi ieškinys atmetamas, iš ieškovo valstybei priteistinos išlaidos procesinams dokumentams įteikti (CPK 92, 96 straipsniai)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo R. Danilavičiaus IĮ ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovo R. Danilavičiaus IĮ, kodas 172237895, Raseinių 10, Viduklė, Raseinių raj. 13,28 Lt išlaidų procesiniams dokumentams įteikti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.