Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei G. Z.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo R. J. ieškinį atsakovei V. M. dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Ieškovas papildomai paaiškino, kad atsakovės dukra E. gimė dar iki santuokos su atsakove sudarymo. Siekdami šeimyninių santykių stabilumo, sutarė suteikti E. ieškovo pavardę ir ieškovo pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo atsakovės dukros E. tėvu buvo įrašytas ieškovas, nors ieškovas žinojo, kad E. biologinis tėvas yra kitas asmuo. Santykiams nesusiklosčius, ieškovo ir atsakovės santuoka (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu nutraukta, iš ieškovo priteistas išlaikymas E.. Ieškovas nuo 2010 m. jokių ryšių su E. nepalaiko, turi kitų išlaikytinių, todėl mano, kad neteisingas įrašas apie E. tėvystę turėtų būti panaikintas. Prašė atnaujinti terminą tėvystei nuginčyti, teigdamas, jog vaiko interesais žinoti tikrąjį tėvą praleistas įstatymo nustatytas terminas turėtų būti atnaujintas. Tėvystės nuginčijimas nesukeltų žalos vaikui, nes tarp vaiko ir tėvo nėra jokio ryšio, vaikas turi žinoti savo biologinius tėvus.

Atsakovė V. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu atsakovė nesutiko, jog būtų nuginčyta tėvystė, atsižvelgdama į dukros E. išsakytą nuomonę. Paaiškino, kad su ieškovu susipažino jau dukrai gimus. Tuo metu ieškovas atlikinėjo karinę tarnybą, siekdamas, kad būtų atleistas nuo karinės tarnybos, pripažino E. tėvystę. Šalys įregistravo santuoką, santuokoje kartu pragyveno apie dvejus metus, dėl atsakovo netinkamo elgesio atsakovė santuoką nutraukė, E. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su atsakove, o kitos dukros gyvenamoji vieta – su ieškovu. Šiuo metu E. yra globojama trečiojo asmens V. V. Su dukra E. susitinka, bendrauja telefonu, todėl žino, kad dukra nepageidauja, jog būtų keičiama jos pavardė. Biologinis dukros tėvo pavardę ir vardą žino, tačiau tikslesni anketiniai duomenys nėra žinomi, taip pat nežinoma jo gyvenamoji vieta, todėl ieškinio dėl tėvystės neteiks. Be to, to nepageidauja ir pati dukra.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo prašė ieškinį atmesti, paaiškinusi, jog ieškovas analogišką bylą dėl tėvystės nuginčijimo buvo iškėlęs Klaipėdos apylinkės teisme, teismo nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtu, ieškovui neatvykus į teismo posėdį. Trečiojo asmens nuomone, vien tai, kad ieškovas turi kitų išlaikytinių, nesuteikia teisės kada panorėjus ginčyti tėvystę. Nurodė, kad E. žino, kad ieškovas nėra jos biologinis tėvas, tačiau nepageidauja, jog tėvystė būtų nuginčyta.

Institucijos, teikiančios išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada - ieškovo ieškinį atmesti. Atsižvelgiant į ieškovo paaiškinimus, kad šalys iki gimstant E. J. žinojo, kad ji nėra ieškovo biologinė dukra, darė išvadą, kad ieškovas galimai yra praleidęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad ieškovui 2015 m. teismo sprendimu neterminuotai apribota tėvo vadžia dukros atžvilgiu, tačiau tada ieškovas nekėlė klausimo dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat nepateikė duomenų, kad nuo minėto teismo sprendimo priėmimo dienos atsirado ar paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios duotų pagrindo kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo. Šiuo atveju biologinės kilmės tiesos nustatymas neatitiks vaiko interesų, kadangi galimas vaiko tėvas nėra žinomas. Nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo. Ieškovas pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo prisiėmė tėvo vaidmenį, žinodamas, kad nėra biologinis vaiko tėvas, pripažino tėvystę, todėl prarado galimybę ją ginčyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, jog atsakovei V. M. (Ramonaitei) (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. J., kurios tėvu yra nurodytas ieškovas R. J. Santuoka tarp ieškovo ir atsakovės įregistruota (duomenys neskelbtini) santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimu. Bylos nagrinėjimo teisme metu tiek ieškovas, tiek atsakovė teigė, jog ieškovas nėra E. J. tėvas. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad tėvystė įrašyta, remiantis bendru pareiškimu tėvystei pripažinti, patvirtintu notaro, todėl vaiko gimimo liudijime ieškovas R. J. įrašytas E. J. tėvu ((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono sav. administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

CK 3.149–3.153 straipsniuose nustatyta tvarka yra leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. CK 3.152 straipsnis numato, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo galima per vienerius metus nuo tos dienos, kai asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą. Subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Antruoju atveju senaties termino skaičiavimo pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Taigi, ginčydamas tėvystę, ieškinyje ieškovas turi išdėstyti aplinkybes ir jas pagrįsti nurodytais įrodymais, jog gimimo akto įraše įrašytas asmuo nėra vaiko tėvas, taip pat nurodyti bei pagrįsti tokių aplinkybių sužinojimo laiką (CK 3.150 straipsnio 1 dalis, 3.152 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas nurodo, kad apie tai, jog nėra biologinis E. J. tėvas žinojo iki tėvystės pripažinimo, tačiau savo valia notariškai patvirtintu pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo pripažino, kad yra E. J. tėvas. Ieškovo teigimu, tėvystę pripažino šeimos stiprinimo tikslu, kadangi ruošėsi įregistruoti santuoką su E. motina, atsakove V. M. (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)). Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu ir atsakovė. Tokie šalių paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas visą laiką žinojo apie tai, kad nėra atsakovės dukros tėvu ir jos neginčijo, todėl yra praleidęs CK 152 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti.

Nors atsižvelgiant į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą yra nustatyta trumpa (vienerių metų) ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis (CK 3.152 straipsnio 1 dalis), tačiau vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis)

Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.

Ieškovas prašo ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo atnaujinti. Anot ieškovo, vaiko teisė žinoti savo kilmę, todėl esant duomenims, kad ieškovas nėra biologinis E. tėvas, su ja nebendrauja, jokių ryšių nepalaiko, neteikia šiam vaikui išlaikymo, praleistas ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujinamas. Be to, sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, reikėtų vertinti ir aplinkybes, susijusias su ieškovo šeimyninės padėties pasikeitimu (turi dar tris nepilnamečius vaikus).

Ginčo atveju ieškovas ieškinio senaties praleidimo priežastis iš esmės grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su buvusiais šeiminiais santykiais su atsakove, tačiau tai ne objektyvios priežastys, sukliudžiusios ieškovui laiku ir tinkamai ginti galbūt savo pažeistas teises. Jeigu ieškovas ir būtų buvęs įsitikinęs, kad vėliau bus galima vaiko pavardę pakeisti notarine tvarka – tai ne objektyvios priežastys, sukliudžiusios ieškovui laiku ir tinkamai ginti galbūt savo pažeistas teises, o jo paties pasirinktas elgesys kurti šeiminius santykius su atsakove ir nepilnamečiais vaikais.

Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jo ir atsakovės tarpusavio santykiai yra nutrūkę, ieškovas su nepilnamete ilgą laiką nebendrauja, ja nesidomi, nesirūpina, neteikia jai išlaikymo ir nurodo neketinantis atnaujinti tarpusavio santykių – taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą tėvystei nuginčyti, kadangi tai paties ieškovo šiuo metu pasirinktas elgesio modelis, o ne objektyvios priežastys, egzistavusios anksčiau ir sukliudžiusios ieškovui laiku ginti galbūt savo pažeistas teises ir pateikti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo.

Sprendžiant ieškinio senaties atnaujinimo klausimą, be kita ko, reikšminga yra tai, kokiu būdu buvo patvirtinta byloje ginčijama tėvystė - nagrinėjamu atveju ieškovo savanorišku pripažinimu. Aktualu ir tai, kad ieškovas kurį laiką gyveno su atsakove bei dukra ir nuolat žinodamas, kad jis nėra E. biologinis tėvas, ilgą laiką nesiėmė jokių aktyvių veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti. Pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2015 m. vasario 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu ieškovui neterminuotai apribota tėvo valdžia į E. J. (civilinė byla N2-1234-642/2015), tačiau nagrinėjant minėtą civilinę bylą ieškovas tėvystės neginčijo. Civilinę bylą dėl tėvystės nuginčijimo Klaipėdos apylinkės teisme ieškovas iškėlė 2015 m. balandžio 27 d., tačiau pats į civilinės bylos nagrinėjimą neatvyko, dėl ko 2018 m. vasario 8 d. nutartimi ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo paliktas nenagrinėtu. Toks atsakovo elgesys leidžia spręsti nebuvus aplinkybių, kliudžiusių laiku ir tinkamai ginti ieškovo manymu pažeistas teises.

Ieškovas nurodo, kad nenuginčijus tėvystės, apsunkinama jo pareiga teikti išlaikymą kitiems nepilnamečiams. Pripažindamas tėvystę, ieškovas kartu prisiėmė ir visas tėvo teises bei pareigas vaikams, todėl jų lengvabūdiškai negali atsisakyti, o pasikeitusi ieškovo šeimyninė padėtis nėra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

Ieškovas kaip vieną iš priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą terminą tėvystei nuginčyti, nurodo aplinkybes, kad vaikas turėtų žinoti kas yra jos biologinis tėvas, t. y. savo kilmę. Nors vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę, tačiau teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje situacijoje nelaikytinos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą tėvystei nuginčyti.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020 apibendrindamas kasacinio teismo praktiką bylose, kuriose atsisakyta nuginčyti asmens, nesančio vaiko biologiniu tėvu, tėvystę, nurodė tokius kasacinio teismo suformuluotus kriterijus: 1) susiformavęs emocinis, socialinis vaiko ir teisinio tėvo, siekiančio nuginčyti tėvystę, ryšys, paneigiantis biologinės tėvystės svarbą vaiko interesų kontekste; 2) vaiko amžius, tai yra kuo vyresnis vaikas, tuo stipresnis tėvystės pagrindu susiformavęs ryšys; 3) vaiko nuomonė, tai yra noras išsaugoti ryšį su teisiniu tėvu; 4) galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą; 5) teisinio tėvo veiksmai, tai yra dėl kokių priežasčių buvo pripažinta tėvystė, ar jam buvo žinoma, kad jis galimai nėra vaiko tėvas ir pan., ar jis rūpinosi vaiku, kaip juo rūpinosi.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas žinojo, jog nėra vaiko tėvas, tačiau sutiko gimimo liudijime būti įrašytas vaiko tėvu; bylos nagrinėjimo metu vaikui yra daugiau kaip 15 metų. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams apklausos metu pati E. nurodė nežinanti, ar norėtų sužinoti savo biologinį tėvą, mano, kad ne, teigė kad su juo susipažinti nenorėtų. Mergina teigė, kad taip pat nenorėtų keisti turimos pavardės ((duomenys neskelbtini) vaiko nuomonės išklausymo aktas). Atsakovė nepateikė jokių konkrečių duomenų apie, jos vertinimu, biologinį vaiko tėvą; byloje nėra pareikšto reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, nuginčijus tėvystę. Teismas, nagrinėdamas ginčą, kreipėsi į atsakovę dėl to, ar ji neketina reikšti ieškinio spėjamam biologiniam vaiko tėvui, atsakovė tokio ieškinio nepateikė. Tokių priemonių negali imtis ir užtikrinti vaiko teisę žinoti savo kilmę valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, kadangi byloje nėra jokių įrodymų nei apie tai, kad atsakovei žinomas asmuo išties yra biologinis vaiko tėvas, nei apie tai, kad minimas asmuo bent jau žinotų apie galimą savo tėvystę, nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atlikusi kokius nors veiksmus, susijusius su galimo biologinio vaiko tėvo ir nepilnamečio vaiko tarpusavio ryšio atsiradimu ar bent jau vienas kito žinojimu. Iš nepilnametės apklausos protokolo matyti, kad E. su juo susipažinti net nenorėtų.

Teismo vertinimu, šiuo atveju, kai vaiko biologinis tėvas nėra aiškus, ieškinio senaties termino atnaujinimas ir tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų, kadangi nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti vaiko teisinio statuso aiškumą. Ieškovo nurodomos aplinkybės, kad ieškovas, kaip vaiko gimimo liudijime įrašytas vaiko tėvas, iš esmės neatlieka jokių savo, kaip vaiko tėvo, pareigų, nesudaro pagrindo spręsti, kad jis tokių pareigų neturi, o nepilnametis vaikas neturi vaiko statuso. Todėl nėra pagrindo teikti prioritetą biologinei tėvystei, kaip savarankiškam teisiniam gėriui, kadangi tai neatitinka nepilnamečio vaiko geriausių interesų. Nuginčijus tėvystę, vaikas akivaizdžiai patirtų neigiamų pasekmių – netektų materialinio išlaikymo ir turėtų nuolatinių neigiamų psichologinių išgyvenimų, nes mergaitė nori išsaugoti turimą pavardę. Svarbu ir tai, kad ieškovas tėvystę pripažino laisva valia, o tai, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas buvo jam žinoma tuo metu, kai pripažino tėvystę. Taigi, ieškovas neturėjo pagrindo suklysti dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Atsakovas. įgyvendindamas savo teises. turėjo būti itin atsakingas ir rūpestingas, Teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė ir nepateikė jokių pagrįstų duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog šiuo metu egzistuojanti situacija, kai ieškovas ir atsakovė tvirtina, kad ieškovas nėra vaiko biologinis tėvas, vaiko interesus pažeidžia labiau, nei nepilnamečio vaiko palikimas išvis be tėvo. Dėl to ieškovo nurodomos priežastys ieškinio senaties termino atnaujinimui (vaiko teisė žinto kilmę) nesudaro pagrindo tokį prašymą tenkinti.

Byloje nėra nustatyta svarbių priežasčių, dėl kurių ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, dėl ko nėra pagrindo atnaujinti praleistą CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimui nuginčyti tėvystę, kurią pats ieškovas pripažino. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Teismas, atsižvelgdamas į Vaiko teisių apsaugos tarnyba pateiktą išvadą, jog tėvystės vaiko atžvilgiu nuginčijimas neatitiktų vaiko interesų, į atsakovės ir trečiojo asmens nuomonę, kuria nesutiko, jog terminas tėvystės ginčyti būtų atnaujintas, taip pat į tai, kad nėra realios galimybės nustatyti biologinį vaiko tėvą, sprendžia, kad įvertinus visas šioje byloje nustatytas aplinkybes, įskaitant ir aplinkybę, kad, nuginčijus tėvystę, vaikas gali likti be tėvo ir prarasti materialinį išlaikymą, ieškovo ieškinį atmeta.

Ieškovas ieškiniu prašė panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį dėl išlaikymo E. J. priteisimo. Teismas negali panaikinti priimto teismo sprendimo, toks reikalavimas negalėtų būti nagrinėjamas teisme ir civilinė byla šioje dalyje turėtų būti nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau šį ieškovo reikalavimą teismas vertina kaip klaidingą reikalavimo formuluotę, nes faktiškai ieškovas siekia ne panaikinti teismo sprendimą, bet nutraukti išlaikymo išieškojimą pagal minėtą teismo sprendimą, ieškinį atmestus, toks reikalavimas taip pat netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė bylinėjimosi išlaidų nepayrė, tokio prašymo neteikė. Ieškovui buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, ieškinį atmetus, šios išlaidos nepaskirstomos, bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo R. J. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.