Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š. 2025 m. rugsėjo 6 d. apie 16.00 val. ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu 2025 m. rugsėjo 6 d. 16.49 val. nustatytas 1,57 promilių neblaivumas, iki kol sukėlė eismo įvykį. Tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo pastatęs automobilį ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini). Jis ten gyveno, todėl galėdavo pastatyti automobilį. Automobilis paminėtu adresu stovėjo 5–6 dienas. Tą dieną niekur neketino važiuoti, buvo išgėręs ir kaimynas paprašė patraukti automobilį. Jis paspaudė „stop/start“ mygtuką, automobilis pradėjo riedėti ir atsirėmė į anūko pažįstamų mašiną. Automobilis priklauso jam, su automobilio verte sutinka. Su neblaivumo laipsniu sutinka, blogai vertina savo veiksmus, dėl šio įvykio gailisi. Su laiduotoja jis bendrauja 15 metų, ji yra protinga moteris, klauso jos, kartu sprendžia problemas. Laiduotoja jam yra moralinis autoritetas, susitinka porą kartų per savaitę (b. l. 158).

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja A. D. palaikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jos atsakomybėn, ir parodė, kad kaltinamąjį laiko tėvu, jų santykiai yra geri. Kaltinamasis jai visada padėdavo. Apie šį įvykį sužinojo sekančią dieną, nes kaltinamasis pasiskambino ieškodamas patarimo. Jai buvo šokas, negalėjo patikėti, kad taip galėjo įvykti. Kaltinamasis labai pergyveno, kad neteks darbo, save kaltino, nes kaip žmogus yra labai darbštus ir atsakingas. Kaltinamasis jos klauso, nuolat prašo jos patarimų. Su kaltinamuoju nuolat susitinka, kai būna laisvos dienos susiskambina, nuvažiuoja. Būtų sudėtinga sumokėti užstatą, nes ji studijuoja, todėl moka už studijas ir augina du nepilnamečius vaikus (b. l. 159).

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai (BPK 290 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis).

Iš 2025 m. rugsėjo 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad peržiūrėtas pateiktas vaizdo įrašas, pavadinimu „3084347972_1757173705565“. Kompiuterio pagalba naudojant programą „MPC-HC (X64)“ atidaromas vaizdo įrašas. Vaizdo įrašas yra 21.13 min. trukmės. Matomi kieme stovintys du automobiliai. Pavyksta pamatyti, kad pirmojo automobilio valstybiniai numeriai prasideda „(duomenys neskelbtini)“. Nustatyti, kokios markės tai automobiliai ir kokie yra jų valstybiniai numeriai, nepavyksta. Toliau matoma, kaip prie pirmojo automobilio, kurio valstybiniai numeriai prasideda „(duomenys neskelbtini)“, prieina vyras Nr. 1, apsirengęs oranžiniais šortais, marškinėliais ir vienoje rankoje laikantis šiukšlių maišą, atidaro galines automobilio duris, deda ten šiukšlių maišą ir uždaro duris. Toliau vyras Nr. 1 dingsta už kameros ribų. Matoma, kaip į tą patį kiemą įvažiuoja sidabrinės spalvos „Opel“ automobilis, kurio valstybiniai numeriai yra „(duomenys neskelbtini)“. Matoma, kaip iš šio automobilio išlipa vyras Nr. 2, apsirengęs juodai baltais marškinėliais, ir nueina. Tada matoma, kad iš savo vietos, atbuline eiga, pajudėjo pirmasis automobilis, kurio valstybiniai numeriai prasideda „(duomenys neskelbtini)“ ir atsitrenkia į „Opel“ automobilį, kurio valstybiniai numeriai yra „(duomenys neskelbtini)“. Tada matoma, kaip pirmasis automobilis, kurio valstybiniai numeriai prasideda „(duomenys neskelbtini)“, šiek tiek pavažiuoja į priekį ir sustoja. Tada matoma, kaip išlipa moteris Nr. 1, kuri yra automobilio „Opel“ vairuotoja, taip pat matoma kaip prie įvykio vietos ateina dar du asmenys, kuris vienas iš jų yra vyras Nr. 2. Matoma, kaip iš automobilio, kurio valstybiniai numeriai prasideda „(duomenys neskelbtini)“, vairuotojo pusės, išlipa vyras Nr. 1. Tada matoma, kaip vyras Nr. 1, moteris Nr. 1, vyras Nr. 2 ir kita moteris Nr. 2, apsirengusi bordo spalvos marškinėliais, apžiūri abu automobilius. Matoma, kaip vyras Nr. 1 vis eina prie moters Nr. 1, moters Nr. 2, taip pat matoma kaip jį vis atitraukia vyras Nr. 2. Girdima, kad vaizdo kameros fiksuoja ir garsą, girdima, kad asmenys šnekasi tarpusavyje, tačiau konkrečiai išgirsti, kas yra sakoma, nepavyksta. Girdimi pavieniai žodžiai „aš tau“, „nereikia, nereikia“, „tu man darai, aš tau darau“. Toliau matoma, kaip moteris Nr. 2 atidaro pirmojo automobilio, kurio valstybiniai numeriai prasideda „(duomenys neskelbtini)“, galines automobilio duris. Toliau girdimi žodžiai „ką tu čia meluoji, ką tu čia meluoji?“. Toliau matoma, kaip visi asmenys nueina už kameros ribų, girdima, kad jie tarpusavyje šnekasi, girdimi žodžiai „aš nemačiau, kad jūs esat atvažiavę“, toliau konkrečiai išgirsti, kas yra sakoma, nepavyksta. Toliau matoma, kaip vyras Nr. 1 vėl prieina prie automobilių ir apžiūri susidūrimo vietą. Matoma, kaip prie mašinų prieina ir kiti asmenys. Toliau matoma, kaip vyras Nr. 1 nueina prie pirmojo automobilio, kurio valstybiniai numeriai prasideda „(duomenys neskelbtini)“, vairuotojo durų, jas atsidaro, matoma, kaip vyras Nr. 2 jį bando atstumti nuo automobilio, tačiau vyras Nr. 1 išsisuka ir kažką pasiimą iš automobilio salono. Girdimi žodžiai „baik“, „nesinervuok, M.“, „M., nesinervuok“. Toliau matoma, kaip moteris Nr. 2 apsikabina moterį Nr. 1 bei vyrą Nr. 2, o vyras Nr. 1 nueina už kameros ribų. Tada matoma, kaip jis grįžta, vėl prieina prie asmenų, šnekasi, tačiau konkrečiai išgirsti, kas yra sakoma, nepavyksta. Girdimi žodžiai „aš maldauju jūsų“, „maldauju“, „M., ne“, toliau girdima ir matoma, kaip vyras Nr. 1 šnekasi su asmenimis, girdimi žodžiai „tai kodėl tu išgėręs turėjai...“, „nereikia“, toliau išgirsti, kas yra sakoma, nepavyksta. Matoma, kaip vyras Nr. 1 nueina už kameros ribų, tačiau toliau šnekasi su kitais asmenimis, tačiau išgirsti, kas yra sakoma ir su kuo yra šnekama, nepavyksta. Matoma, kaip vyras Nr. 2 nueina už kameros ribų, matoma, kaip vyras Nr. 1 grįžta prie asmenų ir su jais šneka, tačiau tiksliai išgirsti, kas yra sakoma, nepavyksta. Matoma, kaip vyras Nr. 1 vėl nueina už kameros ribų, girdimi žodžiai „kaip maži vaikai“. Iš paskos nueina ir moteris Nr. 2 ir moteris Nr. 1 „nu tai bendra šeima. A. tu išvažinėjai iš manęs, išsikraustai. Važiavai išgėręs į kaimą, ką tu čia meluoji“, „gi labai norėjai, Dieve“, toliau išgirsti, kas yra sakoma, nepavyksta. Toliau matoma, kaip prie automobilio grįžta moteris Nr. 1. Vėliau išeina ir vyras Nr. 1 bei moteris Nr. 2, galiausiai prisijungia ir vyras Nr. 2, girdima, kad šnekasi tarpusavyje, tačiau, kas yra sakoma, išgirsti nepavyksta. Toliau matoma, kaip į įvykio vietą atvažiuoja policijos ekipažas. Vaizdo įrašo apačioje, kur rodoma vaizdo įrašo trukmė, rodant laiką 21.13 min. vaizdo įrašas baigiasi (b. l. 53–55).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo A. Š. parodymus, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus liudytojos A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, rašytinius įrodymus – tarnybinį pranešimą, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolą, neblaivumo nustatymo aktą, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolus, kitų objektų apžiūros protokolą ir kitą baudžiamosios bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. Š. 2025 m. rugsėjo 6 d. apie 16.00 val. ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu 2025 m. rugsėjo 6 d. 16.49 val. nustatytas 1,57 promilių neblaivumas, iki kol sukėlė eismo įvykį. Tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviu patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti liudytojos parodymai bei rašytiniai įrodymai. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą kaltinamasis ignoravo, vairavo automobilį būdamas apgirtęs ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Įvertinus paminėtas aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, patikslintina kaltinime nurodyta neblaivumo nustatyta data (iš 2025 m. gegužės 6 d. pakeičiant į 2025 m. rugsėjo 6 d.) bei pašalintina aplinkybė, kad A. Š. 16.30 val. buvo nustatytas 1,68 promilių neblaivumas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis A. Š. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį A. D. atsakomybėn. Kaltinamasis A. Š. neteistas (b. l. 97–98), trijų metų laikotarpyje administracine tvarka baustas vieną kartą, nuobauda negaliojanti (b. l. 94–96), dirba (b. l. 91–93), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (b. l. 99, 103), padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika žala nepadaryta, anksčiau kaltinamasis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Įvertinęs tiek kaltinamojo asmenybę, tiek ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgdamas į jo požiūrį vertinant savo neteisėtus veiksmus, bei jo elgesį proceso metu, teismas vertina, kad yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo vertinimu jau pats baudžiamasis procesas ir laidavimo instituto taikymas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam bus pakankamai efektyvi ir veiksminga poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų ir teigiama linkme koreguos jo elgesį.

A. D. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą (b. l. 153–143). A. D. neteista (b. l. 155), administracine tvarka bausta vieną kartą, paskirtą baudą sumokėjusi, nuobauda galiojanti (b. l. 154), kaltinamąjį ir laiduotoją sieja tvirtas ryšys, geri tarpusavio santykiai, pagarba vienas kitam. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad A. D. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo laiduotoja, nes pagal savo teigiamas asmenines savybes, tarpusavio ryšį, ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad kaltinamasis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, turtinė žala nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, į kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes ir juos charakterizuojančias aplinkybes, kaltinamojo ir laiduotojos tarpusavio santykius ir laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, tai, kad laiduotoja, nors ir bausta administracine tvarka už KET pažeidimą, tačiau nėra bausta už vairavimą esant neblaiviai, nuobauda įvykdyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotinas laiduotojos A. D. atsakomybėn be užstato 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina. Teismas vertina, kad tokia poveikio priemonė, neskiriant užstato, bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 ir 4 dalys).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

Nustatyta, jog A. Š. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,57 promilės), vairavo transporto priemonę. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Nors A. Š. kaltu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl A. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. rugsėjo 18 d., apie tai praneština akcinei bendrovei „Regitra“.

Toks terminas nustatytas įvertinus nusikaltimo pavojingumą, tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę praėjus dviem valandoms po alkoholinių gėrimų vartojimo, nesant tam būtinybės, sukėlė eismo įvykį ir tokiais veiksmais kėlė itin didelį pavojų kelių eismo saugumui, savo ir kitų kelių eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, taip pat į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Nei kaltinamasis, nei gynėjas nepateikė jokių argumentų, kodėl už sunkesnį pažeidimą – nusikaltimo padarymą – kaltinamajam turėtų būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, savo griežtumu prilygstanti ar netgi švelnesnė, nei numatyta už analogiško pobūdžio administracinį nusižengimą.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas, taigi transporto priemonė yra BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Tokiais atvejais, pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo diskrecijai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018).

Byloje nustatyta, kad A. Š. vairavo jo vardu registruotą transporto priemonę „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,57 promilių neblaivumas, todėl minėta transporto priemonė pripažintina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra transporto priemonės savininkas ir valdytojas, transporto priemonė „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra ir daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduota saugoti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (b. l. 74), konfiskuotina ir kartu su užvedimo rakteliu, perduotina valstybės nuosavybėn nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Evaldo Tarasevičiaus 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. Š. turtui – automobiliui „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) (b. l. 130–132), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 118–121, 122–125, 126–129), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

A. Š. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotas į voką, saugomas baudžiamojoje byloje (b. l. 125), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas akcinei bendrovei „Regitra“;

skaitmeninės laikmenos (2 vnt.), saugomos baudžiamojoje byloje (b. l. 66, 125), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297–298 straipsniais, 303–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. Š. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį 1 (vienerių) metų laikotarpiui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti A. Š., kad jeigu jis, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. Š. ir laiduotojai A. D., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu A. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. rugsėjo 18 d., apie tai pranešti akcinei bendrovei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti A. Š. vardu registruotą transporto priemonę „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kuri yra ir daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ir nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su užvedimo rakteliu, perduoti valstybės nuosavybėn.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Evaldo Tarasevičiaus 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. Š. turtui – automobiliui „Nissan Qashqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

A. Š. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti akcinei bendrovei „Regitra“;

skaitmenines laikmenas (2 vnt.), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.