- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-14
- Bylos Nr.
- e2S-2667-1070/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05243-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Pareiškėjas
- mažosios bendrijos „Jonresta“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos mažosios bendrijos „Jonresta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Jonresta“ skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Raimonda Pauzienė ir uždaroji akcinė bendrovė „Profitus Crowdfunding“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Jonresta“ pateikė suinteresuotam asmeniui antstolei Raimondai Pauzienei skundą, kuriuo prašė panaikinti 2025 m. vasario 26 d. antstolės patvarkymą dėl atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę ir paskirti pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti dėl MB „Jonresta“ nuosavybės teise priklausančio hipoteka įkeisto turto: 180/491 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas).
2. Skundas buvo grindžiamas tuo, kad antstolė areštavo pareiškėjos Turtą ir vadovaudamasi 2024 m. spalio 24 d. ekspertizės aktu Nr. EKN-24-126 (toliau – ekspertizės aktas Nr. 1), įvertino žemės sklypo dalį 15 000 Eur, butą – 355 000 Eur. Pareiškėjai nesutikus su šiomis vertėmis, buvo atliktos dvi pakartotinės ekspertizės. Pagal ekspertizės aktą Nr. 24-E-004 (toliau – ekspertizės aktas Nr. 2) žemės sklypo dalis įvertinta 28 530 Eur, butas – 288 470 Eur, o pagal ekspertizės aktą BN-EKP25008 (toliau – ekspertizės aktas Nr. 3) bendras turto įvertinimas – 372 000 Eur. Nesutikdama su paskutiniu įvertinimu, pareiškėja prašė skirti dar vieną pakartotinę ekspertizę, tačiau 2025 m. vasario 26 d. patvarkymu antstolė atsisakė tenkinti šį prašymą. Pareiškėjos teigimu, visuose ekspertizės aktuose Turto vertė nustatyta neteisingai ir Turtas bus parduotas už ženkliai mažesnę kainą, dėl to bus pažeistos pareiškėjos ir kreditorių teisės. Pareiškėjos nuomone, ekspertizės akte Nr. 3 neįvertinti prestižinės vietovės ypatumai, netinkamai parinkti lyginamieji objektai (jie prastesnėje vietoje, senesni, mažesni, kitokios paskirties ir parduoti anksčiau, nei 2024 m.). Be to, pagal pareiškėjos pateiktus Interneto skelbimus panašių objektų (duomenys neskelbtini) kvadratinio metro kaina yra gerokai didesnė. Pareiškėja taip pat nurodė, kad jos užsakyto vertinimo metu, esant mažesniam baigtumui, Turtas buvo įvertintas daugiau nei dabar, kai jo baigtumas yra 97 proc. Visos ekspertizės atliktos tik lyginamuoju metodu, trūksta duomenų apie lyginamųjų objektų apžiūras, o ekspertizės akte Nr. 3 naudotas ir lyginamasis objektas pagal skelbimą. Tai, pareiškėjos nuomone, patvirtina, kad vertinimas neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų, naudoti netinkami metodai, o nustatyta vertė neatspindi tikros rinkos kainos.
3. Antstolė R. Pauzienė, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2025 m. kovo 25 d. patvarkymu netenkino skundo ir perdavė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
4. Antstolė nurodė, kad skundo argumentai nepagrįsti, nes skelbimuose pateikiamos kainos dažnai neatspindi faktinių sandorių, todėl tokie duomenys turėtų būti vertinami atsargiai. Visuose ekspertizės aktuose išsamiai aprašyti vertinamo objekto vietos ypatumai, nurodytas ir pagrįstas taikytas lyginamasis metodas bei priežastys, dėl kurių netaikomi kiti metodai. Skolininkė nepagrįstai teigia, kad lyginamieji objektai privalo būti visiškai identiški ir esantys šalia vertinamo turto, nes tokių rasti neįmanoma, todėl taikomi pataisos koeficientai. Metodų ir lyginamųjų objektų pasirinkimas yra eksperto kompetencija, o antstolis, teismas ar šalys neturi teisės to nurodinėti. Ekspertizės akte Nr. 3 lyginamieji objektai parinkti iš Nekilnojamojo turto registro sandorių duomenų, įstatymu leidžiama naudoti ir skelbimų duomenis, jei trūksta sandorių. Ekspertizės akte Nr. 2 naudoti ne mažiau kaip trys analogiški sandoriai per 36 mėnesius, todėl atmestinas pareiškėjos argumentas dėl per mažo lyginamųjų objektų skaičiaus. Be to, objektai yra toje pačioje vertės zonoje kaip ir vertinamas turtas. 2023 m. skolininkės vertinimas nėra nepriklausomas, atliktas anksčiau ir taip pat atliktas, taikant lyginamąjį metodą su ribotu lyginamųjų objektų skaičiumi, todėl nesudaro pagrindo abejoti eksperto nustatyta verte. Nors įstatymu neribojamas ekspertizių skaičius, jų negalima skirti nepagrįstai, nes tai vilkintų procesą ir pažeistų išieškotojo interesus. Šiuo atveju neįrodytas ketvirtos ekspertizės poreikis. Antstolės teigimu, tikra rinkos kaina paaiškėja varžytynėse, kur ji gali būti didesnė už eksperto nustatytą ir labiau atitikti skolininkės lūkesčius.
5. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Profitus Crowdfunding“ nepateikė atsiliepimo į pareiškėjos skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2025 m. birželio 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjos MB „Jonresta“ skundą.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolės kontoroje pradėtose vykdomosiose bylose kreditorei UAB „Profitus Crowdfunding“ iš skolininkės MB „Jonresta“ išieškoma 65 297,97 Eur skola ir 22,44 proc. palūkanos (vykdomoji byla Nr. 0183/24/01302) bei 298 486,14 Eur skola ir 20,08 proc. palūkanos (vykdomoji byloja Nr. 0183/24/01301). 2024 m. rugpjūčio 20 d. areštuotas skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas – 180/491 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir butas (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymu paskirta Turto ekspertizė, kurią pavesta atlikti UAB „Verslavita“. 2024 m. spalio 24 d. patvarkymu ekspertizės akto Nr.EKN-24-126 pagrindu nustatyta turto vertė: žemės sklypo – 15 000 Eur, buto – 355 000 Eur, iš viso – 370 000 Eur. Skolininkei pareiškus prieštaravimus, 2024 m. spalio 30 d. antstolės patvarkymu paskirta pakartotinė Turto vertės nustatymo ekspertizė, kurią pavesta atlikti UAB „Krivita“. 2025 m. sausio 6 d. patvarkymu ekspertizės akto Nr. 24-E-004 pagrindu nustatyta turto vertė: žemės sklypo – 28 530 Eur, buto – 288 470 Eur, iš viso – 317 000 Eur. Skolininkei pareiškus prieštaravimus, 2025 m. sausio 13 d. antstolės patvarkymu paskirta pakartotinė Turto vertės nustatymo ekspertizė, kurią pavesta atlikti MB „Bonada“. 2025 m. vasario 18 d. patvarkymu ekspertizės akto Nr. BN-EKP25008 pagrindu nustatyta turto vertė – 372 000 Eur. Skolininkei pareiškus prieštaravimus, 2025 m. vasario 26 d. antstolės patvarkymu atsisakyta skirti pakartotinę ekspertizę.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė nepasisakantis dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su ankstesniais Turto vertinimais, teigdamas, kad anksčiau atliktomis ekspertizėmis ar ne vykdymo procese atliktu Turto vertinimu, nustatant turto vertę nebuvo vadovautasi. Teismas nurodė, kad sprendžia tik dėl paskutinio vykdymo procese atlikto Turto vertinimo.
9. Pasak pirmosios instancijos teismo, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais dėl rinkos situacijos neatitikties, ekspertizės metodologijos trūkumo bei prestižinės vietovės ypatumų neįvertinimo. Teismo nuomone, įvertinus ekspertizės akto turinį lyginamojo metodo taikymo taisyklių aspektu, matyti, kad jame nurodyti šaltiniai, kriterijai (požymiai), kuriais vadovaujantis buvo parinkti lyginamieji objektai, nurodyti lyginamųjų objektų skirtumai, pataisų modeliai ir jų taikymo duomenys. Iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertas palygino paskutinių 36 mėnesių laikotarpio sandorių kainas, parinko labiausiai panašius į vertinamo Turto lyginamuosius sandorius (objektus) pagal statybos metus, buto ir žemės sklypo plotą, kad pataisos skaičiuotos, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinkos konjunktūrą, kainų lygius bei dinamiką vertinimo metu ir lyginamųjų objektų pirkimo-pardavimo metu, vertinamojo ir lyginamųjų objektų buvimo vietą, socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą bei kitus faktorius, lemiančius vertinamo turto vertę. Ekspertizės akte nurodyti lyginami objektai, vertinami duomenys, taikomos pataisos ir apskaičiuota lyginamo turto 1 kv. m kaina eurais. Akte ekspertizės objekto vietos charakteristikoje atsižvelgta į nekilnojamojo turto buvimo vietą (lokacija, (duomenys neskelbtini) apibūdinti; 2012 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-159 Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 57-60, 62 punktai). Ekspertizės akte paaiškintos priežastys, dėl kurių nustatant Turto rinkos vertę naudotas lyginamasis metodas: nes tam yra galimybė, ekspertizės objektas nėra priskirtinas specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų kategorijai; įvertinus turto panaudojimą ir potencialių turto pirkėjų, pajamų metodu atlikti skaičiavimai netiksliai atspindėtų vertinamo turto vertę atviroje rinkoje (Metodikos 54, 55 punktai).
10. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad nepagrįstas pareiškėjos argumentas dėl netinkamai parinktų objektų palyginimui. Teismo teigimu, pareiškėjos argumentas, jog neįvertinta prestižinė vietovė, kurioje yra turtas, yra tik subjektyvi nuomonė, nepaneigianti nustatytos Turto vertės. Pasak teismo, ekspertas pagrindė vertinimo metodo pasirinkimą /turto vertinimo metodų taikymo ir netaikymo aplinkybes, todėl jo taikytas lyginamasis metodas nesudarė pagrindo abejoti atlikto vertinimo patikimumu.
11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skelbimų tinklapio www.aruodas.lt duomenys, kuriais vadovaujasi pareiškėja, nesudarė pagrindo vertinti, jog Turtas buvo netinkamai įkainotas eksperto, nes skelbimuose turto pardavėjas gali nurodyti bet kokią savo pageidaujamą gauti kainą, kuri nebūtinai atitinka realias rinkos kainas, ir savaime nelemia, kad turtas bus parduotas už skelbime nurodytą kainą. Teismo vertinimu, pareiškėjos pateikta 2025 m. gegužės 5 d. UAB korporacijos ,,Matininkai“ parengta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita nepaneigia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 682 straipsnio nustatyta tvarka skirtos ekspertizės išvadų. Byloje nėra duomenų, leidžiančių pripažinti, jog 2025 m. vasario 12 d. MB ,,Bonada“ atliekant turto vertinimo ekspertizę, buvo pažeista Metodika nustatyta turto vertinimo tvarka ar netinkamai taikyti turto vertinimo metodai.
12. Pirmasis instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktą turto vertinimo ataskaitą, nurodė, kad ji parengta naudojant tą patį vertinimo metodą (lyginamąjį metodą). Teismas sprendė, kad šis vertinimas atliktas pačios pareiškėjos, suinteresuotos didesne turto verte, užsakymu, įkeitimo tikslu, skirtas visoms kredito įstaigoms. Todėl teismas nelaikė pareiškėjos argumentų dėl didesnės vertinimo ataskaitoje nurodytos turto vertės sudarančiais pagrindą pripažinti ženkliai didesnį kainų skirtumą. Teismo manymu, pareiškėjos ataskaitoje nurodyta didesnė turto vertė savaime nepatvirtina paaiškėjusių naujų, kitų objektyvių aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos MB ,,Bonada“.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
13. Pareiškėja MB „Jonresta“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės panaikinant 2025 m. vasario 26 d. antstolės R. Pauzienės patvarkymą dėl atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę, paskirti pakartotinę ekspertizę turto (180/491 dalies žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ir buto (duomenys neskelbtini)) rinkos vertei nustatyti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė skundą dėl antstolės veiksmų, nes tinkamai neįvertino visų pareiškėjos argumentų. Teismas neįvykdė savo pareigos patikrinti ir įvertinti, ar varžytynių kaina nebus esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, ar gauta už turtą suma proporcinga to turto rinkos vertei ir ar nėra/nebus neproporcingai apribotos skolininko teisės. Teismas turėjo pripažinti, kad nustatyta turto kaina yra ženkliai mažesnė už tą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą. Todėl parduodant turtą iš varžytinių būtų gauta lėšų suma neproporcinga Turto rinkos vertei, dėl to būtų neproporcingai apribota pareiškėjos teisė grąžinti kuo didesnę dalį skolos bei kreditorės interesas atgauti kuo didesnę skolos dalį.
13.2. Pareiškėjos pateikti teismui įrodymai sudarė pagrindą patenkinti jos skundą dėl antstolės veiksmų. Pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti, kad atliktas vertinimas neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų, nes turto vertė nustatyta netinkamais metodais ir neatspindi tikros rinkos vertės. Apeliantės teigimu, tai patvirtina aplinkybė, jog ekspertizės akte Nr. 3 nustatyta turto rinkos vertė neatitinka tikros situacijos. Pagal pareiškėjos pateiktus Interneto skelbimus, panašių objektų prestižiniame (duomenys neskelbtini) kvadratinio metro kaina yra gerokai didesnė. Liko neįvertinti prestižinės vietovės ypatumai. Ekspertizės aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 nustatyta per maža turto vertė, o ekspertizės akte Nr. 3 netinkamai pasirinkti lyginamieji objektai (jie yra prastesnėje vietoje, senesni, mažesni, kitokios paskirties ir parduoti anksčiau nei 2024 m.). 2023 m. pareiškėjos užsakytame vertinime turtas, buvus mažesniam baigtumui, įvertintas didesne suma, nei dabar, esant 97 proc. baigtumui, o 2025 m. vertinime nustatyta nauja turto vertė yra net 79 000 Eur didesnė, nei ekspertizės akte Nr. 3. Visos ekspertizės atliktos esant metodologijos trūkumams (naudotas tik lyginamasis metodas, trūksta duomenų apie lyginamųjų objektų apžiūros rezultatus). Turto vertinimo ataskaitoje Nr. 24-E-004 vertinamo turto žemės sklypo dalis įvertinta tik 28 530 Eur. Vadovautasi VĮ Registrų centro masinio vertinimo duomenimis, neatspindinčiais tikros rinkos situacijos, nes neįvertina specifinių objekto ypatybių. Turto vertinimo ataskaitoje Nr. 24-E-004 nurodyta kaina beveik dvigubai skiriasi nuo ataskaitos Nr. EKN-24-126, nors abejose vadovautasi tais pačiais masinio vertinimo duomenimis. Dėl pirmiau nurodytų turto vertinimo pažeidimų teismas turėjo pripažinti, kad antstolė iš esmės buvo suklaidinta ir skundžiamame 2025 m. vasario 26 d. patvarkyme priėjo prie neteisingos išvados, kad kvalifikuotos turto vertės nustatymui atliktos ekspertizės Turtą įvertino tinkamai.
13.3. Be to, atskirajame skunde pakartoti pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų motyvai.
Atsiliepimas
14. Suinteresuotas asmuo antstolė R. Pauzienė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Atskirojo skundo teiginiai apie teisių pažeidimą yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, nes visos trys ekspertizės buvo atliktos, nepažeidžiant įstatymų reikalavimų. Apeliantė nenurodė teisės aktų, kurie buvo pažeisti, atliekant turto vertinimo ekspertizę, bei aplinkybių, leidžiančių suabejoti eksperto nešališkumu ar jo pateiktų išvadų patikimumu.
Žemesnės instancijos teismas
14.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skelbimų kainos nėra patikimas turto vertės įrodymas, o visose ekspertizėse įvertinta turto vieta ir kitos aplinkybės. Vykdymo procese atliktos trys nepriklausomos ekspertizės, kurios pateikė panašias išvadas, todėl pareiškėjos užsakymu parengtos turto vertinimo ataskaitos, atliktos turint kitą tikslą bei to paties vertintojo, nepaneigia nepriklausomų ekspertizių rezultatų. Visi ekspertai pagrindė lyginamojo metodo taikymą, kurį leidžia Metodika. Pareiškėjos teiginiai dėl vertinimo trūkumų deklaratyvūs ir nepagrįsti konkrečiais skaičiavimais ar teisės aktų pažeidimais. Įstatymu suteikta teisė, bet ne pareiga antstoliui skirti pakartotinę ekspertizę, jei nėra motyvuotų prieštaravimų ar abejonių dėl nustatytos vertės. Šiuo atveju antstolė neturėjo abejonių, todėl nebuvo pagrindo skirti naują ekspertizę.
14.3. Atskirajame skunde apeliantė nenurodė argumentų ir nepateikė duomenų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą apie tai, kad antstolė pagrįstai neskyrė pakartotinės ekspertizės. Atskirojo skundo argumentai sutampa su skundo dėl antstolio atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę argumentais.
Atsiliepimas
15. Suinteresuotas asmuo UAB „Profitus Crowdfunding“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame iš esmės pakartoti antstolės R. Pauzienės atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai, prie atsiliepimo pridėtos pareiškėjos ir UAB „Profitus Crowdfunding“ sudarytų paskolos sutarčių kopijos.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, bei pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai).
18. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties atmesti skolininkės skundą dėl antstolės veiksmų, šiai netenkinant prašymo skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
19. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
20. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo UAB „Profitus Crowdfunding“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė jo ir pareiškėjos sudarytų paskolos sutarčių kopijas, neprašydamas prijungti šiuos dokumentus prie bylos, nenurodydamas priežasčių, dėl kurių negalėjo pateikti minėtų įrodymų anksčiau, bei aplinkybių, kurias ketina įrodinėti šiomis paskolos sutartimis.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nustatytas faktines aplinkybes, atsisako priimti kartu su suinteresuoto asmens UAB „Profitus Crowdfunding“ atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas paskolos sutarčių kopijas, nenustatęs šių dokumentų prijungimo prie bylos sąlygų, numatytų CPK 314 straipsnyje.
Dėl esminių bylos aplinkybių
22. Nustatyta, kad antstolės R. Pauzienės kontoroje inicijuotos vykdomosios bylos Nr. 0183/24/01301, 0183/24/01302, pagal Kaišiadorių rajono 1-iojo notarų biuro notaro Gintauto Butkaus 2024 m. birželio 26 d. išduotus vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditorės prašymus Nr. 4130, 4136 išieškoti skolas iš skolininkės MB „Jonresta“ išieškotojai UAB „Profitus Crowdfunding“.
23. Antstolė, vykdydama notaro išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 4130 ir 4136 dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, 2024 m. rugpjūčio 20 d. turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 0183/24/01301 areštavo skolininkei (pareiškėjai) priklausantį hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą: 81/491 žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini), ir butą (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymu antstolė paskyrė ekspertizę šio hipoteka įkeisto turto vertei nustatyti, pavesdama ją atlikti UAB „Verslavita“.
24. 2024 m. spalio 24 d. patvarkymu antstolė, vadovaudamasi 2024 m. spalio 24 d. gautu ekspertizės aktu Nr. EKN-24-126, nustatė skolininkei priklausančio hipoteka įkeisto turto vertę: žemės sklypo – 15 000 Eur, buto – 355 000 Eur, iš viso – 370 000 Eur. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu Turto įkainojimu, 2024 m. spalio 29 d. pateikė antstolei prieštaravimus, nurodydama, kad šis įvertinimas (3703 Eur už kv. m.) yra per mažas, atsižvelgiant į objekto lokaciją, išskirtinumą ir dabartinę rinkos paklausą tokio tipo nekilnojamajam turtui.
25. Atsižvelgdama į skolininkės pareikštus prieštaravimus antstolė 2024 m. spalio 30 d. patvarkymu paskyrė pakartotinę Turto vertės nustatymo ekspertizę, pavesdama ją atlikti UAB „Krivita“. Gauto ekspertizės akto Nr. 24-E-004 pagrindu antstolė 2025 m. sausio 6 d. patvarkymu nustatė turto vertę: žemės sklypo – 28 530 Eur, buto – 288 470 Eur, iš viso – 317 000 Eur. Su šiuo įkainojimu skolininkė taip pat nesutiko, motyvuodama tuo, kad šiame ekspertizės akte nustatyta vertė neatitinka rinkos situacijos, neįvertinti prestižinės vietos ypatumai, palyginimui pasirinkti netinkami objektai, naudotas tik vienas lyginamasis metodas.
26. 2025 m. sausio 13 d. patvarkymu antstolė paskyrė pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę, kurią pavedė atlikti MB „Bonada“. Šios ekspertizės akto Nr. BN-EKP25008 pagrindu antstolė 2025 m. vasario 18 d. patvarkymu nustatė Turto vertę – 372 000 Eur. Dėl šio įvertinimo skolininkė taip pat teikė prieštaravimus, nurodydama tas pačias nesutikimo priežastis bei papildomai paaiškindama, kad 2023 m. turtas, buvus 86 proc. baigtumui, įvertinas korporacijos „Matininkai“ didesne suma, nei paskutiniu ekspertizės aktu, nors šiuo metu Buto baigtumas siekia 97 proc. Pareiškėja prašė paskirti pakartotinę ekspertizę.
27. 2025 m. vasario 26 d. patvarkymu antstolė atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymą, nurodydama, kad skolininkės skelbimuose nurodyta Turto kaina yra pardavėjo lūkestis, o ne faktinė pardavimo vertė. Ekspertizės akte Nr. BN-EKP25008 detaliai aprašyta turto vieta ir aplinka, paminėti skolininkės nurodyti objektai, infrastruktūra bei atstumai iki prekybos, švietimo ir visuomeninių įstaigų. Ekspertizės akte išsamiai aptarta teisinė bazė, metodika, turto būklė ir rinkos patrauklumas, nustatyta jo vertė, o antstolė nėra vertinimo ekspertė ir nenustato taikytinų metodų – tai nepriklausomų profesionalų kompetencija. Įstatymu neribojamas ekspertizių skaičius, tačiau piktnaudžiavimas ekspertizėmis vilkintų procesą ir pažeistų kreditoriaus interesus. Ketvirtos ekspertizės skyrimas būtų nepagrįstas, nes skolininkės lūkesčiai viršija tikrą rinkos kainą, kuri paaiškėja tik varžytynėse ir kaina gali kilti ar kristi, priklausomai nuo paklausos.
28. Dėl 2025 m. vasario 26 d. antstolės patvarkymo pareiškėja padavė skundą, kuris buvo atmestas skundžiama Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. nutartimi.
29. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su skundžiama nutartimi teigdama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjos skunde dėl antstolės veiksmų pateiktus argumentus, todėl nepagrįstai atmetė juos. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog ekspertizės aktais nustatyta neproporcingai maža turto vertė neproporcingai apribos pareiškėjos ir jos kreditorės (išieškotojos) teises bei teisėtus interesus.
Dėl atskirojo skundo argumentų
30. Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.
31. Pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktą apeliaciniame (atskirajame) skunde turi būti nurodyta kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo (nutarties) ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio (atskirojo) skundo pagrindas).
32. Nurodytas CPK įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, kad apeliacinis procesas skirtas pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir (ar) fakto klaidoms ištaisyti, o ne ginčo nagrinėjimui pakartoti. Atitinkamai bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias apeliacinio proceso taisykles, apeliacinio (atskirojo) skundo turiniui, be bendrųjų, yra nustatyti taip pat tam tikri specialūs reikalavimai, be kita ko, nurodyti konkrečius argumentus, aplinkybes, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo (nutarties) ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis Nr. e3K-3-74-403/2022, 42 punktas).
33. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018, 34 punktas).
34. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atskirojo skundo turiniu, konstatuoja, kad pareiškėja, pasisakydama dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo, iš esmės nenurodo proceso ar materialiosios teisės normų, kurias pirmosios instancijos teismas pritaikė netinkamai, priimdamas skundžiamą nutartį. Pareiškėja, neatsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo motyvus, iš esmės kartoja skundo dėl antstolio veiksmų argumentus, dėl kurių pirmosios instancijos teismas pasisakė bei kuriuos išsamiai ir visapusiškai įvertino.
35. Apeliantei atskirajame skunde kartojant skundo dėl antstolės veiksmų teiginius (kad ekspertizės aktuose nustatyta rinkos vertė neatitinka realios rinkos situacijos, kad neįvertinti prestižinės vietovės ypatumai, kad pirmųjų ekspertizių metu nustatyta per žema turto vertė, kad netinkamai pasirinkti lyginamieji objektai, kad pareiškėjos užsakytuose vertinimuose nustatyta didesnė turto vertė, kad visos ekspertizės atliktos esant jų metodologijos trūkumams), iš esmės prašoma apeliacinės instancijos teismo pakartotinai įvertinti šiuos argumentus.
36. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl pirmiau nurodytų skundo dėl antstolės veiksmų motyvų bei pareiškėjos pateiktų įrodymų (2025 m. UAB korporacijos „Matininkai“ turto vertinimo ataskaitos) įrodomosios reikšmės (žr. šios nutarties 8-12 punktus). Atskiruoju skundu neneigiama pirmosios instancijos teismo išvada apie pareiškėjos pateiktos turto vertinimo ataskaitos subjektyvumą bei netinkamumą įrodinėti tikrąją turto rinkos vertę (atsižvelgiant į ataskaitoje nurodytą vertinimo tikslą). Kartu su atskiruoju skundu nepateikta kitų objektyvių įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo įvertintame ekspertizės akte Nr. 3 nurodytus duomenis apie lyginamojo metodo nustatant Turto vertę taikymą, lyginamuosius objektus, jų lokaciją, Turto charakteristiką, nekilnojamojo turto rinkos konjunktūrą, kainų lygius bei dinamiką, jų įtaką pataisos koeficientui, bei pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ekspertizės akto duomenų vertinimo.
37. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs šias aplinkybes, kaip subjektas, turintis pareigą įvertinti atskirojo skundo motyvus, bet ne pakartotinai išnagrinėti bylą iš esmės, nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų (šios nutarties 32 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog antstolės nustatyta ženkliai mažesnė turto kaina neproporcingai apribojo pareiškėjos bei kreditorės teises.
Dėl atskirojo skundo argumento, susijusio su antstolės nustatytos turto kainos proporcingumu jo vertei ir jo įtakos šalių teisėms
38. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
39. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis).
40. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo, nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad nustatyta turto kaina maksimaliai atitiktų realią rinkos kainą ir optimaliai užtikrintų ir išieškotojo, ir skolininko interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 20 punktas).
41. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rinka nėra pastovi, tad, priklausomai nuo įvairių aplinkybių, turto paklausa bei kainos rinkoje nuolat kinta. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi imtis priemonių, kad kiek galima greičiau nustatytų areštuoto turto vertę ir, ją nustatęs, turtą realizuotų, kad nebūtų pažeista išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra, kai turto vertės skirtumas susidaro dėl laiko, rinkos pokyčių, turto nusidėvėjimo ir panašių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 22 punktas).
42. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 25 punktas).
43. Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 26 punktas).
44. Bylos duomenimis, antstolė, vykdydama skolų išieškojimą iš skolininkės išieškotojos naudai, ėmėsi visų įstatymo numatytų priemonių tikrai skolininkės turto rinkos vertei nustatyti: paskyrė ekspertizę, po kurios paskyrė dar dvi pakartotines ekspertizes, atsižvelgdama į skolininkės prieštaravimus (CPK 681 straipsnio 1, 4 dalys, 682 straipsnio 2 dalis). Šios aplinkybės patvirtina, kad antstolė siekė maksimaliai objektyviai ir pagal teisės aktus nustatyti turto kainą, užtikrinant išieškotojo ir skolininkės interesų pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su antstolės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad pareiškėja nenurodė aplinkybių, leidžiančių suabejoti eksperto nešališkumu ar jo pateiktų išvadų patikimumu (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis).
45. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytos išvados dėl Turto vertės nustatymo proceso yra teisėtos ir pagrįstos, laikytina, jog 2025 m. vasario 18 d. antstolės patvarkymu nustatyta skolininkės Turto vertė yra teisinga. Ši Turto vertė nustatyta maksimaliai, objektyviai ir laikantis teisės aktų reikalavimų po to, kai buvo patenkinti du pareiškėjos prašymai dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų apie teisingai atliktą antstolės Turto vertės nustatymo procedūrą. Atskirajame skunde nepateikiami realūs skaičiavimai, kurie leistų ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą apie Turto vertinimo procedūros pažeidimą, netikslius skaičiavimus. Todėl nesutiktina kaip su deklaratyviu ir neįrodytu atskirojo skundo argumentu, kad antstolės nustatyta Turto vertė neproporcingai apriboja pareiškėjos teises ir kreditorės interesus (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos prašymo skirti ketvirtą ekspertizę patenkinimas, nesant byloje įtikinamų objektyvių duomenų apie esminius ankstesnės ekspertizės metodologinius ar faktinius trūkumus, nepagrįstai vilkintų skolos išieškojimą, didintų vykdymo išlaidas ir neatitiktų ekonomiškumo principo, tuo pažeidžiant kreditorės teisę kuo greičiau atgauti skolą. Ketvirtos ekspertizės skyrimas būtų nesuderinamas su kasacinio teismo išaiškinimais apie vykdomojo dokumento vykdymo ekonomiškumą ir operatyvumą (šios nutarties 41-43 punktai). Todėl apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, skirdamas ketvirtą Turto vertės nustatymo ekspertizę.
47. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas neįvykdė savo pareigos patikrinti ir įvertinti, ar varžytynių kaina nebus esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, ar gauta už turtą suma proporcinga to turto rinkos vertei ir ar nėra/nebus neproporcingai apribotos skolininko teisės. Antstolė pagrįstai nurodė, kad Turto pardavimo kaina paaiškės tik po varžytynių ir ji gali būti didesnė, nei nustatyta ekspertizės akte. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo patikrinti, ar tinkamai buvo atlikta Turto vertinimo procedūra, bet ne nustatyti realią Turto vertę, nes vykdymo procese turto rinkos kainą nustato ekspertas, esant CPK 681 straipsnio 4 dalyje, 682 straipsnio 2 dalyje numatytiems pagrindams, bei vadovaudamasis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu ir jį aiškinančiais teisės aktais.
48. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, neturi reikšmės atskirojo skundo argumentai, susiję su ekspertizės akto Nr. 1 ir ekspertizės akto Nr. 2 duomenų vertinimu, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino šių aktų duomenų, tirdamas antstolės patvarkymo teisėtumą (žr. šios nutarties 8 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
49. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei šalių pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procese realizuojamo nekilnojamojo turto vertės nustatymą, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Vien apeliantės subjektyvus požiūris į tai, kaip turėjo būti vertinami ir interpretuojami jos pateikti duomenys, nėra pakankamas pagrindas abejoti skundžiamos teismo nutarties teisėtumu ar pagrįstumu (šios nutarties 33 punktas). Nustačius, kad atskirojo skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, pagrįstų bylos faktinių aplinkybių ištyrimu ir teisės aktų normų taikymu, atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti pareiškėjos mažosios bendrijos „Jonresta“ atskirąjį skundą.
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 6 d. nutartį.