Kauno apygardos teismo nutartis

2015-07-16 · Byla Nr. ATP-692-319/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-111-358/2015Nutartis · 2015-05-29Kauno apylinkės teismas
  2. ATP-692-319/2015Nutartis · 2015-07-16Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-16
Bylos Nr.
ATP-692-319/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01919-2015-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rimas Švirinas
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-692-319/2015Proceso Nr. 4-69-3-01919-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Rimas Švirinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs I. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarties jos administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkės 2015 m. vasario 17 d. nutarimu I. S. buvo pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d. ir nubausta administracine nuobauda - 42 eurų bauda.

Nuobauda jai paskirta už tai, kad 2014-11-16, apie 16.25 val., Kaune, ties Didžioji g. (duomenys neskelbtini) , vairuodama automobilį Audi A3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, asmenų ar jų turto saugumui, prieš keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu ir išvažiuodama iš kelio į kairėje esančios degalinės teritoriją, nedavė kelio ir susidūrė su iš galo ta pačia kryptimi priešingos krypties eismo juosta važiavusiu ir kitas transporto priemones lenkusiu automobiliu. Eismo įvykio metu sužalota I. S.. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 101, 103 p. reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2015-05-29 nutartimi jos skundas dėl 2015-02-17 nutarimo panaikinimo ir medžiagos perdavimo policijai tirti iš naujo buvo atmestas. Nutartyje padaryta išvada, kad surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog I. S. padarė nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje nurodytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jos veiksmai kvalifikuoti tinkamai, todėl Kauno apskrities VPK pareigūno nutarimas buvo paliktas galioti.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde I. S. prašo apylinkės eismo nutartį panaikinti ir įgalioti instituciją pakartotinai ištirti eismo įvykį, atsižvelgiant į įvykio tyrimo metu padarytus pažeidimus. Nurodo, kad priimtas nutarimas ir teismo nutartis, kuria jis paliktas galioti, neteisėti, todėl turi būti panaikinti. Apeliantė teigia, kad prieš darydama manevrą į kairę, ji laikėsi visų reikalavimų - įjungė posūkio signalą, sulėtino greitį, įsitikino, kad nėra kliūčių manevrui atlikti, prieš posūkį neatlikinėjo jokių staigių persirikiavimų. Jos manymu, eismo įvykio priežastis buvo lenkimo posūkį atlikinėjusio S. K. neatidumas ir saugaus greičio nepasirinkimas. Lenkdamas automobilius iš kairės jis važiavo kelio viduriu, prieš susidūrimą dar pasuko į kairę, todėl dėl to, o ne dėl jos staigaus persirikiavimo, trenkėsi į jos automobilio vairuotojo dureles. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nebuvo nustatinėjamas S. K. vairuojamo automobilio greitis. Nutarime skirti administracinę nuobaudą nurodyta, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punktą, t.y. kad prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo krypti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Toks teiginys yra niekuo nepagrįstas, nes jokio persirikiavimo manevro ji neatlikinėjo. Priimant sprendimą visiškai neatsižvelgta į naujos nuo 2014-10-01 galiojančios redakcijos KET 109 punktą, t.y. kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. Pareiškėjos nuomone, būtent ši norma turėtų būti pagrindinė vertinant įvykio aplinkybes ir ji akivaizdžiai netinkamai pritaikyta. Visiškai nepagrįstas ir kito nutarime minimo KET 103 punkto pažeidimas dėl jos vairuojamos transporto priemonės išvažiavimo iš kelio. Nepagrįstas S. K. argumentas, kad prieš posūkį ji nesulėtino greičio ir nerodė posūkio signalo. Tam prieštarauja jo paties parodymai, kad automobiliai priekyje važiavo labai lėtai, todėl jis net pradėjo lenkimo manevrą. Jos parodymus dėl greičio ir posūkio signalo patvirtino liudytojas E. G., tačiau priimant sprendimą į juos visiškai nebuvo atsižvelgta. Po įvykio jai nustatytas kūno sumušimas, kaklo patempimas, patyrė žymios turtinės žalos. Neteisingai konstatavus jos kaltę, praranda galimybę apginti teisėtus savo interesus. Mano, kad byla turi būti grąžinta policijai tinkamai ištirti ir priimti teisingą sprendimą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno VPK atstovas su apeliacinio skundo reikalavimais nesutinka ir prašo apeliacinio skundo netenkinti.

I. S. apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad I. S. nesutinka su tuo, kad yra nubaustas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nulėmusio kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės apgadinimą ir nurodo, kad kaltas yra kito eismo įvykyje dalyvavusio automobilio vairuotojas, t.y. S. K. be to, tvirtina, kad sprendimas priimtas remiantis prieštaringais įrodymais bei neištyrus visų bylos aplinkybių. Tačiau sutikti su tokiais apeliacinio skundo teiginiais negalima, nes jie prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir rašytinei bylos medžiagai.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus faktinius duomenis.

Nors I. S. neigia padariusi jai inkriminuotą ATPK 127 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą, jos kaltė įrodyta byloje esančiais duomenimis.

S. K., buvo apklaustas apylinkės teisme liudytoju ir patvirtino savo pirminiame paaiškinime nurodytas įvykio aplinkybes, kad prieš jo vairuojamą automobilį važiavo automobilių grupė, jos judėjo lėtai, kur kelias išsitiesina, jis pradėjo lenkimo manevrą. Ties degaline pamatė priešpriešiais atvažiuojančias mašinas, todėl, sutelkė dėmesį į priešpriešiais atvažiuojančius automobilius. Staiga vienas automobilis iš grupės mašinų pasuko į kairę. Jis bandė stabdyti, tačiau susidūrimas įvyko, nes iki jo automobilio buvo keli metrai. Šio liudytojo parodymus patvirtina kitų, bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga.

Liudytojais apklausti eismo įvykio aplinkybes nustatinėję ir fiksavę policijos pareigūnai R. K. ir P. Š. parodė, kad įvykio vietoje rado dvi transporto priemones. Vieno automobilio buvo stabdymo žymė, kito automobilio rato pėdsakas asfalte. Iš vairuotojų paaiškinimų nustatė, kaip mašinos judėjo.

Liudytojas E. G. 2014-11-18, 2014-12-02 duotuose paaiškinimuose nurodė vienodai, kad jis Garšvės g. prisivijo priekyje važiuojančių automobilių koloną, kuri važiavo labai lėtai, jo važiavimo greitis buvo apie 35-40 km/h. Priekyje jo važiavo penki arba šeši automobiliai. Priartėjus prie kairėje pusėje esančio įvažiavimo į „IKI" parduotuvės aikštelę, prieš pat nereguliuojamą pėsčiųjų perėją paskui jį važiavęs automobilis Toyota pradėjo lenkimo manevrą ir tuomet kai automobilis Toyota, lenkdamas susilygino su jo vairuojamu automobiliu, jis pastebėjo, kad priekyje paskui mikroautobusą važiuojantis automobilis juodos spalvos rodo posūkio signalą, prieš tai įjungto posūkio signalo nematė. Juodos spalvos automobilis tuo metu buvo ties išvažiavimu iš degalinės, iki įvažiavimo į degalinę apie 50-70 metrų atstumu ir važiavo toliau, lėtai rodydamas posūkio signalą. Kai automobilis Toyota aplenkė priekyje jo važiavusius dar du automobilius, juodos spalvos automobilis, rodydamas kairįjį posūkio signalą, suko į kairę į degalinę, tada atstumas nuo šio automobilio iki lenkiančio automobilio Toyota galėjo būti apie 20 metrų. Matėsi, kad Toyota automobilis stabdo, bet atstumas buvo per mažas ir trenkėsi į juodos spalvos automobilio kairės pusės vairuotojo dureles.

Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad automobilio Toyota Camry valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padangų slydimo ant asfalto žymės 8 metrai, kas atitinka S. K. duotus parodymus, jog „iki automobilio buvo apie 5 metrų atstumas, aš staiga stabdžiau, tačiau atstumas buvo per mažas ir įvyko susidūrimas“. Toks stabdymo kelias atitinka ir automobilio leistiną didžiausią 50 km/h, važiavimo greitį. Audi A3 apgadintas priekinis dešinės pusės sparnas, priekinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės ratas, užpakalinis kairės pusės sparnas, priekinis ir vidurinis kairės pusės statramsčiai. Kaip teisingai nurodyta Institucijos atsiliepime, tokiuose autoįvykiuose labai svarbu įvertinti automobilių apgadinimus. Šiuo atveju iš automobilių fotonuotraukų matyti, jog pagrindinis smūgio centras buvo į automobilio Audi A3 priekinį kairės pusės ratą ir priekinį statramstį, visi kiti sugadinimai atsirado deformuojantis Audi A3 kėbului. Pareigūnas R. K. įvykio schemą nubraižė pagal automobilių stovėjimo vietas, padangų slydimo žymes, padarytus apgadinimus. Šis liudytojas įvykio aplinkybes fiksavo atlikdamas savo tarnybinę padėtį, jis nėra pažįstamas nei su viena iš įvykyje dalyvavusių šalių, todėl teigti, kad jis galėjo būti nekvalifikuotas ar šališkas ir neteisingai, ne pagal faktines aplinkybes nubraižyti įvykio schemą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Taigi, ne tik iš byloje apklaustų asmenų aprodymų, bet ir iš rašytinių duomenų apie eismo įvykį dėl eismo įvykio metu apgadintų transporto priemonių, darytina išvada, jog automobilio Audi A3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai eismo įvykio metu atitinka padarytai išvadai, jog kalta būtent Audi A3 vairuotoja.

Šalies argumentai

Apeliantė nepagrįstai skunde nurodo, kad jos veiksmai neteisingai buvo vertinami pagal Kelių eismo taisyklių ( KET) 101 ir 103 punktus, nes jokio persirikiavimo ir išvažiavimo iš kelio ji nedarė, ir nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į 109 punkto naują redakciją, nes ji suko į kairę ir privalėjo duoti kelią ir priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms.

Kelių eismo taisyklių (aktuali akto redakcija nuo 2014-10-11) 101 punkte nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Kelių eismo taisyklių 103 punkte nurodyta, kad išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms). Kelių eismo taisyklių 101 ir 103 punktai įsakmiai nurodo, kad vairuotojas, keisdamas važiavimo kryptį ar išvažiuodamas iš kelio privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Byloje nustatyta aplinkybė, kad pareiškėja darė manevrą į kairę, t.y. ji keitė važiavimo kryptį ir išvažiavo iš kelio, nes suko į kairėje esančią degalinės teritoriją, todėl jos veiksmai pagal KET įvertinti tinkamai (KET 101 p. 103 p.). Kelių eismo taisyklių 9 punkte nurodyta bendro pobūdžio taisyklė, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pareiškėja privalėjo pastebėti ir nesudaryti kliūties automobilio vairuotojui, kuris atliko lenkimo manevrą, išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos paaiškinimu, kad ji, darydama manevrą į kairę, laikėsi visų reikalavimų, t.y. įjungė kairiojo posūkio signalą, sulėtino greitį, tačiau Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, šiuo atveju svarbu vertinti teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad S. K. lenkimo manevrą pradėjo anksčiau ir jau buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, kai pareiškėjos vairuojamas automobilis suko į kairę pusę ir būtent šioje situacijoje I. S. privalėjo sustoti.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad I. S. skundo argumentai, jog eismo įvykio priežastis yra kito vairuotojo neatidumas ir saugaus greičio nepasirinkimas yra tik prielaidos ir nepaneigia jos kaltės.

Įvertinus aukščiau aptartus duomenis, konstatuojama, kad I. S. 2015-02-17 pareigūno nutarimu pagal ATPK 127 str. 2 d. nubausta teisingai. Apeliacinio skundo teiginiai, kad nebuvo pilnai ištirti ir tinkamai įvertinti visi įrodymai, kad jos veiksmų vertinimas pagal KET 101 ir 103 punktus neatitinka faktinių duomenų, nepagrįstas, nes kaip minėta, jos kaltė yra grindžiama byloje esančiais neabejotinais duomenims, todėl dar papildomai tirti kitus įrodymus, vadovaujantis ekonomiškumo ir bylų tyrimo operatyvumo principais, nėra jokio objektyvaus pagrindo, jokių abejonių nekyla ir dėl jos veiksmų teisinio vertinimo atitikimo nustatytoms aplinkybėms.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

I. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Rimas Švirinas