- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2009-04-09
- Bylos Nr.
- 1A-184-106-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rasa Valentinienė (pirm.), Stasys Valužis, Juozapas Surblys
- Nuteistasis
- V. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Rimantas Tumėnas
- Kategorijos
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.4.6.3.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
Pranešėja R.Valentinienė Teisėja Z. RomanovaitėBaudž. byla Nr. 1A–184-106/2009Procesinio sprendimo kategorija:1.1.8.6.2, 1.1.9.2, 2.1.15.1.2, 2.4.6.3.1(S).
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2009 m. balandžio 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinės direktorės J. D. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d. ir nuteistas vienerių (1) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir atimti teisę vairuoti transporto priemonę vieneriems metams.
Žemesnės instancijos teismas
Priteista iš UAB “Autobusų parkas” V. P. 6000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
V. K. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. kovo 5 d., apie 12.35 val., Klaipėdoje, Taikos prospekte, ties 22-uoju namu, pirma eismo juosta vairuodamas UAB „„(duomenys neskelbtini)" maršrutinį autobusą MAN „(duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 51, 53, 75, 76 p. reikalavimus, tiesiame asfaltuotame kelio ruože, kur pagal važiavimo kryptį yra dvi eismo juostos, esant sausai asfaltuoto kelio dangai, 300 metrų matomumui į priekį iš vairuotojo kabinos, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, visų būtinų atsargumo priemonių, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo, nepraleido per pėsčiųjų perėją jam iš kairės pusės ėjusios pėsčiosios V. P. ir ją partrenkė, dėl to jai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės ir prašo pripažinti jį kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams. Taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Nurodo, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, jis kaltu prisipažino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Nors tai yra konstatuojama skundžiamajame nuosprendyje, tačiau apylinkės teismas be pagrindo šios aplinkybės nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat nurodo, kad apylinkės teismas atėmė teisę vairuoti transporto priemonę vieneriems metams, tačiau iš skundžiamojo nuosprendžio nėra aišku, kokiais motyvais ir kokiu pagrindu remiantis tai buvo padaryta. Atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla, kaip bausmė yra numatyta BK 42 str. 1 d. 2 p. ir pagal BK 45 str. 1 d. nuostatą, teismas ją skiria BK specialioje dalyje numatytais atvejais. BK 281 str. 1 d. sankcija numato teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą arba baudą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dviejų metų. Tvirtina, kad teismas už vieną nusikalstamą veiką jam paskyrė dvi bausmes - laisvės atėmimą vieneriems metams ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą vieneriems metams. Tai nėra teisinga. Todėl teigia, kad turi būti panaikinta jam teismo paskirta bausmė - teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, nes jis dėl to praranda darbą, kuris yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis. Sunkaus fizinio darbo dirbti negali dėl savo sveikatos būklės, nes yra operuotas dėl stuburo išvaržos. Be to, jis yra paėmęs vartojimo kreditą, iš jo darbo užmokesčio dar yra išskaičiuojamas išlaikymas nepilnametei dukrai, savo gyvenamojo būsto neturi, priverstas nuomotis.
Apeliaciniame skunde UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinė direktorė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priteistą civilinį ieškinį sumažinti iki dydžio, išmokėto pagal įstatymą iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Nurodo, kad kaltinamasis savo neteisėtais veiksmais sukėlė eismo įvykį, tuo jis padarė neatsargų nusikaltimą, dėl kurio labai gailisi, nukentėjusiosios prašė atleidimo. Taip pat iki nuosprendžio paskelbimo kaltinamasis buvo nuvykęs pas nukentėjusiąją į namus, prašė atleisti, susitaikyti. Šie veiksmai traktuotini kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Teismo apkaltinamajame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, neva kaltinamasis ir civilinis ieškovas nukentėjusiosios neaplankė, neatsiprašė, nesiūlė jokios pagalbos yra neobjektyvios ir neteisingos. UAB „Klaipėdos autobusų parkas" įvykio metu savo civilinę atsakomybę buvo apsidraudęs AB „Lietuvos draudimas". Įstatymo pagrindu mokėdamas įmokas draudėjas (darbdavys) sudaro draudimo sutartį su draudiku apdraustojo naudai. Iš vienos pusės tai reiškia apdraustojo interesų apsaugą, iš kitos pusės tai reiškia draudimo apsaugos suteikimą darbdaviui. Darbdavys, mokėdamas reguliaras įmokas draudimo kompanijai perduoda savo riziką draudiminių įvykių metu žalos atlyginimui, ir pagrįstai tikisi, kad žalos padarymo rizika bus padengta draudiko įsipareigojimu apmokėti apdraustojo darbuotojo nuostolius iš sukauptų draudimo lėšų. Todėl darbdavys pagrįstai tikėjosi, kad draudikas atlygins eismo įvykio metu atsiradusią žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad iki nuosprendžio paskelbimo 3452,00 Lt neturtinės žalos buvo atlyginta. Savaime vien nusikaltimo padarymo faktas ar pakenkimas asmens sveikatai, kad ir menkiausio laipsnio ar neigiamo poveikio, nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Nukentėjusioji V. P. neturtinės žalos dydžio pagrįsti negalėjo, dokumentų, įrodančių šį dydį, nepateikė. Pagal įstatymą materialinė parama nukentėjusiajai buvo suteikta iki bylos išnagrinėjimo, kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė, gailėjosi.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.
Civilinis atsakovo atstovė prašo nuteistojo ir civilinio atsakovo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ apeliacinius skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės
Apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė, kad jis dėl padaryto nusikaltimo prisipažino, taip pat nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau šios aplinkybės nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad aplinkybe, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę, laikytina bet kuri iš šių situacijų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šią veiką; 3) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šioje veikoje dalyvavusius asmenis (kasacinės bylos Nr. 2K-360/2006, 2K-526/2006, 2K-438/08). Taigi teismas, šioje konkrečioje byloje kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos gali pripažinti aplinkybe, lengvinančia jo baudžiamąją atsakomybę, nustatęs, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir kad dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nuteistasis davė nuoširdžius parodymus, jų nekeitė, nuosekliai jų laikėsi (b. l. 35, 40-41, 96-98). Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Jis atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau nors nukentėjusioji yra senyvo amžiaus, gyvena viena, dėl patirto sužalojimo beveik nebevaikšto, jokios realios pagalbos nesuteikė ir jokiais savo poelgiais neįrodė, kad jo atsiprašymas yra nuoširdus. Tai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Vien formalus atsiprašymas neduoda pagrindo teigti, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Pripažinti, kad nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nėra pagrindo.
Dėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo.
Nuteistasis apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, kad jam paskirtos dvi bausmės. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad nuteistajam paskirta vienintelė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.). Be to, vadovaujantis BK 75 nuostatomis, jam paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir paskirta ne bausmė (kaip skunde nurodo nuteistasis), o baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė vairuoti transporto priemonę (BK 68 str.), taip pat numatytas įpareigojimas ( jo nuteistasis neginčija). Apylinkės teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, padarė išvadą, kad toks teismo sprendimas leis pasiekti bausmės tikslus, atitinkamai bus įgyvendintas teisingumo principas.
BK 75 str. 2 d. numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus. Nors ši norma nėra imperatyvi, tačiau būtent šios poveikio priemonės ir (ar) įpareigojimai leidžia tikėtis teisingo nubaudimo principo realizavimo, tinkamos bausmės individualizavimo. Todėl nuteistasis skunde neteisingai nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos dvi bausmės.
Nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta dėl Kelių eismo taisyklių 51, 53, 75, 76 punktų pažeidimų. Apeliantas pripažįsta, kad antrąja juosta važiavęs lengvasis automobilis sustojo praleisti pėsčiąją, tačiau jis autobuso sustabdyti nespėjo, todėl partrenkė pėsčiąją (b. l. 96-97). Nuteistojo padaryta veika susijusi su šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu: jis nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių- artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nestabdė savalaikiai automobilio, nepraleido pėsčiųjų perėja jau vieną eismo juostą perėjusiosios nukentėjusiosios, ją partrenkė ir dėl to padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemonę (BK 68 str.). Neabejotinai baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų laikotarpiui – paskirta teisingai. Tai padės įgyvendinti nuteistajam paskirtos bausmės tikslus. Tokia apylinkės teismo išvada vertintina kaip pagrįsta.
Nuteistasis V. K. taip pat nurodo, kad jis dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo gali prarasti darbą. Jis turi finansinių įsipareigojimų bankui, iš darbo užmokesčio išskaičiuojamas išlaikymas nepilnametei dukrai, be to, jam sunku susirasti darbą, nes dėl operuoto stuburo negali dirbti sunkių fizinių darbų. Apeliantui taikytas bausmės vykdymo atidėjimas rodo, kad jis gali būti resocializuotas ir neatlikdamas realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau tik taikant tam tikras baudžiamojo poveikio priemones. Apelianto nurodytos aplinkybės negali būti suabsoliutinamos, kaip nepakeičiamos ar neišvengiamos, todėl nelaikytinos išimtinėmis. Be to, tokios priemonės netaikymas paneigtų baudžiamosios atsakomybės prigimtį, prieštarautų bausmės paskirčiai.
Pabrėžtina, kad nepagrįstas apeliaciniame skunde suformuotas reikalavimas pripažinti apeliantą kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams, taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tokį reikalavimą jau yra įvykdęs skundžiamu nuosprendžiu, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio įstatyminio pagrindo nuteistąjį antrą kartą pripažinti kaltu dėl tos pačios veikos, paskirti jam laisvės atėmimo bausmę ir bausmės vykdymą atidėti.
Dėl neturtinės žalos
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 44 str. 10 d. kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Įstatymai nenustato neturtinės žalos nei minimumo, nei maksimumo. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką konkretų jam padarytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydį nurodo pats nukentėjusysis ieškininiame pareiškime.
Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų autoįvykio metu buvo paguldyta į Klaipėdos universitetinę ligoninę, vėliau gulėjo Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje, iš viso ilgiau nei 2 mėnesius, jai buvo nustatyti įvairūs sumušimai, taip pat kaulų lūžiai, todėl teisėjų kolegija neabejoja, kad nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų kentė skausmą, patyrė ir tebepatiria didelius nepatogumus, nes iki šiol, nors po įvykio praėjo metai, blogai vaikšto, negali išeiti iš namų. Neabejotinai nukentėjusiajai padaryta didelė neturtinė žala.
Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad apylinkės teismas nustatė, kad nukentėjusiajai padaryta 9452,80 Lt neturtinė žala (kadangi AB „Lietuvos draudimas“ atlygino nukentėjusiajai 1000 eurų – 3452,80 Lt, o iš UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ priteista 6000 Lt neturtinės žalos). Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų neturtinės žalos kriterijų visumą, konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismų praktiką (kasacinės nutartys 2K-68/2008, 2K-44/2008), nelaikytinas aiškiai per didelis, todėl apeliaciniame skunde išdėstyti reikalavimai dėl neturtinės žalos dydžio mažinimo netenkintini.
Kadangi Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ribose neturtinę žalą atlygino draudikas (b. l. 104-105), todėl civilinis atsakovas UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ kaip nuteistojo darbdavys privalo atlyginti darbuotojo padarytą ir teismo nustatytą, tačiau neatlygintiną neturtinės žalos dalį (6000 Lt) ( CK 6.263 str., 6.264 str. ) UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo V. K. ir civilinio atsakovo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ apeliacinius skundus atmesti.