- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-11
- Bylos Nr.
- I-186-764/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00921-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Atsakovas
- Elektrėnų savivaldybės tarybos Etikos komisijai
- Trečiasis asmuo
- A. V.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovei Elektrėnų savivaldybės tarybos Etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo A. V.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Ž. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 26–27), prašydamas:
1) Panaikinti Elektrėnų savivaldybės tarybos Etikos komisijos (toliau – Etikos komisija) 2018 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. Ek-2.
2) Įpareigoti Etikos komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. sausio 23 d. skundą.
Paaiškina, kad 2018 m. vasario 12 d. 16 val. dalyvavo Etikos komisijos posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas jo 2018 m. sausio 23 d. skundas. Posėdyje komisijai pareiškė nušalinimą, tačiau nuo skundo nagrinėjimo nusišalino tik jos pirmininkas. Nušalinimą reiškė tuo pagrindu, kad komisija neinformavo savo galimo priklausymo nuo A. V. ir Elektrėnų savivaldybės tarybos (toliau – Taryba), posėdyje nesusidarė kvorumas, komisijos nariai turėjo išankstinį nusistatymą, pareiškėjas jautė nepagarbą, nagrinėjant ankstesnius skundus, ir psichologinį spaudimą iš sekretorės, posėdyje nedalyvavo nei A. V., nei kiti komisijos nariai.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Etikos komisija atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 34–38).
Šalies argumentai
Paaiškina, kad Etikos komisijai 2018 m. sausio 23 d. buvo pateiktas pareiškėjo skundas dėl nuolatinės diskriminacijos, kuriame pareiškėjas prašė išnagrinėti jo skundą jam dalyvaujant ir iš anksto informuoti apie posėdžio datą, taip pat iš Komisijos neįgaliųjų reikalams spręsti išreikalauti visų jo skundų, prašymų ir atsakymų kopijas nuo 2014 metų, siekiant išsiaiškinti, ar visi skundai gauti ir nagrinėti.
Žemesnės instancijos teismas
Tarybos 2010 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. TS-65 patvirtintų ir 2016 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. TS-20 dalinai pakeistų Tarybos Etikos komisijos nuostatų 7.3. punkte nustatyta, kad Etikos komisija atlikdama savo funkcijas tiria ir priima sprendimus dėl tarybos narių veiklos atitikties Vietos savivaldos įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – Kodeksas), Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Tarybos veiklos reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, nuostatoms. Etikos komisija, vadovaudamasi šiuo punktu ir atsižvelgdama į pateikto skundo turinį, nusprendė atlikti tyrimą dėl Tarybos nario A. V., kaip Komisijos neįgaliųjų reikalams spręsti pirmininko, veiklos atitikties kitų teisės aktų, šiuo atveju Tarybos 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. TS-206 patvirtintų Komisijos neįgaliųjų reikalams spręsti nuostatų (toliau – Nuostatai), reglamentuojančių savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, nuostatoms. Kiti pareiškėjo skunde nurodyti klausimai nepriskirtini Etikos komisijos kompetencijai, todėl jų nenagrinėjo.
Įvertinusi tarybos nario A. V. paaiškinimą ir Komisijos neįgaliųjų reikalams spręsti 2017 m. gruodžio 17 d. posėdžio protokolą Nr. DG- 15, konstatavo, kad Komisijos neįgaliųjų reikalams spręsti 2017 m. gruodžio 17 d. posėdyje buvo aptarti visi A. Ž. 2017 m. lapkričio 29 d. skunde minėti klausimai. Atsakovės manymu, Etikos komisija, vadovaudamasi Etikos komisijos nuostatų 7.3 papunkčiu ir 40.1 papunkčiu, ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad Tarybos narys A. V., eidamas Komisijos neįgaliųjų reikalams spręsti pirmininko pareigas, nepažeidė teisės aktuose nustatytų valstybės politiko elgesio principų ar reikalavimų.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2018 m. spalio 8 d. pateikė prašymą administracinę bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, taip pat nurodė, kad palaiko atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus (b. l. 97).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Etikos komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo pareiškėjo 2018 m. sausio 23 d. skundą išnagrinėti iš naujo.
Etikos komisijos funkcijos, teisės, pareigos, komisijos sudarymas, darbo organizavimo tvarka nustatyta Tarybos 2010 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. TS-65 „Dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos etikos komisijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintuose Etikos komisijos nuostatuose (toliau – Etikos komisijos nuostatai).
Šių nuostatų 1 punkte nustatyta, kad Etikos komisija sudaryta valstybės politikų elgesio, kuriuo pažeidžiami Kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, tyrimui atlikti.
Viena iš Etikos komisijos funkcijų yra tirti ir priimti sprendimus dėl Tarybos narių veiklos atitikties Vietos savivaldos įstatymo, Kodekso, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Tarybos veiklos reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, nuostatoms (Etikos komisijos nuostatų 7.3 papunktis).
Tarybos nario elgesio tyrimo Etikos komisijoje pradėjimo pagrindai nustatyti Etikos komisijos nuostatų 8 punkte. Vienas iš tokių pagrindų yra fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas apie Tarybos nario galimai padarytą Kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų (pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, skaidrumo ir viešumo, padorumo, pavyzdingumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo, atsakomybės), nuostatų ar Tarybos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose Tarybos nariui nustatytų reikalavimų pažeidimą (Etikos komisijos nuostatų 8.1 papunktis).
Etikos komisija, atlikusi Tarybos nario elgesio tyrimą, gali priimti šiuos sprendimus: konstatuoti, kad Tarybos narys nepažeidė Kodekse ar Tarybos veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų valstybės politiko elgesio principų ar reikalavimų (40.1 papunktis); apsiriboti svarstymu Komisijoje (40.2 papunktis); konstatuoti, kad Tarybos narys pažeidė Kodekse ar Tarybos veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus valstybės politiko elgesio principus ar reikalavimus (40.3 papunktis); rekomenduoti Tarybos nariui suderinti savo elgesį ar veiklą su Kodekse ar Tarybos veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytais valstybės politiko elgesio principais ar reikalavimais (40.4 papunktis); rekomenduoti viešai atsiprašyti (40.5 papunktis); įtarus esant nusikalstamos veikos požymių, perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigoms ar prokuratūrai (40.6 papunktis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 23 d. skundu kreipėsi į Etikos komisiją, prašydamas išnagrinėti jo skundą jam dalyvaujant ir iš anksto informuoti apie posėdžio datą. Taip pat prašė išreikalauti iš Komisijos neįgaliųjų reikalams spręsti visų jo skundų, prašymų ir atsakymų kopijas nuo 2014 m., siekiant išsiaiškinti, ar visi jie gauti ir nagrinėti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad su 2017 m. lapkričio 29 d. skundu kreipėsi į Komisiją neįgaliųjų reikalams spręsti ir 2017 m. gruodžio 28 d. gavo atsakymą, kuriame pastaroji nurodė, kad siūlys savivaldybės administracijai skubos tvarka įrengti neįgaliųjų stovėjimo vietą. Pareiškėjo teigimu, Komisija neįgaliųjų reikalams spręsti ignoravo kitus jo skunde minimus klausimus, šios komisijos pirmininkas A. V. sprendimą priėmė vienašališkai be posėdžio, pareiškėjas negavo jokių duomenų, kas buvo susirinkę į posėdį, negavo protokolo kopijos, pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė dalyvauti posėdyje. Pareiškėjo įsitikinimu, A. V. ir kiti Komisijos neįgaliųjų reikalams spręsti nariai jį diskriminuoja dėl to, kad pareiškėjas nėra Socialdemokratų ar Liberalų sąjūdžio partijų narys, yra neįgalus ir nepasiturintis, lietuvis pagal tautybę (b. l. 7).
Taryba 2018 m. sausio 29 d. posėdyje nutarė pradėti tyrimą dėl Tarybos nario A. V. elgesio ir ištirti, ar jo, kaip Komisijos neįgaliųjų reikalams spręsti pirmininko, veikla atitinka kitų teisės aktų, šiuo atveju Nuostatų, reglamentuojančių savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, nuostatoms. Posėdį nutarė sušaukti 2018 m. vasario 12 d. 16:00 val. (b. l. 47–48).
Etikos komisija 2018 m. sausio 30 d. raštu Nr. X2-6 pareiškėją informavo apie pradėtą tyrimą dėl Komisijos neįgaliųjų reikalams spręsti pirmininko A. V. elgesio pagal pareiškėjo 2018 m. sausio 23 d. skundą. Taip pat informavo, kad Etikos komisijos posėdis vyks 2018 m. vasario 12 d. 16:00 val. Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos konferencijų salėje (b. l. 15).
Etikos komisija, vadovaudamasi Etikos komisijos nuostatų 7.3, 40.1 papunkčiais, ginčijamu 2018 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. Ek-2 konstatavo, kad Tarybos narys A. V., vykdydamas Komisijos neįgaliųjų reikalams spręsti pirmininko pareigas, nepažeidė Kodekse ar Tarybos veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų valstybės politiko elgesio principų ar reikalavimų (1 punktas); nurodė sprendimo kopiją išsiųsti Tarybos nariui A. V., skundą pateikusiam A. Ž. ir Vyriausiajai tarybinės etikos komisijai (2 punktas); sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.elektrenai.lt (3 punktas) (b. l. 9–11).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra teisinis suinteresuotumas. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta pareiškėjo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr. LVAT 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009 ir kt.). LVAT savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015, 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-465-602/2019 ir kt.). Išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą (žr., LVAT 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1926-968/2018).
Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad Etikos komisija pradėjo tyrimą dėl Tarybos nario, Komisijos neįgaliųjų reikalams spręsti pirmininko A. V. elgesio atitikties Nuostatų reikalavimams pareiškėjo skundo pagrindu. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Etikos komisijos 8 punktu, pradėti tyrimą yra Etikos komisijos teisė, bet ne pareiga. Gautas fizinio ar juridinio asmens skundas apie Tarybos nario galimai padarytą pažeidimą Etikos nuostatų prasme yra tik vienas iš pagrindų pradėti Tarybos nario elgesio tyrimą. Nagrinėjamu atveju Etikos komisija, atlikusi tyrimą, priėmė Etikos komisijos nuostatų 40.1 papunktyje nurodytą sprendimą, t. y. konstatavo, kad A. V. nepažeidė teisės aktų reikalavimų bei valstybės politiko elgesio principų. Taigi, priimtas sprendimas, susijęs išimtinai tik su A. V. teisėmis ar pareigomis, tačiau pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia.
Pareiškėjas skunde prašo įpareigoti Etikos komisiją iš naujo išnagrinėti jo 2018 m. sausio 23 d. skundą.
Kaip minėta, Etikos komisija sudaryta valstybės politikų elgesio, kuriuo pažeidžiami Kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, tyrimui atlikti (Etikos komisijos nuostatų 1 punktas). Taigi, Etikos komisijos kompetencija susijusi tik su valstybės politikų elgesio atitikties teisės aktams ir valstybės politikų elgesio principams tyrimu, tačiau Etikos komisijai nepriskirta nagrinėti skundų dėl kitų komisijų veiklos organizavimo. Pareiškėjas 2018 m. sausio 23 d. skundą Etikos komisijai grindė aplinkybėmis, susijusiomis ne tik su A. V. elgesiu, bet taip pat nurodė argumentus ir dėl Komisijos neįgaliųjų reikalams spręsti darbo organizavimo, prašė išreikalauti visų skundų, prašymų kopijas nuo 2014 metų. Kadangi Etikos komisija pareiškėjo skundo pagrindu pagal kompetenciją atliko tyrimą dėl A. V. elgesio atitikties Nuostatų reikalavimams, o kiti pareiškėjo skunde nurodyti klausimai Etikos komisijos kompetencijai nepriskirtini, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo antrojo reikalavimo, kuriuo prašo įpareigoti Etikos komisiją iš naujo išnagrinėti jo 2018 m. sausio 23 d. skundą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2017 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1584-552/2017 ir kt.).
Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl, vadovaujantis minėta ABTĮ nuostata, teismo išlaidų atlyginimas pareiškėjui nepriklauso.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.