Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei V. K.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu, suinteresuoti asmenys S. K. V., R. V. ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą priėmė ir nustatė dingusiam asmeniui S. K. V. trijų mėnesių terminą atsiliepti (iki 2023 m. birželio 26 d.); nustatė trijų mėnesių terminą visiems, kurie gali suteikti informaciją apie dingusį asmenį S. K. V. ir specialiame tinklalapyje www.teismai.lt paskelbė pranešimą. Per teismo nustatytą terminą į teismo specialiame tinklalapyje paskelbtą pranešimą joks asmuo neatsiliepė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti. Iš esmės pakartojo pareiškime nurodytas aplinkybes. Teigė, kad pareiškėja 2012 m. įregistravo santuoką su (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu, tačiau po santuokos sudarymo S. K. V. dingo pranešdamas, kad su pareiškėja nebenori bendrauti. Nuo to laiko su S. K. V. jai nepavyko susisiekti, per tą laikotarpį gimė dar du vaikai, kurių gimimo liudijimuose nurodytas S. K. V., nors vaikų tėvai yra kiti asmenys. Pareiškėja sutuoktinio nėra mačiusi nuo 2012 m., tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos sienų kirtimai (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio registruoti iki 2019 m., todėl prašo pripažinti S. K. V. nuo 2019 m. nežinia kur esančiu.

Suinteresuoto asmens Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – skyrius) atstovė nurodė, kad pareiškėjos nepilnamečių vaikų A. M. ir J. M. gimimo liudijimuose tėvu nurodytas (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis S. K. V.. A. M. specialistams paaiškino, kad S. K. V. nežino, jo motina (pareiškėja) nėra rodžiusi S. K. V. fotografijų ar pasakojusį apie jį. Pokalbio metu tėvu nurodo visiškai kitą asmenį. Prašo pareiškimą tenkinti.

Suinteresuoti asmenys S. K. V. ir R. V. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teisimo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinį asmenį teismas gali pripažinti nežinia kur esančiu, jeigu jo gyvenamojoje vietoje vienerius metus nėra duomenų, kur jis yra. Asmens pripažinimo nežinia kur esančiu instituto tikslas – apsaugoti ir apginti dingusio asmens turtines teises, taip pat kitų asmenų (dingusio asmens kreditoriaus, sutuoktinio, vaikų ir pan.) interesus.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad S. K. V. yra pareiškėjos sutuoktinis, 2012 m. gruodžio 29 d. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriuje. Kaip pareiškėja nurodo, po santuokos sudarymo S. K. V. išvyko ir nuo to laiko jo nėra mačiusi. 2022 m. liepos 15 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatas nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjos pareiškimą dėl dingusio be žinios vyro S. K. V. paieškos. Nutarime nurodyta, kad patikrinus Lietuvos Respublikos duomenų bazes S. K. V. Lietuvoje gyvenamosios vietos nedeklaravo, Sodros duomenų bazėje nebuvo registruotas. Apie S. K. VA. paiešką kitose valstybėse jokių duomenų nėra, fiksuoti Lietuvos Respublikos sienų kirtimai iki 2019 m., daugiau duomenų apie S. K. V. nėra.

Po santuokos sudarymo, pareiškėja susilaukė du nepilnamečius vaikus A. M., gimusį (duomenys neskelbtini), ir J. M., gimusį (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių vaikų gimimo įrašų dokumentuose, grafoje „Duomenys apie tėvą“, nurodytas S. K. V., nors pati pareiškėja nurodo, kad nepilnamečių vaikų tėvai yra kiti asmenys. Šią nurodytą aplinkybę patvirtina ir suinteresuoto asmens Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktas 2023 m. rugsėjo 5 d. A. M. nuomonės išklausymo aktas. A. M. skyriaus specialistams nurodė, kad S. K. V. nepažįsta, nėra jo matęs, motina (A. M.) nuotraukų su tokiu asmeniu nerodė jam, nurodė, kad jo tėvas yra V.. Pareiškėja pareiškime nurodo, o jos atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad iki šiol S. K. V. neatsirado ir pareiškimas teikiamas siekiant vėliau nutraukti santuoką su S. K. V..

Bylos duomenimis nustatyta, kad paskutinė žinoma nežinia kur esančio prašomo pripažinti asmens S. K. V. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie dabartinę S. K. V. gyvenamąją vietą.

Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apie suinteresuotą asmenį S. K. V. jokių duomenų nėra daugiau nei vienerius metus. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad jokių duomenų apie minėtą asmenį nėra nuo 2019 metų. Viešai, specialiame interneto tinklalapyje, paskelbus apie bylos dėl S. K. V. pripažinimo nežinia kur esančiu iškėlimą, jis pats neatsiliepė, asmenų, galinčių suteikti informacijos apie dingusį asmenį, taip pat neatsirado. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti S. K. V. nežinia kur esančiu nuo 2019 m., todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas (CK 2.28 straipsnio 2 dalis, CPK 454 straipsnis, 458 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nagrinėjamoje byloje nesusidarė (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.28 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 270 straipsniais, 458 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos A. M. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu tenkinti.

P. S. K. V., gimusį (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė žinoma gyvenamoji (duomenys neskelbtini), nežinia kur esančiu nuo 2019 m.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.