Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio,

dalyvaujant ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko atstovui advokatui L. P. , ieškovo Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teisų perėmėjo valstybės įmonės Turto banko atstovui R. I. ,

atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Norveg real estate“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės įgaliotam asmeniui E. R. , atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Alytus Land Invest“ atstovui advokatui V. K. , atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus rentiniai“ atstovui advokatui V. P. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimo, kuriuo ieškiniai atmesti, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2783-343/2010 pagal ieškovų akcinės bendrovės DnB NORD banko ir Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (teisių perėmėjas VĮ Turto bankas) ieškinius atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Norveg real estate“, uždarajai akcinei bendrovei „Alytus Land Invest“, uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus rentiniai“, tretieji asmenys Alytaus miesto 2-o notarų biuro notarė R. S. , P. B. , E. B. , P. Ž. , A. Ž. , dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (netiesioginis ieškinys, actio Pauliana) ir priverstinės hipotekos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje keliami klausimai, ar bankrutavusios įmonės kreditorius, nepaisydamas kreditorių susirinkimo valios, gali ginčyti bankrutavusios įmonės sandorius; ar sandoriai, kuriais skolininkas perleido kreditoriui savo turtą ir skolas, pažeidžia kitų skolininko kreditorių teises bei teisėtus interesus.

Ieškovas Alytaus apskrities VMI (procesinių teisių perėmėjas VĮ Turto bankas) 2009 m. rugpjūčio 6 d. Kauno apygardos teismui paduotu ieškiniu (civilinės bylos Nr. 2-2650-510/2009 b. l. 4-6) prašė pripažinti negaliojančia 2009 m. vasario 18 d. nebaigto statyti daugiabučio gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp BUAB „Norveg real estate“ ir UAB „Alytus Land Invest“ (t. 1, b. l. 119-120) (actioPauliana). Ieškovas inter alia nurodė, kad ginčijamo sandorio šalys tarpusavyje susijusios, todėl pagal CK 6.67 straipsnį preziumuojama, jog yra nesąžiningos. A. H. yra UAB „Norveg real estate“ pagrindinis akcininkas ir direktorius, taip pat UAB „Alytus Land Invest“ valdybos pirmininkas. D. R. yra smulkusis UAB „Norveg real estate“ akcininkas ir UAB „Alytus Land Invest“ direktorius. Norvegijos įmonė „North Capital Eiendom AS“ įsteigė UAB „Alytus Land Invest“ ir turi jo 100 % akcijų paketą. 45 % Norvegijos įmonės „North Capital Eiendom AS“ akcijų priklauso įmonei European Real Estate AS, o įmonės European Real Estate AS 100 % akcijų turi ir yra valdybos pirmininkas A. H. .

Ieškovas AB DnB NORD bankas 2009 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė pripažinti negaliojančiais: 1) 2009 m. vasario 18 d. nebaigto statyti daugiabučio gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Norveg real estate“ ir UAB „Alytus Land Invest“, 2) nebaigto statyti daugiabučio gyvenamojo namo 2009 m. vasario 18 d. perdavimo – priėmimo aktą (t. 1, b. l. 121), 3) 2009 m. birželio 29 d. skolos padengimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Alytus Land Invest“ ir UAB „Alytaus rentini“, kuria perleista 1/20 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 4) 2009 m. liepos 2 d. hipoteką, pagal kurią UAB „Alytus Land Invest“ įkeitė butus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 6), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 10), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 11), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 12), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 14), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 15), 6/20 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Alytaus rentiniai“ naudai, 5) taikyti restituciją ir pripažinti Bankui hipoteką pagal hipotekos lakštą Nr. 06/120070003014 į butus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 2), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 3), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 4), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 5), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 6), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 7), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 8), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 9), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 10), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 11), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 12), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 13), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 14), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 15), taip pat į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 6) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 3-11, 110-118). Bankas nurodė, kad nebaigtas statyti daugiabutis gyvenamasis namas stovi bankui įkeistame žemės sklype ir yra šio žemės sklypo priklausinys. Tokiu atveju žemės sklypui taikoma hipoteka apima ir jame pastatytą pastatą. UAB „Norveg real estate“, negavęs Banko sutikimo, sklype pradėjo daugiabučio gyvenamojo namo statybas, nebaigtą statyti namą pardavė UAB „Alytus Land Invest”, kuri kelis name esančius butus be Banko žinios įkeitė UAB „Alytaus rentiniai”. Ginčijami sandoriai pažeidžia bankrutavusios bendrovės kreditorių interesus, nes jais buvo patenkinti vieno kreditoriaus, neturinčio pirmumo teisės, reikalavimai. Be to, namas parduotas už kainą, lygią UAB „Alytus Land Invest“ turimo reikalavimo dydžiui (2 447 247,82 Lt), ir už kainą, daug mažesnę nei jo savikaina - 4 524 447,79 Lt.

Atsakovai BUAB „Norveg real estate“, UAB „Alytus Land Invest“ ir UAB „Alytaus rentiniai“ atsiliepimais į Banko ieškinį (t. 2, b. l. 8-10, 19-20, 25-29) ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti. Atsakovų teigimu, gyvenamasis namas nėra žemės sklypo priklausinys, tai savarankiškas pagrindinis daiktas, todėl žemės sklypo įkeitimas neapima jame stovinčio pastato. Atsakovai neigė 2009 m. vasario 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties nuostolingumą, nes nebaigtas statyti daugiabutis gyvenamasis namas parduotas už dvigubai didesnę nei rinkos vertė kainą (vidutinė namo rinkos vertė 1 506 000 Lt, o jį pardavė už 3 070 209,76 Lt); sandorio šalių nesąžiningumo prezumpciją, įtvirtintą CK 6.67 straipsnio 7 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad tiek Bankas, tiek UAB „Alytus Land Invest“ yra BUAB „Norveg real estate“ kreditoriai, o UAB „Alytus Land Invest“ neturi neįvykdytų prievolių BUAB „Norveg real estate“, Bankas neturi teisės reikšti nei netiesioginio ieškinio, nei ginčyti sandorius remdamasis actio Pauliana institutu. Atkreipė dėmesį į tai, kad prievolė Alytaus apskrities VMI (procesinių teisių perėmėjas AB Turto bankas) atsirado ne iki ginčijamo 2009 m. vasario 18 d. sandorio sudarymo, o po jo, tad nuginčijus sandorį nebeliks ir prievolės mokėti PVM.

Tretieji asmenys P. B. ir E. B. , P. Ž. ir A. Ž. atsiliepimais į Banko ieškinį su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti (t. 2, b. l. 11-13, 15-17). Pažymėjo, kad nors preliminariosiose sutartyse būsimam pardavėjui UAB „Norveg real estate“ nustatytas draudimas perleisti ar užstatyti trečiųjų asmenų planuojamus įsigyti butus kitiems asmenims, UAB „Norveg real estate“ draudimų nepaisė.

Tretysis asmuo notarė R. S. atsiliepimu į Banko ieškinį (t. 2, b. l. 59-61) ieškinį laikė nepagrįstu. Tikino, kad ginčijamus sandorius tvirtino atsižvelgdama į viešo registro duomenis, materialinės teisės normas, o šios neatima iš įkeisto daikto savininko teisės disponuoti įkeistu turtu ir/ar parduoti ant žemės sklypo esantį statinį atskirai nuo paties žemės sklypo.

Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi (t. 2, b. l. 97-98) civilines bylas pagal ieškovų Alytaus apskrities VMI (procesinių teisių perėmėjas VĮ Turto bankas) (bylos Nr. 2-2650-510/2009 ) ir AB DnB NORD banko ieškinius (bylos Nr. 2-2783-343/2009) sujungė į vieną bylą.

II. Pirmosios instancijos sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinius atmetė (t. 2, b. l. 184-194). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Bankas turi teisę reikšti actio Pauliana, nes pagal 2007 m. rugsėjo 19 d. kreditavimo sutartį bankrutavusi įmonė skolinga Bankui 3 015 726,86 Lt. Banko reikalavimas užtikrintas dviejų žemės sklypų, kurių bendra vertė 6 mln. Lt, hipoteka. Taigi tik realizavus įkeistą turtą bus galima spręsti, ar jo pakaks norint patenkinti hipotekos kreditoriaus finansinį reikalavimą. Iš to pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Bankas neįrodė, jog ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis pažeidė jo interesus. Be to, VĮ Registrų centro duomenimis, nebaigto statyti daugiabučio gyvenamojo namo rinkos vertė 2009 m. vasario 18 d. buvo 3 056 000 Lt, o namas parduotas už 3 070 209,76 Lt. Argumentas, kad namo savikaina buvo didesnė už sutarties kainą, todėl namas parduotas su nuostoliu, nepagrįstas, nes neįvertinti rinkos pokyčiai dėl ekonominės krizės. Reali parduoto namo rinkos kaina pagal turto vertinimo ataskaitą buvo tik 1 506 000 Lt.

Bankas taip pat neįrodė kitos būtinos actio Pauliana taikymo sąlygos – pirkimo-pardavimo sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcijos, numatytos CK 6.67 straipsnio 7 punkte. Ieškovai atsakovų nesąžiningumą grindė vieninteliu įrodymu - Alytaus apskrities VMI 2009 m. gegužės 13 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita, kurioje kalbama apie atsakovų bei jų vadovų ir/ar valdymo organų narių ryšius (t. 1, b. l. 84-97). Bet atsakovai neigė minėtoje ataskaitoje nurodytus duomenis, o Alytaus apskrities VMI atstovas pripažino, kad ataskaita parengta vadovaujantis duomenimis, esančiais internetiniame tinklalapyje ir kad Alytaus apskrities VMI papildomų įrodymų neturi.

Reikalavimą pripažinti negaliojančia UAB „Alytus Land Invest“ ir UAB „Alytaus rentiniai“ 2009 m. birželio 29 d. sudarytą skolos padengimo sutartį, kuria perleista 1/20 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), teismas atmetė, pasirėmęs šalių paaiškinimais, kad tokio sandorio nėra.

Kitus Banko reikalavimus teismas atmetė kaip išvestinius iš pirminio reikalavimo pripažinti negaliojančia 2009 m. vasario 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas AB DnB NORD bankas apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 3-6) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad:

1. Parduotas nebaigtas statyti daugiabutis gyvenamasis namas pradėtas statyti viename iš Bankui įkeistų žemės sklypų. Sutikimo statyti pastatą nei jį perleisti Bankas nedavė. Pradėdama statyti pastatą UAB „Norveg real estate“ sumažino Bankui įkeisto žemės sklypo vertę, nes pastatą draudžiama parduoti atskirai nuo žemės sklypo, kuriame jis stovi (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 4 str., Žemės įstatymo 6-7, 30 str.). Pagal CK 4.12-4.14, 4.19 straipsnius, 4.171 straipsnio 12 dalį, hipotekos lakšto 8 punktą įkeistame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esantys statiniai taip pat laikomi įkeistais Bankui. Kadangi naujasis namo savininkas UAB „Alytus Land Invest“ nesutinka įforminti sutartinės namo hipotekos Banko naudai, tai nėra kitos galimybės apginti pažeistas Banko teises, kaip tik namo pirkimo-pardavimo sutartį ir vėlesnę jo kelių butų hipoteką UAB „Alytaus rentiniai“ naudai pripažinti negaliojančiomis, o namo butų hipoteką įregistruoti Banko naudai įstatymo pagrindu.

2. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad tik realizavus Bankui įkeistą 6 mln. Lt vertės turtą (du žemės sklypus) bus galima spręsti, ar įkeisto turto pakanka patenkinti Banko 3 015 726,86 Lt finansinius reikalavimus, t. y. ar 2009 m vasario 18 d. pastato pirkimo-pardavimo sutartis pažeidžia bankrutavusios įmonės kreditoriaus teises, nėra paremtas jokia teisės norma. Iš įkeisto turto Banko reikalavimai nebus patenkinti, nes 2010 m. balandžio 27 d. skelbiamose varžytynėse bendra abiejų įkeistų žemės sklypų pardavimo kaina nurodyta 1 746 000 Lt (1 220 800 Lt + 255 200 Lt). Galiausiai pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti įvertinta atsižvelgiant ne tik į Banko, bet į visų bankrutavusios įmonės kreditorių teises bei teisėtus interesus.

a) už parduotą namą bankrutavusi įmonė atlyginimo negavo, tik 3 070 209,76 Lt sumažinta jos skola atsakovui UAB „Alytus Land Invest“, perėmusiam Norvegijos investuotojų Norway Real estate AS, European Real Estate AS ir J. G. G. reikalavimus. Pardavimo kaina parinkta taip, kad atitiktų bankrutavusios įmonės skolos dydį;

b) skolininkas UAB „Norveg real estate“, kurio vadovas yra A. H. , sudarė sandorį su UAB „Alytus Land Invest“. UAB „Alytus Land Invest“ steigėjas yra Norvegijos įmonė „North Capital Eiendom AS“, kurios 45 % akcijų priklauso įmonei European Real Estate AS, o įmonės European Real Estate AS 100 % akcijų turi ir yra valdybos pirmininkas A. H. (CK 6.67 str. 7 p.). Taigi A. H. , kaip pagrindinis UAB „Norveg real estate“ akcininkas ir vadovas, pasitelkdamas Norvegijos įmones, Lietuvoje įsteigė dar vieną bendrovę (UAB „Alytus Land Invest“), kuriai ir perleido ant bankroto slenksčio stovėjusios įmonės (UAB „Norveg real estate“) turtą;

c) perleisdamas namą, UAB „Norveg real estate“ nepaisė Banko, kaip žemės sklypų įkaito turėtojo, ir fizinių asmenų, sudariusių preliminariasias sutartis dėl butų pirkimo-pardavimo ateityje, interesų;

d) UAB „Alytus Land Invest“, žinodamas apie UAB „Norveg real estate“ finansinę padėtį, prisidėjo prie nesąžiningų kitų dviejų atsakovų UAB „Norveg real estate“ ir UAB „Alytus Land Invest“ veiksmų, siekdamas naudos sau kitų bankrutavusios įmonės kreditorių sąskaita;

e) Alytaus apskrities VMI mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita, kuri yra oficialus dokumentas.

Ieškovas Alytaus apskrities VMI (procesinių teisių perėmėjas VĮ Turto bankas) atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 31-33) palaiko AB DnB NORD banko poziciją ir prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – patenkinti Banko ieškinį. Šio ieškovo nuomone, UAB „Norveg real estate“ veiksmai, kuriais jis pardavė namą, o po kelių dienų kreipėsi į teismą inicijuodamas sau bankroto bylą (t. 1, b. l. 122-125), pažeidžia kreditoriaus interesus CK 6.66 straipsnio prasme. Atsakovų nesąžiningumas sudarant pirkimo-pardavimo sandorį preziumuojamas, nes atitinka CK 6.67 straipsnio 7 punkte numatytą atvejį. Ieškovas prieštarauja pirmosios instancijos teismo motyvui, kad Alytaus apskrities VMI mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita nėra leistinas įrodymas byloje.

Atsakovas UAB „Alytus Land Invest“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 36-40) skundo nepripažįsta ir prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Akcentuoja, kad sudarius 2009 m. vasario 18 d. namo pirkimo-pardavimo sutartį UAB „Norveg real estate“ finansinė padėtis tapo geresnė nei buvo anksčiau, nes UAB „Alytus Land Invest“ už 1 506 000 Lt vertės nebaigtą statyti daugiabutį gyvenamąjį namą prisiėmė 3,5 kartus daugiau (5,5 mln. Lt) skolų. Tikina, kad UAB „Norveg real estate“ nebuvo teisinių kliūčių sudaryti 2009 m. vasario 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Bankas notarės 2009 m. vasario 18 d. pranešimu buvo informuotas apie namo pardavimą (t. 2, b. l. 74), o galiojantys teisės aktai nedraudžia perleisti vieno nekilnojamojo turto objekto - namo, neperleidžiant kito nekilnojamojo turto objekto - žemės sklypo. Mano, kad apeliantas neturi teisės ginčyti 2009 m. vasario 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį, nes bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimas 2009 m. liepos 13 d. nusprendė neginčyti 2009 m. vasario 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties (t. 1, b. l. 74-77), o tokio kreditorių susirinkimo nutarimo apeliantas neskundė. Be to, apeliantas pareiškė netiesioginį ieškinį, tačiau kreditorius turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį skolininko skolininkui, jeigu skolininkas šios teisės neįgyvendina pats. Nagrinėjamu atveju UAB „Alytus Land Invest“ kreditorius yra ne bankrutavusi įmonė, bet UAB „Alytaus rentiniai“.

Atsakovas UAB „Alytaus rentiniai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 25-26) skundą laiko nepagrįstu. Pabrėžia, kad nebaigtas statyti daugiabutis gyvenamasis namas viešame registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamas daiktas, todėl pagal CK 4.171 straipsnio 1 dalį nėra įkeisto žemės sklypo priklausinys ir nelaikytinas įkeistu Bankui. Hipotekos lakšto 8 punkto 2 dalyje detalizuota, kas papildomai turi būti įkeista (pvz., elektros linijos ir kt.); gyvenamasis namas nenurodytas. Kreditavimo sutarties 33.7 punkte išvardinti atvejai, kada reikia gauti Banko sutikimą. Reikalavimo gauti raštišką Banko sutikimą statyti namą minėtame punkte nėra. Be to, kreditavimo sutarties 33.4 punktas suteikė kredito gavėjui teisę be Banko sutikimo parduoti prekes, jeigu jos parduodamos ne žemesnėmis nei rinkos kaina. Atkreipia dėmesį, kad Bankui įkeisti žemės sklypai priėmus ginčijamą sprendimą buvo parduoti, o gauti pinigai turėtų būti pervesti Bankui. Todėl Banko argumentai, susiję su jo, kaip įkaito turėtojo, teisių pažeidimu, nebėra aktualūs. Apeliantas neteisingai nurodo, kad ginčijamu sandoriu patenkinti vieno kreditoriaus, neturinčio pirmumo teisės, reikalavimai. Už beveik 2,5 mln. Lt reikalavimo teisę į UAB „Norveg real estate“ bendrovė „Alytus Land Invest“ bendrovei „Alytaus rentiniai“ sumokėjo 1 mln. Lt, todėl rangovas patyrė 1,2 mln. Lt nuostolį.

Atsakovas BUAB „Norveg real estate“ ir tretysis asmuo notarė R. S. atsiliepimais į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 28-29, 42-44) su skundu nesutinka ir prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o tretieji asmenys P. B. ir E. B. . P. Ž. ir A. Ž. atsiliepimais į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 18-23), priešingai, su apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas UAB „Norveg real estate“ su ieškovu AB DnB NORD banku (toliau - Bankas) 2007 m. rugsėjo 19 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2007-587 (t. 1, b. l. 14-25), pagal kurią UAB „Norveg real estate“ suteikė 857 275 EUR kreditą, skirtą įsigyti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). UAB „Norveg real estate“ prievolės įvykdymas užtikrintas skolininkui priklausančių dviejų žemės sklypų: 1,3222 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 26-29), ir už kredito lėšas pirkto 6,3310 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka.

Atsakovas UAB „Norveg real estate“ (užsakovas) su atsakovu UAB „Alytaus rentiniai“ (rangovu) 2007 m. spalio 16 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 007/018, pagal kurią hipoteka apsunkintame 1,3222 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo statomas daugiabutis gyvenamasis namas.

Tretieji asmenys P. B. ir E. B. , P. Ž. ir A. Ž. 2008 m. sausio 4 d. ir sausio 22 d. su atsakovu UAB „Norveg real estate“ pasirašė preliminariąsias sutartis dėl butų statomame gyvenamajame name pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo ateityje (t. 1, b. l. 166-184; t. 2, b. l. 77-92, 104-116). Vykdydami preliminariosiomis sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, tretieji asmenys sumokėjo būsimam pardavėjui po 30 % butų kainos, t. y. po 81 147,70 Lt. Preliminariosiose sutartyse numatyta, kad gyvenamasis namas (butai) turi būti pastatyti iki 2009 m. balandžio 1 d. Pagrindinių sutarčių sudarymas preliminariosiose sutartyse numatytas atitinkamai su P. Ž. ir A. Ž. iki 2008 m. gruodžio 31 d., o su P. B. ir E. B. iki 2009 m. balandžio 1 d. Pagrindinės pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo sudarytos ir butai tretiesiems asmenimis nebuvo parduoti.

Penkiomis 2009 m. vasario 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimis (t. 2, b. l. 120-123, 124-127, 128-131, 132-134, 135-138) Norvegijos subjektų kapitalo įmonė UAB „Alytus Land Invest“ perėmė iš UAB „Norveg real estate“ kreditorių: Norvegijos įmonės Norway Real Estate AS (North Capital AS) 2 343 656,76 Lt, J. G. G. 643 605 Lt (arba 1,5 mln. Norvegijos kronų), J. O. O. 523 080 Lt (arba 1,2 mln. Norvegijos kronų), Norvegijos įmonės European Real Estate AS 82 948 Lt ir Kjell Tormod Karlsen 220 765 Lt (arba 0,5 mln. Norvegijos kronų) reikalavimo teises į UAB „Norveg real estate“ atitinkamai už 2 343 656,76 Lt, už 643 605 Lt (arba 1,5 mln. Norvegijos kronų), už 523 080 Lt (arba 1,2 mln. Norvegijos kronų), už 82 948 Lt ir už 220 765 Lt (arba 0,5 mln. Norvegijos kronų). Pradiniams UAB „Norveg real estate“ kreditoriams Norvegijos įmonėms Norway Real Estate AS (North Capital AS) ir European Real Estate AS šiuose sandoriuose atstovavo jų vadovas A. H. . Bendra bendrovės „Alytus Land Invest“ perimtų reikalavimo teisių suma – 3 814 054,76 Lt.

2009 m. vasario 5 d. UAB „Norveg real estate“ visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo A. H. , turintis 95 %, ir D. R. , turintis 5 % UAB „Norveg real estate“ akcijų, vienbalsiai nutarė leisti už skolas pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartis perleisti bendrovei „Alytus Land Invest“ bendrovės „Norveg real estate“ teises ir pareigas, susijusias su įkeistais žemės sklypais ir viename iš sklypų statomu gyvenamuoju namu (t. 1, b. l. 82-83). Įgyvendindama tokį akcininkų sprendimą, UAB „Norveg real estate“ 2009 m. vasario 18 d. sutartimi pardavė UAB „Alytus Land Invest“ nebaigtą statyti daugiabutį gyvenamąjį namą (unikalus numeris 4400-1293-3410) (baigtumas 67 %), esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 35-37, 119-121). Šalių susitarimu pastatas įvertintas ir parduotas už 3 070 209,76 Lt, kurie yra įsiskolinimų pagal 2009 m. vasario 5 d. tarpusavio įsiskolinimų (Norvegijos investuotojams Norway Real Estate AS, European Real Estate AS ir J. G. G.) suderinimo aktus, dengimas. Pareigą sumokėti 490 201,56 Lt pridėtinės vertės mokestį (toliau - PVM) už parduotą pastatą prisiėmė UAB „Norveg real estate“, PVM turėjo sumokėti iki 2009 m. kovo 25 d.

UAB „Norveg real estate“ vadovas A. H. 2009 m. kovo 2 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas iškelti UAB „Norveg real estate“ bankroto bylą (t. 1, b. l. 122-125). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, bankroto bylą UAB „Norveg real estate“ inicijavo ir kreditorius UAB „Alytaus rentiniai“, bankroto byla buvo iškelta 2009 m. kovo 24 d. teismo nutartimi; 2009 m. birželio 12 d., 2009 m. birželio 23 d., 2009 m. liepos 21 d., 2010 m. balandžio 21 d., 2010 m. lapkričio 9 d., 2011 m. sausio 18 d. nutartimis teismas sprendė įmonės kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patvirtinimo, šio sąrašo pakeitimo, įmonės likvidavimo dėl bankroto klausimus. Pagal šiuos duomenis BUAB „Norveg real estate“ kreditoriais, be kitų, šiuo metu yra Alytaus apskrities VMI (po teisių perleidimo – AB (dabar – VĮ) Turto bankas) su 478 023,92 Lt, AB DnB NORD bankas su 1 631 923,59 Lt (pradinis 3 015 726,86 Lt reikalavimas sumažėjo pervedus bankui 1 631 923,59 Lt iš įkeistų žemės sklypų pardavimo gautų lėšų), tretieji asmenys sutuoktiniai P. A. Ž. ir P. E. B. su po 81 147,70 Lt, UAB „Alytus Land Invest su 3 211 092,82 Lt (pradinis 763 845 Lt reikalavimas padidėjo iš UAB „Alytaus rentiniai“ perimtu 2 447 247,82 Lt reikalavimu). Šiuos duomenis atitinka atsakovo bankroto administratoriaus pateikto apeliacinės instancijos teismui kreditorių sąrašo duomenys (t. 3, b. l. 67).

Bankrutuojančios įmonės kreditoriai UAB „Alytus Land Invest“ ir UAB „Alytaus rentiniai“ 2009 m. birželio 18 d. sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria UAB „Alytaus rentiniai“ už 1 070 000 Lt perleido bendrovei „Alytus Land Invest“ 2 447 247,82 Lt dydžio reikalavimo teisę į bankrutuojančią UAB „Norveg real estate“ (civilinės bylos Nr. 2-2650-510/2009 b. l. 63-66). Šia sutartimi UAB „Alytus Land Invest“ įsipareigojo iki 2009 m. liepos 1 d. atskira sutartimi perleisti UAB „Alytaus rentiniai“ konkretų butą, įvertintą 70 000 Lt, su parkavimo vieta nebaigtame statyti gyvenamajame name, o 1 mln. Lt sumokėti iki 2009 m. spalio 31 d. 2009 m. birželio 29 d. skolos padengimo sutartimi (civilinės bylos Nr. 2-2650-510/2009 b. l. 67-69, t. 1, b. l. 35-37) skolininkas UAB „Alytus Land Invest“ perdavė kreditoriui UAB „Alytaus rentiniai“ 66,55 m² bendro ploto butą Nr. 1 (baigtumas 67 %), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertintą 70 000 Lt, su 1/20 dalimi garažo (baigtumas 67 %), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius nebaigtame statyti gyvenamajame name (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Piniginės prievolės kreditoriui įvykdymą skolininkas užtikrino 2009 m. liepos 1 ir 2 d. sutartine šešių butų (Nr. 6, 10, 11,12, 14, 15) ir 6/20 dalies garažo, esančių ginčo daugiabučiame gyvenamajame name, hipoteka (civilinės bylos Nr. 2-2650-510/2009 b. l. 70-71; t. 1, b. l. 35-37, 42-47,50-53, 61-63).

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas atmetė ne tik banko, bet ir Alytaus apskrities VMI ieškinį. Šios teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo kolegija nevertina, nes dėl jos nėra pareikšta apeliacija.

Nagrinėjamoje byloje likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorius ginčija skolininko ir skolininko kito kreditoriaus sudarytą nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo) perleidimo sandorį Pauliano ieškinio pagrindu. Ginčijamu sandoriu parduoto turto kainos ieškovo skolininkas negavo, juo buvo padengta pardavėjo skola pirkėjui. Įstatymas nedraudžia padengti skolą turtu (CK 6.436 str.), tačiau toks sandoris neturi būti nuostolingas (nenaudingas) ir turi nepažeisti kitų asmenų teisių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs CK 6.66 straipsnio nuostatomis siekiamus tikslus bei šių teisinių nuostatų taikymo sąlygas, nurodydamas, jog actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių sudaryti jis neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šio teisės instituto pagrindinė paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Kreditorius, reikšdamas Pauliano ieškinį, pirmiausiai siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, Pauliano ieškinio pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis, o sandorio pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė atkurti skolininko pažeistą mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/ 2001; 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2004; 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007 ir kt.). Actio Pauliana taikoma esant tam tikroms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui; antra, ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises; trečia, skolininkas šio sandorio neprivalėjo sudaryti; ketvirta, skolininkas elgiasi nesąžiningai, sudaro sandorį, siekdamas sumažinti savo mokumą ir išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi perleidžiamu turtu; penkta, ieškinys dėl sandorio negaliojimo pareiškiamas per vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Kadangi ieškinys pareikštas actio Pauliana instituto pagrindu, reikia išsiaiškinti, ar yra CK 6.66 straipsnyje nustatytos Pauliano ieškinio taikymo sąlygos. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi teisinio pagrindo nesutikti su apelianto argumentu, kad teismas nepagrįstai nekonstatavo visų CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų egzistavimo ir ieškinio šioje dalyje nepatenkino.

Aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, būtina turėti omenyje tai, kad actio Pauliana taikymo atveju svarbus yra prievolės tarp kreditoriaus ir skolininko atsiradimo momentas, nes kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę į skolininką, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad naudoti Pauliano ieškinį, kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo. Taigi tik tie sandoriai, kurie yra sudaryti po prievolės atsiradimo momento, gali pažeisti kreditoriaus teises ir interesus, nes skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje, E. N. v. I. D., R. D., Nr. 3K-3-575/2004; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje, VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir R. G. K., Nr. 3K-3-17/2006). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino banko neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Apeliacinis skundas šiuo klausimu nepateiktas. Tai, kad bankrutuojančios įmonės administratorius, turėdamas pareigą ginti visų kreditorių interesus, nesikreipė į teismą dėl sandorio nuginčijimo, neatima iš kreditoriaus teisės savarankiškai ginti savo pažeistas teises. Todėl atsakovo UAB „Alytus Land Invest“ atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad Bankas negalėjo kreiptis į teismą dėl sandorio nuginčijimo, nes bankrutuojančios įmonės kreditoriai buvo nusprendę tokio ieškinio nereikšti, yra laikytini teisiškai nepagrįstais ir atmestini.

Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis, sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu gali būti pažeistos kreditoriaus teisės: jeigu dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai ir teisės, turi būti vertinama pagal konkrečias bylos faktines aplinkybes. Kreditoriaus teisių pažeidimu CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme taip pat laikytinas ir sumažėjęs skolininko mokumas, kai kreditorius praranda galimybę visiškai arba iš dalies patenkinti savo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 3 015 726,86 Lt Banko reikalavimas yra užtikrintas dviejų žemės sklypų, įvertintų 6 mln. litų, hipoteka, ginčo sandoriu perleistas statinys, pastatytas ne už kredito lėšas įsigytame, o tik kaip papildoma garantija įkeistame žemės sklype, ir konstatavo, kad bankas neįrodė, jog įkeisto turto nepakaks jo kreditoriniams reikalavimams patenkinti, todėl pripažino kreditoriaus teisių pažeidimo sąlygą neįrodytą. Tokias teismo išvadas paneigia byloje esantys duomenys. Ginčo sandoriu skolininkas, daugiau neturėdamas nesuvaržyto turto, atsiskaitė su vienu iš kreditorių didelės vertės nekilnojamuoju turtu tuo metu, kai turėjo iš viso 4 875 711,98 Lt pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams (t. 3, b. l. 103-104). Tuoj po ginčo sandorio sudarymo skolininko pagrindinis akcininkas ir administracijos vadovas inicijavo bankroto bylos įmonei iškėlimą, pripažindamas, kad įmonė 2008 metais veikė nuostolingai bei per du pirmuosius 2009 metų mėnesius tapo nemoki, taip pat tai, kad negali atsiskaityti su kreditoriais (t. 1, b. l. 122-125). Šias aplinkybes nustatė ir teismas iškeldamas skolininkui bankroto bylą. Skolininko bankroto proceso metu vienintelis likęs turtas - bankui įkeisti žemės sklypai - parduoti už ženkliai mažesnę, nei hipotekos lakšte nurodyta jų vertė, kainą; iš gautų lėšų buvo sumokėtos administravimo išlaidos, iš dalies patenkintas banko reikalavimas, kitų kreditorių reikalavimai liko visiškai nepatenkinti. Esant tokioms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad ginčo sandoriu buvo pažeistos ieškovo ir kitų skolininko kreditorių teisės, nes savo veikloje patiriantis nuostolius skolininkas ginčo sandoriu suteikė pirmenybę vienam kreditoriui ir dėl šio sandorio tapo nemokus bei sudarė realią grėsmę, kad jo prievolės ieškovui ir kitiems kreditoriams nebus tinkamai įvykdytos, o šie asmenys neteko galimybės patenkinti savo reikalavimus visiškai ar iš dalies.

Savo teisių ginčo sandoriu pažeidimą ieškovas įrodinėja ir tuo, kad skolininkas negalėjo parduoti statinio, pastatyto bankui įkeistame žemės sklype, be banko sutikimo, nes pagal CK 4.40 straipsnį statinys yra hipoteka suvaržyto žemės sklypo priklausinys ir pagal 4.171 straipsnio 2 ir 12 dalis bei Hipotekos lakšto sąlygas yra įkeistas bankui. Šiuos banko argumentus kolegija laiko nepagrįstais ir juos atmeta, remdamasi tokiais motyvais.

CK 4.40 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kad nekilnojamasis turtas, esantis ant žemės sklypo, kiekvienu atveju yra šio žemės sklypo prikausinys. Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymuose taip pat nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektai, esantys ant žemės sklypo, jeigu įstatyme nenustatyta kitaip, gali būti registruojami kaip atskiri turto objektai, vieno ar kelių jų priklausiniai arba sklypo priklausiniai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9, 10 str.). Taigi daikto savininkas sprendžia ir teikia prašymą turto registro įstaigai registruoti daiktą kaip atskirą nekilnojamojo turto vienetą ar kaip žemės, kito pagrindinio daikto priklausinį. Dėl tokio žemės sklypo ir jame esančių nekilnojamųjų daiktų santykio reguliavimo yra atskirai, CK 4.171 straipsnio 12 dalyje, reglamentuojamas statinių kaip žemės priklausinių įkeitimas.

CK 4.171 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai įkeičiamas pagrindinis daiktas, laikoma, jog įkeičiami ir esantys bei būsimi daikto savininko valia prijungti ar dėl gamtinių įvykių prie pagrindinio daikto prisijungę priklausiniai. Ši įstatymo nuostata yra pagrindinio daikto ir jo priklausinio teisinio ryšio taisyklių (CK 4.12-4.14, 4.19 str.) išraiška hipotekos santykiuose. Pagal bendrąją pagrindinių ir antraeilių daiktų teisinio ryšio taisyklę priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta kitaip (CK 4.14 str. 1 d.). Taip CK 4.171 straipsnyje įtvirtintas hipotekos objekto nustatymo taisykles aiškina kasacinis teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nordea Bank Finliand Plc v. BUAB „Neto“, bylos Nr. 3K-3-171/2010 ir kt.). Atvejai, kada hipotekos objektas yra žemė, specialiai reglamentuojami CK 4.171 straipsnio 12 dalyje, kurioje įtvirtinta nuostata dėl teisinės žemės sklype esančių statinių padėties nustatymo.

Aiškindamas CK 4.171 straipsnio 2 ir 12 dalių santykį, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutartinės hipotekos atveju šalys savo valia sprendžia ir susitaria dėl ant įkeičiamo žemės sklypo esančio nekilnojamojo turto likimo – įkeisti jį kaip žemės sklypo priklausinį ar ne, tačiau kiekvienu atveju tokio nekilnojamojo daikto padėtis turi būti teisiškai apibrėžta ir užfiksuota hipotekos ir nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 23 d. nutartis, civilinėje byloje UAB „Medicinos bankas“ v. UAB „Baltijos biodizelino centras“, UAB „Pren investicijs“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-14/2011).

Kilus ginčui dėl to, koks tikrasis hipotekos sutarties sąlygos dėl įkeitimo objekto turinys, teismas turi sutartį išaiškinti pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, ir suformuotą teismų praktiką sutarčių aiškinimo klausimu. Pagal kreditavimo sutarties sąlygas skolininkas UAB “Norveg real estate” atskirais hipotekos lakštais kredito bankui grąžinimą užtikrino dviejų jam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų - už kredito lėšas perkamo ir kito, įkeitimu. Todėl pagal materialinių santykių turinį hipotekos lakštai kvalifikuotini kaip viena jungtinė hipotekos sutartis. Kitokių hipotekos sąlygų, susijusių su žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame vėliau pastatyto statinio perleidimo sandoris yra ginčijamas, kreditavimo sutartyje šalys nenumatė. Įkeičiant žemės sklypą šio statinio nebuvo. Hipotekos lakšto (t. 1, b. l. 26-27) 8 dalyje numatyta, kad visi įkeistame žemės sklype esantys ar vėliau atsiradę įrenginiai, įskaitant, bet neapsiribojant elektros ir ryšių linijos bei pastotės, vandentiekis ir kanalizacija, keliai ir šaligatviai bei kiti infrastruktūriniai elementai yra įkeisti kreditoriui pagal šį lakštą, jei įkeitimas nėra įforminamas atskiru lakštu. Taigi hipotekos lakšte numatyta esamų ar būsimų vienos iš statinių rūšies - įrenginių hipoteka. Hipoteka suvaržytame žemės sklype nebaigtas statyti daugiabutis gyvenamasis namas savininko UAB „Norveg real estate“ valia įregistruotas kaip atskiras turtinis vienetas, o ne kaip žemės sklypo priklausinys. Hipotekos ir Nekilnojamojo turto registruose nei hipoteka šiam statiniui, nei savininko įsipareigojimai šio turto atžvilgiu nėra įregistruoti (t. 1, b. l. 38-41). Tad nei kredito sutartyje, nei hipotekos lakšte šalys nenumatė suderintos valios įkeistame žemės sklype būsimam gyvenamajam namui taikyti hipoteką, atitinkamuose registruose nėra išviešinta šalių valia šiam nekilnojamam daiktui suteikti tam tikrą teisinį režimą. Bankas buvo informuotas apie gyvenamojo namo perleidimą (t. 2, b. l. 74), tačiau jokių prieštaravimų nepareiškė, tokiu būdu pripažindamas, kad į parduodamą nekilnojamąjį turtą jokių teisių neturi.

Ieškovas neįrodė, kad dėl pastatyto statinio sumažėjo įkeisto žemės sklypo vertė, kad nebaigtas statyti gyvenamasis namas buvo perleistas už mažesnę, nei rinkos vertė, kainą. Nekilnojamojo turto pardavimo kaina negali būti lyginama su balansine šio turto verte, kuri, kaip pagrįstai nurodo atsakovų atstovai, atspindi šio turto įsigijimo kainą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie pastatyto gyvenamojo namo įtaką įkeisto žemės sklypo vertės sumažėjimui. Ieškovas neginčija ginčo sutartyje nurodytos statinio vidutinės rinkos vertės, kuri yra mažesnė už šalių sulygtą kainą.

Ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu skolininkas jo neprivalėjo sudaryti. Pareiga sudaryti sandorį yra vienas iš imperatyvų, apribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Privalėjimas sudaryti sandorį actio Pauliana instituto prasme, teismų praktikoje traktuojamas kaip vienas iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog šalys privalėjo sudaryti ginčo sandorį. Teisėjų kolegija sutinka su tokia teismo išvada. Apeliacija šiuo aspektu nepateikta. Todėl kolegija plačiau to klausimo neanalizuoja ir dėl jo nepasisako.

Sandoriui pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, jeigu sandoris atlygintinis. Trečiasis asmuo pripažįstamas nesąžiningu, jeigu įrodoma, kad, sudarydamas su skolininku sandorį, jis žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditorių teises (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Ginčo pirkimo-pardavimo sutartis yra atlygintina, nes pirkimo kaina buvo padengta dalis skolininko piniginių įsipareigojimų daikto pirkėjui. Apeliantas pripažįsta, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra CK 6.67 straipsnyje numatytų nesąžiningumo prezumpcijos atvejų. Bylos duomenys liudija, kad per pardavėjo (skolininko) UAB „Norveg real estate“ pagrindinį akcininką ir administracijos vadovą A. H. sandorio šalys yra susijusios (t. 3, b. l. 71-77, 115-116). A. H. , kaip administracijos vadovas, tuo pačiu atstovavo skolininko UAB „Norveg real estate“ kreditoriams, kurių reikalavimus perėmė pirkėjas Norvegijos kapitalo įmonė „Alytus Land Invest“ ir kurių reikalavimų dydis apsprendė ginčo sandorio kainą, taip iš esmės patenkindamas šių kreditorių reikalavimus. Ginčo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp juridinių asmenų, kurių valdyme dalyvauja tas pats asmuo D. R. , kuris yra pardavėjo (skolininko) akcininkas ir pirkėjo (kreditoriaus) administracijos vadovas. Įvertinus aptartas bankroto bylos skolininkui iškėlimo aplinkybes akivaizdu, kad sudarant sandorį skolininko UAB „Norveg real estate“ valdymo organai (akcininkai ir administracijos vadovas) žinojo, kad įmonė turi pradelstų įsipareigojimų ir po šio sandorio sudarymo neturės jokių galimybių atsiskaityti su likusiais kreditoriais. Sprendžiant dėl kitos sandorio šalies sąžiningumo turi būti vertinama, ar trečiasis buvo apdairus bei atidus ir pasidomėjo, ar kita sandorio šalis neturi kreditorių, ar jų interesai nebus pažeisti, kokias pasekmes sukels konkrečiomis sąlygomis sudarytas sandoris. Asmens sąžiningumas teisėje yra vertinamas pagal tai, ar asmuo ką nors žinojo arba turėjo žinoti. Vienu atveju įstatymas reikalauja, kad asmuo žinotų apie tam tikras aplinkybes, kitu atveju – asmuo neturi tam tikrų aplinkybių žinoti. Žinojimas suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti“ aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Atvejis, kai daikto pirkėjo vadovas yra ir pardavėjo, turinčio pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, akcininkas, leidžia spręsti, kad nemokėdamas daikto kainos, o perkamą daiktą iš skolininko (pardavėjo) priimdamas kaip skolos padengimą, pirkėjas žinojo ir turėjo žinoti, jog tokiu būdu sumažinamas skolininko turtas ir pažeidžiamos jo kreditorių, kuriems įsipareigojimai buvo pradelsti, teisės gauti visą ar dalinį reikalavimų patenkinimą. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas pripažinti, kad pirkėjui UAB „Alytus Land Invest“ buvo žinoma apie neigiamus ginčijamo sandorio padarinius skolininko įmonei ir jos kreditoriams, todėl konstatuotinas ir šios sandorio šalies nesąžiningumas.

Apeliacinės instancijos teisme ieškovo atstovas, turintis reikiamus įgalinimus, pareiškė dėl atsisakymo dviejų ieškinio reikalavimų - pripažinti negaliojančia 2009 m. birželio 29 d. skolos padengimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Alytus Land Invest“ ir UAB „Alytaus rentiniai“, kuria perleista 1/20 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir pripažinti Bankui hipoteką pagal hipotekos lakštą Nr. 06/120070003014 į butus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 2), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 3), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 4), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 5), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 6), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 7), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 8), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 9), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 10), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 11), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 12), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 13), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 14), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 15), taip pat į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 53, 85). CPK 42 straipsnio 1 dalis ir 140 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovas turi teisę atsisakyti ieškinio ir kad šią teisę jis gali įgyvendinti bet kurioje proceso stadijoje. Teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Nagrinėjamos bylos atveju, kai teismas nepripažįsta ieškovo, kaip žemės sklypų hipotekos pagrindu privilegijuoto kreditoriaus, teisių pažeidimo ginčijamu sandoriu, ir kai skolininkas yra likviduojama dėl bankroto įmonė, o bankui įkeisti žemės sklypai yra parduoti, tai ieškinio reikalavimo, susijusio su priverstinės hipotekos taikymu, atsisakymas, kolegijos vertinimu, neprieštarauja nei imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nei viešajam interesui. Priėmus ieškovo ieškinio reikalavimų atsisakymą, civilinė byla nutraukiama (CPK 293 str. 4 p., 302 str.).

Kreditorius, pareikšdamas Pauliano ieškinį, siekia apginti savo interesus. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškiančiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas. Tokią nuostatą lemia actio Pauliano kompensacinis pobūdis. Nagrinėjamoje byloje skolininkui yra iškelta bankroto, jo kreditorių reikalavimai yra tenkinami ĮBĮ 35 straipsnyje numatyta tvarka. Tokiu atveju Pauliano ieškinį patenkinus ir pritaikius restituciją, turtas skiriamas ne tik Pauliano ieškinį pareiškusio kreditoriaus, o visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti. Patenkinus reikalavimą, likęs turtas turi atitekti skolininkui. Sandorį pripažinus negaliojančiu, turi būti taikoma restitucija, kuri reiškia, kad viena sandorio šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais. Taikant restituciją, būtina išsiaiškinti svarbias jos taikymui aplinkybes, t. y. ar ginčijamas turtas yra išlikęs, ar nėra pagerintas, ar apskritai galima taikyti restituciją natūra. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčo sandoriu vienam skolininko kreditoriui buvo perleistas nebaigtas statyti daugiabutis gyvenamasis namas (baigtumas 67 %), kuriame esančius butus namo įgijėjas įregistravo kaip atskirus turtinius vienetus. Vienas iš name esančių butų nuosavybės teise priklauso UAB „Alytaus rentiniai“, šio buto įgijimo sandoris byloje nebuvo ginčijamas. Skolininkas - likviduojama dėl bankroto įmonė, bankrutavusiai įmonei būtų apsunkintas nebaigto statyti daugiabučio gyvenamojo namo butų pardavimas laiko aspektu, tai sąlygotų dėl šio teisminio ginčo ir taip užsitęsusių bankroto procedūrų ilgą trukmę, kas neatitiktų bankroto procesu siekiamo tikslo kuo greičiau atsiskaityti su kreditoriais. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Nagrinėjamoje byloje pripažinta, kad kreditorių teises pažeidusio atlygintino sandorio šalys buvo nesąžiningos. Tokiu atveju pagal CPK 6.147 straipsnio 2 dalį privalanti grąžinti neteisėtu sandoriu įgytą turtą UAB „Alytus Land Invest“ turi atlyginti didžiausią turto vertę, kuri ginčijamu sandoriu buvo šalių nustatyta 3 070 209,76 Lt ir kuri neviršija bendros skolininko kreditorių nepatenkintų reikalavimų sumos.

Ieškovas yra pareiškęs reikalavimą pripažinti negaliojančia ir 2009 m. liepos 2 d. hipoteką, pagal kurią UAB „Alytus Land Invest“ įkeitė butus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 6), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 10), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 11), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 12), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 14), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 15), 6/20 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), UAB „Alytaus rentiniai“ naudai. Butų, esančių ginčo daugiabučiame gyvenamajame name, hipotekos sutartį ieškovas prašė pripažinti negaliojančia dėl jos šalių nesąžiningumo. Šis reikalavimas buvo siejamas su ieškovo siekiu, nuginčijus namo perleidimo sandorį ir pritaikius restituciją natūra, įgyti priverstinę namo butų hipoteką, nuo kurios apeliacinės instancijos teisme ieškovas atsisakė. Ieškovas neginčija atsakovų UAB „Alytus Land Invest“ ir UAB „Alytaus rentiniai“ tarpusavio sandorių, kurių pagrindu atsiradusio reikalavimo užtikrinimui skolininkas UAB „Alytus Land Invest“ įkeitė kreditoriui UAB „Alytaus rentiniai“ ginčo sandoriu įgytame gyvenamajame name esančius ir skolininkui nuosavybės teise priklausančius butus. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad dėl pripažintos negaliojančia daugiabučio gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties restitucija taikoma piniginiu ekvivalentu, ginčijamos hipotekos sutarties pripažinimas negaliojančia neapgintų bankrutavusios įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei nuspręsta šiuo sprendimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo: reikalavimas pripažinti negaliojančia 2009 m. vasario 18 d. nebaigto statyti daugiabučio gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį (sandorio vertė – 3 070 209,76 Lt) apmokestintinas maksimaliu žyminiu mokesčiu, su juo susijęs, todėl išvestinis, reikalavimas pripažinti negaliojančiu priėmimo-perdavimo aktą atskirai neapmokestintinas. Dviejų reikalavimų pripažinti negaliojančia 2009 m. birželio 29 d. skolos padengimo sutartį ir pripažinti banko naudai butų Nr. 2-15 bei garažo statomame ginčo name įkeitimą ieškovas atsisakė, reikalavimas pripažinti negaliojančia 2009 m. liepos 2 d. hipoteką atmestas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 25 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-406/2010) išaiškino, kad pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti 30 000 Lt. 30 000 Lt suma yra ne žyminio mokesčio dydis, bet dydžio riba, todėl jai netaikoma CPK 82 straipsnio 1 dalies nuostata, kad CPK nustatytą žyminį mokestį teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą. Tai reiškia, 30 000 Lt suma neindeksuotina ir visais atvejais žyminis mokestis pagal vieną teisinį reikalavimą negali viršyti 30 000 Lt.

Bankas už ieškinį sumokėjo 34 834 Lt žyminį mokestį (t. 1, b. l. 12, 108-109), už apeliacinį skundą - 34 832 Lt žyminį mokestį (t. 3, b. l. 12, 14).

Atsakovas BUAB „Norveg real estate“ pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo ar jų bylą laimėjusiai šaliai atlyginimo neatleistas (CPK 83 str. 1 d. 8 p.). Ieškovui apeliacinės instancijos teisme iš esmės laimėjus bylą, jo patirtos žyminio mokesčio mokėjimo išlaidos priteisiamos iš atsakovų BUAB „Norveg real estate“ ir BUAB „Alytus Land Invest“ lygiomis dalimis, t. y. po 30 000 Lt [(30 000 Lt + 30 000 Lt) ÷ 2] (CPK 93 str. 1 d.). 9 666 Lt [(34 834 Lt – 30 000 Lt) + (34 832 – 30 000 Lt)] žyminio mokesčio ieškovui grąžinama (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Ieškovui atsisakius dalies reikalavimų, pagal įstatymo analogiją taikant CPK 87 straipsnio 2 dalį jam reikėtų grąžinti 75 % žyminio mokesčio, mokėtino už tuos reikalavimus, kaip tai numato teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-579/2008). Bet aptariamu atveju CPK 87 straipsnio 2 dalis netaikoma ir 75 % žyminio mokesčio, mokėtino už du reikalavimus, ieškovui negrąžinama, atsižvelgiant į tai, kad vien pirmasis reikalavimas, kurį apeliacinės instancijos teismas patenkino, viršija maksimalaus žyminio mokesčio ribą.

Valstybė šioje byloje patyrė iš viso 154,38 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (t. 1, 2; t. 2, b. l. 2; t. 3, b. l. 50), kurios priteistinos iš bylą pralaimėjusių minėtų atsakovų (CPK 96 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria atmestas akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinys, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinį patenkinti iš dalies.

Priimti ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko atsisakymą ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančia 2009 m. birželio 29 d. skolos padengimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Alytus Land Invest“ ir UAB „Alytaus rentiniai“, kuria perleista 1/20 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir pripažinti Bankui hipoteką pagal hipotekos lakštą Nr. 06/120070003014 į butus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 2), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 3), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 4), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 5), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 6), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 7), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 8), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 9), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 10), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 11), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 12), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 13), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 14), (duomenys neskelbtini) (butas Nr. 15), taip pat į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2009 m. vasario 18 d. uždarosios akcinės bendrovės „Norveg real estate“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Alytus Land Invest“ sudarytus sutartį ir perdavimo-priėmimo aktą dėl nebaigto statyti pastato-daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) (baigtumas 67 %), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo.

Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Alytus Land Invest“ atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Norveg real estate“ naudai 3 070 209,76 Lt (tris milijonus septyniasdešimt tūkstančių du šimtus devynis litus 76 ct).

Kitą akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinio reikalavimą atmesti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Norveg real estate“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Alytus Land Invest“ po 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui akcinei bendrovei DnB NORD bankui ir po 77,19 Lt (septyniasdešimt septynis litus 19 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, valstybei.

Grąžinti ieškovui akcinei bendrovei DnB NORD bankui iš valstybės 9 666 Lt (devynis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio.