Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su atsakovo D. Č. 2017 m. gruodžio 27 d. teismo posėdžio metu išreikštu pareiškimu nušalinti Šiaulių apylinkės teismą ir Šiaulių apygardos teismą civilinėje byloje Nr. e2-1120-772/2018,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. e2-1120-772/2018 atsakovas D. Č. žodiniu pareiškimu pareiškė nušalinimą visiems Šiaulių apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo teisėjams.

Susipažinus su 2017 m. gruodžio 27 d. teismo posėdžio protokolu (garso įrašu) nustatyta, kad atsakovas D. Č. pareiškė nušalinimą ne tik bylą nagrinėjančiam Šiaulių apylinkės teismo teisėjui J. S., bet visiems Šiaulių apylinkės teismo teisėjams ir Šiaulių apygardos teismo teisėjams. Atsakovo D. Č. įsitikinimu, bylą nagrinėjančio teisėjo šališkumas pasireiškė ne tik ankstesnėse bylose priimant sprendimus, bet ir išreikštos pozicijos atsakovo atžvilgiu bendraujant telefonu. Atsakovo nuomone, teisėjas, nagrinėdamas kitą civilinę bylą, kurioje dalyvavo atsakovas, viršijo savo kompetencijos ribas, darė tiesioginį spaudimą jo gydymo įstaigai – vertė nebeišduoti nedarbingumo pažymų. Šiaulių apylinkės teisme ir Šiaulių apygardos teisme yra susidariusi neigiama nuomonė apie D. Č., todėl atsakovas šiais teismais nepasitiki ir prašo šiuose teismuose dirbančius teisėjus nušalinti.

Nušalinimo pareiškimas Šiaulių apygardos teismui netenkinamas, bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo klausimas perduodamas spręsti apylinkės teismo pirmininkui.

Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000, konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017).

Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo apylinkės ir apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitos apygardos veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, neužtenka nurodyti prielaidas dėl teisėjo (teisėjų) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu. Nušalinimo pareiškimas pagal įstatymo reikalavimus privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis).

Susipažinus su atsakovo nušalinimo pareiškimu, nustatyta, kad nušalinimo pareiškimas visiems Šiaulių apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo teisėjams išimtinai grindžiamas atsakovo įsitikinimu, kad minėtų teismų teisėjų nuomonė apie atsakovą yra neigiama, o nušalinimo pareiškimas bylą nagrinėjančiam teisėjui J. S. motyvuojamas išankstiniu teisėjo nusistatymu ir tendencingumu atsakovo atžvilgiu, įvairiais teisėjo veiksmais pasireiškiančiu jo teisių pažeidimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog nušalinimo pareiškimas negali būti grindžiamas subjektyvia dalyvaujančio byloje asmens nuomone ir/ar prielaidomis. Tenkinus nušalinimo pareiškimą nurodytu pagrindu būtų patenkinamas asmens pageidavimas pasirinkti bylą nagrinėjantį teisėją, kas prieštarautų skaidrumo principui. Nušalinimas gali būti grindžiamas CPK 65–66 ir 71 straipsniuose numatytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju atsakovas nenurodė argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų Šiaulių apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai. Nesant nurodytam nė vienam iš CPK 65 – 66 straipsniuose įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo principo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su visų Šiaulių apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo teisėjų šališkumu išimtinai susiję su subjektyviu atsakovo vertinimu, nepasitikėjimu teismais in corpore, nepagrįstos įrodymais, todėl nesudaro pagrindo vertinti, jog egzistuoja visų Šiaulių apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai.

Tačiau Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, jog klausimas dėl teisėjo nušalinimo išsprendžiamas išklausius nušalinamo teisėjo arba susipažinus su jo rašytiniais paaiškinimais, jeigu šie pateikti (CPK 69 straipsnio 2 dalis). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, visais atvejais teismas turi būti subjektyviai nešališkas, šia prasme atsižvelgtina į asmeninius teisėjo įsitikinimus ir elgesį, t. y. nė vienas teismo narys neturi turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas (EŽTT 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96; 2008 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Micallef priš Maltą (GC), peticijos Nr. 17056/06). Nors sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ir nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumo. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti.

Atsižvelgiant į tai, jog nėra teisinio pagrindo nušalinti visus Šiaulių apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo teisėjus, o byloje nepateikti teisėjo, kuriam pareikštas nušalinimas, paaiškinimai, Šiaulių apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-1120-772/2018 nagrinėjančio teisėjo nušalinimo klausimas pagal kompetenciją perduodamas spręsti šio teismo pirmininkui (CPK 69 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

D. Č. nušalinimo pareiškimo Šiaulių apylinkės teismui ir Šiaulių apygardos teismui Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1120-772/2018 ir bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos apylinkės teismui netenkinti.

Nušalinimo pareiškimo Šiaulių apylinkės teismo teisėjui J. S. nuo civilinės bylos Nr. e2-1120-772/2018 nagrinėjimo klausimą perduoti spręsti šio teismo pirmininkui.