- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-29
- Bylos Nr.
- II-111-358/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01919-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Levinskienė
- Pareiškėjas
- I. S.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant pareiškėjai I. S. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos I. S. skundą institucijai Kauno apskrities VPK kelių policijos valdybai dėl nutarimo panaikinimo
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo panaikinti 2015-02-17 nutarimą skirti jai administracinę nuobaudą bei grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 07-15-9061737 Kauno AVPK Kelių policijos valdybai.
Pareiškėja teismo posėdyje paaiškino bei skunde nurodo, kad buvo nubausta pagal ATPK 127 str.2 d., nes pažeidė kelių eismo taisyklių 101, 103 punktus. Priimtas nutarimas neteisėtas nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Prieš darydama manevrą į kairę, laikėsi visų reikalavimų - įjungė posūkio signalą, sulėtino greitį, įsitikino, kad nėra kliūčių manevrui atlikti, prieš posūkį neatlikinėjo jokių staigių persirikiavimų. Jai atliekant posūkį, į jos automobilį trenkėsi S. K. vairuojamas automobilis. Mano, kad įvykio priežastis - lenkimo posūkį atlikinėjusio S. K. neatidumas ir saugaus greičio nepasirinkimas. Lenkdamas automobilius iš kairės jis važiavo kelio viduriu, prieš susidūrimą dar pasuko į kairę, todėl dėl to, o ne dėl jos staigaus persirikiavimo, trenkėsi į jos automobilio vairuotojo dureles. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nebuvo nustatinėjamas S. K. vairuojamo automobilio greitis. Be to, S. kaušinio neatsargumą patvirtina ir tai, kad jo dėmesys buvo nukrypęs į priešpriešiais važiuojančius automobilius. Nutarime skirti administracinę nuobaudą nurodyta, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punktą, t.y. kad prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo krypti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Toks teiginys yra niekuo nepagrįstas, nes jokio persirikiavimo manevro ji neatlikinėjo.Priimant sprendimą visiškai neatsižvelgta į naujos nuo 2014-10-01 galiojančios redakcijos KET 109 punktą, t.y. kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. Kaip tik pakeista prieš tai galiojusi nuostata dėl greta ta pačia kryptimi važiuojančių transporto priemonių praleidimo. Pareiškėjos nuomone, būtent ši norma turėtų būti pagrindinė vertinant įvykio aplinkybes ir ji akivaizdžiai netinkamai pritaikyta. Visiškai nepagrįstas ir kito nutarime minimo KET 103 punkto pažeidimas dėl jos vairuojamos transporto priemonės išvažiavimo iš kelio. Nepagrįstas S. K. argumentas, kad ji prieš posūkį nesulėtino greičio ir nerodė posūkio signalo. Tam prieštarauja jo paties parodymai, kad automobiliai priekyje važiavo labai lėtai, todėl jis net pradėjo lenkimo manevrą. Jos parodymus dėl greičio ir posūkio signalo patvirtino liudytojas E. G., tačiau priimant sprendimą į juos visiškai nebuvo atsižvelgta. Po įvykio jai nustatytas kūno sumušimas, kaklo patempimas, patyrė žymios turtinės žalos. Neteisingai konstatavus jos kaltę, praranda galimybę apginti teisėtus savo interesus. Prašo skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepime nurodo, kad 2015-02-17 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno nutarimu I. S. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. paskirta administracinė nuobauda 42 Eur dydžio piniginė bauda už tai, kad ji 2014-11-16 apie 16.25 val. Kaune, Didžioji g. ties 68, namu vairuodama automobilį Audi A3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, prieš keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu ir išvažiuodama iš kelio į kairėje esančią degalinės teritoriją, nedavė kelio ir susidūrė su iš galo ta pačia kryptimi, priešingos krypties eismui skirta kelio puse važiavusiu ir transporto priemones lenkusiu automobiliu Toyota Camry valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu S. K.. Eismo įvykio metu nukentėjo vairuotoja I. S., sugadintos dvi transporto priemonės. Tokiais savo veiksmais I. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 101, 103 p. reikalavimus, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. Su L. S. skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. I. S. argumentas, jog automobilio Toyota greitis buvo pernelyg didelis, nes anot liudytojo E. G. automobilį pradėjo stabdyti likus 20 metrų atstumui iki susidūrimo, neparemtas jokiais įrodymais, atvirkščiai, iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad automobilio Toyota Camry valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padangų slydimo ant asfalto žymės 8 metrai, kas atitinka S. K. duotus parodymus, jog „iki automobilio buvo apie 5 metrų atstumas, aš staiga stabdžiau, tačiau atstumas buvo per mažas ir įvyko susidūrimas". Toks stabdymo kelias atitinka ir automobilio leistiną didžiausią 50 km/h, važiavimo greitį. Iš byloje esančių papildomų duomenų apie eismo įvykį dėl eismo įvykio metu apgadintų transporto priemonių, darytina išvada, jog automobilio Audi A3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai eismo įvykio metu atitinka padarytai išvadai, jog kalta būtent Audi A3 vairuotoja. Audi A3 apgadintas priekinis dešinės pusės sparnas, priekinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės ratas, užpakalinis kairės pusės sparnas, priekinis ir vidurinis kairės pusės statramsčiai. Tokiuose autoįvykiuose labai svarbu įvertinti automobilių apgadinimus. Iš paminėtų automobilio apgadinimų ir iškarto po įvykio darytų fotonuotraukų akivaizdu, jog pagrindinis smūgio centras buvo į automobilio Audi A3 priekinį kairės pusės ratą ir priekinį statramstį, visi kiti sugadinimai atsirado deformuojantis Audi A3 kėbului. Darytina išvada, jog I. S. nepamačiusi ją lenkiančio Toyota Camry staigiai keisdama važiavimo kryptį neįsitikinusi, kad tai daryti saugu išvažiuodama iš kelio į kairėje esančią degalinės teritoriją, nedavė kelio ir susidūrė su iš galo ta pačia kryptimi, priešingos krypties eismui skirta kelio puse važiavusiu ir transporto priemones lenkusiu automobiliu Toyota Camry, kuriam sureaguoti, sustabdyti ar pakeisti važiavimo kryptį nebuvo laiko ir galimybės, todėl Audi A3 apgadinimai padaryti daug labiau į priekį nuo vidurinio statramsčio. Kelių eismo taisyklių 101 punkte nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, šiuo atveju I. S., šio taisyklių reikalavimo neįvykdė t. y. sukdama į kairę, nedavė kelio ir susidūrė. Antrasis Kelių eismo taisyklių 103 punktas numato, jog išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms), šio taisyklių reikalavimo ji taip pat neįvykdė. Mano, kad I. S. nepateikė jokių papildomų įrodymų, kurie policijos pareigūnui nagrinėjant šią administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo žinomi ar nebuvo įvertinti. Pažymėtina, kad padarytas pažeidimas yra šiurkštus (LR ATPK 27 str. ) ir yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, kuris kelia pavojų ne tik transporto priemonių saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas paliktinas nepakeistu, skundas netenkintinas.
ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad I. S. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Liudytojas S. K. parodė, kad patvirtina jo pirminiame paaiškinime dėl eismo įvykio išdėstytas aplinkybes. Jis važiavo su savo žmona. Prieš jo automobilį važiavo automobilių grupė, jos judėjo lėtai. Tuo keliu važinėja 40 metų, toje vietoje, kur kelias išsitiesina, jis pradėjo lenkimo manevrą. Ties degaline pamatė priešpriešiais atvažiuojančias mašinas, todėl, būdamas priešpriešinėje eismo juostoje, sutelkė dėmesį į priešpriešiais atvažiuojančius automobilius. Staiga vienas automobilis iš grupės mašinų pasuko į kairę, buvo keli metrai iki jo automobilio, bandė stabdyti, tačiau susidūrimas įvyko. Jo automobiliui apgadintas priekinis dešinės pusės kampas.
Liudytoja I. K. parodė, kad ji sėdėjo šalia vairuotojo S. K.. Važiuojant pro Vaišvydavą, priekyje važiavo apie penkių mašinų kolona, priekyje jų automobilio baltos spalvos autobusiukas. Ties degaline vienas automobilis staiga pasuko į kairę ir susidūrė su jų automobiliu. Viskas įvyko greitai.
Liudytojas R. K. parodė, kad jis nubraižė šio įvykio eismo įvykio schemą. Įvykio vietoje rado dvi transporto priemones. Vieno automobilio buvo stabdymo žymė, kito automobilio rato pėdsakas asfalte. Automobiliai važiavo Didžiąja gatve nuo Karšės gatvės link Jasinskio gatvės Vaišvydavoje. Vienas iš vairuotojų turėjo keisti važiavimo kryptį, daugiau detalių neprisimena.
Liudytojas P. Š. parodė, kad atvyko į eismo įvykio vietą iš karto po įvykio. Užsirašė vairuotojos duomenis ir ją išvežė greitoji pagalba. Iš vairuotojų paaiškinimų nustatė kaip mašinos judėjo. Viskas išdėstyta tarnybiniame pranešime, kurį surašė būdamas eismo įvykio vietoje.
Liudytojas E. G. 2014-11-18, 2014-12-02 paaiškinimuose nurodė, kad 2014-11-16 apie 17.00 val. vairavo automobilį VW Sharan valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Kaune, Vaišvydavoje iš Dubravų g. išsuko į Didžiąją g. link miesto pusės. Tuo metu buvo tamsus paros metas. Pavažiavęs apie 200 metrų, ties kairėje pusėje esančią Garšvės g. prisivijo priekyje važiuojančių automobilių koloną, kuri važiavo labai lėtai. Priartėjus prie važiuojančių automobilių, jo važiavimo greitis buvo apie 35-40 km/h. Priekyje jo važiavo penki arba šeši automobiliai, pats pirmasis važiavo geltonos spalvos mikroautobusas, paskui jį taip pat važiavo keletas automobilių. Pravažiavus nedidelį kelio lankstą į dešinę, priartėjus prie kairėje pusėje esančio įvažiavimo į „IKI" parduotuvės aikštelę, prieš pat nereguliuojamą pėsčiųjų perėją perėja, galimai ir jos ribose, tiksliai negali pasakyti, kadangi gerai neįsidėmėjo, paskui jį važiavęs automobilis Toyota, tikslios markės ir numerių nežino, pradėjo lenkimo manevrą. Kuomet automobilis Toyota, lenkdamas susilygino su jo vairuojamu automobiliu, tuo metu pastebėjo, kad priekyje paskui mikroautobusą važiuojantis automobilis juodos spalvos rodo posūkio signalą, prieš tai įjungto posūkio signalo nematė. Juodos spalvos automobilis tuo metu buvo ties išvažiavimu iš degalinės, iki įvažiavimo į degalinę apie 50-70 metrų atstumu ir važiavo toliau, lėtai rodydamas posūkio signalą. Automobilis Toyota lenkimo manevrą atlikinėjo akivaizdžiai didindamas greitį, koks tiksliai galėjo būti greitis negali pasakyti, mano, kad leidžiamas maksimalus 50 km/h greitis galėjo būti viršijamas ir galėjo siekti iki 70 km/h ne daugiau. Kuomet automobilis Toyota aplenkė priekyje jo važiavusius dar du automobilius, juodos spalvos automobilis, rodydamas kairįjį posūkio signalą, suko į kairę į degalinę iš eigos, prieš tai šiek sumažinęs greitį. Prieš atlikdamas manevrą į kairę, juodos spalvos automobilis nebuvo sustojęs, nes būtų tekę sustoti ir jam. Kuomet juodos spalvos automobilis suko į kairę, nuo jo atstumas iki lenkiančio automobilio Toyota galėjo būti apie 20 metrų. Matėsi, kad Toyota automobilis stabdo, bet atstumas buvo per mažas ir trenkėsi į juodos spalvos automobilio kairės pusės vairuotojo dureles (pagarsinti liudytojo parodymai, b.l.16-17).
ATPK 127 str.2d. nurodyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų.......
Kelių eismo taisyklių (aktuali akto redakcija nuo 2014-10-11) 101 punkte nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Kelių eismo taisyklių 103 punkte nurodyta, kad išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms).
Byloje nustatyta teisiškai reikšminga aplinkybė, t.y. S. K. lenkimo manevrą pradėjo anksčiau ir jau buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, kai pareiškėjos vairuojamas automobilis suko į kairę pusę. Šias S. K. nurodytas aplinkybes pagrindžia ne tik jo paties pirminiai paaiškinimai duoti 2014-11-16, 2015-01-06 (b.l.9-10), bet ir liudytojo E. G. duoti paaiškinimai tuoj pat po eismo įvykio (b.l.16) bei papildomi paaiškinimai, duoti 2014-12-02 (b.l.17). Kaip matyti iš anksčiau pagarsintų ir aprašytų liudytojo E. G. parodymų, jis akivaizdžiai matė ir stebėjo eismo įvykio mechanizmą, t.y. „ kuomet automobilis Toyota aplenkė priekyje manęs važiavusius dar du automobilius, juodos spalvos automobilis, rodydamas kairįjį posūkio signalą, suko į kairę į degalinę iš eigos, prieš tai šiek sumažinęs greitį. Prieš atlikdamas manevrą į kairę, juodos spalvos automobilis nebuvo sustojęs, nes būtų tekę sustoti ir man. Kuomet juodos spalvos automobilis suko į kairę, nuo jo atstumas iki lenkiančio automobilio Toyota galėjo būti apie 20 metrų“. Netikėti šio liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo- eismo įvykio aplinkybes nuosekliai aiškino nuo pat eismo įvykio pradžios, vėliau įspėtas dėl melagingų parodymų teikimo, teismui atsiųstame rašte patvirtino savo parodymus, duotus policijos tyrėjui (b.l.30). Pareiškėja nepaneigė šio liudytojo nurodytų aplinkybių ir joms neprieštaravo. Tas pačias aplinkybes pagrindžia ir eismo įvykio schemos duomenys, aprašyti automobilių apgadinimai bei pridėtos fotonuotraukos (b.l.5, 13-15). Iš šių duomenų nustatyta, kad S. K. vairuojamas automobilis Toyota Camry apgadintas iš dešinės pusės (priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės žibintas, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis ir kt.), o pareiškėjos vairuojamo automobilio Audi A3 apgadinimai dominuoja iš kairės pusės ( priekinis kairės pusės sparnas, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės sparnas ir kt.). Iš liudytojo P. Š. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad eismo įvykio vietoje liudytojas E. G. nurodęs, kad Toyota vairuotojas važiavo Didžiąja gatve nuo Piliuonos link Panemunės lenkė apie tris transporto priemones, nepastebėjo Audi važiavusios ta pačia kryptimi, kuri suko į kairę, taip su ja susidūrė Toyota vairuotojas“ (b.l.7). Liudytoju apklaustas patrulis R. K. tarnybiniame pranešime nurodo, kad pirminiais duomenimis automobilis Audi A3 sukdamas į kairę susidūrė su ta pačia kryptimi važiuojančiu ir atliekančiu lenkimo manevrą automobiliu Toyota Camry (b.l.6). Pareiškėja I. S. nei administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu, nei teismo posėdyje nepaneigė eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotų duomenų, t.y. iš esmės pripažįsta aplinkybę, kad automobilio Toyota Camry vairuotojas darė lenkimo manevrą.
Esant šioms išdėstytoms aplinkybėms, skundo argumentai , kad eismo įvykio priežastis yra kito vairuotojo neatidumas ir saugaus greičio nepasirinkimas yra tik prielaidos ir nepaneigia I. S. kaltės įrodymų visumos. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 101 ir 103 punktai įsakmiai nurodo, kad vairuotojas, keisdamas važiavimo kryptį ar išvažiuodamas iš kelio privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Kelių eismo taisyklių 9 punkte nurodyta bendro pobūdžio taisyklė, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pareiškėja privalėjo pastebėti ir nesudaryti kliūties automobilio vairuotojui, kuris atliko lenkimo manevrą, išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos paaiškinimu, kad ji, darydama manevrą į kairę, laikėsi visų reikalavimų, t.y. įjungė kairiojo posūkio signalą, sulėtino greitį. Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamojoje situacijoje ji privalėjo sustoti. Liudytojas E. G. parodė, kad prieš atlikdamas manevrą į kairę, juodos spalvos automobilis nebuvo sustojęs, nes būtų tekę sustoti ir man. Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad automobilio Toyota Camry padangų slydimo ant asfalto žymės 8 metrai. Tai pašalina prieštaravimus tarp S. K. nurodomo 5 metrų atstumo ir liudytojo E. G. nurodomo 20 metrų atstumo. Asmenys realiai skirtingai suvokė situacijos detales, tačiau tarp nurodytų esminių aplinkybių, prieštaravimų nėra. Teismas konstatuoja, kad institucija pareiškėjos veiksmus pagal Kelių eismo taisyklių 101 punktą, 103 punktą kvalifikavo tinkamai. Byloje nustatyta aplinkybė, kad pareiškėja darė manevrą į kairę, t.y. ji keitė važiavimo kryptį (KET 101 p.) ir išvažiavo iš kelio, nes suko į kairėje esančią degalinės teritoriją (KET 103 p.).
Pareiškėja skunde nurodo, kad jai nustatytas kūno sumušimas, kaklo patempimas. Tačiau kaip matyti iš specialisto išvados Nr. G3181/14(02), pareiškėjai objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota ir sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas, galvos sumušimas nepatvirtintas objektyviais klinikiniais duomenimis (institucijos pateikta bylos 32 lapas).
Teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-301 str., 302 str.1 d.1 p. teismas
nutaria:
2015-02-17 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininko nutarimą Nr.20N-25946390-15 palikti nepakeistą, pareiškėjos I. S. skundą atmesti.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.