- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-21
- Bylos Nr.
- e2-5524-892/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01095-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- A. R.
- Advokatai
- Stasė Budėnė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui A. R. (A. R.) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) nustatyti nepilnametės A. R. gyvenamąją vietą su motina (ieškove) R. L.; 2) priteisti iš atsakovo A. R. (A. R.) išlaikymą nepilnametei dukrai A. R. periodinėmis išmokomis po tris šimtus dvidešimt septynis (327) Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės, priteistą sumą dėl infliacijos indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; nepilnametės A. R. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 3) nustatyti tėvo (atsakovo) bendravimo su nepilnamete dukra A. R. tvarką: 3.1) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra A. vieną kartą per savaitę, šeštadienį arba sekmadienį. Apie numatomą bendravimą su dukra tėvas turi informuoti motiną telefonu iki penktadienio 20 val.; tėvai tarpusavyje suderina tėvo susitikimo su dukra laiką, vietą ir trukmę; 3.2) atvykdamas į susitikimą su dukra ir viso bendravimo su ja metu tėvas privalo būti visiškai blaivus; 3.3) tėvų sutarimu gali būti nustatytas papildomas tėvo bendravimas su dukra.
2. Ieškovė nurodė, jog ji su atsakovu A. R. (A. R.) (toliau - atsakovas) nebuvo susituokę, tačiau maždaug (duomenys neskelbtini) metų, sudarė faktinę šeimą, turi bendrą vaiką – dukrą A. R., gim. (duomenys neskelbtini). Su atsakovu gyvena skyrium, nepilnametė dukra gyvena su motina R. L.. Pagrindinė problema buvo ir yra tai, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu. Dėl tokio atsakovo gyvenimo būdo ji su dukra ne kartą buvo jį palikusi ir grįžusi gyventi pas savo tėvus. Keletą kartų jis buvo užsikodavęs, būdavo, kad alkoholio nevartoja metus laiko ar dar ilgiau, tuomet šeimoje viskas būdavo gerai, tačiau atsakovas po kurio laiko vėl grįždavo prie alkoholio vartojimo. Nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. šalys gyvena atskirai, ieškovė su dukra gyvena pas savo tėvus (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovas dukrai išlaikymo neteikia, dėl jo bendravimo su dukra tarp šalių kyla nesutarimai. Ieškovė su dukra gyvena ieškovės tėvams priklausančiame gyvenamajame name. Dukra turi tinkamas buitines bei emocines sąlygas gyventi ir pilnavertiškai vystytis. Ji mokosi (duomenys neskelbtini) pagal pradinio ugdymo programą, į mokyklą vyksta mokykliniu autobusiuku. Tarp jos ir dukros yra stiprus emocinis ryšys, ji gerai sutaria ir su jos tėvais, kurie padeda dukrą prižiūrėti ir ja rūpintis. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nepilnametės A. R., gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove R. L.. Atsakovas dukrai išlaikymo neteikia. Įstatymas nenumato konkretaus išlaikymo dydžio, tačiau pagal suformuotą teismų praktiką nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui reikalinga suma yra lygi minimalios mėnesinės algos dydžiui. MMA 2025 m. yra 777 Eur (po mokesčių). Maždaug tokio dydžio pinigų suma kas mėnesį yra faktiškai reikalinga nepilnametės dukros poreikių tenkinimui, jos visapusiškam fiziniam bei dvasiniam ugdymui, kokybiško laisvalaikio užtikrinimui. Dukros poreikiai – tai visų pirma jos materialinis aprūpinimas, drabužiai, maistas, higienos priemonės, sveikatos priežiūra, kas reikalauja nemažų išlaidų. Tai pat yra išlaidos vaiko lavinimui, mokymo priemonėms tiek formaliojo ugdymo įstaigoje, tiek pagal neformalaus ugdymo programas. Dukrai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, ji mokosi gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje. Didžiąją dukros išlaikymui reikalingų išlaidų dalį sudaro išlaidos maistui, drabužiams. Taip pat yra išlaidos vaiko lavinimui, sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui. Be to, dukros išlaikymo išlaidos nuolat didėja, nes dukra jau tampa paaugle, kai vaikas stipriai auga, keičiasi emocinė būklė, atsiranda nauji poreikiai. Tėvas prie dukros išlaikymo faktiškai neprisideda. Nuo 2023 m. rugpjūčio mėn., kai pradėjo gyventi skyrium, jis yra davęs dukrai tik 100 Eur prieš 2024 m. Šv. Kalėdas. Dukrą išlaiko viena ieškovė iš gaunamo darbo užmokesčio (dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis po mokesčių sudaro apie 800 Eur/mėn.). Kartais prie dukros išlaikymo prisideda ir seneliai - ieškovės tėvai. Atsakovas gali ir turi teikti dukrai nuolatinį materialinį išlaikymą. Nors nuolatinio darbo pagal darbo sutartį, jis neturi, tačiau faktiškai dirba betonuotoju, atlieka grindų betonavimo darbus ir užsidirba pragyvenimui. Kokių nors žinomų sveikatos problemų, išskyrus priklausomybę alkoholiui, atsakovas neturi, kitų išlaikymo reikalingų asmenų taip pat neturi, todėl gali ir turi teikti dukros poreikius atitinkantį išlaikymą. Mano, kad užtikrinant tiek nepilnametės dukros, tiek tėvo interesus, jų bendravimas galėtų vykti vieną kartą per savaitę, šeštadienį arba sekmadienį, tėvų iš anksto suderintu laiku ir suderintoje vietoje. Vertinant tėvo piktnaudžiavimą alkoholiu, siekia, kad teismo sprendimu būtų nustatyta sąlyga, jog bendraudamas su vaiku tėvas turi būti visiškai blaivus.
3. Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu ieškinį ir jame išdėstytus argumentus palaikė, prašė teismo jį tenkinti.
Šalies argumentai
4. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė sumažinti priteisiamą išlaikymą, nes dabar nedirba, bet greitai įsidarbins, gaus minimalų darbo užmokestį.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Tarnyba, Skyrius) išvadoje nurodo, jog Tarnybos vertinimu nepilnametės A. R. gyvenamosios vietos nustatytas su motina R. L. geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus ir jų nepažeis. Tarnybos nuomone, byloje turėtų būti priteistas tokio dydžio išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui, kuris užtikrintų ne tik minimalius, tačiau visaverčius vaiko poreikius ir būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai. Konkretus išlaikymo dydis nustatytinas teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, bei teisingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3,1.5 straipsniai). Tarnyba, įvertinusi ieškinyje siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, tėvų siekį bendrauti su vaiku užtikrinant jo teises ir teisėtus interesus bei, visų svarbiausia - užtikrinant vaiko ryšį su abiem tėvais palaikymą ir vystymą, taip pat kitas aplinkybes, mano, kad siūloma bendravimo tvarka yra konkreti ir aiški vykdymui. Patvirtinus konkrečią ir aiškią vykdymui bendravimo su vaiku tvarką, esant abiejų tėvų sutarimui, tai leis užtikrinti nepilnamečio vaiko gyvenimo ritmo stabilumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą A. R., gimusią (duomenys neskelbtini)
7. Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodytam reikalavimui neprieštaravo. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametė A. R. gyvena su ieškove, yra prie jos prisirišus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodyta, kad ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamete dukra, yra sudariusi saugią aplinką vaiko vystymuisi. Duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai vykdo savo kaip motinos pareigas Skyrius neturi.
8. Atsižvelgiant į išdėstytą, nustačius, kad A. R. gyvena su ieškove, atsižvelgiant į mergaitės amžių, nesant ginčo tarp šalių bei duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neatitiktų vaiko interesų, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl dukros A. R. gyvenamosios vietos nustatymo su ja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis, CK 3.174 straipsnio 2 dalis).
9. Ieškovė prašo nustatyti tėvo (atsakovo) bendravimo su nepilnamete dukra A. R. tvarką: 1) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra A. vieną kartą per savaitę, šeštadienį arba sekmadienį. Apie numatomą bendravimą su dukra tėvas turi informuoti motiną telefonu iki penktadienio 20 val.; tėvai tarpusavyje suderina tėvo susitikimo su dukra laiką, vietą ir trukmę; 2) atvykdamas į susitikimą su dukra ir viso bendravimo su ja metu tėvas privalo būti visiškai blaivus; 3) tėvų sutarimu gali būti nustatytas papildomas tėvo bendravimas su dukra. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodytam reikalavimui neprieštaravo. 2025 m. kovo 27 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad vaikas norėtų svečiuotis pas tėvą su nakvyne, tėvas kartais skambina vaikui telefonu, kartais mergaitė skambina savo tėvui. Tėvo ir vaiko tarpusavio ryšys artimas.
10. Bendravimo tvarkos nustatymas atitiktų vaiko ir ieškovės interesus bei nepažeistų atsakovo interesų, nes visiems būtų aiškus ir iš anksto žinomas bendravimo laikas, tiek ieškovė, tiek vaikas, žinodami apie bendravimą galėtų tinkamiau jam pasiruošti. Todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas.
Dėl išlaikymo dydžio priteisimo
11. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis). Pagal CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalis, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis, 3.3 straipsnis) reikalauja, kad išlaikymo dydis nebūtų ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 ir kt.).
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametė A. R., gimusi (duomenys neskelbtini) , yra (duomenys neskelbtini) m., tokio amžiaus vaiko poreikiai yra pakankamai nemaži, be to, vaikui augant jo poreikiai tik didėja. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudaro apie 800 Eur/mėn., gauna 122 Eur išmoka vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatas. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu nedirba, tačiau greitu laiku planuoja pradėti dirbti, gaus minimalų atlyginimą. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos informacinės sistemos duomenimis, nei ieškovei, nei atsakovui nėra nustatytas neįgalumas. Užimtumo tarnybos duomenimis atsakovas nuo 2025 m. sausio 20 d. registruotas kaip bedarbis. SODRA duomenų bazės duomenimis, atsakovo gaunamos pajamos – nedarbo draudimo išmoka. Bylos duomenimis šalys neturi registruoto nekilnojamojo turto, taip pat neturi registruotų transporto priemonių.
13. Pažymėtina, kad atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos sutrikimus, galinčius apriboti jo galimybes dirbti ir išlaikyti vaiką, byloje nėra. Atsakovas teismo posėdžio metu prašė mažinti prašomo išlaikymo dydį, nurodė, kad šiuo metu nedirba, tačiau artimiausiu metu gaus darbą už minimalų darbo užmokestį, kartu pripažino, kad vaiko išlaikymas reikalauja nemažų išlaidų, kainos didelės. Taigi, nors atsakovo turtinė padėtis nėra labai gera, tačiau atsakovas neįrodė, kad ėmėsi pakankamų priemonių, siekdamas gauti pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui, todėl visos abejonės sprendžiant dėl išlaikymo dydžio vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 straipsnis).
14. Atsižvelgdamas į vaiko amžių, jo galimus poreikius ir jam reikalingą patenkinti išlaidų dydį, į tai, kad prašomas priteisti išlaikymas neviršija pusę minimalios algos, kuri laikytina orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimtas civilinėse bylose Nr. 3K-3-276/2013 ir Nr. 3K-3-195-915/2015), nesant duomenų, kad atsakovas dėl sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių negalėtų teikti ieškovės prašomo priteisti dydžio išlaikymą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vaikui priteisimo ir priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą, mokamą po 327 Eur kas mėnesį (CK 3.3 str., 3.192 str., 3.194 str.).
15. Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis), todėl, atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
16. Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
17. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
18. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-10727 ieškovei teikiama antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų. Į bylą yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. balandžio 22 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, jog už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina suma yra 395,83 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad yra visiškai patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai, šios išlaidos valstybės naudai turi būti priteistos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).
19. Kadangi buvo patenkinti visi ieškovės reikalavimai, tokiu atveju iš atsakovo į valstybės biudžetą turi būti priteistas 89 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 114 Eur žyminio mokesčio dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, iš viso 203 Eur žyminio mokesčio. Esant šioms aplinkybėms iš atsakovo priteistina 395,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 203 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 79, 88, 96, 99 straipsniai).
20. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje sudarė 15,86 Eur, todėl jos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnametės A. R., gimusios (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą su ieškove R. L., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo A. R. (A. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. R., gimusiai (duomenys neskelbtini) , išlaikymą po 327 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2025 m. kovo 20 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę R. L., a. k. (duomenys neskelbtini).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Nustatyti atsakovo A. R. (A. R.) bendravimo su nepilnamete dukra A. R. tvarką:
1) tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra A. vieną kartą per savaitę, šeštadienį arba sekmadienį. Apie numatomą bendravimą su dukra tėvas turi informuoti motiną telefonu iki penktadienio 20 val.; tėvai tarpusavyje suderina tėvo susitikimo su dukra laiką, vietą ir trukmę;
2) atvykdamas į susitikimą su dukra ir viso bendravimo su ja metu tėvas privalo būti visiškai blaivus;
3) tėvų sutarimu gali būti nustatytas papildomas tėvo bendravimas su dukra.
Priteisti iš atsakovo A. R. (A. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) 395,83 Eur (tris šimtai devyniasdešimt penkis eurus 83 ct) išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Išaiškinti, kad šią sumą įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Priteisti iš atsakovo A. R. (A. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 203 Eur (du šimtus tris eurus) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio). Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo A. R. (A. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.