- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-19
- Bylos Nr.
- 2S-192-560/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-03553-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Suinteresuotas asmuo
- H. P.
- Pareiškėjas
- A. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens H. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo suinteresuotam asmeniui H. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9973-902/2024 teismas patvirtino ieškovės A. M. ir atsakovo H. P. taikos sutartį, kurios 1 punktu šalys susitarė, jog „Atsakovas H. P., a. k. (duomenys neskelbtini) visiškai sutinka su A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2024-10-30 Patikslinto ieškinio visais reikalavimais ir duoda savo sutikimą A. M. visiems šiame Patikslintame ieškinyje nurodytiems reikalavimams, t. y. rekonstrukcijos darbams atlikti:
1.1 H. P. sutinka ir pripažįsta A. M. teisę teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023- 10-03 savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus A. M. priklausančios dalies gyvenamojo namo un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio S(duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus ir įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023-10-05 privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal L. S. 2024 m. sudarytą projektą Nr. 228-01-R „Vieno buto gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas“.
1.2 H. P. sutinka ir pripažįsta teisę A. M. gauti statybą leidžiantį dokumentą dėl savavališkos statybos, konstatuotos 2023-10-03 savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), įteisinimo vieno statytojo, t. y. A. M., vardu.
1.3 H. P. sutinka ir pripažįsta teisę A. M. parengti rekonstrukcijos projektą dėl 2023-10-05 privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo, pritarti projekto sprendiniams dėl stogo rekonstravimo ir dalies lauko sienų šiltinimo, apkalimo profiliuotais skardos lakštais, derinti statybos (rekonstrukcijos) dokumentus su Panevėžio miesto savivaldybės administracija, gauti statybą leidžiantį dokumentą, registruoti rekonstrukcijos dokumentus sistemoje „Infostatyba“, VĮ Registrų centre.“
Šalies argumentai
2. 2025 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėja A. M. kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą dėl minėtos teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punkto nevykdymo.
3. Suinteresuotas asmuo H. P. byloje pateikė rašytinius duomenis apie taikos sutarties 4 punkto įvykdymą – 25 procentų, t. y. 55 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą (kompensavimą) ieškovei. Apie taikos sutarties 1 punkto vykdymą/nevykdymą suinteresuotas asmuo byloje nepasisakė bei rašytinių įrodymų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartimi prašymą tenkino ir išdavė pareiškėjai A. M. vykdomąjį raštą pagal Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9973-902/2024 patvirtintos taikos sutarties 1 punktą.
Atsiliepimas
5. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad H. P. tinkamai ir laiku vykdo taikos sutarties 1 punktą (atsiliepimu į pareiškėjos prašymą pateikė įrodymus, jog įvykdė tik taikos sutarties 4 punktą), todėl teismas darė išvadą, kad jis tinkamai nesilaikė taikos sutarties sąlygų, kas sudaro pagrindą pareiškėjai išduoti vykdomąjį raštą.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atsakovas H. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą atmesti.
7. Nurodė, kad ne visais atvejais teismui priėmus sprendimą gali prireikti jį vykdyti priverstinai. Vykdomasis raštas galėjo būti išduodamas tik dėl taikos sutarties 4 punkto nevykdymo (sumokėti ieškovei 55 eurus). Teismo patvirtintos taikos sutarties l punktas negali būti laikomas sprendimu dėl priteisimo, nes juo atsakovas neįsipareigojo nei sumokėti ieškovei kokias nors pinigų sumas, nei atlikti jos naudai tam tikrus veiksmus. Skundžiama nutartimi teismas nutarė išduoti vykdomąjį raštą dėl sprendimo dėl teisinių santykių modifikavimo: ieškovė įgavo teisę įteisinti savavališką statybą, kurios prieš tai neturėjo. 2024 m. lapkričio 26 d. taikos sutarties 1 punktas sukelia teisinius padarinius pats savaime, ir jo įvykdyti nei reikia, nei įmanoma. Jeigu vykdomasis raštas būtų išduotas, taptų visiškai neaišku ir nesuprantama, ką konkrečiai atsakovas dar turėtų padaryti, kad sprendimas būtų įvykdytas.
8. Pareiškėja A. M. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
10. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.
11. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, jog taikos sutartis yra nevykdoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017).
12. Tai, ar teismo priimto procesinio sprendimo motyvavimo trūkumai konkrečiu atveju lemia absoliutų sprendimo negaliojimą (išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų), ar turėtų būti vertinami kaip procesinis pažeidimas (nepakankamas sprendimo motyvavimas), dėl kurio reikšmės turi būti sprendžiama pagal galimą jo įtaką bylos rezultatui, yra įvertinama atsižvelgiant į teismo pareigos pateikti sprendimo motyvus pažeidimo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-403/2022).
13. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nutarė išduoti vykdomąjį raštą ir tokį savo procesinį sprendimą motyvavo tuo, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad H. P. tinkamai ir laiku vykdo taikos sutarties 1 punktą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, sprendžia, kad teismo nutartis yra iš esmės nemotyvuota. Teismas skundžiamą nutartį priėmė remdamasis aplinkybe, kad suinteresuotas asmuo nepateikė duomenų, jog būtų įvykdęs taikos sutarties 1 punktą, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje nevertino ar taikos sutarties 1 punktas yra įvykdytas, taip pat nevertino, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ar pagal patvirtintą taikos sutartį H. P. kyla pareiga kaip nors papildomai įvykdyti taikos sutarties 1 punktą, taip pat įvertinti ar šis taikos sutarties punktas apskritai gali būti privestinai vykdomas, tačiau teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė skundžiamoje nutartyje. Teismas nevertino ar suinteresuotam asmeniui pagal patvirtintą taikos sutartį kyla pareiga atlikti kokius nors papildomus veiksmus (pvz. išreikšti sutikimą atskiru raštu, pasirašyti kokius nors dokumentus ar pan.) ir ar pareiškėja tokį reikalavimą suinteresuotam asmeniui buvo pareiškusi. Atkreiptinas dėmesys, jog ir pareiškėja, teismo prašydama išduoti vykdomąjį raštą, nenurodė, ko pagal taikos sutartį nėra įvykdęs H. P.. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė esminių ginčo aplinkybių ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręstas prašymas.
14. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą nutartį, neištyrė ir neįvertino esminių bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, todėl nebuvo atskleista bylos esmė. Dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties byla negali būti nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, nes tai pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją.
15. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir vykdomojo rašto išdavimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Suinteresuoto asmens H. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos A. M. prašymą išduoti vykdomąjį raštą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.