- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-19
- Bylos Nr.
- e2-1139-930/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31031-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Makelienė
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- L. J., T. J.
- Trečiasis asmuo
- R. S. N., V. N.
- Advokatai
- Ina Navickienė, Inga Rinkevičienė
dalyvaujant ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Musneckaitei, atsakovei L. J., atsakovės atstovei advokatei Ingai Rinkevičienei, atsakovui T. J., tretiesiems asmenims R. S. N. ir V. N., trečiojo asmens V. N. atstovei advokatei Inai Navickienei,
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams L. J. ir T. J. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvo, vaikų nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tretieji asmenys V. N., R. S. N.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią jos vaikų A. O. ir M. J. atžvilgiu, atskirti M. J. nuo atsakovo, priteisti iš atsakovės išlaikymą kiekvienam vaikui po 90 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui M. J. po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės nustatyti nuolatinę globą A. O. ir M. J., jų globėja bei gaunamų lėšų administratore paskirti trečiąjį asmenį V. N., vaikų gyvenamąją vietą nustatyti globėjos gyvenamojoje vietoje, panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus, kuriais nustatyta nepilnamečių laikinoji globa, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, jog M. J. yra atsakovų T. J. ir L. J. sūnus. Atsakovė turi dar vieną nepilnametį vaiką – dukrą A. O., jos gimimo įraše duomenys apie tėvą nenurodyti. Nepilnametis M. J. yra netekęs tėvų globos, nepilnametė A. O. yra netekusi motinos globos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – VTAS) atsakovės šeima yra žinoma nuo 2011 metų. Šeima dėl atsakovės netinkamo rūpinimosi vaikais ir alkoholio vartojimo problemų 2011 m. spalio 24 d. buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Dėl minėtų priežasčių atsakovės vaikams Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 m. rugsėjo 13 d. įsakymais buvo nustatyta laikinoji globa atsakovės motinos A. N. šeimoje. Atsakovė stengėsi susigrąžinti vaikus į šeimą, bendravo su vaikais, domėjosi jais, pagal galimybes teikė išlaikymą, gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui, įsidarbino. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 m. spalio 8 d. įsakymais nepilnamečių vaikų laikinoji globa buvo panaikinta, vaikai grąžinti motinai. Atsakovės šeima Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 22 d. įsakymu išbraukta iš Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos. Tačiau 2014 m. balandžio 3 d. gautas atsakovės motinos A. N. prašymas skirti ją vaikaičių laikinąja globėja, kadangi atsakovė jais nesirūpina, nesidomi jų ugdymu, piktnaudžiauja alkoholiu, elgiasi agresyviai, į namus vedasi pašalinius asmenis, triukšmauja, tokiu būdu neužtikrina savo vaikams saugių gyvenimo sąlygų. Dėl motinos netinkamo elgesio vaikai yra psichologiškai traumuojami. Atsakovės namuose tvyrojo alkoholio kvapas, šaldytuve nebuvo maisto produktų. Buvo išsiaiškinta, kad atsakovė niekur nedirbo, darbo biržoje registruota nebuvo. Atsakovės šeima Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2014 m. gegužės 20 d. įsakymu įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Dėl motinos piktnaudžiavimo alkoholiu, netinkamos vaikų priežiūros Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 28 d. įsakymais atsakovės vaikams antrą kartą nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta atsakovės motina A. N.. 2015 m. spalio 20 d., atsižvelgus į tai, jog atsakovė lankė atvirus anoniminių alkoholikų susirinkimus, individualias psichologo konsultacijas bei tėvystės įgūdžių ugdymo grupes, dirbo, bendravo su vaikais, domėjosi jų sveikata, ugdymu, bendravo ir bendradarbiavo su socialine darbuotoja, vykdė įsipareigojimus, buvo motyvuota ir pasirengusi pati auginti vaikus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 23 d. įsakymais nepilnamečiai grąžinti motinai. Tačiau teigiami pokyčiai atsakovės šeimoje nebuvo ilgalaikiai. 2016 m. spalio 26 d. būdama neblaivi atsakovė atsivedė į namus nepažįstamą vyrą, su kuriuo girtavo, neleido vaikams ilsėtis. 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymu atsakovės vaikams trečią kartą nustatyta laikinoji globa, vaikų globėju paskirtas trečiasis asmuo R. S. N.. Atsakovė vengia atlikti savo pareigas, vaikų neaugina, nesirūpina, nesidomi jų poreikiais, sveikata, nebendradarbiauja su socialiniu darbuotoju, dėl turimų priklausomybių psichologo konsultacijų nelanko, vaikams išlaikymo neteikia, atsiribojo nuo savo vaikų, visiškai jais nesirūpina, vengia atlikti pareigas juos auklėti, išlaikyti, nerodo jokio noro susigrąžinti vaikus į savo šeimą ir nėra duomenų, kad padėtis pasikeis. Atsakovė 8 kartus bausta administracine tvarka, vieną kartą už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams, 7 kartus už alkoholio vartojimą, agresyvų, įžūlų elgesį viešoje vietoje, automobilio vairavimą būnant neblaiviai. Atsakovė nedirba, darbo biržoje neregistruota, ne kartą gydyta Psichikos sveikatos centre, paskutinį kartą nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2017 m. sausio 17 d., diagnozuotas bipolinis afektinis sutrikimas, manija be psichozės simptomų. Atsakovas su tėvais gyvena dviejų aukštų name, kuris nuosavybės teise priklauso jo tėvams. Nepilnamečiui M. J. lankytis tėvo namuose yra sudarytos tinkamos sąlygos. Atsakovas nedirba, jam nustatytas 35 procentų darbingumas, gauna netekto darbingumo pensiją. Jo šeima Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 14 d. įsakymu įrašyta į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Atsakovo motinos teigimu atsakovas negali susikaupti ties jokia veikla, nesugebėtų savarankiškai rūpintis savo sūnumi. Jis 5 kartus gydytas ligoninėje (paskutinį kartą 2002 m.), diagnozuota paranoidinė šizofrenija, epizodinė su progresuojančiu deficitu. Atsakovas neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirba. Dėl objektyvių priežasčių – ligos – negali pasirūpinti nei savimi, nei savo sūnumi, negali dirbti, gyvena iš gaunamos netekto darbingumo pensijos, todėl nepilnamečiam vaikui mokamo išlaikymo dydis turėtų būti mažintinas priteisiant iš atsakovo sūnaus išlaikymą, mokamą po 50 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Laikinasis globėjas R. S. N. sutiko tik laikinai pasirūpinti vaikais, norą būti vaikų nuolatine globėja išreiškė jų teta V. N., kuri yra neteista, bausta administracine tvarka už vieną Kelių eismo taisyklių pažeidimą, padarytą 2015 m., jos sveikatos būklė leidžia būti vaikų globėja, ji dirba, gyvena jai ir jos tėvui nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute su visais patogumais, vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Ji yra išklausiusi būsimų globėjų (rūpintojų) ir įvaikintojų pasirengimo globoti (rūpintis) ar įvaikinti vaiką mokymus, yra pasirengusi globoti vaikus. Kitų fizinių asmenų prašymų, norinčių ir galinčių globoti vaikus, VTAS nėra gavęs. Nekilnojamojo turto nepilnamečiai vaikai neturi.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, nes išnyko priežastys, dėl kurių buvo paduotas ieškinys, prašo suteikti jai galimybę pačiai auginti vaikus. Nurodo, jog nuo 2017 m. stengėsi nevartoti alkoholio, o nuo 2017 m. gegužės 6 d. visiškai jo atsisakė, nuolat lanko anoniminių alkoholikų susirinkimus, nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio atnaujino savo darbą pagal specialybę ir grįžo dirbti odontologe. Šis darbas atsakovei garantuoja galimybę išlaikyti vaikus. Nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos nuomojasi kambarį su visais patogumais, kuriais dalinasi su kaimyne. Gyvena viena ir gali užtikrinti vaikams saugią aplinką.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog sutinka su pareikštu ieškiniu.
Trečiasis asmuo V. N. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, nors procesiniai dokumentai jai buvo įteikti tinkamai – asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).
Trečiasis asmuo R. S. N. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, nors procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai – asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, jog jau 7 metus atsakovei yra teikiamos socialinės paslaugos, dėl atsakovės alkoholio vartojimo, nesirūpinimo vaikais jiems 3 kartus nustatyta laikina globa. Tik nustačius globą atsakovė pradėdavo vykdyti įsipareigojimus. 2017 m. birželio mėnesį atsakovė buvo rasta neblaivi, todėl buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo. Po ieškinio padavimo į teismą, atsakovė pasitaisė, tačiau tai nevertintina kaip ilgalaikiai pokyčiai, nes situacija kartojasi jau trečią kartą. Vaikams reikia stabilumo, o atsakovė turėjo pakankamai laiko susitvarkyti gyvenimą ir įvertinti esamą situaciją. Atsakovė yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba, nėra išsprendusi alkoholio vartojimo problemos, yra didelė atkryčio tikimybė, ryšiai su vaikais menki, jie nori gyventi su teta, socialinė pagalba atsakovei rezultato nedavė, konkrečių ateities veiksmų atsakovė nėra numačiusi, jos pažadai nėra pagrįsti konkrečiais veiksmais. Pagal įstatymą laikinoji globa gali tęstis tik vienus metus, neaišku, ar atsakovė spės per juos susitvarkyti ir pradėti stabilų gyvenimą. Nėra požymių, kad atsakovės situacija gali pasikeisti.
Atsiliepimas
Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies - kad motinos teisės jai būtų apribotos laikinai. Papildomai paaiškino, kad anksčiau gyveno su smurtaujančiu bei alkoholį vartojančiu asmeniu, nes tėvai išvarė iš namų, neturėjo lėšų nuomotis būstą. Tačiau paliko sugyventinį ir šiuo metu gyvena viena. Bando susigrąžinti odontologės licenciją, kurią prarado dėl tobulinimosi valandų skaičiaus trūkumo. Yra registruota darbo biržoje, gauna 138 Eur nedarbo išmoką. Pažįstamai gydytojai gamina protezus, užsidirba apie 150 Eur per mėnesį, tačiau tai nėra pastovios pajamos. Maisto produktus pragyvenimui gauna iš Maisto banko. 2 kartus per savaitę lanko anoniminių alkoholikų susirinkimus, nors alkoholio vartojimo problemą turi apie 20 metų, tačiau nuo 2017 m. gegužės 6 d. jo nebevartoja. Gydėsi psichiatrinėje ligoninėje. Tėvystės įgūdžių kursų nelanko, nes šiuo metu nėra vietų. Nebesilanko pas psichologę, nes nepatiko jos patarimai dėl bendravimo su vaikais. Matosi su vaikais tik 1 valandą per savaitę. Tikisi atstatyti ryšį su vaikais, tačiau turi pagalvoti, kaip susitvarkyti ateitį, nežino, kiek truks jos socialinė ir psichologinė reabilitacija. Atsakovė teismo posėdžio metu sutiko, kad vaikams būtų paskirta nuolatinė globa, nes šiuo metu vaikai negalėtų su ja gyventi. Turi skolų, kurios sudaro apie 8 000 Eur, jas išieško antstoliai, todėl negali pasiimti paskolos ir užsiimti licencijuojama veikla.
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ginčas byloje kilo tik dėl motinos valdžios ribojimo būdo. Atsakovės situacija pasikeitė, ji nutraukė santykius su sugyventiniu, pakeitė gyvenamąją vietą, sprendžia alkoholio vartojimo problemą, bendrauja su vaikais, kai sustiprės psichologiškai, skirs daugiau dėmesio vaikams.
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka su ieškinio reikalavimais. Jo teigimu trečiasis asmuo V. N. sukūrė vaikams puikias gyvenimo sąlygas. Sūnus pas atsakovą lankosi kas antrą ar kas trečią savaitgalį, atsakovas skambina globėjai, domisi sūnumi. Jis yra 35 procentais darbingas, išlaikymą vaikui teikia pagal galimybes, nes jo gaunamas pajamas sudaro darbingumo lygio išmoka, kuri siekia apie 200 Eur per mėnesį. Atsakovas sutinka teikti sūnui išlaikymą 50 Eur periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis. Atsakovas nurodė, jog atsakovės krizės yra pasikartojančios, dėl alkoholio vartojimo problemos ji prarado darbą.
Trečiasis asmuo V. N. su ieškinio reikalavimais sutiko, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog situacija atsakovės šeimoje keičiasi tik trumpam laiku. Atsakovė alkoholio vartojimo problemą turi 20 metų, nėra vilties, kad padėtis pasitaisys. Vaikams reikia stabilumo. Atsakovei nedraudžiama bendrauti su vaikais, tačiau ji tik trumpai pabūna su vaikais, neužsiima su jais jokia veikla, neteikia jiems išlaikymo, nesidomi jų sveikata, mokslais, neskambina jiems. Trečiasis asmuo V. N. nurodė, kad su vaikais sutaria gerai, vaikais priprato prie jos.
Trečiojo asmens V. N. atstovė papildomai nurodė, jog atsakovas rūpinasi vaiku pagal galimybes, nevengia pareigų. O atsakovė nededa pastangų tinkamai rūpintis vaikais. Jai sudarytos visos sąlygos, tačiau teigiamų pokyčių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog situacija pasikeis, nėra. Atsakovės gyvenime krizės kartojasi, ji nelanko psichologės konsultacijų, nevykdo įsipareigojimų, nėra įrodymų, kad lankosi anoniminių alkoholikų susirinkimuose, netenkina vaikų poreikių. Atsakovė turi domėtis vaikais, tačiau ją tenkina dabartinė situacija, kai vaikais rūpinasi kiti asmenys. Artimi giminaičiai siekia padėti, sudaryti sąlygas vaikams augti saugioje aplinkoje.
Trečiasis asmuo R. S. N. su ieškinio reikalavimais sutiko, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog esama situacija atsakovės šeimoje nuolat kartojasi. Atsakovė neturi galimybių išlaikyti vaikus. Tuo tarpu trečiasis asmuo V. N. tinkamai prižiūri vaikus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
CPK 496¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Remiantis tokiu reglamentavimu, tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos nustatymo procesai turi būti atskiri, t. y. pagal bendrąją taisyklę tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos nustatymo klausimai spręstini atskirose bylose. Tokio teisinio reglamentavimo tikslas – apsaugoti būsimų nepilnamečio vaiko globėjų duomenis ir užtikrinti būsimos globos konfidencialumą, kartu ir vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju nepilnamečiai šalių vaikai gyvena pas trečiąjį asmenį V. N., kurią siūloma skirti nuolatine vaikų globėja, ši aplinkybė atsakovams yra žinoma. Kadangi nepilnamečių vaikų nuolatine globėja siūloma paskirti artimą atsakovės giminaitę - seserį, pas kurią jau gyvena vaikai, su kuria atsakovai bendrauja, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), pareikšti reikalavimai nagrinėtini viename teismo procese.
Dėl motinos valdžios apribojimo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad A. O., gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovės L. J. dukra, duomenų apie vaiko tėvą nėra (t. 1, b. l. 17, 18). M. J., gimęs (duomenys neskelbtini), yra atsakovės L. J. ir atsakovo T. J. sūnus (t. 1, b. l. 19-20). Atsakovės šeima nuo 2014 m. gegužės 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (t. 1, b. l. 26). 2014 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu nepilnamečiams vaikams nustatyta laikina globa (t. 1, b. l. 27, 28). 2015 m. spalio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu vaikų laikinoji globa panaikinta ir vaikai grąžinti atsakovei (t. 1, b. l. 29, 30). 2016 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu vaikams vėl nustatyta laikinoji globa (t. 1, b. l. 23, 24) dėl atsakovės netinkamo, amoralaus elgesio, vaikų nepriežiūros. Laikinoji globa vaikams buvo nustatoma dėl to, kad atsakovė vartojo alkoholį, nesutikdavo gydytis nuo priklausomybės, nebendradarbiaudavo su socialiniais darbuotojais, nevykdydavo įsipareigojimų. Nustačius laikinąją globą atsakovė pradėdavo vykdyti įsipareigojimus, vaikai būdavo jai grąžinami (t. 1, b. l. 57-58, 60, 61, 62, 64-65, 66-67, 68-69).
Atsakovė 5 kartus gydyta VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, diagnozuotas sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų, sunki depresija be psichozės simptomų bei psichikos ir elgesio sutikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Gydyta nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2017 m. sausio 24 d., diagnozuotas bipolinis afektinis sutrikimas, manija be psichozės simptomų (t. 1, b. l. 52). Atsakovė neteista (t. 1, b. l. 47), 11 kartų bausta administracine tvarka, vieną kartą iš jų – už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaikų interesams (t. 1, b. l. 39-46, t. 2, b. l. 12-18), nes būdama neblaivi jų neprižiūrėjo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko – jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas tokiems tėvams taikyti tėvų valdžios apribojimą. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytų sąlygų sąrašas, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovė netinkamai vykdė ir iki šiol neįgyvendina savo, kaip motinos, teisių ir pareigų. Atsakovei Vilniaus miesto savivldybės administracijos direktoriaus įsakymais 3 kartus laikinai apribota motinos valdžia, du kartus šis apribojimas panaikintas ir vaikai grąžinti į atsakovės šeimą. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, atsakovė reabilituodavosi tik trumpam laikui, atgavusi vaikus ir vėl jais nesirūpindavo ir darydavo jiems žalą amoraliu elgesiu, keldavo pavojų jų saugumui. Tokia situacija tęsiasi jau 7 metus, dėl jos nėra galimybės užtikrinti vaikams stabilumo, kas daro jiems žalą.
Byloje nėra duomenų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, jog atsakovė visiškai pakeitė savo gyvenimo būdą ir situacija pasikeis, ji ims rūpintis vaikais. Atsakovė nurodo, kad nuo 2017-05-06 nevartoja alkoholio, į bylą pateikti įrodymai, jog 2017 metais atsakovė lankė anoniminių alkoholikų susirinkimus (t. 1, b.l. 114, 122), vykdo įsipareigojimus (t. 1, b.l. 188), nutraukė santykius su sugyventiniu, kuris jos atžvilgiu, atsakovės teigimu, naudojo fizinį smurtą (t. 1, b.l. 192), pakeitė gyvenamąją vietą, nuomojasi kambarį bendrabutyje (t. 1, b. l. 118-121), odontologijos kabinetą (t. 1, b. l. 115-117). Liudytoja apklausta atsakovės draugė D. T. paaiškino, kad atsakovė siekia rūpintis vaikais, ieško būdų kaip atstatyti ryšį su jais. Nors pripažintina, kad atsakovė imasi priemonių, siekdama tinkamai įgyvendinti motinos valdžią vaikų atžvilgiu, daro pažangą, tačiau nurodyti veiksmai nėra pakankami. Atsakovė nededa pakankamai pastangų rūpindamasi vaikų sveikata, ugdymu, nesidomi kaip jiems sekasi mokykloje, neišlaiko jų, nedirba, negali užtikrinti vaikams tinkamų buities sąlygų ir nežino, kada galės pilnai įgyvendinti motinos teises. Atsakovė nutraukė psichologo konsultacijas dėl priklausomybės alkoholiui, šeimų terapeutės konsultacijas su vaikais, nelanko tėvystės įgūdžių kursų, nesidomi vaikų ugdymu, sveikata, neteikia jiems išlaikymo (t. 1, b.l. 189-190). Teismo posėdžio metu pati pripažino, kad vaikais šiuo metu rūpintis negalėtų, ryšys tarp jų nėra artimas, atsakovė nežinanti, kiek truks jos socialinė ir psichologinė reabilitacija.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad ieškovė gyvena 12 kv.m. kambaryje bendrabutyje, todėl jos gyvenimo sąlygos, atsižvelgiant į tai, kad vaikai yra paaugliai, neatitiktų jų poreikių. Daroma išvada, kad atsakovė šiuo metu negali užtikrinti vaikams saugios aplinkos, tinkamų gyvenimo sąlygų. Be to, atsakovė nedirba, jos pačios paaiškinimais, negali dirbti pagal licenciją, o kituose darbuose ilgai neišsilaiko. Turi apie 8 000 Eur skolų, kurias išieško antstoliai. Todėl abejonių kelia ir atsakovės galimybė tinkamai išlaikyti vaikus.
Teismas daro išvadą, kad šiuo metu atsakovė pilnai neužtikrina vaikų interesų, tinkamai nesirūpina vaikais, vengia atlikti visas savo pareigas vaikams. Jos gyvenimo būdas nesuderinamas su vaikų, kaip sąmoningų, brandžių, padorių, fiziškai bei dvasiškai sveikų asmenybių auginimu. Nurodytos aplinkybės atitinka CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas ir sudaro pagrindą priimti sprendimą dėl motinos valdžios apribojimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Atsakovė pripažino, kad alkoholio vartojimo problemą turi jau 20 metų. Vaiko teisių apsaugos skyriui probleminė situacija šeimoje žinoma nuo 2011 metų. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 2014 metų, kuomet atsakovės šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, atsakovei yra teikiamos socialinės paslaugos. Vis dėl to net situacijai pasitaisius ir ne pirmą kartą grąžinus vaikus atsakovei, ji nesugebėjo visiškai susitvarkyti su alkoholio vartojimo problemomis ir tinkamai rūpintis vaikais, atvirkščiai, savo amoraliu elgesiu darė jiems žalą. Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad atsakovės tinkamas motinos valdžios nevykdymas ir jos panaudojimas priešingai vaikų interesams yra nuoseklus ir pasikartojantis, besitęsiantis ne vienus metus. Nors šiuo metu atsakovė yra reabilitacijos stadijoje, tačiau byloje nėra duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad situacija, kaip ir ankstesniais kartais, nepasikartos, o pokyčiai nebus laikini. Nustatyta, kad atsakovė imasi ne visų veiksmų, siekdama susigrąžinti vaikus į šeimą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 3.253 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog vaiko laikinoji globa (rūpyba) trunka ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Kadangi atsakovė nesiima visų reikiamų veiksmų ir tinkamai nevykdo motinos valdžios vaikų atžvilgiu, teismo posėdžio metu pati nurodė, jog nežino, kiek laiko reikės jos socialinei ir psichologinei reabilitacijai, darytina išvada, kad laikinosios globos nustatymas nėra pakankama priemonė vaikų interesams apsaugoti. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Įvertinus tai, kad atsakovės nepilnamečiai vaikai net du kartus buvo jai grąžinti, tačiau ji ir toliau nesugebėjo tinkamai nevykdant motinos valdžios, dėl ko vaikai ir vėl buvo paimami, manytina, kad laikinos vaikų globos nustatymas kaip prevencinė priemonė, nebūtų veiksmingas.
Pažymėtina, kad teismas spręsdamas su vaikais susijusius klausimus, vadovaujasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos principu. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad susidariusi situacija, kuomet atsakovei ne vieną kartą sudaroma galimybė susigrąžinti vaikus, kuria pasinaudojusi, ji vėl grįžta prie ankstesnio, vaikų interesų neatitinkančio, gyvenimo būdo, daro žalą vaikų psichinei būsenai, be kita ko, ir dėl to, kad neužtikrinama vaikų teisė į stabilią gyvenamąją aplinką.
Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad atsakovės gyvenimo būdas daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi, kad atsakovė tinkamai vaikais nesirūpina, nesant galimybės daryti išvadą, kad per paskutinį pusmetį įvykę pokyčiai yra pakankami ir gali būti ilgalaikiai, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, vaikų interesus, siekdamas sudaryti jiems galimybę augti stabilioje, saugioje ir jų interesus atitinkančioje aplinkoje, teismas tenkina ieškinį dalyje dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.
Teismas išaiškina, kad įrodžius, jog pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, atsakovei tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas.
Sprendimas dalyje dėl motinos teisių apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).
Dėl atskyrimo nuo tėvo.
Civilinio kodekso 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma tada, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės.
CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų: pirma, abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku, ir antra, reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Jei tėvai kalti (pavyzdžiui, jie piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines medžiagas, yra nuteisti už nusikaltimą ir pan.), kad nevykdo pareigų vaikams, t. y. nenustatoma objektyvių aplinkybių, dėl kurių jie negali visa apimtimi jas vykdyti, tėvų valdžia ribojama LR CK 3.180 straipsnio pagrindu. Objektyvios aplinkybės gali būti tokios, dėl kurių jie negali vykdyti savo pareigų tam tikru apibrėžtu ar neapibrėžtu laikotarpiu (pavyzdžiui, sirgdami psichikos ar kokia nors kita liga, dėl kurios jie patys turi būti prižiūrimi ar slaugomi, dėl susiklosčiusių nuo tėvų valios nepriklausančių aplinkybių negalint išlaikyti vaiko materialiai, išvykus į ilgalaikę komandiruotę darbo reikalais ir pan.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos 2014 m. lapkričio 14 d. įsakymu atsakovo šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės 2017 m. birželio 20 d. pažyma patvirtina, kad atsakovas T. J. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje nuo 1995 m. gydytas 5 kartus, diagnozuota paranoidinė šizofrenija, epizodinė su progresuojančiu deficitu (t. 1, b. l. 49). Iš socialinės darbuotojos, dirbančios su atsakovo šeima, išvadų matyti, jog atsakovas gyvena kartu su tėvais, kadangi jam nustatyta paranoidinė šizofrenija, 35 procentų darbingumas, jis negali savimi pasirūpinti, juo rūpinasi jo tėvai (t. 1, b. l.67, t. 2, b. l. 10-11). Pas atsakovą dažnai lankosi sūnus ir atsakovės dukra , atsakovas bendrauja su abiem vaikais, domisi jų poreikiais, sveikata, ugdymu, laisvalaikiu, su socialine darbuotoja dalinasi abiejų vaikų pasiekimais (t. 1, b.l. 66). Liudytoja apklausta atsakovo motina D. O. J. paaiškino, jog ligos paūmėjimo metu sūnaus elgesys tampa nenuspėjamas, nuotaika nuolat keičiasi. Atsakovas negeba koncentruoti dėmesio, todėl negali savarankiškai savimi pasirūpinti.
Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino ieškinį, patvirtino, kad dėl savo ligos sūnumi savarankiškai pasirūpinti negalėtų.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą jog šiuo metu atsakovas dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl jam diagnozuotos šizofrenijos, neturi galimybės auklėti ir rūpintis savo nepilnamečiu vaiku. Atsakovo kaltė dėl netinkamai vykdomų savo pareigų vaiko atžvilgiu byloje nenustatyta. Atsakovas matosi su sūnumi, domisi jo sveikata, ugdymu, pagal galimybes teikia išlaikymą. Nėra duomenų, kad atsakovas piktnaudžiautų tėvo valdžia, žiauriai elgtųsi su vaiku, darytų žalingą įtaką jam, todėl, teismo vertinimu, riboti atsakovo tėvų valdžią nėra teisinio pagrindo (CK 3.180 str.).
Esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, yra pagrindas atskirti atsakovo nepilnametį sūnų M. J. nuo tėvo. Atskirtiems nuo tėvų vaikams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaikus nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis).
Dėl išlaikymo priteisimo.
Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius.
Trečiasis asmuo V. N., su kuria šiuo metu gyvena vaikai, ir kurią ieškovas prašo skirti vaikų globėja, pateikė į bylą vaikų poreikių lentelę (t. 1, b.l. 154), kurioje nurodoma, kad vaikų maistui per mėnesį reikalinga skirti po 102,62 Eur kiekvienam vaikui, būsto išlaikymui – po 23,52 Eur, dienpinigiams į mokyklą – 40 Eur, mokykliniams reikmenims – 11 Eur, būreliams 40-50 Eur, rūbams – 16 Eur, batams – 23 Eur, mobiliajam telefonui, transportui – 8,50 Eur, kirpyklai 3,50 Eur, pramogoms – 8 Eur, Martyno dantų kabių priežiūrai – 15,80 Eur. Papildomai patiriamos nepastovios išlaidos dantų kabėms – 292 Eur, kuprinėms – 40 Eur. Tokiu būdu vaikų poreikiai sudaro 276,13 – 300,92 Eur per mėnesį.
Atsakovai nurodytų vaikų poreikių ir prašomų jiems tenkinti priteistinų sumų iš esmės neginčijo. Teismo vertinimu nurodyti vaikų poreikiai yra būtinieji, nurodytos jiems tenkinti skirtinos sumos – realios ir protingo dydžio.
Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad atsakovė nekilnojamojo turto neturi (t. 1, b. l. 181), iš VĮ Regitra duomenų matyti, kad atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (t. 1, b. l. 169-171), Valstybinio socialinio draudimo duomenimis ieškovė nedirba, gauna nedarbingumo pašalpą, kuri paskutinius kelis mėnesius siekė 137 Eur.
Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi (t. 1, b. l. 182), Valstybinio socialinio draudimo duomenimis atsakovas gauna šiek tiek didesnę nei 200 Eur darbingumo lygio pašalpą.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad atsakovė yra jauno amžiaus, darbinga, į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą, į išlaikytinių skaičių, į tai, kad globojamiems vaikams skiriama valstybės parama, iš atsakovės priteistinas ieškovo prašomas išlaikymas – kiekvienam vaikui po 90 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jų pilnametystės.
Atsižvelgiant į atsakovo sveikatos būklę, į tai, kad jis tik 35 proc. darbingas, tačiau turi tik vieną išlaikytinį, iš jo priteisiamas mažesnio dydžio išlaikymas sūnui. Atsakovas sutinka su ieškovo reikalaujamu išlaikymo dydžiu. Pažymėtina, kad nors atsakovo galimybės vykdyti pareigą išlaikyti vaiką yra ribotos, jis turi dėti maksimalias pastangas šiai pareigai tinkamai vykdyti. Iš atsakovo priteistinas ieškovo prašomas išlaikymas šalių nepilnamečiam sūnui – po 50 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės.
Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas skubiai vykdyti.
Dėl nepilnamečių vaikų globos nustatymo.
Apribojus atsakovės, kaip motinos, valdžią nepilnamečiams M. J. ir A. O., atskyrus nepilnametį M. J. nuo tėvo – atsakovo T. J., nepilnametės A. O. tėvystei nesant nustatytai, vaikams nustatoma nuolatinė globa. Ieškovas prašo nuolatine vaikų globėja paskirti trečiąjį asmenį V. N.. Trečiasis asmuo V. N. pateikė prašymą būti nepilnamečių vaikų M. J. ir A. O. globėja (t. 1, b. l. 87). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje apie V. N. pasirengimą globoti vaikus nurodyta, jog ji gali globoti nepilnamečius vaikus (t. 1, b. l. 81-84). Iš globojamo vaiko aplankymo aktų matyti, kad V. N. yra vaikus prižiūrintis asmuo, laikinas vaikų globėjas R. S. N. dėl sveikatos problemų atsisako būti nuolatiniu vaikų globėju. Į bylą pateikti vaikų sutikimai, kad trečiasis asmuo V. N. taptų jų globėja (t. 1, b.l. 34-35). Nustatyta, jog laikinoji globėja tinkamai atlieka globėjo pareigas, užtikrina vaikų poreikius (t. 1, b. l. 140-145).
Trečiasis asmuo V. N. vieną kartą bausta administracine tvarka, tačiau pažeidimas nėra susijęs su vaikų teisėmis (t. 1, b. l. 95), neteista (t. 1, b. l. 96), yra sveika (t. 1, b. l. 89), jos vardu registruoti du nekilnojamojo turto objektai – butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir ½ buto (duomenys neskelbtini), (t. 1, b. l. 155-158), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna pastovias nemažas pajamas - Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis kelių paskutinių mėnesių draudiminiu laikotarpiu jos atlyginimą sudarė 1118,42 Eur neatskaičius mokesčių.
Nesant prieštaravimų dėl trečiojo asmens V. N. skyrimo vaikų globėja, esant pateiktiems duomenims apie tai, kad ji tinkamai vykdo globėjos pareigas, vaikams išreiškus norą, kad būtent šis asmuo taptų jų globėju, ieškovo reikalavimas paskirti trečiąjį asmenį V. N. nepilnamečių M. J. ir A. O. globėju bei ir gaunamų lėšų administratoriumi tenkinamas.
Nepilnamečių M. J. ir A. O. gyvenamoji vieta nustatoma globėjos gyvenamojoje vietoje (CK 3.265 straipsnio 1 punktas).
Pagal CK 3.255 straipsnį vaiko laikinoji globa pasibaigia tada, kai nustatoma nuolatinė globa. Kadangi šiuo teismo sprendimu nustačius M. J. ir A. O. nuolatinę globą pasibaigia jų laikinoji globa, naikintina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais nustatyta laikinoji globa.
Nepilnamečiai vaikai turto neturi (t. 1, b. l. 21-22), todėl turto administratorius neskiriamas (CK 3.245 straipsnio 1 dalis).
CPK 93 str. reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir jo 1 dalis numato, kad tuo atveju, jei ieškinys patenkinamas, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo.
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės valstybės naudai priteistinas 75 Eur dydžio žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą apriboti motinos valdžią ir 48,60 Eur (90 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. x 2 vaikai) dydžio žyminis mokestis už reikalavimą priteisti išlaikymą, iš viso 123,60 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 75 Eur dydžio žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą ir 13,50 Eur (50 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) dydžio žyminis mokestis už reikalavimą priteisti išlaikymą, iš viso 88,50 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 8,34 Eur, jos priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis po 4,17 Eur. Iš viso valstybės naudai iš atsakovės priteistina 127,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo – 92,67 Eur.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Neterminuotai apriboti atsakovės L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečių vaikų A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Atskirti nepilnametį M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo tėvo - atsakovo T. J., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po 90 Eur (devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugpjūčio 16 d.) iki vaikų pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugpjūčio 16 d.) iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Nustatyti nuolatinę globą nepilnamečiams A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) jų globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirti trečiąjį asmenį V. N., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti nepilnamečių A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su globėja V. N., a. k. (duomenys neskelbtini)
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymus Nr. 30-2712, Nr. 30-2714, kuriais nustatyta nepilnamečių A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) laikinoji globa.
Priteisti iš atsakovės L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 127,77 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus 77 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Priteisti iš atsakovo T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 92,67 Eur (devyniasdešimt du eurus 67 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimo dalį dėl motinos teisių apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai, kitą sprendimo dalį vykdyti teismo sprendimui įsiteisėjus.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.