- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-24
- Bylos Nr.
- I1-3486-428/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00059-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN, Pataisos įstaiga), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo (b. l. 15–19).
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu patvirtino, jog pareiškėjas serga odos liga ir pastoviai plaukuotoji galvos dalis pleiskanoja, todėl tenka tepti tepalais, kremais, o kirptis plaukus turi savo plaukų kirpimo mašinėlę. Nurodė, jog kerpant su bendra kirpimo mašinėle jam paūmėja galvos pleiskanojimas, atsiranda niežėjimas. Naudojant savo kirpimo mašinėlę tokie pojūčiai ryškiai sumažėja. Pataisos įstaiga pareiškėjui leido įsigyti savo asmeninę kirpimo mašinėlę, tačiau atvykus į Pravieniškių PN 2 sektorių 2020-04-17 iš jo buvo paimta kirpimo mašinėlė ir padėta į daiktų saugojimo sandėlį. Pareiškėjas pareigūnams žodžiu ir raštu nurodė, jog asmeninę kirpimo mašinėlę jam turėti leido gydytojas bei pateikė turimą gydytojo pažymą, tačiau pareigūnai suabejojo turima pažyma. Nurodė, jog toje pačioje Pataisos įstaigoje 1 sektoriuje buvo leista įsigyti plaukų kirpimo mašinėlę, o jau perkėlus į 2 sektorių buvo atimta. Neturint savo kirpimo mašinėlės pareiškėjas galvą plikai nusiskuto su vienkartiniais peiliukais, tačiau dar labiau paūmėjo odos liga. Pareiškėjas teigia, jog pareigūnai veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Dėl tokių atsakovų veiksmų pareiškėjas patyrė didžiulį orumo pažeminimą, buvo daromas žalingas poveikis pareiškėjo sveikatai, sukeltas fizinis skausmas, teko visą laiką kentėti labai nemalonius paūmėjusios ligos simptomus, atsirado nepastovi depresija, sutriko miegas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 25–28). Nurodė, jog Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – ir Taisyklės), nenumato galimybės nuteistiesiems įsigyti ir turėti plaukų kirpimo mašinėlę.
Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo drausmės grupėje, o drausmės grupei priskirtiems nuteisėtiesiems leidžiama įsigyti ir turėti Taisyklių 20.11, 20.2, 20.3, 20.5.1, 20.5.3, 20.5.9, 20.5.12, 20.5.15, 20.5.16 punktuose nurodytus asmeninius daiktus, taip pat vokus, pašto ženklus, religines simbolikas, kalendorių, laiškus, rašymo popierių, sąsiuvinių ir rašymo reikmenų. Todėl pareiškėjo kirpimo mašinėlė buvo padėta į įstaigos Saugomo valdymo skyriaus sandėlį prie kitų pareiškėjo asmeninių daiktų, saugojimui. Nurodė, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninė 2021-03-05 raštu Nr. S-937 informavo, jog duomenų apie pareiškėjui išduotą leidimą su savimi turėti plaukų kirpimo mašinėlę, nėra. Teigia, jog pareiškėjas savo skunde nurodė tik abstrakčiai, jog jam buvo išduotas leidimas turėti su savimi plaukų kirpimo mašinėlę, tačiau tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, todėl atsakovas paimdamas iš jo mašinėlę vadovavosi teisės aktais. Nesant neteisėtiems veiksmams nėra pagrindo priteisti ir neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), paimant iš pareiškėjo plaukų kirpimo mašinėlę, kuri buvo išduota su leidimu tarpininkaujant gydytojo, patirtą neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2020-04-17 iki 2020-09-08.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pareiškėjas skundžiasi tuo, kad perkėlus jį iš Pravieniškių PN 1 sektoriaus į Pravieniškių PN 2 sektorių iš jo buvo paimta asmeninio naudojimo plaukų kirpimo mašinėlė, kuri jam buvo priskirta pagal gydytojo rekomendaciją, siekiant kad nepaūmėtų odos liga.
Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2020-04-17 iki 2020-09-08 priklausė drausmė grupei (b. l. 44). 2019-09-06 įrašas patvirtina, jog pareiškėjas turėjo plaukų kirpimo mašinėlę ir ji jam buvo perduota 2019-09-07 (b. l. 45).
Pareiškėjas pateikė 2019-08-22 medicininio pažymėjimo kopiją (b. l. 10, 11, 57), kuri patvirtina, jog pareiškėjas serga odos liga ir dėl to pastoviai pleiskanoja plaukuotoji galvos dalies oda, vartoja tepalus gydymui. Ant pažymėjimo pasirašiusi gydytoja A. G.. Taipogi ant medicininio pažymėjimo yra viza S. S. „Atsižvelgiant į medikų išvadą išimtine tvarka leisti perduoti kirpimo mašinėlę“, pasirašo pareigūnas R. G. (neįskaitomas pilnas vardas ir pavardė) 2019-08-23 bei pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininko viza „leisti perduoti“ (kita vizos dalis neįskaitoma).
Pareiškėjas 2020-03-20 pareiškimu kreipėsi į Pravieniškių PN dėl paimtos plaukų kirpimo mašinėlės (b. l. 37), bet vėliau atsisakė nuo prašymo, kadangi buvo išaiškinta žodžiu (b. l. 35–36).
2020-04-02 pareiškėjas su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (b. l. 40) dėl kirpimo mašinėlės. Pareiškėjo skundas buvo persiųstas Pravieniškių PN, kuri 2020-04-27 raštu Nr. 7-2053 (b. l. 38) atsakė pareiškėjui kokiu pagrindu iš jo buvo paimta plaukų kirpimo mašinėlė. 2020-04-22 prašymu pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN direktorių dėl leidimo naudotis asmenine kirpimo mašinėle (b. l. 43). Vėliau pateikė prašymą nenagrinėti prašymo, kadangi tai buvo išspręsta žodžiu (b. l. 41–42).
Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2021-03-05 rašte Nr. S-937 (b. l. 33–34) informuojama, jog pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje, duomenų apie pareiškėjui išduotą leidimą su savimi turėti plaukų kirpimo mašinėlę, nėra.
Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25, 22 punkte numatyta, jog drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus nuteistuosius, atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1, 20.2, 20.3, 20.5.1, 20.5.3, 20.5.9, 20.5.12, 20.5.15 ir 20.5.16 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų, taip pat vokų, pašto ženklų, religinės simbolikos, kalendorių, laiškų, rašymo popieriaus, sąsiuvinių ir rašymo reikmenų.
Pareiškėjui esant drausmės grupėje ginčo laikotarpiu galimybė įsigyti plaukų kirpimo mašinėlę teisės aktai nenumatė. Todėl tai, jog Pataisos įstaigos 2 sektoriaus pareigūnai ją paėmė iš pareiškėjo nesudaro pagrindo teigti, jog pareigūnai pažeidė teisės aktų nuostatas.
Tačiau kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, pareiškėjui Pravieniškių PN pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininkas, atsižvelgdamas į gydytojo diagnozę, leido perduoti pareiškėjui plaukų kirpimo mašinėlę. Minėtą faktą patvirtina ne tik pareiškėjo pateiktas 2019-08-22 medicininis pažymėjimas, tačiau ir pareiškėjo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų sintinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelė (b. l. 44–45). Minėtos kortelės V dalyje pažymėta, jog 2019-09-06 priimta plaukų kirpimo mašinėlė ir prie priėmimo datos pažymėta „su leidimu“, kuri buvo perduota nuteistajam 2019-09-07. Taisyklių 86 punkte numatyta, jog daiktai, kurių perdavimas nenustatytas Bausmių vykdymo kodekse (Suėmimo vykdymo įstatyme) ir Taisyklėse, grąžinami asmeniui, atnešusiam nuteistajam (suimtajam) perduodamus daiktus. Duomenų, jog plaukų kirpimo mašinėlė būtų grąžintą perdavusiam asmeniui, nėra.
Tai patvirtina, jog pareiškėjui buvo išduotas leidimas su savimi turėti asmeninę plaukų kirpimo mašinėlę. Leidimas iki šiol nebuvo panaikintas. Tokių įrodymų atsakovas į bylą nepateikęs.
Pataisos įstaiga, paimdama iš pareiškėjo plaukų kirpimo mašinėlę, neįvertino, kokiu tikslu pareiškėjas ją turėjo, kad jam buvo išduotas leidimas ir tai buvo pažymėta kortelėje prie išduodamos plaukų kirpimo mašinėlės (su leidimu), nebuvo vertinama ir sveikatos priežiūros specialisto rekomendacija, neatsižvelgta ir į pareiškėjo medicininių dokumentų išrašus apie jam diagnozuotą odos ligą. Todėl spręstina, jog atsakovas elgėsi nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir to pasėkoje pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog tam tikrais atvejais nuteistajam reikalinga papildoma apsauga dėl jo padėties pažeidžiamumo ir dėl to, kad valstybė dėl šio asmens prisiima atsakomybę. Šiame kontekste Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnis (niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas) nustato valstybės institucijoms pozityvią pareigą užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu.
Įvertinus tai, darytina išvada, kad Pravieniškių PN administracija, paimdama iš pareiškėjo plaukų kirpimo mašinėlę, neatsižvelgė į sveikatos priežiūros specialisto tarpininkavimą, nevertino medicininių dokumentų išrašų, nevertino išduoto pareiškėjui leidimo turėti su savimi asmeninę plaukų kirpimo mašinėlę. Be to, asmens sveikatos užtikrinimui labai svarbu gydytojo rekomendacijų vykdymo tęstinumas. Teismas mano, jog nuteistiesiems paskirtas gydymas bei gydytojų teikiamos sveikatos rekomendacijos negali būti pertraukiamos, nepaisant asmenų perkėlimo iš vieno sektoriaus į kitą toje pačioje įstaigoje.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017-04-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017-02-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Šiuo aspektu taip pat aktuali Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencija. EŽTT yra nurodęs, kad sergančio asmens laikymas nepriimtinomis sąlygomis iš esmės gali prilygti elgesiui, kurį draudžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kadangi nuo įvairių sveikatos sutrikimų kenčiantys nuteistieji stipriau išgyvena sunkumus, kuriuos sukelia nepriimtinos kalinimo sąlygos ir į šią aplinkybę svarbu atsižvelgti sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą (žr., pvz., EŽTT 2001-07-10 sprendimą byloje Price prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 33394/96); 2004-02-10 sprendimą byloje N. prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 42023/98)).
Atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje nustatyto pažeidimo ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, priteistinas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Nors pareiškėjas skunde prašė, kad iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, jam būtų priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
Pareiškėjas prašo teismo priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki sprendimo įvykdymo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), 5 proc. dydžio metinės palūkanos yra priteisiamos; procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1619-520/2017, 2015-07-10 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-342-858/2015 ir kt.).
Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti jam neturtinę žalą, į teismą kreipėsi 2021-01-07 (b. l. 12), administracinė byla teisme buvo iškelta 2021-02-18 nutartimi (b. l. 21). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2021-02-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už piniginę prievolę atlyginti 100 Eur dydžio žalą nuo 2021-02-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. S. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti D. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2021-02-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacine tvarka per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.