Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbanti, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. M. buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį tuo, kad tyčia nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: ji, 2022 m. vasario 20 d. apie 19 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu rankomis suėmusi už nukentėjusiosios J. P. vilkimo chalato, tyčia pastūmė nukentėjusiąją, dėl ko, nukentėjusiajai krentant ant grindų, įvyko nukentėjusiosios kairio šlaunikaulio pertrochanterinis lūžis, tokiu būdu veikdama K. M. tyčia nesunkiai sutrikdė J. P. sveikatą.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji K. M. savo kaltės padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino ir parodė, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir dieną, apie 18 val., buvo atėjęs J. P. anūkas, po jo išėjimo prasidėjo LNK žinios, žinioms praėjus apie 10 min., ji išgirdo, kaip J. P. nuėjo į vonią, taip pat garsą – lyg kas trauktų kačių kraiką ar pan. Ji pasakė vaikui, kad nueitų pažiūrėti, ką „baba“ išdarinėja, ko ten lenda. Vaikas atsakė, kad neis. Tada ji išgirdo, kad J. P. surėkė „aš tuoj tau tą kraiką surinksiu ir išmesiu į kambarį“. Ji pagalvojo, kad reikia nueiti ir paklausti, ko ši pyksta. Ji nuėjo pas J. P. į kambarį (kambarys be durų), atsistojo prie baltos spintos, kurioje laikomi lauko drabužiai, ir paklausė „kodėl jūs man grasinate, dėl ko čia viskas, paaiškinkite man“. J. P. stovėjo prie savo sekcijos ir kapstėsi, tuomet atsisuko, priėjo prie jos, pasakė „einam, aš tuoj tau parodysiu“, stvėrė jai su ranka tarp kaklo ir peties, traukė ją (J. P. žemesnė už ją), taip pat kėlė kitą ranką prie jos. Ji iš inercijos J. P. ranką numojo, kad J. P. negriebtų jai už veido. Patikslino, kad J. P. griebė jai už kairio peties su savo dešine ranka, tuomet ji su kaire ranka numojo į viršų J. P. ranką, o ši prarado pusiausvyrą ir pargriuvo. J. P. skaudėjo kairę koją, ji buvo aptvarstyta. J. P. paėjo kelis žingsninius į kairį šoną ir pargriuvo prie savo dukros N. Š. Tuomet J. P. dukra pamatė, kad jos motina pargriuvo. Jos abi norėjo J. P. pakelti, bet ši keikėsi. Ji išsigando, paklausė J. P. dukros, ką daryti, kad reikia kviesti greitąją ir policiją. N. Š. pasakė, kad nieko kviesti nereikia, o J. P. pasakė paskambinti anūkui. N. Š. pasakė, kad neskambins, todėl anūkui paskambino ji pati, tačiau šis pasakė, kad niekur nevažiuos. Tada N. Š. nuėjo į tualetą. Po to ji su N. Š. norėjo pakelti J. P., kuri jau buvo apsiraminusi, bet dar šnekėjo daug negražių žodžių. Tuomet jos pamatė, kad J. P. negali atsikelti, ir ji iškvietė greitąją pagalbą, kuri išvežė J. P. į ligoninę.

Atsakydama į klausimus parodė, kad J. P. nugriuvo savo kambaryje prie lovos. Ji iš inercijos pakėlė J. P. ranką, uždėtą ant jos peties, nes išsigando, viskas vyko labai greitai. J. P. kairė ranka skriejo jai į veidą, bet J. P. nespėjo nieko padaryti. Ji atsistojo šonu, ir J. P. paleido ranką. J. P. kalbėjo labai agresyviai. Jie namuose buvo susitarę, kad jeigu kažkas nepatinka, jie vienas kitam apie tai pasako ir išsiaiškina. Todėl ji ir nuėjo J. P. paklausti, dėl ko ji pyksta. Ji nežinojo, kodėl J. P. supyko, tokio jos elgesio nesitikėjo. Jai regis, J. P. primynė ant savo kairės kojos, todėl prarado pusiausvyrą ir virto daugiau į dešinę pusę (žiūrint į kambarį pro duris). Parodžius kaltinamajai kambario nuotrauką, ši parodė, kad ji stovėjo daugiau tarpduryje, o J. P. – kairėje pusėje prie sekcijos, tuomet atsistojo į ją veidu ir viskas prasidėjo, parkrito šonu, tuo metu N. Š. sėdėjo pasilenkusi ant lovos prie radiatoriaus. Viskas įvyko netyčia, N. Š. net nesureagavo, kad jos motina pradėjo rėkti, nes J. P. dažnai „prisikabindavo“ tiek prie jos, tiek prie savo dukros. J. P. žinojo, kad ji neturi, kur išeiti dėl sunkios finansinės padėties. J. P. buvo apsirengusi mėlynu chalatu su spalvotomis gėlėmis. Ji nebuvo sugriebusi už J. P. drabužių. Nenorėjo stumti J. P., rankos judesiu norėjo nuo jos atsiginti. Jos viena nuo kitos stovėjo apie 30 cm atstumu. Bute gyveno ji su dviem vaikais, J. P., taip pat atvažiuodavo N. Š. Gyvūnai ėjo visur. Seniau buvo atvejis, kai J. P. trenkė jai į nugarą. Gal šiuo atveju J. P. manė, kad įrodys, jog ji negera. Patvirtino akistatos metu duotus parodymus, kad sakė „einame, parodysiu kačių kraiką“; iš pradžių J. P. nieko neskaudėjo, vėliau, kai N. Š. nuėjo į tualetą, o ji pati į virtuvę atsigerti vandens, jos išgirdo ,,ai, N.“. Tada jos pamatė, kad J. P. pradėjo skaudėti. Iki tol, kol ją norėjo pakelti, ji neaimanavo, neverkė, ramiai sėdėjo.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja N. Š. parodė, kad ji yra kaltinamosios (duomenys neskelbtini), jų santykiai geri, ji taip pat yra nukentėjusiosios dukra. Paaiškino, kad jos motina nuėjo į vonią ir pamatė nesutvarkytą kačių tualetą. Tada liepė K. M. jį sutvarkyti ir pasakė „arba aš atnešiu ir numesiu tau į kambarį“. K. M. ėjo iš savo kambario link vonios, ir J. P. ją prigriebė, norėjo ją apdraskyti ar kažką, o tada nukrito į jų kambarį (kambario viduryje). K. M. ją gal pastūmė, bet nėra garantuota. J. P. stovėjo į ją nugara, todėl ji tiek ir matė, nes sėdėjo toliau ant lovos prie radiatoriaus tiesiai prieš duris. J. P. stovėjo prie spintos kairėje į ją atsisukusi nugara, daugiau koridoriuke. J. P. pasitiko K. M. ir tiesė rankas apdraskyti. Tiksliai negali pasakyti, kurią ranką tiesė, gal abi. Tuo metu matė ir K. M., bet jos rankų nematė, nežino, kokį ji veiksmą atliko rankomis, nes užstojo J. P. Nematė, kad K. M. būtų sugriebusi J. P. už drabužių. J. P. krisdama nėjo, tiesiog nukrito. K. M. iškvietė greitąją pagalbą. Nemano, kad susidariusi situacija buvo grėsminga. J. P. necenzūrinių žodžių nevartojo, tik barėsi prieš įvykį, po įvykio nesibarė. Nors J. P. stovėjo į ją nugara, bet ji matė, kad tiesia rankas į K. M. (matėsi pro šonus). K. M. ėjo iš savo kambario link vonios, o J. P. pastojo jai kelią, sugriebė K. M. kažkur link kaklo. J. P. yra žemesnė už K. M. (maždaug iki smakro), todėl matėsi, kad griebė. J. P. sunkiai vaikščiojo (savarankiškai, bet prisilaikydama už sienų), jau iki įvykio buvo vangoka (vangūs judesiai), o įvykio metu kiek turėjo jėgų, tiek ir puolė. Po įvyko bendravo su motina, ji pasakojo atvirkščiai, kad K. M. ją užpuolė, bet paskui pasakė, jog jai atleidžia.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiosios J. P., kuri (duomenys neskelbtini) (b. l. 107), ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat akistatos su kaltinamąja metu duoti parodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 1 d. apklausta įtariamoji K. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad ji gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Bute gyvena su vaikais N. K. (duomenys neskelbtini) ir A. K. (duomenys neskelbtini), o kitame kambaryje gyvena J. P. ir jos dukra N. Š. Butas priklauso V. K., kuris yra N. Š. sūnus, J. P. anūkas. Šiame bute ji gyvena, nes neturi, kur gyventi. Prieš tai (duomenys neskelbtini) gyveno kartu su V. K., jie turi du bendrus sūnus. Močiutė ir motina su jais visada gyveno kartu. V. dabar su jais negyvena, jie išsiskyrė, nes jis pradėjo gerti ir konfliktuoti su visais buto gyventojais. 2022 m. vasario 20 d. apie 17.30 val. jos buvęs sugyventinis V. K. atvyko aplankyti vaikų, išvyko apie 18.30 val. Tada ji sėdėjo prie kompiuterio ir žiūrėjo filmą, o vaikai savo lovoje žaidė kompiuterinius žaidimus. Maždaug apie 18.35 val. močiutė J. P. nuėjo į vonios kambarį ir iš po vonios traukė katinų kraiką. Ji tai išgirdo ir paprašė sūnaus A. K. pažiūrėti, ką ten „babūnia“ daro. Sūnus pasakė, kad neis. Tuomet ji atsikėlė ir nuėjo pažiūrėti, ką ši daro. Prieš tai girdėjo, kad iš vonios kambario J. P. grubiu tonu pasakė, jog surinks viską iš katinėlio kraiko ir išmes jai į kambarį. Ji atsikėlė, atėjo į koridorių prie baltos spintos ir paklausė J. P., kodėl ši jai grasina ir ko lenda į tą kraiką. Ši atsisuko į ją, priėjo prie jos ir greitai pasakė „einam, tau parodysiu“. Tuo metu buvo greitas veiksmas ranka, kurio metu griebė jai už srities tarp kaklo ir peties, tuo pat metu kita ranka smūgiavo į jos veidą. Ji tuo metu iš inercijos, nes išsigando, besisukdama ir norėdama ištrūkti iš J. P. rankų, mojo savo ranka, ir dėl to buvo taip, kad šią pastūmė. J. P. atsistojo visu savo svoriu ant skaudančios kojos, dėl to nukrito. J. P. visada vaikšto su pagaliu, o šį kartą buvo be jo. Tada ji pastebėjo, kad J. P. nukrito, ir puolė ją kelti, bet ši pradėjo ją keikti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ji su J. P. dukra mėgino šią pakelti, bet joms nepavyko to padaryti, todėl dukra nuėjo į tualetą. Nukritusi J. P. savo dukrai nurodė skambinti V. K., o dukra atsakė, kad neskambins. Tada ji paklausė „ką darom, ar kviečiam policiją, ar skambinam greitajai“. N. Š. pasakė niekam neskambinti, nes motina niekuo nesiskundė. Apie 18.43 val. ji pasakė, kad paskambins ir paskambino V. K. pranešti apie įvykusį incidentą. V. K. pasakė, kad neatvažiuos. Tuomet ji apie 18.50 val. iškvietė greitąją. Atvykusi greitoji išvežė J. P. į ligoninę, dukra važiavo kartu. Jos žiniomis, J. P. šiuo metu yra ligoninėje po operacijos. Jos daugiau nebendravo. Visą laiką, kol ji gyvena šiame bute, su J. P. būdavo konfliktų. J. P. konfliktavo su visais buto gyventojais. Paprastai ji vengdavo bendrauti su J. P. Su J. P. dukra jos santykiai yra geri, jos niekada nesipyksta, palaiko viena kitą. Dėl to, kad jos gerai sutaria, irgi kildavo konfliktų. Ji fiziškai nenukentėjo, bet patyrė didelį stresą, labai jaudinasi (b. l. 143–144).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. liepos 20 d. apklausta įtariamoji K. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad lieka prie savo pirmosios apklausos metu duotų parodymų. Pasikeitė jos gyvenamasis adresas. Ji šiuo metu gyvena (adresas nurodytas) (b. l. 160–162).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 25 d. apklausta nukentėjusioji J. P. parodė, kad ji gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Butas anksčiau priklausė jai, tačiau vėliau jį pardavė savo anūkui V. K. Butas yra vieno kambario, tačiau kambarys yra padalintas į dvi atskiras dalis. Pats V. K. jau antrus metus nebegyvena bute, nes susirado kitą moterį. Vienoje pusėje gyvena ji su dukra N. Š., o kitoje pusėje gyvena buvusi V. K. sugyventinė K. M. kartu su jų vaikais N. ir A. K. Ji su K. M. nesutaria, dažnai pykstasi. Mano, kad K. M. nepatinka, kad ji gyvena šiame bute. K. M. turi dvi kates, kurių neprižiūri, nuo kačių dažnai sklinda blogas kvapas. Maždaug prieš savaitę, tikslios dienos ir laiko nepamena, bet gali būti, jog tai buvo 2022 m. vasario 20 d. apie 19 val., ji ėjo koridoriumi, papriekaištavo K. M., kad ši kasdien privalo valyti kačių tualetą, nes nėra durų, skiriančių jos kambarį ir kačių tualetą, kuris stovi vonios kambaryje po vonia, sklinda blogas kvapas. Ji pati kačių neturi, jų nemėgsta, nes jos šeriasi, miaukia. Kai K. M. išsakė šią pretenziją, ši abejomis rankomis sugriebė ją už jos chalato krūtinės srityje ir pastūmė. Nuo šio stūmimo ji nukrito, apytiksliai už metro, savo kambaryje atsitrenkė kaire ranka į kambaryje stovinčią lovą. Jai labai suskaudo kairįjį klubą. Ji paprašė, kad kviestų arba policiją, arba greitąją pagalbą. Kas iškvietė medikus, ji nežino, nes juto didelį skausmą. Atvykę medikai ją išvežė į ligoninę, sakė, kad lūžo kairės kojos šlaunikaulis. K. M. jos nekenčia, ji nebenori grįžti į tuos namus, tačiau nežino, kur kitur gyventi. Ji pati K. M. nieko nedarė. Dar iki šio konflikto ji sunkiai vaikščiojo – tik su lazdele, pasiramstydama (b. l. 1–10).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 25 d. apklausta liudytoja N. Š. parodė, kad ji, jos motina J. P. ir buvusi jos sūnaus sugyventinė K. M. su dviem vaikais gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Jos motina nuolat turi pretenzijų K. M., nes mano, kad dėl K. M. jos sūnus, buvęs K. M. sugyventinis, dabar gyvena atskirai. 2022 m. vasario 20 d. apie 19.30 val., jiems visiems būnant namuose, kambaryje, jos motina J. P. pradėjo K. M. reikšti pretenzijas, kad ši netvarko savo kačių tualeto. Dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu motina norėjo sugriebti už K. M. rūbų, bet ši iš inercijos pastūmė J. P., dėl ko ši nukrito ant grindų. Jos norėjo pakelti J. P., bet ši negalėjo atsistoti ir sakė, kad jai skauda kairę koją klubo srityje. K. M. iškvietė greitąją, kuri išvežė J. P. į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Ten J. P. buvo nustatytas kairės kojos klubo lūžis. K. M. yra nekonfliktiška, tvarkinga moteris, prižiūrinti savo vaikus, bet dėl laiko stokos gal ne visada spėjanti sutvarkyti aplinką (b. l. 90–92).

Iš 2022 m. balandžio 3 d. akistatos protokolo nustatyta, kad buvo atlikta akistata tarp nukentėjusiosios J. P. ir įtariamosios K. M.: 1) J. P., atsakydama į klausimą, kokiomis aplinkybės ir kada jos susipažino, parodė, kad ji su K. M. susipažino daug metų atgal, tiksliai neatsimena, kada. K. M. šį atsakymą patvirtino; 2) J. P., atsakydama į klausimą, kiek laiko truko konfliktas, parodė, kad konfliktas truko labai trumpai. K. M. šį atsakymą patvirtino; 3) J. P., atsakydama į klausimą, ar konflikto metu bendravo pakeltu tonu, vartojo necenzūrinius žodžius, parodė, kad konflikto metu jos nekalbėjo necenzūriniais žodžiais. K. M. parodė, kad konflikto metu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, juos vartojo J. P. Ši jai pasakė „idi nahui iz mojei kvartiri“, dar sakė „blet“. Daugiau neatsimena; 4) J. P., atsakydama į klausimą, dėl kokios priežasties įvyko konfliktas, parodė, kad konfliktas įvyko dėl katinėlių. Ji K. M. sakė, kad katinus reikia kiekvieną dieną valyti, nes du katinai, gyvena šeši žmonės, ši supyko ir griebė ją. K. M. parodė, kad, kaip suprato, J. P. šios akimirkos neatsimena, nes provokacija buvo iš šios pusės; 5) J. P., atsakydama į klausimą, kas ją sumušė, parodė, kad K. M. ją griebusi tiesiog paleido, o ji nukrito ir tada susimušė. K. M. parodė, kad J. P. konflikto metu griebė ją už peties, bet prieš griebdama ši pasakė „einam parodysiu kačių kraiką“; 6) J. P., atsakydama į klausimą, į kurias kūno vietas ir kiek kartų smūgiuota, parodė, kad K. M. paėmė ją už chalato ir metė ją, o ji nukrito. K. M. parodė, kad ji šios nestūmė, o gynėsi nuo nukentėjusiosios, nes ši bandė ją griebti. Jai nebuvo panašu, kad ši norėtų už jos laikytis griuvimo metu. Panašu buvo į tai, kad J. P. norėjo jai trenkti, t. y. griebti už veido; 7) J. P., atsakydama į klausimą, ar nuo suduoto smūgio ji nukrito ant žemės, parodė, kad taip, ji nukrito ant grindų. K. M. patvirtino šį atsakymą; 8) J. P., atsakydama į klausimą, kokios kūno vietos buvo sužalotos, parodė, kad jai lūžo kaulas, neatsimena, kuris, ji tik prašė iškviesti policiją ir greitąją. K. M. parodė, kad tai neteisinga informacija. J. P. prašė iškviesti anūką, ši nesakė, kad skauda. Nukentėjusioji buvo pasodinta, negalėjo atsikelti, bet tikrai nesiskundė; 9) J. P., atsakydama į klausimą, su kuo ir kaip buvo suduoti smūgiai, parodė, kad K. M. ją pastūmė ir ji krito ant grindų, bet į nieką neatsitrenkė. K. M. patvirtino šį atsakymą; 10) J. P., atsakydama į klausimą, ar konfliktai kartojasi, kaip dažnai, ar su kitais buto gyventojais taip pat konfliktuoja, su kuo dar konfliktuoja, atsakė, kad konfliktai nedažnai kartojasi, bet būna, nes viename bute gyvena trys šeimos, tai visko ir būna, o vietos mažai. Su kitais buto gyventojais nekonfliktuoja. K. M. parodė, kad ji nesupranta, kas yra konfliktai ir kokiais atvejais jie būna; 12) J. P., atsakydama į klausimą, ar po konflikto ji bendravo su K. M., parodė, kad nebendravo. K. M. patvirtino šį atsakymą; 13) į K. M. klausimą, kodėl nukentėjusioji griebė ją už peties, ši atsakė, kad neatsimena, nes griebti neturėjo kada (b. l. 93–97).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 6 d. specialisto išvados Nr. G 1106/2022 (01) nustatyta, kad J. P. diagnozuotas kairio šlaunikaulio pertrochanterinis lūžis, padarytas kairio klubo sritimi kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi, labiausiai tikėtina nugriuvus, prieš patenkant į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę 2022 m. vasario 20 d., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2022 m. vasario 20 d.) ir būdu. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. J. P. nustatytas vienas sužalojimas. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (b. l. 48–49).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. gegužės 31 d. specialisto išvados Nr. KM 39/2022 (01) nustatyta, kad J. P. patirtas kairės pusės šlaunikaulio lūžis (duomenys neskelbtini) (b. l. 53–57).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad sužalojimo ar susargdinimo atveju nukentėjusysis prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme įtvirtintų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, kuri apibūdina atitinkamą pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Taigi, siekiant konstatuoti, kad asmuo padarė atitinkamą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo veikoje visus baudžiamajame įstatyme nustatytus būtinuosius tokios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Pagal susiformavusią teismų praktiką duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių neįmanoma pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-24/2014). Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, viena iš tinkamo įrodymų vertinimo sąlygų – ta, kad teisėjų vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek ir kaltinantys įrodymai.

Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, sprendžia, kad byloje nėra pakankamai kaltinamajai K. M. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagrindžiančių įrodymų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir dėl to joks ginčas nekyla, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp kaltinamosios K. M. ir nukentėjusiosios J. P. kilo konfliktas dėl nesutvarkyto kačių kraiko – nukentėjusioji dėl to reiškė pretenzijas kaltinamajai, sakė, kad ji tuoj kačių kraiką surinks ir numes į kaltinamosios kambarį; kaltinamoji, tai išgirdusi, nuėjo pas nukentėjusiąją; konfliktas tęsėsi tarpduryje tarp koridoriaus ir nukentėjusiosios kambario, ko pasekoje nukentėjusioji nukrito ant grindų, įvyko jos kairio šlaunikaulio pertrochanterinis lūžis, tokiu būdu pagal specialisto išvadą buvo nesunkiai sutrikdyta J. P. sveikata. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad nukentėjusioji sunkiai vaikščiojo, jai skaudėjo koją.

Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo (apklausos ir akistatos su nukentėjusiąja) metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu savo kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ji jokių tyčinių smurtinio pobūdžio veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu neatliko. Kaltinamoji paaiškino, kad jai atėjus pas J. P. išsiaiškinti, kas nutiko, J. P. stvėrė jai su dešine ranka už kairio peties, traukė ją, taip pat kėlė dešinę ranką prie jos veido; tuomet ji, išsigandusi ir iš inercijos keldama savo kairę ranką aukštyn, numojo J. P. ranką į viršų, o ši prarado pusiausvyrą ir pargriuvo; už J. P. drabužių ji nebuvo sugriebusi. Teismas nenustatė pagrindo abejoti ar kritiškai vertinti kaltinamosios parodymus, nes jie yra nuoseklūs, logiški, juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. O būtent – teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja N. Š. paaiškino, kad ji tiesiogiai stebėjo kaltinamosios ir nukentėjusiosios konfliktą, nes tuo metu sėdėjo kambaryje (kurio tarpduryje vyko konfliktas) ant lovos, stovinčios priešais duris; parodė, kad J. P. prigriebė K. M., einančią iš savo kambario, t. y. pastojo jai kelią ir tiesė į ją rankas, norėdama ją apdraskyti, taip pat sugriebė K. M. kažkur link kaklo; tada J. P. nukrito į kambarį (kambario viduryje); ji K. M. rankų nematė, nes užstojo J. P., todėl nežino, kokį veiksmą atliko K. M.; teismui pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ši patvirtino, jog K. M. iš inercijos pastūmė J. P., dėl ko ši nukrito ant grindų. Teismas nenustatė pagrindo netikėti šios liudytojos parodymais ir jų objektyvumu, taip pat nenustatė liudytojos siekio apkalbėti kaltinamąją ar nukentėjusiąją, su kuriomis abejomis ją sieja artimi santykiai, todėl šiais parodymais remiasi. Toliau teismas pažymi, kad kaltinimas K. M., jog ji rankomis suėmusi už nukentėjusiosios J. P. vilkimo chalato, tyčia ją pastūmė, suformuluotas remiantis iš esmės vien tik nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, t. y. jog K. M. abejomis rankomis sugriebė ją už jos chalato krūtinės srityje ir pastūmė, dėl ko ji nukrito. Teismas šiuos J. P. parodymus vertina kritiškai, nes, kaip matyti iš jos parodymų visumos, ši nutylėjo, kad būtent ji pirmoji rankomis griebė kaltinamąją, be to, iš akistatos su kaltinamąja protokolo nustatyta, jog J. P. parodymai nėra nuoseklūs, nes ši, atsakydama į skirtingus klausimus, nurodė vis kitokias aplinkybes, pavyzdžiui, kad K. M. supyko ir ją griebė; toliau – K. M. ją griebusi tiesiog paleido; K. M. paėmė ją už chalato ir ją metė; K. M. ją pastūmė, ir ji krito ant grindų. Pažymėtina, kad pastarąjį J. P. teiginį akistatos metu patvirtino ir K. M., kuri, kaip jau buvo minėta, nuosekliai laikėsi tokios pozicijos, kurią patvirtina jau aptarti liudytojos N. Š. parodymai.

Teismas apibendrina, kad šioje byloje nėra surinkta jokių neginčijamų objektyvių įrodymų, jog kaltinamoji atliko kaltinime nurodytus smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamoji, keldama savo kairę ranką ir tokiu būdu atstumdama nukentėjusiosios dešiniąją ranką, uždėtą ant jos peties, tuo pačiu matydama kitą nukentėjusiosios link jos veido tiesiamą ranką, suvokė, jog jos veikimas yra pavojingas, numatė, kad dėl tokių jos veiksmų gali atsirasti nurodyti padariniai ir jų norėjo. Taigi, nenustatyti būtini K. M. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėties elementai – objektyvioji pusė (pavojingi kito žmogaus sveikatai veiksmai) ir subjektyvioji pusė (kaltė), o teismo nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėlionėmis, taigi, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kaltinamoji K. M. išteisintina kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Civilinio ieškinio išsprendimo baudžiamojoje byloje, kurioje priimamas nuosprendis, klausimai reglamentuojami BPK 115 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Atsižvelgiant į tai, kad K. M. išteisintina neįrodžius, jog buvo padaryta nusikalstama veika, turinti BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2022 m. balandžio 14 d. civilinis ieškinys dėl 3050,72 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo (b. l. 122–123) paliekamas nenagrinėtas.

K. M. gynėjas advokatas pateikė teismui prašymą priteisti K. M. jos patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, kartu pateikė 2022 m. rugpjūčio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SPEC22-00657, kurioje nurodyta, jog už gynybą pirmosios instancijos teisme (1 val.) mokėtina suma yra 1500 Eur, taip pat šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 22 d. teisiamojo posėdžio protokolo nustatyta, kad šis posėdis truko 1 val. 16 min. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo 9, 10.12 ir 13 punktais, konstatuoja, kad prašoma priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma viršija pagal minėtas rekomendacijas apskaičiuotą atlygintinų išlaidų maksimalų dydį – 178,05 Eur (1780,5 Eur x 0,1 x 1), todėl sprendžiamas prašymas tenkintinas iš dalies, K. M. priteisiant 178,05 Eur advokato paslaugoms apmokėti.

K. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 146–149), paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Šioje baudžiamojoje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304–305, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisinti K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaip nepadariusią nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, palikti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį nenagrinėtą.

K. M. priteisti iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 178,05 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus 5 centus) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

K. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.