Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, užsiimantis individualia veikla prie statybų, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini) teistas 11 kartų:

1.1998 m. sausio 13 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 3 dalį – 5000 litų bauda, su 1/3 turto konfiskavimu.

2. 1999 m. birželio 21 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 246 straipsnio 4 dalį – 3 metų laisvės atėmimu, 5000 litų bauda bei uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams.

3.2001 m. spalio 19 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 2 metų 2 mėnesių, 400 litų vertės turto konfiskavimo, 1 metams atimta teisė vairuoti transporto priemones.

4. 2004 m. gruodžio 6 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį – 20 MGL (2500 litų) dydžio bauda.

5.2008 m. birželio 9 d. Kauno miesto aplinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, subendrinta su 2004 m. gruodžio 6 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu – 25 MGL (3150 litų) dydžio bauda.

6.2012 m. gruodžio 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 1 mėnesio viešųjų darbų, įpareigojant dirbti 14 (keturiolika) valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, ši bausmė subendrinta su 2008 m. birželio 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausme – 25 MGL, tai yra 3 150 litų dydžio bauda, jas visiškai sudedant ir galutinė subendrinta bausmė skirta – 1 mėnesio viešųjų darbų, įpareigojant dirbti 14 valandų per mėnesį visuomenės labui ir 3 150 litų baudą. Į viešųjų darbų bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnį nurodyta įskaityti laikino sulaikymo laiką (vieną dieną), tai yra nuo 2012 m. lapkričio 11 d. 2.00 val. iki 2012 m. lapkričio 11 d. 17.25 val. 1 sulaikymo dieną prilyginant 6 (šešioms) valandoms viešųjų darbų.

7. 2016 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesiams laisvės apribojimu su įpareigojimais.

8. 2018 m. rugsėjo 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 51 MGL 2550 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, galutinė bausmė paskirta 34 MGL 1700 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirtos baudžiamojo poveikio priemones, uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d., automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) nurodyta konfiskuoti. 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis įsiteisėjęs.

9.2019 m. rugsėjo 25 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžiu E. Š. pagal 281 ¹ straipsnio 1 dalį – 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 243 straipsnį – 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, galutinė subendrinta bausmė paskirta – 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, paskirta bauda sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė – 80 MGL (4000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturis) metus. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, priteista vairuoto automobilio piniginė vertė – 3440 Eur. 2019 m spalio 16 d. nuosprendis įsiteisėjęs, 2020 m spalio 21 d. bauda perduota vykdyti antstolės S. V. kontorai, bauda neišieškota, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

E. Š. 2020 m. gegužės 11 d., apie 00.05 val. (duomenys neskelbtini) prie pastato (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, alkotesteriu nustatytas 2,04 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis E. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis kaltės nepripažįsta, kadangi jis automobilio nevairavo. Nurodė, kad automobilis ne jam priklauso, kadangi jis užsiima automobilių taisymu, todėl automobilis buvo išardytas, su kuriuo neįmanoma buvo važiuoti. Automobilio gedimai buvo dėl kuro sistemos bei išardyta sėdynė, todėl jis teigia, kad tikrai nevairavo. Buvo teistas už vairavimą neblaiviam, todėl žino pasekmes. Kaltinime nurodytu laiku tikrai automobilio nevairavo, o sėdėjo automobilyje ir klausėsi muzikos. Jis įvykio dieną buvo išgėręs, paskambino kaimynui T., nes buvo susipykęs su žmona, kai atėjo T. jie tvarkėsi prie automobilio. Tvarkant automobilį pamatė, kad jame nėra kuro, todėl T. važiavo link ,,Jozitos“ degalinės. Važiavo ir jis kartu su T., sunkiai atvažiavo iki degalinės dėl automobilio techninės būklės. T. tik nuėjo iki savo namų paimti įrankių, tuo metu atvažiavo policija. Matomai pareigūnai pagalvojo, kad jie kažką iškrauna, nes atvažiavo trys ar keturi ekipažai ir viską tikrino. Gal pagalvojo, kad kokį nusikaltimą daro. Prisiekia, kad šios veikos nepadarė.

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta pranešimu apie įvykį, liudytojų T. G., G. U., A. Š., P. R. parodymais, įvykio vietos apžiūra, alkotesterio duomenimis bei kitais byloje surinktais įrodymais.

Liudytojas T. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinamasis yra jo kaimynas. Įvykio dieną jis paskambinęs ir paprašė suremontuoti jo automobilį. Jis sutiko ir nuėjo iki automobilio. Užvedęs automobilį, nuvažiavo iki degalinės užsipilti degalų. Grįžus atgal nebuvo automobiliui laisvos vietos, todėl paliko privačioje valdoje. Paliko mašinoje kaimyną, davė jam raktus, nes jis norėjo klausytis muzikos, o pats nuvažiavo iki savo garažo pasiimti įrankių. Grįžęs atgal su įrankiais prie automobilio pamatė atvykusią policiją. Kaltinamasis E. Š. nevairavo automobilio, nes jis jį rado toje pačioje vietoje, kur ir paliko automobilį. Kaltinamasis buvo išgėręs. Automobilį reikėjo remontuoti, kadangi jis yra automatinis, todėl kaltinamasis negalėjo jo užstumti ir važiuoti.

Liudytoja G. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba patrulių rinktinėje. Tą dieną patruliavo kartu su kolega P. R. ir įvažiavus į Naujakurių g. stabdė automobilį, kuris jiems nesustojo ir pakeitęs važiavimo kryptį, atbulas pradėjo važiuoti į kiemo teritoriją. Ji pranešinėjo apie įvykį, o kolega nuėjo prie automobilio. Priėjusi prie vairuotojo, jis sėdėjo už vairo, kalbėjo nerišliai, tačiau nepamena ką kalbėjo. Buvo tikrinamas blaivumas, patikrinus nustatytas daugiau negu 1,5 promilės. Atsimena, kad dar buvo priėjęs vyriškis be marškinių, lyg išgėręs ir aiškino, kad palikti vairuotoją ramybėje, kad vairuotoją išsives. Automobiliui įvažiavus į privačią teritoriją, iš vairuotojo pusės niekas neišlipo ir kai ji priėjo vairuotojas sėdėjo už vairo su įjungtomis automobilio šviesomis.

Liudytojas A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pamena tokį atvejį, kad jo kieme buvo automobilis, prie kurio krapštėsi E. su kitu kaimynu. Po to jie buvo kažkur išvažiavę, bet jis nematė kas vairavo. Kai atvažiavo policija, tada jis priėjo. Čia yra jo kiemas. E. Š. gyvena priešais jo namus per gatvę. Nežino, kodėl policija prie jo priėjo. Ką E. kalbėjo, negali prisiminti, bet jis kalbėjo, kad nevažiavo. Automobilio variklis buvo išjungtas, pareigūnė ištraukė raktą iš užvedimo spynelės. Kai kaltinamasis neturi kur pastatyti savo automobilio, leidžia jam pastatyti automobilį savo kieme. Matė, kad T. vairavo automobilį, jie kažkur išvažiavo, po to grįžo. Policijos mašina nebuvo įvažiavusi į jo kiemą. Būna taip, kad E. Š. vienas pasėdi automobilyje jo kieme, gal su žmona būna susipykęs. Kelis kartus per mėnesį E. Š. pasistato jo kieme savo automobilį.

Liudytojas P. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dirba Kauno VPK vyr. patruliu. Gegužės 11 d. dirbo su G. U.. Kaltinamojo nepažįsta. Atsimena stabdė automobilį, kuris važiavo į juos, kai jie įjungė garso ir šviesos signalus, vairuotojas įjungė atbulinę pavarą ir įvažiavo į kiemą. Išlipęs iš mašinos priėjo prie vairuotojo, bendravo. Buvo tamsus paros metas. Jų instrukcijoje numatyta, kad kilus įtarimams, gali stabdyti ir tikrinti vairuotojus. Patikrinus BMW vairuotojo girtumą, nustatytas daugiau nei 1,5 promilių girtumas. Taip pat buvo prie automobilio priėjęs vyriškis, kuris sakė, kad rastas automobilyje vairuotojas, nevairavo, tačiau tikrai pamena, kad automobilio vairuotojas važiavo į juos, 1 metro atstumu, kai pamatė jų automobilį vairuotojas staiga atbulas įvažiavo į kiemo teritoriją. Iki kol priėjo prie vairuotojo niekas iš automobilio neišlipo.

2020 m. gegužės 11 d. Kauno apskrities VPK PR vyr. tyrėjos J. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. gegužės 11 d., apie 00.05 val., Kauno apskrities VPK registruotas pranešimas, apie tai, kad ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities VPK PR vyr. patruliai, dirbantys ekipaže radijo šaukiniu „1714” sustabdė automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui pirmu pūtimu nustatyta – 2.04 promilių girtumas, antru tikrinimu – 1,86 promilių girtumas. Tikslinant įvykio aplinkybes nustatyta, kad 2020 m. gegužės 11 d., apie 00.05 val., Kauno apskrities VPK PR 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patruliai P. R. ir G. U. patruliuodami ekipaže radijo šaukiniu ,,1714“ nustatytame maršrute, (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo sustabdytas patikrinimui. Patruliams sustabdžius minėtą transporto priemonę, paaiškėjo, kad automobilį vairavo E. Š. gim. (duomenys neskelbtini) Patruliams bendraujant su automobilio vairuotoju, šie pastebėjo, kad vairuotojas kalba nerišliai, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jis sunkiai orientavosi aplinkoje. Patruliams vairuotojo paklausus ar šis vartojo alkoholinius gėrimus E. Š. atsakė, kad yra išgėręs, taip pat nurodė, kad jis nėra įgijęs teisės vairuoti. Alkoholio kiekio matuokliu ,,D. A. 6810“ Nr. ARFM-0358, patikros sertifikato Nr. 1200009 pirmo tikrinimo metu 2020 m. gegužės 11 d. 00.17 val., E. Š. buvo patikrintas ir nustatytas – 2,04 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu 00.33 val., patikrintas ir nustatytas – 1,86 promilių neblaivumas. Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos, apžiūrėtas, aprašytas įvykio vietos apžiūros protokole ir buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-12).

2020 m. gegužės 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad užfiksuota nusikalstamos veikos vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), kurios metu apžiūrėta transporto priemonė automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Sudaryta foto lentelė (b. l. 13-26).

2020 m. gegužės 11 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad E. Š. 2020 m. gegužės 11 d., 00.17 val., pirmu bandymu nustatytas – 2,04 promilių girtumas, antru tikrinimu – 00.33 val. pakartotinu bandymu nustatytas – 1,86 promilių girtumas (b. l. 27-28).

VšĮ ,,Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), 2002 metų laidos vidutinė rinkos kaina Lietuvos Respublikoje su PVM 3850 Eur (b. l. 38).

VĮ ,,Regitra“ duomenimis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas D. A. (b. l. 40).

2020 m. vasario 22 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirko iš D. A. pirko R. M. (b. l. 42).

2020 m. gegužės 26 d. pareiškime nurodyta, kad R. M. prašo grąžinti įsigyta 2020 m. vasario 22 d. automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 44).

2020 m. birželio 1 d. nutarime nurodyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžintas R. M., pavedama saugoti tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme (b. l. 45-46).

2020 m. birželio 1 d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK Veiklos skyriaus sprendimu automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžintas iš AUB ,,Augenas“ saugojimo aikštelės avininkui R. M. (b. l. 47).

2020 m. gegužės 26 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta ,,Body“ kamera, kurioje filmuotas vaizdas, policijos pareigūnai sustabdę neblaivų vairuotoją E. Š. (b. l. 53-60).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimas E. Š. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad E. Š. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kai jam buvo nustatyta 2,04 promilės etilo alkoholio, t. y., daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi girtumo laipsnis nustatytas, vairavimo faktą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų tarnybiniai pranešimai, liudytojų P. R., G. U. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad jie matė priešais važiuojantį BMW automobilį, kuris atbuline eiga įvažiavo į kiemą, kai vairuotojas buvęs neblaivus. Liudytojų G. U., P. R. parodymai vienodi, nuoseklūs, prieštaravimų tarp jų nėra ir netikėti liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Liudytojų parodymai patvirtinti byloje surinkta medžiaga ir atitinka nustatytas bylos faktines aplinkybes. Liudytojų parodymai neprieštarauja liudytojų T. G., A. Š. parodymams, kadangi vairavimo metu jų įvykio vietoje nebuvo. Kaltinamojo neprisipažinimą ir jo versiją, kad jis nevairavo automobilio, teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taigi, teisiamajame posėdyje nustatyta, kad E. Š. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad E. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamasis E. Š. anksčiau teistas (b. l. 89-99), teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (b. l. 88), psichiatrinio gydymo įstaigoje nesigydė (b. l. 87), priklausomybės ligų centre registruotas (b. l. 84-86).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinus tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam skirtina griežta sankcijoje numatyta bausmė – areštas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2019 m. rugsėjo 25 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta bausme – 80 MGL (4000 Eur) dydžio bauda, jas visiškai sudedant, ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 50 (penkiasdešimties) parų areštą ir 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudą.

IV. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Šiuo atveju teismas nustatė, kad E. Š. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl to jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei.

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama nuo 1 iki 5 metų.

Įvertinus pirmiau išdėstytas E. Š. padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 11 d. (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Kita baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas.

Prokuroras prašė kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti automobilio vertę.

Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad E. Š. jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas transporto priemonę, tai yra vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,04 promilės), todėl transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme ir pripažintina nusikalstamos veikos padarymo priemone.

Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). E. Š. vairavo ne jam nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilis priklauso R. M. (b. l. 42, 44, 45-46, 47), todėl iš kaltinamojo konfiskuotina automobilio piniginė vertė. Iš byloje esančios „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vertė Lietuvoje su PVM yra 3850 eurų (b. l. 38). Iš teismų sistemos Liteko matyti, kad E. Š. ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtos baudos, kurios nėra sumokėtos, kaltinamasis augina nepilnametį sūnų, todėl šios kaltinamojo finansinę padėtį apibūdinančios aplinkybės, taip pat nurodyta konfiskuotino turto vertė, leidžia daryti išvadą, kad visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas kaltinamajam būtų per sunki finansinė našta, suvaržytų jo teises daugiau negu yra būtina ir būtų neproporcinga priemonė prevenciniams tikslams įgyvendinti. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, konfiskuotina pinigų suma mažintina iki 2 000 Eur.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 114-115), nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (b. l. 60), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – 50 (penkiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2019 m. rugsėjo 25 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžiu paskirta bausme – bauda, jas visiškai sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 50 (penkiasdešimties) parų areštą ir 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudą.

Arešto bausmę paskirti atlikti Kauno tardymo izoliatoriuje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs E. Š. faktiškai pradės atlikti arešto bausmę, arba nuo faktinio E. Š. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Išaiškinti E. Š., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas info@kaunoti.lt, telefono Nr. 8 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo.

Išaiškinti E. Š., kad paskirtoji bauda per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos įmokos sumokėjimą, turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120 arba elektroniniu paštu (el. paštas info@kaunoti.lt). Nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, 73 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkerius) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 11 d.

– konfiskuoti automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) piniginės vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 2000 eurų (du tūkstančius eurų).

Išaiškinti E. Š., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (2 000 Eur), nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Savanoriškai nesumokėta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma bus išieškoma priverstinai.

Kaltinamajam E. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, panaikinti.

Automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti savininkui R. M..

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.