- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-25
- Bylos Nr.
- TS-88-1100/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Nuteistasis
- M. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. 59-179 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam M. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
M. K. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje ir 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
M. K. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. gruodžio 19 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gruodžio 19 d., neatliktos bausmės dalis 2021 m. spalio 15 d. – 1 metai 2 mėnesiai 4 dienos.
Komisijos 2021 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 59-179 nuteistajam M. K. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
II. Pagrindiniai skundo argumentai
Nuteistasis M. K. skunde prašo panaikinti Komisijos 2021 m. spalio 22 d. nutarimą Nr. 59-179 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Skunde teigiama, kad Komisijos nutarimas surašytas remiantis vien prielaidomis. Nutarime visiškai nesiremiama faktine informacija, o vien tik kažkieno nuomone, be jokio teisinio pagrindimo, kodėl jam negali būti taikytas lygtinis paleidimas. Nurodoma, kad lygtinio paleidimo institutas sukurtas kaip priemonė, suteikianti nuteistajam galimybę grįžti į bendruomenę ir, būnant nuolat prižiūrimam, įrodyti savo naudingumą jai. Tokiu atveju, nuteistojo teigimu, keičiasi tik bausmės atlikimo sąlygos, o pati bausmė niekur nedingsta, nes jis būtų intensyvioje priežiūroje. Taikant jam lygtinį paleidimą, būtų pasiektas progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principas – paleidžiant nuteistąjį lygtinai, gerėja jo socialinė aplinka, socialinis ryšys stiprėja, išlaiko ir stiprėja motyvacija būti laisvėje, gerėja jo ekonominiai reiškiniai, taip pat ir valstybės.
Nuteistasis prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad Komisijos nutarimas surašytas netiksliai, siekiant kuo labiau parodyti jį iš negatyvios pusės. Pirmiausia akcentuojamas tas faktas, kad jis nemoka įsiskolinimų antstoliams. Skunde teigiama, kad tai melaginga informacija, kurią bandoma susieti su lygtinio paleidimo klausimo svarstymu. Įkalinimo įstaigose darbo nėra, o ir dirbant gaunamas atlyginimas niekada neviršija net 100 Eur. Pasak nuteistojo, jis pagal galimybes dengia įsiskolinimus. Komisijos nutarimo tekste jis charakterizuojamas teigiamai, tačiau iš šių teigiamų faktinių aplinkybių Komisija padaro neigiamą išvadą. Išvados negali būti grindžiamos Komisijos manymu ar jos samprotavimu, o turi būti remiamasi konkrečiais faktais.
Skunde nuteistasis M. K. pažymi, kad nepriklauso jokiai nusikalstamai grupuotei ir nepalaiko jokios kriminalinės subkultūros, nereiškia jokios diskriminacijos. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, geba užmegzti ir palaikyti ilgalaikius santykius, sugeba adaptuotis įvairiose socialinėse situacijose, prisitaiko prie gyvenimo sąlygų. Jam nebuvo taikomas psichiatrijos gydymas, nemėgino žudytis, žalotis. Aiškiai deklaruoja savo gyvenimo siekius, planus, sietinus su darbine veikla. Prisiėmė kaltę dėl savo nusikalstamų veikų padarymo, labai gailisi ir išgyvena. Bausmės atlikimo laikotarpiu nestebėti nusikalstamam elgesiui būdingi savitvardos, emocijos kontrolės praradimas, smurtinis ar agresyvus elgesys. Be to, jis taikosi su priežiūros sąlygomis pataisos namuose, yra baustas drausminėmis nuobaudomis, bet ir skatintas.
Skunde nuteistasis cituoja Lietuvos teismų praktiką, kuria siekia atkreipti dėmesį į Vilniaus apygardos teismo sprendimus panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimus netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant nusikaltimų sunkumu, kurie yra privalomi. Taip pat skunde remiamasi Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. Rekomendacijomis Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“, pagal kurias, nuteistojo teigimu, lygtinis paleidimas yra laikomas norma, o ne išimtimi. Skunde pažymima ir probacijos paskirtis, įtvirtinta Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 1 straipsnyje, cituojami atitinkami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) straipsniai.
Taip pat M. K. pateikė teismui 2021 m. lapkričio 11d. pažymos kopiją, kurioje nurodyta, kad M. K. dalyvavo projekto „Išmokime gyventi be smurto“ programoje. Nurodyta, kad M. K. dalyvavo dviejuose (iš dviejų) individualiuose ir septyniuose (iš aštuonių) grupiniuose užsiėmimuose, visuomet atvykdavo laiku, atliko jam paskirtas namų užduotis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nuteistojo M. K. skundas atmetamas.
III. Teismo išvados
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 4 dalis nustato, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Teismas, susipažinęs su M. K. skundu, įvertinęs Komisijos 2021 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. 59-179 turinį ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad šiuo atveju M. K. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtintas ne tik formalusis (bausmės dalis, kurią turi būti atlikęs nuteistasis), bet ir materialusis (asmens nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką) pagrindas. Nuteistojo elgesio atitiktis formaliems lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikalavimams sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl galimybės jį paleisti lygtinai, bet nelemia besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo.
Teismo vertinimu, Komisija 2021 m. spalio 22 d. nutarime Nr. 59-179 motyvavo sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad toks Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytus aktualius, statinius ir dinaminius kriminogeninius veiksnius (teistumai, nusikalstamo (smurtinio) elgesio modelis, finansiniai sunkumai dėl turimų skolų, elgesio ir emocijų valdymo sunkumai, agresyvus elgesys, nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių numatymo įgūdžiai, smurtinį elgesį palaikančios nuostatos, neigiamos nuostatos į visuomenės vertybes) (asmens bylos I tomo I dalies b. l. 97–99). Taigi Komisija, priimdama nutarimą netaikyti M. K. lygtinio paleidimo, visapusiškai įvertino socialinio tyrimo išvadą bei nuteistojo asmens bylos duomenis. Todėl teigti, kad skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas, kaip tvirtinama nuteistojo skunde, nėra pagrindo. Analizuojant Komisijos 2021 m. spalio 22 d. nutarimą Nr. 59-179, taip pat negalima daryti išvados, kad šis procesinis dokumentas surašytas remiantis vien prielaidomis, o jame nesiremiama faktine informacija.
Išanalizavus pateiktą medžiagą, nustatyta, kad M. K. anksčiau teistas 2 kartus (nors M. K. yra atlikęs bausmę pagal ankstesnį (2011 m.) nuosprendį, tačiau tai savaime nereiškia, kad ankstesnis teistumas nėra reikšmingas visapusiškai vertinant nuteistojo asmenybę), o laisvės atėmimo bausmę atlieka 2 kartą. Šiuo metu jis pataisos įstaigoje atlieka laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis. M. K. paskutiniu nuosprendžiu teistas už sunkaus ir nesunkaus nusikaltimų, susijusių atitinkamai su sunkiu žmogaus sveikatos sutrikdymu ir viešosios tvarkos pažeidimu, padarymu (BK 135 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnis). Padarytų nusikaltimų, už kuriuos M. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdis, įvertinus su ankstesniu teistumu pagal Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nuosprendį, rodo kad M. K. būdingas nusikalstamo (smurtinio) elgesio modelis. Be to, nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už padarytus nusikaltimus, kai jo teistumas nebuvo išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Reikšminga ir tai, kad jam anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau M. K. savo elgesio nepakeitė ir praėjus vos 9 dienoms po to, kai (2018 m. rugpjūčio 17 d.) buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, jis padarė nusikalstamas veikas, už kurias šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, jis linkęs nesilaikyti visuomenėje nustatytų taisyklių, nusikaltimai buvo jo pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė. Tai, kad M. K. anksčiau nepažeidė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, nesudaro pakankamo pagrindo šiuo metu jam taip pat taikyti tą patį bausmių vykdymo teisės institutą. Be to, tokios išvados nepaneigia ir M. K. skunde akcentuojamos aplinkybės, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nestebėti nusikalstamam elgesiui būdingi savitvardos, emocijos kontrolės praradimas, smurtinis ar agresyvus elgesys. Priešingai, 2021 m. spalio 7 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-200 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) pažymima, kad mąstymo aspektai, susiję su problemų identifikacija ir sprendimo būdais, pasekmių nenumatymas, impulsyvumas ir abejingumas kitų asmenų interesams tiesiogiai siejosi su M. K. nusikalstama veika, nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Pastebėtina ir tai, kad atlikto smurtinio elgesio rizikos vertinimo, taikant HCR-20 metodiką, metu, nustatyta aukšta smurtinio elgesio rizika, struktūruotoje aplinkoje – vidutinė. Ta aplinkybė, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis M. K. deda tam tikras pastangas valdyti šiuos kriminogeninius poreikius, pastaruoju metu aktyviau dalyvauja socialinės reabilitacijos procese, vertintina teigiamai ir kartu sudaro pagrindą išvadai, jog tai padėtų M. K. mažinti riziką pakartotinai nusikalsti bei įrodyti teismui, jog jis yra linkęs pasikeisti ir vertas teismo pasitikėjimo. Šiame kontekste teismas pažymi, kad nuteistojo cituojama teismų praktika nesudaro esminės reikšmės svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo nuteistajam.
Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti M. K. elgesį atliekant bausmę pataisos įstaigoje. Jis 3 kartus skatintas (paskutinį kartą 2021 m. birželio 11 d.), tačiau 2 kartus baustas drausmine tvarka, viena iš paskirtų nuobaudų (2019 m. liepos 9 d.) buvo susijusi už šiurkštų režimo reikalavimų nesilaikymą – už apsvaigimą nuo alkoholio. Teismas, vertindamas šią aplinkybę, pažymi, kad nors M. K. paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau, įvertinus ganėtinai neilgą paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, M. K. elgesys dar nerodo itin teigiamo požiūrio į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas itin aktualus keičiantis asmeniui, kartu leidžia pagrįstai manyti, kad jo elgesys keičiasi teigiama linkme. Kaip jau buvo minėta, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Nuteistojo skunde cituojama Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1S-610-870/2016 nelaikytina privalomu precedentu nuteistojo M. K. atveju. Minėtoje nutartyje apygardos teismas, motyvuodamas savo sprendimą, atsižvelgė į didelę atliktos bausmės dalį (nutarimo priėmimo dieną neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis buvo 5 mėnesiai 5 dienos), į nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri pagal OASys programą yra žema (26 balai), į tai, kad vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laisvėje turės nuolatinę gyvenamąją vietą bei darbą, nors turi dvi galiojančias nuobaudas, tačiau jo nuostatos į priežiūrą yra iš esmės teigiamos, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, o visi jo ateities planai nukreipti į šeimą, jos gerovės kūrimą, nusikaltimų nedarymą. Tai nelaikytina tapačiomis aplinkybėmis, kurios yra M. K. atveju.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane Nr. 86-04K-21 nustatytas priemones. Bausmės atlikimo metu jis dalyvavo ir baigė naujai atvykusių nuteistųjų adaptacijos programą, kreipėsi į pataisos įstaigos psichologą dėl galimybės dalyvauti intervencinėse priemonėse dėl turimų elgesio probleminių sričių, dalyvavo konfliktų valdymo paskaitoje, programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, vykdė grupinių konsultacijų nuteistiesiems programą, atliko gerbūvio darbus, apsilankė 5 konsultacijose pas Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus socialinę darbuotoją, dalyvavo projekto „Išmokime gyventi be smurto“ individualiuose ir grupiniuose užsiėmimuose. Taigi matyti, kad M. K. gana aktyviai dalyvauja įvairiose adaptacijos ir užimtumo programose. Be to, socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad vertinant emocinės gerovės sritį, nustatyti tam tikri teigiami pokyčiai, kadangi stebima didesnė nuteistojo motyvacija įsitraukti į resocializacijos procesą. Stebima nuteistojo M. K. motyvacijos didėjimo tendencija, kadangi jis dalinai suprato poreikį spręsti savo smurtinio elgesio sunkumus, nors priemonės taikymo pradžioje buvo labiau formalus dalyvavimo poreikis. Jis palaiko ryšius su šeimos nariais. Teismas šias aplinkybes vertina teigiamai.
Kita vertus, M. K. nors ir dalyvavo šiose priemonėse bei įgijo profesinę kvalifikaciją, tačiau nedirbo. Ši aplinkybė tiesiogiai siejasi su jo galimybėmis sumokėti turimus finansinius įsiskolinimus (nuosprendžiais paskirtų civilinių ieškinių atlyginimu). Teismo vertinimu, nuteistojo skunde akcentuojami gyvenimo siekiai, planai, sietini su darbine veikla, nesudaro pagrindo išvadai jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad M. K. pasižymi teigiamomis nuostatomis dėl darbinės veiklos, kad jo nuostatos dėl darbinės veiklos laisvėje ar pateikė išėjus į laisvę įsidarbinimo bendrovėje pažymą. Pažymėtina, kad M. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2018 m. gruodžio 19 d., po to, 2019 m. rugpjūčio 13 d. jis buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namus, kuriuose į administraciją dėl galimybės įsidarbinti nesikreipė. Taigi M. K. deklaruojamos teigiamos nuostatos, sietinos su darbine veikla, nesudaro pagrindo manyti, kad jis deda kokias nors pastangas visapusiškam savo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui sprendžiant problemas, susijusias su finansiniais sunkumais dėl turimų skolų. Tokios išvados nepaneigia ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta aplinkybė, kad jis yra pateikęs prašymus perkelti jį į Vilniaus pusiaukelės namus tęsti bausmės atlikimo, o tokiu atveju jis privalėtų vykdyti darbinę veiklą. Šių aplinkybių kontekste pastebėtina, kad Komisijos nutarime pažymima, jog nuteistojo nenoras įsitraukti į darbinę veiklą pataisos įstaigoje, pasyvumas ieškant galimybių dirbti laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, rodo, kad nuteistasis vadovaujasi neformaliomis, kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nors nuteistojo finansų planavimo įgūdžiai nėra tiesiogiai susiję su nusikalstamo elgesio pasireiškimu, tačiau jo padarytų nusikaltimų viena iš pasekmių yra materialinė atsakomybė ir tai, kad M. K. nesistengia savarankiškai atlyginti priteistų sumų, neleidžia teismui daryti išvados apie jo deklaruojamas teigiamas nuostatas, sietinas su darbine veikla. Pagrindą taip manyti sustiprina ir asmens byloje esanti pažyma, kurioje nurodyta, kad M. K. skolingas pagal vykdomąjį dokumentą 868,69 Eur, savanoriškai sumokėjo 89,26 Eur (asmens bylos I tomo I dalies b. l. 100). Apibendrinant pažymėtina, jog Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistojo „lėšų tvarkymas ir pajamos“ sritis išlieka reikšminga pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesuose, kadangi tai tiesiogiai siejasi su dinaminiu – finansinių sunkumų dėl turimų skolų – veiksniu, kurį nuteistasis savo pastangomis gali mažinti ir taip įrodyti, kad jis vertas teismo pasitikėjimo. M. K. skundo teiginys, kad pataisos įstaigose darbo nėra, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, o tai, kad dirbant gaunamas atlyginimas niekada neviršija net 100 Eur, savaime nėra paskata nedirbti. Dirbdamas net už nedidelį atlyginimą, nuteistasis rodo savo požiūrį į darbo svarbą, kartu ir galima prognozuoti jo požiūrį į darbinę veiklą būnant laisvėje.
Komisija, spręsdama klausimą dėl M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tinkamai įvertino ir nuteistojo mąstymą bei elgesį, nuostatas. Nors nuteistasis skunde akcentuoja, kad nepriklauso jokiai nusikalstamai grupuotei ir nepalaiko kriminalinės subkultūros, jo gyvenime yra svarbūs kiti žmonės, todėl jis turi didelę motyvaciją nenusikalsti, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis dar turi savybių, kurios turėtų būti koreguotinos: tai – elgesio ir emocijų valdymo sunkumai, agresyvus elgesys, nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių numatymo įgūdžiai, smurtinį elgesį palaikančios nuostatos bei neigiamos nuostatos į visuomenės vertybes. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad nuteistasis negebėjo nustatyti ryšio tarp turimų problemų ir to, kaip jis pats prisideda prie problemų atsiradimo, išlikti ramus ir kryptingas konflikto atveju, per greitai ir stipriai reagavo atveju, kai reikia priimti sprendimą veikti ar atsitraukti, tuo metu jo elgesys tapo sunkiai prognozuojamas. Jam būdingi sunkumai identifikuojant savo pavojingumą, pyktį ir savikontrolės stoką, apsunkinta socialinių situacijų interpretacija, užuojautos aukoms nebuvimas. Mąstymas nelankstus, kategoriškas. Pagal turimus duomenis galima teigti, kad mąstymo aspektai, susiję su problemų identifikacija ir sprendimo būdais, pasekmių nenumatymas, impulsyvumas ir abejingumas kitų asmenų interesams tiesiogiai siejosi su M. K. nusikalstamomis veikomis. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis deda tam tikras pastangas valdyti šiuos kriminogeninius poreikius, paskutiniu metu aktyviau dalyvauja socialinės reabilitacijos procese, tačiau tai šiuo metu savaime nesudaro pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad aptarti nuteistojo mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumai dar leidžia abejoti dėl galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Skunde teigiama, kad M. K. nebuvo taikomas psichiatrijos gydymas, nemėgino žudytis, žalotis, tačiau tai neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Teismas taip pat pažymi, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nors nei nutarime, nei socialinio tyrimo išvadoje nenurodyta, kiek statinių ir kiek dinaminių balų sudaro nuteistojo rizikos didžiąją dalį, vis tik matyti iš skundžiamo nutarimo, kad didžiąją dalį sudaro būtent dinaminiai (šeši) veiksniai (asmens bylos II tomo I dalies b. l. 17), kuriuos nuteistasis gali savo elgesiu bei pastangomis koreguoti ir mažinti nusikalstamo elgesio riziką, taip kartu įrodydamas teismui, kad jis yra linkęs pasikeisti ir vertas teismo pasitikėjimo.
Bylos nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad M. K. skunde cituoja teismų praktiką, pagal kurią atskiriems nuteistiesiems už skirtingo pobūdžio nusikaltimų padarymą, nevienodą teistumų skaičių ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės laiką buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Teismas pažymi, kad kiekvienas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas yra sprendžiamas individualiai, atsižvelgus į šiam klausimui reikšmingų aplinkybių visumą. Vien iš konteksto parinkti palankūs atskiri teismų sprendimai nuteistiesiems savaime nesuteikia pagrindo tvirtinti, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra turi būti taikomas ir M. K..
Be to, Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. Rekomendacijos, priešingai nei teigia M. K., nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuris nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju pagrindinis teisės aktas yra BVK. Kiekvienu atveju bausmę atliekančio nuteistojo pažanga privalo būti vertinama individualiai, todėl abstraktaus pobūdžio M. K. skundo argumentai, jog lygtinis paleidimas yra kaip priemonė, suteikianti galimybę nuteistajam grįžti į bendruomenę, aptariamų teisės aktų nuostatų nepažeidžia. Taip pat neleidžia pripažinti, kad Komisijos 2021 m. spalio 22 d. nutarimas Nr. 59-179 yra neteisėtas ir nepagrįstas. Skundžiamo Komisijos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia skunde deklaratyviai cituojamos atitinkamos BVK ar Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nuostatos.
Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir jos nutarimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Atkreiptinas dėmesys, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų.
Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl netikslinga M. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Todėl Komisijos 2021 m. spalio 22 d. nutarimas Nr. 59-179, kuriuo atsisakyta taikyti M. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstai, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistojo M. K. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. 59-179 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam M. K..
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.