Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiškėjos atstovėms I. Č., M. G., A. M. ir D. U., atsakovės atstovui I. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2015-04-10 sprendimą Nr. S-52 (7-30/2015);panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014-12-22 sprendimą Nr. (20.16-06)-331-97859;priimti sprendimą nurodyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjai prašomą 4 320890 Lt PVM permoką;priteisti bylinėjimosi išlaidas.

VMI sprendimą negrąžinti PVM permokos iš esmės grindžia tuo, kad Pareiškėjos vykdytas Projektas, dėl kurio susidarė pirkimo PVM permoka, nėra susijęs su jos vykdoma PVM apmokestinama veikla, todėl ji neturi teisės įtraukti į PVM atskaitą šiam Projektui vykdyti įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM. Pareiškėja, veikdama kaip apmokestinamasis asmuo, savo vardu, o ne pati savivaldybė, įgyvendino Projektą dėl to, kad Projektas buvo tiesiogiai susijęs su jos vykdoma viešojo transporto veikla, kurios PVM apmokestinimo ir dėl to atsirandančios teisės į PVM atskaitą VMI neginčija. Projekto tiesioginį ryšį su Pareiškėjos vykdoma viešojo transporto veikla įrodo tiek faktinės Projekto išlaidos, kurių dalis buvo tiesiogiai skirta ir patirta vien dėl viešojo transporto, tiek Projekto tikslas, tame tarpe, sudaryti geresnes sąlygas viešojo transporto veiklai Vilniaus mieste. Pabrėžė, kad Pareiškėja į PVM atskaitą įtraukė tik dalį pirkimo PVM nuo Projekto išlaidų, kadangi kita dalis Projekto išlaidų neskirta viešajam transportui arba skirta tik iš dalies.

Pareiškėja vykdė Projektą, veikdama kaip apmokestinamasis asmuo PVM požiūriu. Pareiškėjos įstatuose nenumatyta veikla, susijusi su eismo sąlygų gerinimu, saugaus eismo užtikrinimu, ir Pareiškėja tokios veiklos nevykdo. Tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė būtent Pareiškėjai pavedė vykdyti Projektą, tik parodo Projekto tiesioginį ryšį su Pareiškėjos vykdoma PVM apmokestinama visuomeninio keleivinio transporto veikla ir neįrodo, kad savivaldybė Pareiškėjai perkėlė savo pačios funkcijų. Visa Pareiškėjos, kuri yra savivaldybės įmonė, veikla yra tenkinanti viešąjį interesą bendrąja prasme, tačiau tai nereiškia, jog ši veikla pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (tolaiu – ir PVMĮ) nuostatas taip pat laikytina neekonomine.

Projekto tiesioginį ryšį su viešuoju keleiviniu transportu parodo tiek Projekto išlaidų pobūdis, tiek Projekto galimybių studijoje, kuria remiasi pati MGK, nurodyti Projekto reikalingumą lemiantys veiksniai.Pirmiausia, dalis įgyvendinant Projektą įsigytų prekių ir paslaugų įsigytos būtent Pareiškėjos teikiamų PVM apmokestinamų keleivių vežimo paslaugų tikslais, buvo skirtos ir yra tiesiogiai naudojamos visuomeninio transporto, įgyvendinus Projektą, keitėsi teikiamų paslaugų kokybiniai parametrai, išaugo eksploatacinis visuomeninio transporto greitis, sutrumpėjo kelionių trukmė viešuoju transportu, padidėjo punktualumas ir sistemos patikimumas. Vienu iš Projekto tiesioginių tikslų įvardijamas visuomeninio transporto darbo palengvinimas (eismo sąlygų gerinimas viešajam transportui, didinant susisiekimo greitį, suteikiant prioritetus sankryžose), prie naudos gavėjų nurodyta keleivinio visuomeninio transporto priemonėmis besinaudojantys gyventojai, keleivinis visuomeninis transportas.

Pareiškėja neįtraukė viso įgyvendinant Projektą patirto pirkimo PVM į atskaitą, tačiau detaliai apskaičiavo visoms Projekto dalims tenkančias išlaidas ir atitinkamai į PVM atskaitą įtraukė tik išskirtinai tiesiogiai visuomeniniam keleiviniam transportui skirtų išlaidų pirkimo PVM ir proporcingą dalį bendrųjų Projekto išlaidų, susijusių tiek su visuomeniniu, tiek su privačiu transportu, pirkimo PVM, t.y. į atskaitą įtraukė tik 45 % viso pirkimo PVM. Pareiškėja į PVM atskaitą visai neįtraukė pirkimo PVM nuo tos Projekto išlaidų dalies, kuri nebuvo skirta ir kuria nesinaudoja visuomeninis keleivinis transportas.

Pareiškėja kaip savivaldybės įmonė visus (ne tik Projekto) pirkimus vykdo pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, todėl ši aplinkybė neturi jokios įtakos ir niekaip nepatvirtina, kad viešųjų pirkimų tvarka įsigytos prekės ar paslaugos savaime yra nesusijusios su Pareiškėjos PVM apmokestinama veikla. Teiginys, kad jeigu pirkimai finansuoti dotacijos lėšomis, tai jie negali turėti įtakos teikiamų paslaugų savikainai, ir todėl pirkimo PVM negali būti atskaitytas, prieštarauja nusistovėjusiai ESTT praktikai. Taigi dotacijos skyrimas pirkimams finansuoti savaime nereiškia, kad įsigytos prekės (paslaugos) nesusijusios su PVM apmokestinama veikla. Sprendžiant, ar apmokestinamasis asmuo turi teisę į PVM atskaitą, svarbu tik tai, ar įsigytos prekės ir paslaugos skirtos šio asmens vykdomai PVM apmokestinamai veiklai, o pirkimo sandorių finansavimo būdas neturi jokios reikšmės.

Per teismo posėdį Pareiškėjos atstovės prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

Remiantis PVMĮ 58 straipsnio 1 dalimi, asociacija, viešoji įstaiga ar kitas juridinis asmuo, kuris vykdo PVM apmokestinamą ekonominę veiklą ir neekonominę veiklą (pvz., valstybės funkcijas, kurios nėra PVM objektas), neturi teisės įtraukti į PVM atskaitą pirkimo (importo) PVM tų įsigytų prekių bei paslaugų, kurios yra skirtos šio asmens neekonominei veiklai vykdyti. Tačiau, atsižvelgiant į PVM neutralumo principus bei į ESTT praktiką, kai apmokestinamasis asmuo tuo pačiu metu vykdo ir ekonominę PVM apmokestinamą, ir neekonominę veiklą, tai su bendromis išlaidomis susijusių įsigytų prekių bei paslaugų pirkimo PVM turi būti leidžiama atskaityti tiek, kiek šias išlaidas galima priskirti apmokestinamojo asmens ekonominei veiklai, kaip ji apibrėžta PVMĮ 2 straipsnyje.

Atsižvelgiant į PVMĮ 59 straipsnio nuostatas, negali būti įtraukta į PVM atskaitą tiesiogiai (kiek tai įmanoma padaryti pagal apskaitos duomenis) neekonominei veiklai tenkančių išlaidų (įsigytų prekių bei paslaugų) sumai tenkantis pirkimo (importo) PVM. O bendroms tokio asmens reikmėms įsigytų prekių bei paslaugų pirkimo PVM galėtų būti atskaitomas dalimi, tenkančia šių prekių bei paslaugų įsigijimo išlaidų daliai (šio asmens paskaičiavimais), priskirtai tiekiamų PVM apmokestinamų prekių (teikiamų paslaugų) savikainai. Inspekcija sprendime konstatavo, jog Įmonės vykdytas Projektas nėra susijęs su jos vykdoma PVM apmokestinama veikla, todėl ji neturi teisės įtraukti į PVM atskaitą šio Projekto vykdymui įsigytų prekių bei paslaugų pirkimo PVM, nes: 1) šiam Projektui vykdyti (Projekto vykdymo išlaidoms padengti) Vilniaus miesto savivaldybė skyrė specialią dotaciją, todėl Projekto vykdymas negalėjo turėti jokios įtakos Įmonės teikiamų PVM apmokestinamų paslaugų savikainai, t. y. jokia šio Projekto vykdymo išlaidų dalis negalėjo būti priskirta teikiamų PVM apmokestinamų paslaugų savikainai; 2) Vilniaus miesto savivaldybė savo sprendimu pavedė Įmonei vykdyti Projekto paslaugų viešąjį pirkimą. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas „viešasis ar privatusis juridinis asmuo (išskyrus valstybės ar savivaldybių valdymo institucijas) yra perkančioji organizacija, jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai viešiesiems interesams, kurie yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, tenkinti ir atitinka bent vieną iš šių sąlygų: <>“.

Inspekcijos nuomone Įmonės tam tikra veiklos dalis yra skirta specialiai viešiesiems interesams transporto organizavimo Vilniaus mieste srityje vykdyti, ji yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, tai yra nesusijusi su vykdoma ekonomine PVM apmokestinama veikla. Projektas ir buvo skirtas Įmonės vykdomoms funkcijoms, susijusioms su minėtu viešuoju interesu Vilniaus miesto transporto reguliavimo srityje. Įmonė vykdo ekonominę veiklą, organizuodama viešojo susisiekimo paslaugų teikimą Vilniaus mieste, iš šios veiklos gaudama pajamas. Įmonės skunde nurodomos aplinkybės, jog ir šių paslaugų teikimo veikla laikytina atitinkančia viešuosius interesus, neturi esminės įtakos ginčo vertinimui ir savaime nepagrindžia Įmonės teisės atskaityti pirkimo PVM sumas, kadangi tokias paslaugas pagal savo pobūdį gali teikti ne tik tokiu būdu įsteigtas ir savivaldybės valdomas ūkio subjektas, tačiau ir bet kuris privatus verslininkas, atitinkantis šių paslaugų teikimui keliamus reikalavimus.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str., b. l. 39).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus sprendimo, kuriuo Savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos” (toliau – ir Įmonė) atsisakyta grąžinti 4 320 890 Lt (1 251 416 Eur) PVM permoką dėl to, kad Įmonė nepagrįstai atskaitė pirkimo PVM už Projekto darbus, kurie negali būti pripažinti susijusiais su jos ekonomine veikla.

Nustatyta, kad Įmonės deklaruotas grąžintinas PVM susidarė už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki 2014-09-30, Įmonei atskaičius dalį pirkimo PVM pagal UAB „PĮ Konsultacijos“ 2014 m. parengtą Metodiką, bendrovės „Urbico“ išrašytą 2009-03-13 PVM sąskaitą faktūrą už 2006-2009 m. vykdytus automatizuotos šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemos diegimo darbus (toliau - Projekto darbai) Vilniaus mieste (Mokestinių ginčų komisijos (toliau – ir MGK) byla, b. l. 32, 83-105, 107, 117-121, 140-208).

Taigi teismui svarbu nustatyti, ar Pareiškėja, vykdanti ekonominę veiklą ir gaunanti PVM apmokestinamas pajamas iš visuomeninio keleivinio transporto paslaugų pardavimo, įgyja teisę įtraukti į atskaitą pirkimo PVM nuo dalies Projekto išlaidų, susijusių su visuomeninio keleivinio transporto konkurencingumo didinimu ir patrauklumo gerinimu.

Pareiškėja teigia, kad teisė į PVM atskaitą yra susijusi su Įmonės vykdoma ekonomine - viešojo transporto paslaugų organizavimo veikla, ši vykdoma veikla laikytina atitinkanti viešąjį interesą PVM įstatymo požiūriu, daro jos teikiamas paslaugas kokybiškesnes ir konkurencingesnes, Projekto darbais ir paslaugomis naudojasi ne tik Įmonė, teikdama viešojo transporto organizavimo paslaugas, tačiau ir kiti vartotojai, todėl Įmonė siekia atskaityti tik dalį pirkimo PVM, remdamasi specialiai tam tikslui parengta Metodika.

Atsakovė su Pareiškėjos teiginiais nesutinka, argumentuodama tuo, kad Įmonės vykdytas projektas nėra susijęs su jos vykdoma PVM apmokestinama veikla, dalis Įmonės veiklos yra skirta specialiai viešiesiems interesams transporto organizavimo srityje Vilniaus mieste tenkinti, ši veiklos sritis yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, t. y. nesusijusi su vykdoma PVM apmokestinama veikla (neekonominė veikla), o Projektas buvo skirtas Įmonės vykdomoms funkcijoms, susijusioms su viešuoju interesu Vilniaus miesto transporto reguliavimo srityje, įgyvendinti.

Teismas su Pareiškėjos teiginiais sutikti negali, palaiko mokesčių administratoriaus argumentus, nes Savivaldybės įmonės vykdytu Projektu buvo įgyvendintos viešojo nekomercinio pobūdžio paslaugos, bendrai gerinant eismo sąlygas Vilniaus mieste, vadinasi Projektui priskirti darbai ir paslaugos negali būti pripažinti susijusiais su Įmonės vykdoma ekonomine veikla. Teismo vertinimu, Įmonės paslaugų teikimo veikla laikytina atitinkančia viešuosius interesus, neturi esminės įtakos ginčo vertinimui ir savaime nepagrindžia Įmonės teisės atskaityti pirkimo PVM sumas, nes tokias paslaugas pagal savo pobūdį gali teikti ne tik tokiu būdu įsteigtas savivaldybės valdomas ūkio subjektas, tačiau ir bet kuris privatus asmuo, atitinkantis šių paslaugų teikimui keliamus reikalavimus. Todėl šiuo atveju teismui svarbu nustatyti, ar vykdyti Įmonės Projekto darbai yra susiję su Įmonės PVM apmokestinama veikla, transporto paslaugų organizavimo veikla, iš kurios Įmonė uždirba pajamas.

Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, ekonominė veikla suprantama kaip veikla (įskaitant gamybą, prekybą, paslaugų teikimą, žemės ūkio veiklą, žuvininkystę, kasybą, profesinę veiklą naudojimąsi turto ir (arba) turtinių teisių turėjimu), kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar ją vykdant siekiama gauti pelno), išskyrus: 1) darbo veiklą kaip ji apibrėžta šio straipsnio 7 dalyje; 2) valstybės ir savivaldybių veiklą kaip ji apibrėžta šio straipsnio 38 dalyje, net jeigu už tokią veiklą mokami mokesčiai ar rinkliavos. Pagal šio straipsnio 38 dalį valstybės ir savivaldybių veikla - valstybės, savivaldybių, valstybės ar savivaldybių institucijų bei įstaigų, o įstatymų nustatytais atvejais - ir kitų viešųjų juridinių asmenų veikla, kurią vykdyti šiuos asmenis įpareigoja teisės aktai. Minėto straipsnio 38 dalies 1-10 punktuose nurodyta (veiklos rūšių sąrašas nėra baigtinis) tokių asmenų vykdoma veikla, jeigu jos mastas neleidžia manyti, kad ji mažareikšmė, šiame įstatyme nelaikoma valstybės ir savivaldybių funkcijomis (tarp minėtų veiklos rūšių paminėta tokios veikios rūšys kaip elektros energijos, dujų, šilumos tiekimas, vežimas, sandėliavimas ir pan.).

Todėl, įvertinus šias teisės normas, darytina išvada, kad viešųjų vienetų veikla (nors ir atitinka savivaldybės funkcijoms priskirtinos veiklos apibrėžimus) nėra laikoma savivaldybių ir valstybių funkcijų įgyvendinimu, o laikoma ekonomine veikla PVM įstatymo prasme ir PVM objektu. Pagrindinis tokio pobūdžio veiklos priskyrimo ekonominei veiklai kriterijus yra tas, kad ją vykdant jų tiekiamos prekės (ar teikiamos paslaugos) gali konkuruoti su apmokestinamųjų asmenų tiekiamomis prekėmis (ar teikiamomis paslaugomis).

Iš byloje pateikto Vilniaus miesto tarybos 1998-07-15 sprendimo Nr. 230 (MGK byla, b. l. 134) aiškiai matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba įsteigė Savivaldybės įmonę „Susisiekimo paslaugos” viešųjų transporto paslaugų teikimui Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, patvirtino jos įstatus. Šios Įmonės steigimo aaiškinamajame rašte (MGK byla, b. l. 135-136) nurodyta, jog siūlomos steigti įmonės paskirtis - iš SP UAB „Vilniaus autobusų parkas" ir SP UAB „Vilniaus troleibusų parkas“ perimti keleivių bilietų kontrolės tarnybas bei bilietų spausdinimo, platinimo tarnybas su jų materialiniu išlaikymu. Į šios įmonės funkcijas turėtų įeiti bilietų gamyba ir platinimas, keleivių bilietų kontrolė, lėšų, gautų už keleiviams parduotus bilietus, ir kompensacijų už keleivių, turinčių lengvatas, vežimą kaupimas ir atsiskaitymas su vežėjais už atliekamą darbą didesnio indėlio į transporto fondą siekimas, maršrutų eksploatavimo sąlygų nustatymas, konkursų tarp vežėjų dirbti maršrutuose rengimas, visų nuosavybės rūšių keleivinio transporto veiklos koordinavimas ir kontrolė, keleiviams skirtos informacinės sistemos tobulinimas, dispečerinio ryšio sistemos, užtikrinančios reguliarų eismą tobulinimas.

Taip pat vėlesniu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-11-30 įsakymu Nr. 30-1917 buvo patvirtinti Įmonės įstatai (MGK byla, b. l. 131-133), iš kurių matyti, jog Įmonei numatytas tokios ūkinės veiklos vykdymas, kaip pasiūlymų teikimas dėl eismo tvarkaraščių, maršrutų, transporto priemonių tipų ir kiekio, informacijos teikimas dėl eismo tvarkaraščių vykdymų, bilietų gamybos, platinimo organizavimas, keleivių kontrolė, pajamų už parduotus bilietus kaupimas ir atsiskaitymas su vežėjais, pasiūlymų teikimas dėl savivaldybės organizuojamų vežėjų parinkimo konkursų, duomenų apie keleivių vežimą mieste kaupimas ir analizė, automobilių stovėjimo aikštelių ir garažų eksploatavimas, eismo tvarkaraščių stotelėse kabinimas ir priežiūra, projekto dėl transporto dispečerinės sukūrimo parengimas ir įvairių paslaugų teikimas juridiniams ir fiziniams asmenims. Dar vėlesniu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-02-21 įsakymu Nr. 30-449 patvirtinti kiti Įmonės įstatai (MGK byla, b. l. 128-130), iš kurių aiškiai matyti, kad Įmonės veiklos pobūdis išliko toks pat, įstatuose plačiau apibrėžtos tam tikros veiklos sritys, jos detalizuotos (pvz. viešojo transporto sistemos organizavimas, maršrutų tinklo planavimas ir koregavimas, eismo tvarkaraščių tvirtinimas, leidimų maršrutams aptarnauti išdavimas bei išduotų leidimų tikslinio panaudojimo priežiūra ir kontrolė ir t. t.). Taigi Įmonė vykdo ekonominę veiklą organizuodama viešojo susisiekimo paslaugų teikimą Vilniaus mieste, iš šios veiklos gaudama pajamas.

Vadinasi, šioje byloje šalys ginčijasi dėl to, kad Projekto paslaugos, kurių dalį pirkimo PVM Įmonė siekia atskaityti, yra susijusi su jos ekonomine veikla, todėl teismas toliau pasisakys dėl Įmonės ekonominės veiklos, kaip ji suprantama pagal PVMĮ nuostatas, vykdyto Projekto tikslus, jo vykdymo priežastis, bei jo įtaka Įmonės veiklai. Iš bylos medžiagos aiškiai matyti, jog mokesčių administratorius neneigia Įmonės argumentų, kad jos vykdoma viešojo transporto organizavimo veikla yra ekonominė veikla, kaip tai suprantama pagal PVMĮ nuostatas (nors viešojo transporto organizavimo veikla pagal savivaldybių veiklą reglamentuojantį įstatymą yra priskirtina taip vadinamoms viešo pobūdžio paslaugoms, teikiamoms įgyvendinant savivaldybių funkcijas), tačiau, mokesčių administratorius teigia, kad Įmonės vykdytu Projektu buvo įgyvendintos viešojo nekomercinio pobūdžio paslaugos, bendrai gerinant eismo sąlygas Vilniaus mieste, todėl Projektui priskirti darbai ir paslaugos negali būti pripažinti susijusiais su Įmonės vykdoma ekonomine veikla.

Pagal PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. PVMĮ 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsigytų ir (arba) importuotų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM, tiesiogiai ar proporcingai priskirtas kitai, negu nurodyta šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje, veiklai, negali būti atskaitomas, jeigu šio įstatymo XII skyriuje nenustatyta kitaip.

Teismas negali sutikti su Pareiškėjos pozicija, kad mokesčių administratoriaus sprendimas prieštarauja nusistovėjusiai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikai, nes atsižvelgiant į PVM neutralumo principus bei į ESTT praktiką, kai apmokestinamasis asmuo tuo pačiu metu vykdo ir ekonominę PVM apmokestinamą, ir neekonominę veiklą, tai su bendromis išlaidomis susijusių įsigytų prekių bei paslaugų pirkimo PVM turi būti leidžiama atskaityti tiek, kiek šias išlaidas galima priskirti apmokestinamojo asmens ekonominei veiklai, kaip ji apibrėžta PVMĮ 2 straipsnyje. Teismas pažymi, kad ESTT savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad PVM atskaita yra pagrindinis Europos Sąjungos PVM sistemos elementas, tačiau teisė atskaityti PVM yra pagrindinė ir svarbiausia mokesčio mokėtojo teisė, o PVM atskaitos sistema yra pagrindinė priemonė, kuria yra įgyvendinamas svarbiausias PVM principas - neutralumo. PVM atskaitos sistema siekiama visiškai atleisti verslininką nuo vykdant visą jo ekonominę veiklą mokėtino ar sumokėto PVM naštos. Bendra PVM sistema užtikrina bet kokios ekonominės veiklos apmokestinimo neutralumą, neatsižvelgiant į jos tikslą ar rezultatą su sąlyga, kad pati ši veikla iš principo būtų apmokestinama PVM (ESTT sprendimas byloje SKF, C-29/08). Todėl PVM atskaita yra realizuojama mokėtino mokesčio sumą mažinant mokesčio suma, priskaičiuota įgyjant prekes ar paslaugas, susijusias su mokesčio mokėtojo ekonomine veikla. Jeigu mokėtino mokesčio sumos nėra (mokesčių mokėtojas nevykdė tuo laikotarpiu jokių veiksmų, dėl kurių galėjo atsirasti mokestinė prievolė) arba ši mokestinė prievolė yra mažesnė negu apskaičiuotas PVM, teigiamas priskaičiuoto ir mokėtino PVM skirtumas turi būti grąžinamas mokesčių mokėtojui arba perkeltas vėlesniam atsiskaitymo laikotarpiui. Mokesčių mokėtojas, kaip taisyklė, turi teisę atskaityti visą priskaičiuotą mokestį (ESTT 1985-02-14 sprendimas byloje R., 268/83; 2005-05-26 sprendimas byloje K. AG, C-465/03). ESTT savo bylose ne kartą akcentavęs, kad apmokestinamam asmeniui būtų pripažinta teisė į PVM atskaitą ir nustatyta tokios teisės apimtis, yra būtinas tiesioginio ir betarpiško ryšio egzistavimas tarp konkretaus pirkimo sandorio ir vieno arba kelių konkrečių pardavimo sandorių, suteikiančių teisę į atskaitą (ESTT sprendimo Midland Bank, byloje Nr. C-98/98 24 punktas; 2001-02-22 sprendimo A. N., byloje Nr. C-408/98 26 punktas;2007-02-08 sprendimo Investrand, byloje Nr. C-435/05 23 punktas). Kita vertus, teisė į PVM atskaitą taip pat suteikiama mokesčių mokėtojui, net jei nėra tiesioginio ir betarpiško ryšio tarp konkretaus pirkimo sandorio ir vieno ar kelių konkrečių pardavimo sandorių, suteikiančių teisę į PVM atskaitą jei ginčijamos išlaidos už paslaugas sudaro dalį jo bendrųjų išlaidų ir yra sudedamoji jo tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų kainos dalis. Todėl iš tiesų tokios išlaidos turi tiesioginį ir nedelsiant atsirandantį ryšį su apmokestinamojo asmens ekonomine veikla (ESTT 2000-06-08 sprendimo Midland Bank, byloje Nr. C-98/98 23 ir 31 punktas; 2005-05-26 sprendimo K., byloje C-465/03 36 punktas). Todėl kalbant apie tiesioginio ryšio kriterijaus taikymą mokesčių inspekcijos ir nacionaliniai teismai turi taikyti tiesioginio ir nedelsiant atsirandančio ryšio kriterijų, atsižvelgdami į visas nagrinėjamų sandorių vykdymo aplinkybes (ESTT 2000-06-08 sprendimo Midland Bank, byloje Nr. C-98/98 25 punktas) ir atsižvelgdami tik į tuos sandorius, kurie objektyviai susiję su apmokestinamojo asmens apmokestinama veikla. ESTT savo bylose pažymėjo, kad apmokestinamasis asmuo turi įrodyti, jog šių išlaidų jis nebūtų patyręs, jei nebūtų vykdęs apmokestinamosios ekonominės veiklos, taip pat šių išlaidų pagrindas nėra vien ši veikla, todėl tarp jų ir minėtos veiklos nėra tiesioginio ir betarpiško ryšio (ESTT 2013-02-21 sprendimo F. K.-N., byloje Nr. C-104/12 26 punktas; 2007-02-08 sprendimo I., byloje Nr. C-435/05 33 punktas).

Taigi teismas įvertinęs teisės aktų normas, paminėtą ESTT praktiką, laiko, kad mokesčių mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM už įsigytas paslaugas, jeigu šios paslaugos yra skirtos PVM apmokestinamų prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui, t. y. tarp prekių ar paslaugų pirkimo ir pardavimo sandorių (dėl kurių įgyjama teisė į PVM atskaitą) yra tiesioginis ir betarpiškas ryšys, kurio buvimas (nebuvimas) turi būti vertinams šioje byloje.Todėl teismas toliau pasisakys dėl tiesioginio ir betarpiško ryšio tarp prekių ar paslaugų pirkimo ir pardavimo sandorių dėl kurių Pareiškėja siekia įgyti teisę į PVM atskaitą.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 (toliau – VSĮ) nuostatas savivaldybei yra priskirtinos savarankiškos bei valstybinės (valstybės perduotas savivaldybėms) funkcijos (VSĮ 5 str.), kurias pagal veiklos pobūdį įgyvendina vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešąsias paslaugas teikiančios institucijos (viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys). Todėl vadovaujantis VSĮ 6 straipsnio 1 dalies 32-33 punktų nuostatomis, savivaldybėms priskirtinos savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo, saugaus eismo organizavimo, keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimo, lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimo ir mokėjimo funkcijos. Šios VSĮ nuostatos, Įmonės Projekto studijos pateikta informacija, patvirtina, kad Projekto darbai buvo siejami bei skirti ne Įmonės ekonominės veiklos tobulinimui, jos teikiamų paslaugų gerinimui, o Vilniaus miesto savivaldybei priskirtoms funkcijoms įgyvendinti ir vykdyti (VSĮ 6 str. 1 d.32-33 p.). Šios funkcijos aptartos Projekto Studijoje (MGK byla, b. l.144-145, Projekto 9-10 psl.). Iš Projekto studijos aiškiai matyti, kad joje numatytos pagrindinės Vilniaus miesto transporto sistemos problemos (eismo kamščiai, gaištamas laikas). Projekto studijoje pažymima, kad šias problemas nulėmė žemi kai kurių svarbiausių gatvių ir sankryžų techniniai parametrai, dideli atstumai tarp šių gatvių sukelia didžiulę transporto koncentraciją, automobilių bei keleivių prastovas. Projekto studijoje daroma išvada, kad Vilniaus miesto gatvių tinklas pasiekęs pralaidumo ribas piko valandomis reikalauja esminės gatvių, sankryžų ir tiltų plėtros, rekonstrukcijos arba alternatyvių transporto srautų valdymo sprendimų ieškojimo. Kita iš transporto problemas lėmusių priežasčių yra bendras transporto priemonių skaičiaus augimas Vilniaus mieste (Studijoje pateikiama bendra transporto priemonių augimo analizė, transporto priemonių augimo tempai, duomenys apie transporto priemonių struktūrą), taip pat esama (pasenusi) eismo reguliavimo sistema. Tokia transporto sistemos Vilniaus mieste situacija lemia taršos didėjimą, o didėjantis automobilių skaičius lemia sudėtingesnes eismo sąlygas, kiekvienais metais didėja eismo įvykių (žuvusių ir sužeistųjų) skaičius. Projekto studijoje pažymėtos pagrindinės transporto infrastruktūros problemos: eismo kamščiai; nerealizuotas Vilniaus miesto susisiekimo sistemos integravimas į tarptautinį susisiekimo infrastruktūros tinklą (nebaigtas Pietinis miesto greitkelis, nepradėta statyti Vakarinė greito eismo gatvė, kurie yra neatskiriami tarptautinių transporto koridorių dalis; nepakankamas gatvių tankis ir prastos eismo sąlygos daugelyje miesto rajonų dėl per mažų infrastruktūros modernizavimo ir plėtros tempų; sumažėjęs susisiekimo greitis, padidėjęs avaringumas, išaugę transporto srautai senamiestyje, kuriame prioritetas turi būti suteiktas pėstiesiems ir dviratininkams; viešajam transportui nėra sudarytos prioritetinės važiavimo sąlygos per miesto pagrindines sankryžas; sena kelio signalų įranga. Projekto pagrindiniais tikslais įvardyta - transporto srautų vidutinio greičio padidinimas, automobilių stovėjimo laiko prie sankryžų sumažinimas, visuomeninio transporto darbo palengvinimas, sudarymas sąlygų specialiųjų tarnybų transporto priemonėms pasiekti tikslą avaringumo sumažinimas miesto gatvėse. Nepagrindiniais tikslais nurodoma - bendrų transportavimo kaštų atpiginimas, miesto taršos sumažinimas, gyventojų sergamumo mažinimas dėl užteršto oro. Teigiama, kad įgyvendinus Projektą ir pasiekus užsibrėžtų tikslų, Vilniaus mieste pagerės infrastruktūros kokybė, patikimumas, transporto pralaidumas miesto gatvėse, bus sukurta aukštesnė gyvenimo kokybė, būtiniausių socialinių poreikių užtikrinimas plėtojant socialinę infrastruktūrą. Todėl įvertinus Projekto studijos turinį, teismas laiko, kad nors Projekto studijoje yra pabrėžiamas visuomeninis transportas, kaip viena iš Projekto darbų vartotojų grupių, minimi šios veiklos srities gerinimo tikslai (veiklos prioritetai), tačiau pats Projektas ir jo vykdymas yra susijęs su viso Vilniaus miesto infrastruktūros gerinimu, įgyvendinant šiai savivaldybei priskirtinas su viešųjų interesų tenkinimu susijusias funkcijas. Be to, bendrovė „Urbico“ 2009 m. kovo mėn. PVM deklaracijoje deklaruoto 9 024199 Lt mokėtino į biudžetą PVM apskritai nesumokėjo, nuo 2010-02-11 restruktūrizuojama, o nuo 2014-03-27 turi bankrutuojančios įmonės statusą.

Pareiškėjos skundo argumentai, kad Įmonės vykdytas Projektas daro įtaką jos vykdomai ekonominei veiklai, siekiant ją padaryti patrauklesnę, konkurencingesnę, kad po Projekto įgyvendinimo realiai atsirado ekonominės veiklos privalumai, teikiamos paslaugos tapo patrauklesnės, nėra visiškai teisingi, nes iš Projekto studijoje pateiktos informacijos aiškiai matyti, jog rengiant šio Projekto pagrindimą, Įmonės vykdomos veiklos rezultatai nebuvo vertinami kaip esminiai. Iš Projekto pateiktos studijos matyti, kad autobusai ir troleibusai sudaro atitinkamai 3,5 proc. ir 3,2 proc. rytinio bei vakarinio piko transporto srautų, o Įmonės centralizuotai kaupiami ir sisteminami duomenys apie autobusų ir troleibusų vėlavimus bei šių vėlavimų priežastis dėl per vėlai gautų duomenų ir laiko stokos ekspertų nebuvo tinkamai išanalizuoti, įvertinti ir dėl jų nebuvo pateiktos apskritai jokios išvados (MGK byla, b. l. 147-148.). Todėl, teismo vertinimu, teigti, kad Pareiškėjos minimas Projektas (atlikti darbai) buvo sąlygoti poreikio tobulinti Įmonės vykdomą veiklą negali būti pripažinti pagrįstais, norint susigrąžinti PVM permoką.

Pareiškėjos teiginiai, kad šio Projekto vykdymas yra būtinas tolimesnei miesto plėtrai ir vystymuisi, sukurtos infrastruktūros savininkė bus Vilniaus savivaldybė, o sukurtos infrastruktūros valdymas bus atiduotas Įmonei, nėra teisingi, nes bylos įrodymai patvirtina, jog Įmonė buvo institucija, kuriai buvo pavesta organizuoti viešąjį interesą atitinkančių paslaugų, susijusių su Vilniaus miesto savivaldybei nustatytų funkcijų įgyvendinimu, įsigijimą, jų pritaikomumą Vilniaus miesto savivaldybės reikmėms, t. y. ji buvo šio Projekto vykdytoja, tenkinanti Vilniaus miesto savivaldybės viešuosius interesus. Įmonės vykdytas Projektas buvo skirtas būtent viešo pobūdžio nekomercinėms (viešosioms) paslaugoms teikti (ne ekonominei veiklai vykdyti), nes pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas tokių paslaugų įsigijimui ir buvo keliamas reikalavimas atitikti šio įstatymo nuostatas, taikyti įstatyme numatytas procedūras. Taigi Įmonei buvo pavesta įgyvendinti Projektą, susijusį su Vilniaus miesto savivaldybės funkcijų įgyvendinimu, su veikla, kuria yra tenkinami viešojo pobūdžio interesai, susiję su bendru Vilniaus miesto infrastruktūros gerinimu, o ne Įmonės ekonomine veikla. Todėl išlaidas, kurias patyrė įgyvendinant minėtą Projektą, Įmonė būtų patyrusi net ir tuo atveju, jeigu ji nevykdytų ekonominės veiklos (viešojo transporto paslaugų organizavimo Vilniaus mieste), nes ji buvo tiesioginė Projekto, kurio paskirtis gerinti Vilniaus miesto transporto infrastruktūrą, orientuojant ją visiems galimiems tiesioginiams naudotojams, vykdytoja. Pareiškėjos prašymas grąžinti 1 251 416 Eur PVM permoką už Projekto darbus, negali būti pripažintos Įmonės apmokestinamai veiklai skirtomis išlaidomis.

Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančias teisės aktų normas, ESTT praktiką, teismas daro išvadą, kad Projekto vykdymo išlaidos buvo patirtos vykdant Projektą, betarpiškai susijusį su savivaldybės funkcijų įgyvendinimu, Įmonei vykdant pavestą veiklos dalį, susijusią su viešųjų interesų tenkinimu Vilniaus miesto transporto reguliavimo srityje, užtikrinant saugias eismo sąlygas Vilniaus mieste, o ne vykdant ekonominę (viešojo transporto organizavimo) veiklą, todėl tarp jų ir Įmonės vykdomos ekonominės veiklos nėra tiesioginio ir betarpiško ryšio PVM įstatymo prasme, mokesčių administratorius pagrįstai atsisakė Įmonei grąžinti jos prašomą 1 251 416 Eur PVM permoką (skirtumą), nes ji nepagrindė Projekto darbų tiesioginio ir betarpiško ryšio su jos vykdoma ekonomine veikla.

Esant šioms aplinkybėms, tokiam teisiniam reglamentavimui, teismas daro išvadą, kad mokesčių administratorius pilnai ištyrė Pareiškėjos pateiktus įrodymus, įvertino ginčui reikšmingas aplinkybes, nurodė išsamius faktinius bei teisinius pagrindus, ginčo sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo jų naikinti skunde išdėstytais argumentais, Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 57 str.).

Teismui pripažinus, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo įpareigoti VMI grąžinti 1 251 416 Eur PVM permoką.

Netenkinus pareiškėjos skundo, nėra pagrindo priteisti teismo išlaidas.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., teismas

nusprendžia:

Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.