Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, šalims nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. T. ieškinį atsakovams UAB „Teledema“, UAB „Swedbanklizingas‘, trečiajam asmeniui UAB „Forest brothers“ dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-04-24 dieną atnaujinus bylos nagrinėjimą ir ją paskyrus nagrinėti 2015-06-02 dieną, šalys į teismo posėdį neatvyko.

Iš kitų šalių prašymų teismas negavo, apie posėdį šalims žinoma ( 94-98 b.l., III t.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, jog ieškovas D. T. ir atsakovas UAB „Teledema“ 2009-06-12 sudarė paskolos sutartį (14-15, b.l.I t.), kuria ieškovas paskolino atsakovui 170000 litų , paskolos davėjui nustatyta 15 procentų metinė palūkanų norma. Paskolos grąžinimo terminas 2010-07-31 diena. Byloje nustatyta, jog atsakovas UAB „Teledema“ 2006-06-29 su „Swedbank lizingas“ UAB sudarė šešias laidavimo sutartis (16-27, b.l.I t.), laiduojant už skolininką UAB Forest Brothers. Byloje pateiktas ieškovo ir atsakovo UAB „Teledema“ susirašinėjimas dėl paskolos sutarties sąlygų vykdymo (28-33 b.l., I t.). Byloje pateiktas UAB Teledema“ raštas dėl sumokėtų palūkanų ieškovui (90-91 b.l., I t.) bei UAB „Teledema“ 2010-12-31 pelno (nuostolių ) ataskaita (92-94, b.l., I t.). Byloje atsakovas UAB „Teledema“ pateikė mokėjimo nurodymus apie sumokėtas palūkanas ieškovui ir atsakovui „Swedbank lizingas“ UAB (104-128, b.l.I t.). Byloje pateiktas RUAB „Forest brothers“ paaiškinimai dėl įmonės restruktūrizavimo plano vykdymo (130-179 b.l., I t.). Byloje pateikta 2014-10-02 Kauno apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Forest brothers“ (3-5, b.l. III t.). Byloje pateikta atsakovo UAB :Teledema“ balansas, pelno ir nuostolių ataskaita 2013-12-31 dienai (52-58, b.l. III t.), patvirtinanti atsakovo UAB „Teledema“ turtinę ir finansinę padėtį.

Ieškovas D. T. pateikė teismui ieškinį atsakovams UAB „Teledema“, UAB „Swedbank lizingas“, trečiajam asmeniui RUAB „Forest Brothers“, kuriuo prašo pripažinti neteisėtomis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento tarp UAB „Teledema“ bei UAB „Swedbank lizingas“, sudarytas 2009- 06-29 laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-06-29 laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-06-29 laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-06-29 laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-06-29 laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-06-29 laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas šiuos sandorius prašo pripažinti negaliojančiais CK 6.66 str. pagrindu. CK 6.66 str. 1 d. suteikia teisę kreditoriui ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Visų pirma sprendžiant dėl Actio Pauliana taikymo byloje, Actio Pauliana siekiamų tikslų bei CK 6.66 str. nustatytų Actio Pauliana taikymo sąlygų viseto kontekste būtina įvertinti, ar šis institutas taikytinas ginčo santykiams.

Actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių sudaryti jis neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šio teisės instituto pagrindinė paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Kreditorius, reikšdamas Actio Pauliana ieškinį, pirmiausiai siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, Actio Pauliana ieškinio pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis, o sandorio pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė atkurti skolininko pažeistą mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/ 2001; 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2004; 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007 ir kt.; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės mėn. 10 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-124/2011).

Kreditorius teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių skolininkas sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 str. 1 d.). CK 6.66 str. 2 d. nustatyta, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 str. 1 d. numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką bylose, susijusios su CK 6.66 str. taikymu, yra išaiškinęs, kad Actio Pauliana taikoma, esant tokioms sąlygoms: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006, 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009, 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2010; 2012 m. sausio 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 str. pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius, kad bent viena iš nurodytų sąlygų egzistuoja, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu.

Pirmoji Actio Pauliana sąlyga - kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Actio Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. jis taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-06-12 ieškovas D. T. ir atsakovas UAB „Teledema“ sudarė Paskolos sutartį, pagal kurios 1.1. punktą D. T. perdavė paskolos gavėjui atsakovui UAB „Teledema“ 170 000,00 Lt pinigų sumą laikotarpiui iki 2010-07-31 (14-15 b.l. I t.). Teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, būtina turėti omenyje tai, kad Actio Pauliana taikymo atveju svarbus yra prievolės tarp kreditoriaus ir skolininko atsiradimo momentas, nes kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad naudoti Actio Pauliana ieškinį, kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo. Taigi tik tie sandoriai, kurie yra sudaryti po prievolės atsiradimo momento, gali pažeisti kreditoriaus teises ir interesus, nes skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje, E. N. v. I. D., R. D., Nr. 3K-3-575/2004). Tačiau sprendžiant dėl to, kada atsirado skolininko prievolė kreditoriui, taip pat būtina įvertinti tai, kad pagal CK įtvirtintą Actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, kad reikalavimo teisė būtų vykdytina, t.y. neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą. Tai kreditoriui suteikia galimybę operatyviai reaguoti į skolininko nesąžiningus veiksmus, kai dėl su trečiuoju asmeniu sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, bankrutuoja ar sumažina (sunaikina) prievolės įvykdymo užtikrinimą, nes dėl tokių veiksmų skolininkas netenka termino teikiamų lengvatų. Teisės doktrinoje taip pat pripažįstama, kad terminai pagal bendrą prezumpciją yra nustatomi skolininko naudai, todėl, skolininkui elgiantis nesąžiningai, jis neturėtų būti ginamas terminu. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti iš skolininko nedelsiant įvykdyti prievolę, t.y. įgyja teisę pasinaudoti Actio Pauliana kaip specialiu gynybos būdu. Iš bylos duomenų matyti, kad 2009-06-29 atsakovas „Swedbank lizingas“ ir UAB „Teledema“ sudarė šešias laidavimo sutartis (16-27, b.l. I t.), pagal kurias UAB „Teledema“ įsipareigojo atsakyti „Swedbank lizingas“ UAB už UAB“ Forest Brothers“ neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis, jeigu pastarasis neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai prievoles. Šiuo atveju pastarieji laidavimo sandoriai buvo sudaryti po Paskolos sutarties sudarymo, todėl darytina išvada, kad kreditorius turėjo teisę pagal šią Actio Pauliana sąlygą kreiptis į teismą dėl savo teisių pažeidimo. Tai, kad paskolos sutartis tarp UAB „Teledema“ ir ieškovo buvo sudaryta ir atsakovas vykdė savo pareigas pagal paskolos sutartį mokėti ieškovui palūkanas, byloje patvirtina mokėjimo pavedimai (104-119, b.l. I.t.). Tačiau teismas pažymi tai, jog pats ieškovas nebuvo aktyvus gindamas savo teises, kadangi D. T., įstatymų nustatyta tvarka, suėjus paskolos grąžinimo terminui ir atsakovui UAB „Teledema“ nemokant palūkanų, nesikreipė į teismą dėl skolos iš UAB „Teledema“ priteisimo.

Antroji Actio Pauliana sąlyga - ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. CK 6.66 str. 1 d. pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus: 1) jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) skolininkas būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 str. prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Tai reiškia, kad šioje byloje teismas turi vertinti, ar atsakovas UAB „Teledema“dėl sudarytų Laidavimo sutarčių nebeturi realios galimybės atsiskaityti su ieškovu D. T.. Atsakovas UAB „Teledema“ pateikdamas 2011-03-08 atsiliepimą į ieškovo D. T. ieškinį (56-59, b.l.I t.), nurodė, jog dėl sudarytų laidavimo sutarčių atsakovas netapo nemokiu ir negalės grąžinti ieškovui 120 000 litų. Ieškovas pateikdamas ieškinį, nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad laidavimo sutarčių su „Swedbank lizingas“ UAB sudarymo metu atsakovas UAB „Teledema“ tapo nemokiu, ir , kad nemokumas atsirado dėl ieškovo ginčijamų sandorių. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas 2010-12-31 dieną teikdamas pelno (nuostolių) ataskaitą, (92 b.l., I t.) nurodė, jog įmonė dirba pelningai ir grynasis pelnas 2010 metais buvo didesnis, negu 2009 metais, kas patvirtina, jog UAB „Teledema“ yra pelningai dirbantis verslo subjektas. Iš byloje pateikto 2010-12-31 balanso (93-94, b.l. I t.) teismas nustatė, jog UAB „Teledema“ turi ilgalaikio ir trumpalaikio turto už 9302117 litų, nuosavas kapitalas sudaro 1008471, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 8293646, kas neginčijamai patvirtina, jog net ir UAB „Teledemai‘ sudarius ginčijamas laidavimo sutartis, ji turėjo visas finansines galimybes atsiskaityti su ieškovu. Byloje pateiktas atsakovo UAB „Teledema“ balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita už 2013 metus (52-58 b.l., III t.), neginčijamai patvirtina, jog atsakovo UAB „Teledema“ finansinė padėtis yra gera, atsakovas turi visas finansines galimybes atsiskaityti su ieškovu. Pateikti finansiniai dokumentai patvirtina, jog UAB „Teledema“ 2013 m. turėjo ilgalaikio ir trumpalaikio turto už 9729600 litų, bendrovė turėjo net 120870 litų pinigų ir jų ekvivalentų, bendrovės nepaskirstytas pelnas 2013 metais sudarė 2006885 litus, o grynasis pelnas sudarė 139352 litus. Teismas iš pateiktų finansinių UAB „Teledema“ dokumentų nustatė, jog 2012 metais įmonė turėjo grynojo pelno už 1295564 litus, kas neginčijamai patvirtina, jog UAB „Teledema“ finansinė būklė yra stabili, ir gauto pelno pakanka atsiskaityti su ieškovu. Esant šioms aplinkybėms, teismas laiko, kad atsakovas UAB „Teledema“ tiek 2009-06-12 sudarydamas Paskolos sutartį, tiek 2009-06-29 sudarydamas Laidavimo sutartis turėjo pakankamai turto ir pajamų kreditoriniams įsipareigojimams įvykdyti. Esant išvardintoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas UAB „Teledema“, 2009-06-29 sudarydama su atsakovu „Swedbank lizingas“ UAB Laidavimo sutartis, suprato Laidavo sutarties pasekmes ir tai, kad ji prisiima papildomus finansinius įsipareigojimus bei įvertino savo finansines galimybes įsipareigojimams įvykdyti.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad skolininkas UAB „Teledema“ sudaręs Laidavimo sutartis netapo nemokus, jis tuo momentu turėjo pakankamai ilgalaikio ir trumpalaikio turto , įmonė dirbo pelningai ir gavo pelną, turtas dėl sutarties sudarymo fakto nesumažėjo ir dėl to ieškovas neprarado galimybės patenkinti savo reikalavimą, todėl ieškovo nurodyta Actio Pauliana sąlyga, kad Laidavimo sutartys pažeidė ieškovo teises, neįrodyta.

Trečioji Actio Pauliana sąlyga - nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šiuo atveju ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojant jį nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti pažeidus jo teises. Ieškovas D. T. nurodė, kad apie atsakovo UAB „Teledema“ sudarytas Laidavimo sutartis sužinojo 2011-01-10, tada, kai gavo atsakovo raštą į ieškovo reikalavimą, atsakovui pateikus laidavimo sutarčių kopijas (33 b.l., I t.) ir byloje pateikė rašytinį įrodymą, atsakovo UAB Teledema“ lydraštį. Byloje neesant kitų įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytą sužinojimo terminą, darytina išvada, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas nepraleistas ir jis skaičiuojasi nuo 2011-01-10 dienos.

Ketvirtoji Actio Pauliana sąlyga - skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jei skolininkas jo neprivalėjo sudaryti. Privalėjimas sudaryti sandorį yra vienas iš imperatyvų, apribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas privalėjimą sudaryti sandorį traktuoja kaip vieną iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje, V. B. v. G. B., E. B., Nr. 3K-3-425/2002). Skolininko teisinė prievolė sudaryti sandorius CK 6.66 str. prasme aiškinama siaurai, todėl neprivalomais sandoriais laikomi tokie, kurie sudaromi nesant įstatymo ar kitos susitarimo pagrįstos teisinės prievolės. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į CK 6.76 str. nuostatas, reglamentuojančias laidavimo instituto sąvoką, daro išvadą, kad ginčijamų Laidavimo sutarčių sudarymas nebuvo privalus, tai yra šalutinė prievolė. Pažymėtina ir tai, jog abi įmonės yra užsiimančios ūkine komercine veikla, iš sudarytų laidavimo sandorių jos siekė pelno, tačiau tai nebuvo sandoriai sudaryti teismo sprendimo, teisės normų ar teisėtų reikalavimų vykdymui.

Penktoji ir šeštoji Actio Pauliana sąlygos - skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises ir trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu Actio Pauliana pagrindu, turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, jei sandoris atlygintinis. Ši sąlyga reiškia, kad skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, jog jo sudaromas sandoris pažeidžia vieno ar kelių kreditorių teises, yra būtina Actio Pauliana taikymo sąlyga. Be to, CK taip pat įtvirtinta, jog ginčijamas atlygintinis dvišalis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu sandorio kita šalis (trečiasis asmuo) buvo nesąžininga. Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Taikant CK 6.66 str. svarbu laikytis kreditoriaus ir skolininko interesų balanso principo, todėl kreditoriaus teisės neturėtų būti suabsoliutinamos, t.y. kreditoriams neturėtų būti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiojo asmens atžvilgiu. Dėl šios priežasties, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra įtvirtinta imperatyvioji nuostata dėl trečiojo asmens nesąžiningumo. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Teledema“ sudarydama sandorius su „Swedbank lizingas“ UAB neturėjo jokio pagrindo manyti, jog šių laidavimo sutarčių sudarymas apsunkins jo galimybes atsiskaityti su kreditoriumi D. T., kadangi šių sutarčių sudarymo metu, atsakovas UAB „Teledema“ neturėjo jokių pradelstų įsipareigojimų ieškovui, kas patvirtina, jo pateikti palūkanų mokėjimo nurodymai (104-119, b.l. I t.), įmonė dirbo pelningai, jos padėtis buvo stabili. Šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovas neįrodė, kad laidavimo sutarčių sudarymo metu, UAB „Teledema“ buvo nesąžininga sudarant laidavimo sutartis.

Ieškovas, pateikdamas ieškinį privalo įrodyti ne tik UAB „Teledema“ nesąžiningumo ieškovo atžvilgiu, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik įrodžius „Swedbank lizingas“ UAB nesąžiningumą ieškovo atžvilgiu. Ieškovo pareiga įrodyti atsakovo „Swedbankas lizingas“ nesąžiningumą ieškovo atžvilgiu – CPK 12 str., 178 str. Ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo „Swedbankas lizingas“ UAB nesąžiningumą ieškovo atžvilgiu. Ieškovas ieškinyje tik nurodo, jog lizingas sudarydamas laidavimo sutartis žinojo, jog tokie sandoriai sukels ar sustiprins skolininko nemokumą, jis nepasidomėjo ar UAB „Teledema“ neturi kitų kreditorių ir ar sudarytos laidavimo sutartys nepažeis kitų kreditorių teisių. Sprendžiant dėl kitos sandorio šalies sąžiningumo turi būti vertinama, ar jis buvo apdairus bei atidus ir pasidomėjo, ar kita sandorio šalis neturi kreditorių, ar jų interesai nebus pažeisti, kokias pasekmes sukels konkrečiomis sąlygomis sudarytas sandoris. Asmens sąžiningumas teisėje yra vertinamas pagal tai, ar asmuo ką nors žinojo arba turėjo žinoti. Vienu atveju įstatymas reikalauja, kad asmuo žinotų apie tam tikras aplinkybes, kitu atveju – asmuo neturi tam tikrų aplinkybių žinoti. Žinojimas suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti“ aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės mėn. 10 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-124/2011).

Teismas sutinka su atsakovo „Swedbankas lizingas“ UAB atstovo nurodytais motyvais, kad Bankas negalėjo žinoti apie atsakovo UAB „Teledemą“ sudarytą Paskolos sutartį, tačiau bylos nagrinėjimo metu pateikti įrodymai bei ieškovo ieškinyje nurodyti argumentai neginčijamai patvirtina, jog ginčo sandorių sudarymo metu UAB „Teledema“ neturėjo jokių pradelstų įsipareigojimų ieškovui D. T., o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo „Swedbankas lizingas“ UAB nesąžiningą elgesį sudarant minėtas laidavimo sutartis.

Šeštoji Actio Pauliana sąlyga - kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Iš ieškovo pareikšto reikalavimo matyti, kad jis prašo panaikinti tarp atsakovų sudarytas visas laidavimo sutartis. Ieškovas nesikreipė į teismą dėl skolos išieškojimo, jokių duomenų apie tai, kad ieškovo reikalavimas būtų nukreiptas į kokį nors turtą byloje nėra, todėl darytina išvada, kad ši Actio Pauliana sąlyga yra neįvykdyta.

Ištyrus įrodymų visetą nustatyta, kad byloje nėra visų būtinų sąlygų, kurioms esant būtų galimas Actio Pauliana instituto taikymas, todėl ieškinys laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu (CPK 178 str.), todėl ieškinys atmestinas.

Atmetus ieškinį, iš ieškovo D. T. priteistinos išlaidos, susijusios su dokumentų įteikimu, valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 259 str., 263 - 270 str., 279 str. 1 d. ir 307 str. 1 d., teismas

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. T. a.k. (duomenys neskelbtini) , 47,92 Eur. (keturiasdešimt septynis eurus,92 cnt.) išlaidų, susijusių su dokumentų įteikimu valstybės naudai (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.