Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Šeškauskienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Plungės r., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Z., 2015 m. gruodžio 10 d., apie 19³⁰ val., Medingėnų Kelio g., Purvaičių k., Plungės r., vairavo automobilį Volkswagen Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (įvertinus alkotesterio 1,7 procentų matavimo paklaidą – 2,47 promilės girtumas).

Motyvuojamoji dalis

Teisės pažeidimo padarymą patvirtina: paties pažeidėjo parodymai, kuriuose jis pripažino padarytą pažeidimą, nuoširdžiai gailisi; pranešimas dėl R. Z. nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo; R. Z. blaivumo testo duomenys; policijos pareigūno K. E. tarnybinis pranešimas; administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Surinkti įrodymai patvirtina, kad R. Z. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo laipsnis ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.

R. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 32 straipsnis).

R. Z. pateikė teismui prašymą taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, t.y. paskyrus piniginę nuobaudą, neskirti papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodė, kad labai galisi dėl padaryto teisės pažeidimo. Prašo atsižvelgti į tai, jog yra ūkininkas ir dirba Telšių apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje Rietavo skyriuje, yra paėmęs paskolų ūkiui vystyti. Ūkį prižiūri ir žemę dirbą vienas be samdomų darbuotojų. Netekęs teisės vairuoti transporto priemones netenka galimybės ne tik nuvykti į darbą, kuris yra pamaininis, bet ir dirbti darbus žemės ūkio technika. Yra vedęs, žmona A. Z. yra silpnos sveikatos ir bedarbė, teisės vairuoti ji neturi. Be to pažymi, kad rūpinasi žmonos mama ir savo tėvais. Nurodė, kad tėvai J. Z. ir M. Z. yra neįgalūs ir jiems reikalinga nuolatinė jo, kaip sūnaus, pagalba.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (LVAT administracinės bylos N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N3-396/2007). Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

R. Z. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio (2,47 prom) girtumo būsenoje, kai nustatytas girtumas daugiau nei 6 kartus viršijo leistiną normą, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. R. Z. nurodytos aplinkybės, kad jis savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi, yra dirbantis, ūkininkaujantis, prižiūri sergančius tėvus, padeda podukrai, reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jų tikrai nepakanka, jog būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Akivaizdu, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones R. Z. yra būtina norint atlikti darbines funkcijas ir rūpintis sergančiais šeimos nariais, jam buvo žinoma ir anksčiau, tačiau to nepaisydamas vis dėlto sėdo už vairo neblaivus.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Skirdamas nuobaudą R. Z. teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30 straipsnyje ir atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, nustatytą girtumo laipsnį, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo asmenybę, kad anksčiau už kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas, kitas prašyme nurodytas aplinkybes.

Įvertinus minėtas aplinkybes manytina, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus R. Z. minimalią sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytą nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

R. Z. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 330 straipsnio 1 dalimi, R. Z. laikomas netekusiu specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį.

Neturint galimybės sumokėti baudą, ATPK 313 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą ją išieško antstolis (ATPK 314 straipsnio 3 dalis).