- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-12
- Bylos Nr.
- 1A-156-397/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18077-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- E. Š.
- Advokatai
- Ričardas Lilas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – 50 (penkiasdešimties) parų areštas.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. rugsėjo 25 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžiu paskirta bausme – bauda, jas visiškai sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 50 (penkiasdešimties) parų areštas ir 80 MGL (4000 Eur) dydžio bauda. Arešto bausmė paskirta atlikti Kauno tardymo izoliatoriuje. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs E. Š. faktiškai pradės atlikti arešto bausmę, arba nuo faktinio E. Š. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, 73 straipsniu paskirtos baudžiamojo poveikio priemones:
– uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkerius) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 11 d.
– konfiskuota automobilio BMW 735 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) piniginės vertės dalį atitinkanti pinigų suma – 2000 eurų (du tūkstančiai eurų).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. Š., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. gegužės 11 d., apie 00.05 val. (duomenys neskelbtini), prie pastato (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį BMW 735, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, alkotesteriu nustatytas 2,04 promilių neblaivumas.
2. Kauno apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį E. Š. atžvilgiu konstatavo, jog ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimas E. Š. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. Š. prašė, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - E. Š. išteisinti.
3.1. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas jį kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirdamas jam bausmę, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, buvo šališkas vertindamas šalių pateiktus įrodymus, neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nepašalino prieštaravimų.
3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog E. Š. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas paaiškinimus teisme, buvo nuoseklus. Jis kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2020 m. gegužės 11 d. naktį jis automobilio, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nevairavo. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad „nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta pranešimu apie įvykį, liudytojų T. G., G. U., A. Š., P. R. parodymais, įvykio vietos apžiūra, alkotesterio duomenimis bei kitais byloje surinktais įrodymais“, tačiau visiškai nesuprantama, kaip teismas galėjo pateikti tokią išvadą, kai liudytojai T. G. ir A. Š., duodami parodymus, nurodė aplinkybes, palankias būtent nuteistajam E. Š.. Nuteistojo teigimu, tiek T. G., tiek A. Š. teigė nematę E. Š. tą naktį vairuojant automobilio BMW. Liudytojo T. G. duoti parodymai neprieštarauja nei apelianto (nuteistojo) E. Š., nei kito liudytojo A. Š. duotiems parodymams.
Žemesnės instancijos teismas
3.3. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad „teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi girtumo laipsnis nustatytas, vairavimo faktą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų tarnybiniai pranešimai, liudytojų P. R., G. U. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad jie matė priešais važiuojantį BMW automobilį, kuris atbuline eiga įvažiavo į kiemą, kai vairuotojas buvo neblaivus“, tačiau apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tokią išvadą priėmė vadovaudamasis prieštaringais bylos duomenimis ir prielaidomis, nepašalino abejonių, jas vertino E. Š. nenaudai. Nors pirmosios instancijos teismas kitų objektų apžiūros protokolą, kuriuo buvo apžiūrėta „Body“ kamera, kurioje filmuotas vaizdas kaip policijos pareigūnai sustabdę neblaivų vairuotoją E. Š., vertino kaip vieną iš byloje esančių įrodymų, kuris patvirtina E. Š. kaltę, tačiau apelianto manymu, būtent šį įrodymą teismas turėjo vertinti kritiškai ir juo nesivadovauti priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Atkreipiamas dėmesys, jog pareigūnė G. U. turėjo su savimi vaizdo registratorių, tačiau šį vaizdo registratorių pareigūnė įjungė tik tuo momentu, kai išlipo iš savo tarnybinio automobilio ir pradėjo eiti link automobilio, kuriame sėdėjo E. Š.. Nors pareigūnė turėjo vaizdo registratorių, tačiau pats vairavimo faktas nebuvo užfiksuotas ir jo byloje nėra. Taigi kategoriškai teigti, kad nuteistasis būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, nėra jokio pagrindo. Skundo autoriaus įsitikinimu, būtent liudytojų T. G. ir A. Š. parodymai prieštarauja pareigūnų parodymams, ypatingai liudytojo T. G., kuris paaiškino, kad automobilis, tuo momentu, kai atvyko policijos pareigūnai, apskritai buvo nevažiuojantis, kad jo E. Š. nebūtų galėjęs užkurti. Tai, kad nei liudytojo T. G., nei liudytojo A. Š. tuo metu įvykio vietoje nebuvo, dar neįrodo, kad E. Š. transporto priemonę vairavo.
3.4. Skunde taip pat pažymima, jog nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismas nepanaikino visų byloje esančių prieštaravimų ir neištyrė visų reikšmingų bylai aplinkybių. Pirmosios instancijos teismui, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, pakako pareigūnų paaiškinimo, kad juos pamatęs E. Š. įvažiavo į kiemą įjungęs atbulinę pavarą. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, visiškai nepagrįstai nesivadovavo apelianto naudai liudijusių liudytojų parodymais. Vien ta aplinkybė, kad liudytojai G. U. ir P. R. yra policijos pareigūnai dar savaime nereiškia, kad jų parodymai yra patikimi.
Šalies argumentai
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo E. Š. apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai traktuojama apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia.
7. Pirmosios instancijos teismas, pakankamai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas E. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė E. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje paminėtais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog sprendžiant E. Š. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.
8. Iš paduoto apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad E. Š. nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, buvo šališkas vertindamas šalių pateiktus įrodymus, neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nepašalino prieštaravimų. Sutikti su tokiais apelianto motyvais ir jų visumoje naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais nuteistasis siekia būti išteisintas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra nepagrįsti ir atmetami. E. Š. kaltę dėl vairavimo transporto priemonės būnant neblaiviam, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama. Nuteistojo E. Š. nurodoma versija, jog jis kaltinime nurodytu laiku tikrai automobilio nevairavo, o sėdėjo automobilyje ir klausėsi muzikos, bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Nors baudžiamojon atsakomybėn patrauktas E. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuosekliai neigė vairavęs automobilį būdamas neblaivus, tačiau jo kaltę patvirtina baudžiamojoje byloje surinkta ir ištirta medžiaga, jo kaltės neigimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip jo gynybinę poziciją siekiant išvengti atsakomybės, o teismo išvadas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, grindė įstatymo nustatyta tvarka gautų įrodymų visuma.
9. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Aukštesniojo teismo vertinimu E. Š. veikoje nustatyti visi būtini subjektyvieji ir objektyvieji požymiai, todėl nėra pagrindo teigti, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas E. Š. kaltu padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pagrįstai rėmėsi bylos faktines aplinkybes atitinkančiais liudytojų P. R., G. U. parodymais, taip pat rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais ir teismo posėdyje ištirtais rašytiniais bylos duomenimis, kurie tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, neprieštarauja, vienas kitą papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes.
10. Kaip nustatyta liudytoju apklausto policijos pareigūno P. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, 2020 m. gegužės 11 d. jis dirbo bei patruliavo su kolege G. U.. (duomenys neskelbtini) gatve pastebėjo link jų iš priekio atvažiuojantį automobilį. Atsimena, jog stabdė automobilį, kuris važiavo į juos. Kai jie įjungė garso ir šviesos signalus, vairuotojas įjungė atbulinę pavarą ir įvažiavo į kiemą. Išlipęs iš mašinos priėjo prie vairuotojo, bendravo. Iki kol priėjo prie vairuotojo, niekas iš automobilio neišlipo. Atidarius vairuotojo dureles iš karto pajuto alkoholio kvapą ir ties daiktadėže tarp priekinių sėdynių pamatė nugertą alkoholio butelį. Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus. Patikrinus BMW vairuotojo girtumą, nustatytas daugiau nei 1,5 promilių girtumas (b. l. 62, 152-153). Tokias pačias aplinkybes nurodė ir tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta policijos pareigūnė G. U., kuri nurodė, jog įvykio dieną patruliavo kartu su kolega P. R.. Įvažiavus į (duomenys neskelbtini) g. stabdė automobilį, kuris jiems nesustojo ir pakeitęs važiavimo kryptį, atbulas pradėjo važiuoti į kiemo teritoriją. Ji pranešinėjo apie įvykį, o kolega nuėjo prie automobilio. Priėjusi prie vairuotojo, jis sėdėjo už vairo, kalbėjo nerišliai. Buvo tikrinamas blaivumas, patikrinus nustatytas daugiau negu 1,5 promilės. Automobiliui įvažiavus į privačią teritoriją, iš vairuotojo pusės niekas neišlipo ir kai ji priėjo vairuotojas sėdėjo už vairo su įjungtomis automobilio šviesomis (b.l. 66-68, 145 – 146). Minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir 2020 m. gegužės 11 d. Kauno apskrities VPK PR vyr. tyrėjos J. L. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės apie tai, kad 2020 m. gegužės 11 d., apie 00.05 val., Kauno apskrities VPK registruotas pranešimas, apie tai, kad ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities VPK PR vyr. patruliai, dirbantys ekipaže radijo šaukiniu „1714” sustabdė automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui pirmu pūtimu nustatyta – 2.04 promilių girtumas, antru tikrinimu – 1,86 promilių girtumas. Tikslinant įvykio aplinkybes nustatyta, kad 2020 m. gegužės 11 d., apie 00.05 val., Kauno apskrities VPK PR 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patruliai P. R. ir G. U. patruliuodami ekipaže radijo šaukiniu ,,1714“ nustatytame maršrute, (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo sustabdytas patikrinimui. Patruliams sustabdžius minėtą transporto priemonę, paaiškėjo, kad automobilį vairavo E. Š. gim. (duomenys neskelbtini). Patruliams bendraujant su automobilio vairuotoju, šie pastebėjo, kad vairuotojas kalba nerišliai, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jis sunkiai orientavosi aplinkoje. Patruliams vairuotojo paklausus ar šis vartojo alkoholinius gėrimus E. Š. atsakė, kad yra išgėręs, taip pat nurodė, kad jis nėra įgijęs teisės vairuoti. Alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0358, patikros sertifikato Nr. 1200009 pirmo tikrinimo metu 2020 m. gegužės 11 d. 00.17 val., E. Š. buvo patikrintas ir nustatytas – 2,04 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu 00.33 val., patikrintas ir nustatytas – 1,86 promilių neblaivumas. Automobilis BMW 735, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos, apžiūrėtas, aprašytas įvykio vietos apžiūros protokole ir buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę, adresu Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 9-12). Pirmosios instancijos teismas nuteistojo E. Š. kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, taip pat grindė ir: 2020 m. gegužės 26 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta ,,Body“ kamera, kurioje filmuotas vaizdas, policijos pareigūnai sustabdę neblaivų vairuotoją E. Š. (b. l. 53-60); 2020 m. gegužės 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad užfiksuota nusikalstamos veikos vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), kurios metu apžiūrėta transporto priemonė automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Sudaryta foto lentelė (b. l. 13-26); 2020 m. gegužės 11 d. neblaivumo nustatymo aktu iš kurio matyti, kad E. Š. 2020 m. gegužės 11 d., 00.17 val., pirmu bandymu nustatytas – 2,04 promilių girtumas, antru tikrinimu – 00.33 val. pakartotinu bandymu nustatytas – 1,86 promilių girtumas (b. l. 27-28).
11. Nors apeliaciniame nuteistojo skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi apkaltinamasis nuosprendis buvo grindžiamas vien tik policijos pareigūnų duotais parodymais, visiškai nesivadovaujant nuteistojo naudai liudijusių A. Š. ir T. G. parodymais, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas E. Š. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamo veikos padarymo pagrindė įvertinęs ne tik kiekvieną įrodymą atskirai (tiek tiesioginį, tiek netiesioginį), tačiau vertino jų visumą, ir pripažino, jog šių duomenų pakanka nuteistojo atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, policijos pareigūnų P. R. ir G. U. parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklus ir detalus, duoti įspėjus juos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, sutapo tarpusavyje bei, kaip matyti iš aukščiau aptartų duomenų visumos, atitiko ir kitus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus. Iki komentuojamo įvykio minėti liudytojai E. Š. nepažinojo, joks liudytojų suinteresuotumas nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigtimi nenustatytas. Esant šiems duomenims, liudytojų P. R. ir G. U. parodymais teisėjų kolegija tiki ir remiasi jais spręsdama E. Š. kaltės klausimą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.
12. Nors nesutikdamas su savo kalte tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad automobilio nevairavo, o sėdėjo automobilyje ir klausėsi muzikos, tačiau šie apelianto motyvai, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, pripažintini nuteistojo gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Darant šią išvadą pažymėtina, jog nuteistojo pateiktos versijos nepatvirtino, ir kaip teigiama skunde, palankias aplinkybes E. Š. atžvilgiu nurodę liudytojai T. G. ir A. Š.. Pažymėtina, jog nei vienas iš minėtų liudytojų tuo metu, kai E. Š. vairavo automobilį bei buvo sustabdytas policijos pareigūnų, įvykio vietoje nebuvo bei nematė visos situacijos, todėl negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti nuteistojo vairavimo fakto. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. Š. nurodė, jog į kiemą išėjo tik tada kai atvažiavo policija. Apklaustas liudytoju T. G. nurodė, jog buvo išvažiavęs iki savo garažo, o grįžęs atgal su įrankiais prie automobilio pamatė atvykusią policiją. Tuo tarpu, kaip pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė liudytojai P. R. ir G. U., jie matė priešais važiuojantį BMW, kuris juos pamatęs maždaug 1 metro atstumu sustojo, po to atbuline eiga įvažiavo į kiemą. Automobilis nebuvo dingęs iš jų akiračio. Iki to momento kol pareigūnai priėjo prie vairuotojo, niekas iš automobilio neišlipo ir neįlipo. Šį faktą betarpiškai patvirtina ir byloje esantis 2020 m. gegužės 26 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta ,,Body“ kamera, kurioje filmuotas vaizdas kaip policijos pareigūnai sustabdo neblaivų vairuotoją E. Š.. Nors apelianto teigimu, šį įrodymą teismas turėjo vertinti kritiškai ir juo nesivadovauti, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog būtent ,,Body“ kamera filmuotas vaizdo įrašas patvirtina, jog pareigūnams priėjus prie automobilio ir paprašius E. Š. pateikti dokumentus, jis ir pats neneigė vairavęs automobilį nurodydamas, jog jis tik įvažiavo į kiemą ir pasistatė mašiną, tačiau gatve nevažiavo. Nuteistasis pareigūnams teigė, jog į kiemą įvarė mašiną tam, kad jos nenubrozdintų. Toliau vykstant diskusijai su pareigūnais, nuteistasis aiškino, jog pareigūnai niekaip neįrodys, kad jis vairavo, bei nurodė, jog sukiš pinigų tiek, kad niekas nieko neįrodytų (b.l. 54 - 55). Šių duomenų visuma iš esmės paneigia nuteistojo versiją, jog jis sėdėdamas automobilyje tik klausėsi muzikos ir leidžia pagrįstai spręsti, jog automobilį jis vis tik vairavo.
13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo E. Š. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas priėmė kitokį procesinį sprendimą bei paskyrė kitokią bausmę ne tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ar keisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.