Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Laura Kačinskienė

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) atstovei Kornelijai Jomantienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei N. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir motinos valdžios apribojimo, išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini) ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti. Nurodė, jog neprašo motinos ir vaiko atskyrimo arba laikino motinos valdžios vaikui apribojimo, nes mato daug dėl to ateityje galinčių kilti teisinių problemų, taip pat pavojų mažamečio vaiko saugumui. Prašo neterminuoto motinos valdžios apribojimo dėl atsakovės ligos, jos neprognozuojamo, neadekvataus ir kartais agresyvaus elgesio. Ieškovas nurodė, kad sūnus gyvena su ieškovu nuo (duomenys neskelbtini) m. pradžios, o iki to laiko sūnus gyveno pas atsakovės seserį V. P., tuo metu ieškovas važiuodavo sūnų aplankyti. Ieškovas pats rūpinasi sūnumi, o ieškovui dirbant, vaiką prižiūri močiutė (ieškovo motina), kuri gyvena pas ieškovą. Atsakovė vaiko nelanko, vaikas jos net neatpažintų. Sūnaus atsakovei ieškovas savo iniciatyva nerodė, nes bijo neprognozuojamo ar agresyvaus atsakovės elgesio, nes atsakovė porą kartų be priežasties yra užpuolusi ieškovą. Galbūt, jeigu atsakovė elgtųsi tinkamai ir būtų adekvati, tada ieškovas leistų jai bendrauti su mažamečiu sūnumi. Atsakovė vaiko niekada neaugino ir juo nesirūpino. Nurodė, jog atsakovė ateina pas ieškovą 2-3 kartus per savaitę ir garsiai beldžiasi į namo duris. Jeigu ieškovas neatidaro durų, tada ji grįžta tą pačią dieną vėliau, o atidarius duris, atsakovė prašo pinigų, jų gavusi – ramiai išeina. Jeigu ieškovas neduoda pinigų, tada atsakovė sukelia skandalą. Atsakovę domina tik pinigai cigaretėms, ji kalba tik apie asmenines problemas, kad ją kažkas nori nužudyti, ją domina auksas, žiedai. Atsakovė, atėjusi pas ieškovą, apie vaiką nekalba, apie jį neklausia, su juo pasimatyti neprašo. Ieškovas bijo su vaiku išeiti į savo kiemą, nes nežino, kas jo ten laukia. Ieškovui tenka kiekvieną dieną važiuoti prie jūros, kad galėtų pasivaikščioti su vaiku. Ieškovas planuoja pakeisti gyvenamąją vietą dėl susiklosčiusios situacijos, nori apsaugoti sūnų nuo atsakovės. Ieškovas pilnai išlaiko mažametį sūnų ir ateityje sūnų išlaikys vienas pats, be atsakovės finansinės paramos, iš jos išlaikymo sūnui nereikalauja.

11. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė globėja R. G., kuri yra ir atsakovės motina, sutiko su ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad atsakovės elgesys yra neprognozuojamas. Pavyzdžiui, atsakovė sukapojo metalines duris kirviu, sulaužė šaldytuvą, sukarpė jos rūbus, į gatvę išmetė trejus kailinius. Atsakovė gali 04.00 val. nakties užlipti ant stogo, ką nors kalti. Atsakovė serga, nebendrauja su seserimi ir buvusiais draugais. Atsakovė pastaruoju metu teismo sprendimu vieną mėnesį gulėjo ligoninėje, į kurią ją nuvežė policija. Iš ligoninės išėjo prieš kelias dienas. Atsakovė negauna neįgalumo pašalpos ar kitų išmokų. Atsakovė atsisako eiti į gydymo įstaigas su tikslu paruošti dokumentus, kad galėtų kreiptis į valstybines institucijas dėl jai priklausančių išmokų. Vaikui pinigų atsakovė neskiria ir pinigų neturi. Atsakovė serga nuo grįžimo iš Airijos, maždaug prieš 7 metus. Jos tuometinis sutuoktinis siuntė atsakovę į ligoninę gydytis, bet ji paskirtus vaistus gėrė trumpai. Atsakovė visiškai nekalba su motina apie sūnų. Taip pat atsakovė nebendrauja su savo pirmuoju vaiku – dukra, kuri dabar yra apie 20 m. amžiaus, jai neskambina, jos nelanko. Kai atsakovės dukrai buvo 12 m., atsakovė išsiskyrė su pirmuoju vyru, o atsakovės dukra liko gyventi su tėvu. Po skyrybų motina nebendravo su dukra, motinos valdžia dukrai nebuvo apribota, bet atsakovė pati nesidomėjo dukra. Atsakovė, motinos raginama, atsisakydavo pasveikinti dukrą gimimo dienos proga, sakė, kad dukra ir taip viską turi. Pirmai dukrai atsakovė išlaikymo nemokėjo. Dukra buvo atvažiavusi atsakovę aplankyti, bet ši ją išvarė ir negražiai išvadino. Dukra apsiverkė ir išvažiavo. Atsakovė, grįžusi iš ligoninės, vieną dieną gali būti prastos nuotaikos, išvaryti motiną, o kitą dieną, būdama geresnės nuotaikos, šneka su motina, bet kaltina, kad ji atsakovę paguldė į ligoninę, grasina visus nužudyti, sukapoti. Per tą 7 metų laikotarpį, kai jos kartu gyveno, priepuoliai atsakovei kartodavosi dažnai, kartais beveik kiekvieną dieną. Mano, kad jeigu atsakovei tektų rūpintis vaiku, jai atsibostų, galbūt ji nuskriaustų mažametį sūnų. Atsakovė praeityje yra norėjusi mušti savo mažametę dukrą. Atsakovei būdinga nuotaikų kaita, kuri ją daro neprognozuojama. Atsakovei diagnozuotos dvi ligos, ji (duomenys neskelbtini). Kai atsakovė eina miegoti, ji pasideda po pagalve kirvį arba plaktuką. Kai policininkai išvežė atsakovę į ligoninę, ji (R. G.) namuose rado net 3 kirvius, atsakovė tikriausiai nuo ko nors saugojosi. Kalbėtis su atsakove neišeina, atsakovė nenori. Atsakovė neturi darbo, neturėtų sąlygų auginti sūnų. Ji (R. G.) norėtų auginti anūką, bet neturi sveikatos, dar iki išėjimo į pensiją jai nustatė neįgalumą, ji turi problemų su kraujospūdžiu, stuburu, lankė reabilitacijos užsiėmimus, šiuo metu gyvena vieno kambario socialiniame bute. Mano, jog situacija, susijusi su jos dukra, nepasikeis, pastaroji atsisako gerti vaistus, juos išmeta lauk. Šalių sūnus, R. G. nuomone, yra labai gerai prižiūrimas tėvo, jo gyvenimo sąlygos geros. Savo anūką ji ir jos dukra V. pas ieškovą lanko, ieškovas nedraudžia lankyti vaiko.

12. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Skyrius) pateikė rašytinę išvadą byloje, kurioje nurodė, jog nei J. K., nei N. G. šeimos iki (duomenys neskelbtini) nebuvo įtraukti į (duomenys neskelbtini) socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, ar (duomenys neskelbtini) socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, atsakovės šeima vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams žinoma nuo (duomenys neskelbtini) dėl galimo nesmurtinio vaiko teisių pažeidimo. Skyrius (duomenys neskelbtini) gavo duomenis iš (duomenys neskelbtini) ligoninės pogimdyvinio skyriaus, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė pagimdė vyriškos lyties naujagimį. Kūdikis tuo metu buvo reanimacijoje. Apie gimdyvę (atsakovę) pranešta, nes moteris keistai elgėsi. Moterį būdavo sunku surasti, ji vaikščiojo po kitas palatas, į reanimaciją, parūkyti, apie 3 val. nakties jai prisireikė į parduotuvę. Paklausus apie vaikus, ar jų yra daugiau, iš pradžių moteris teigė, kad turi vieną vaiką, tik buvo neaišku, kur jis. Elektroninėje pacientų sistemoje buvo matyti, kad moteriai tai ne pirmas nėštumas. Moteris (atsakovė) visą nėštumą nelankė gydytojo konsultacijų. Skyriaus specialistai, išnagrinėję gautą pranešimą, užpildė informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą formą ir priėmė sprendimą vertinti vaiko situaciją. Mažamečio S. K. situacija buvo įvertinta ir priimtas sprendimas mažametį apgyvendinti su emociniais ryšiais susijusiu asmeniu. Vaiko motina N. G. Klaipėdos apylinkės teismo 2021-05-11 sprendimu pripažinta neveiksnia asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Taip pat Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-1594-904/2022 pagal pareiškėjo J. K. pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, kurioje Skyrius išsamiai pasisakė dėl ieškovo J. K. buities sąlygų. Nurodo, kad, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, į tai, kad Skyriuje nėra duomenų, kad ieškovas (tėvas) netinkamai įgyvendintų savo pareigas, Skyrius neprieštarauja, kad mažamečio S. K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. Skyriaus vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad motina ne dėl savo kaltės neįgyvendina arba įgyvendina priešingai vaiko interesams tėvų valdžią, o dėl nustatyto neveiksnumo šeimos santykių srityse, Skyrius mano, kad bylos duomenys nesudaro pakankamo pagrindo taikyti kraštutinę priemonę, tai yra, motinos valdžios apribojimą. Be to, neveiksniam asmeniui turint nepilnamečių vaikų, kuriems būtina teikti išlaikymą, neveiksnaus asmens globėjas iš neveiksnaus asmens gaunamų pajamų privalo teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Faktinės bylos aplinkybės

13. Ieškovas ir atsakovė turi bendrą mažametį vaiką – sūnų S. K., gim. (duomenys neskelbtini).

14. Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad S. K., gim. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad tuo pačiu adresu gyvenamąją vietą deklaravo ir ieškovas.

15. Byloje pateiktoje UAB (duomenys neskelbtini) klinikos išduotoje (duomenys neskelbtini) Medicinos dokumentų išrašo / siuntimo kopijoje nurodoma, kad N. G. yra siunčiama į (duomenys neskelbtini) stacionarą gydymui. Diagnozė – (duomenys neskelbtini). Gretutiniai susirgimai ir komplikacijos: „Daug metų serga (duomenys neskelbtini) sutrikimu. Pripažinta neveiksnia (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini). Elgesys sąlygotas suvokimo sutrikimų, neprognozuojama, elgesys destruktyvus. Gydymo atsisako. Tikslingas gydymas stacionare“.

16. Klaipėdos apylinkės teismas 2021-05-11 civilinėje byloje Nr. e2YT-116-904/2021 dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse nurodė, kad iš viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) filialo rašto nustatyta, kad N. G. viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) filiale gydėsi du kartus: nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), diagnozė: (duomenys neskelbtini) sutrikimas, (duomenys neskelbtini) tipas, paūmėjimas atitinkantis (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), diagnozė: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) m. pacientei teikta stebėjimo paslauga, diagnozė: (duomenys neskelbtini) sutrikimas. (duomenys neskelbtini) m. N. G. du kartus buvo pristatyta į priėmimo skubos pagalbos skyrių, abu kartus nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini) sutrikimas, (duomenys neskelbtini). Remiantis (duomenys neskelbtini) AVPK duomenimis nustatyta, kad dėl N. G. konfliktiško elgesio (su buvusiu sutuoktiniu, su motina), neadekvačių, agresyvių veiksmų dažnai kviečiami policijos pareigūnai. Iš bylos duomenų matyti, kad pagal (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo (duomenys neskelbtini) tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus teismo (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) N. G. diagnozuotas lėtinis (duomenys neskelbtini) sutrikimas – (duomenys neskelbtini) (nepertraukiama su progresuojančiu defektu eiga), dėl ko ji šiuo metu negali suprasti, įvertinti informacijos, nuosekliai ir savarankiškai paaiškinti savo sprendimų motyvų ir esmės bei savarankiškai atlikti nuoseklių kryptingų veiksmų, t. y. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti įgydama bei realizuodama savo civilines teises ir pareigas visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Klaipėdos apylinkės teismas 2021-05-11 civilinėje byloje Nr. e2YT-116-904/2021 dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse nusprendė pripažinti N. G. neveiksnia asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, be kita ko, šeimos santykių (asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti) srityje. Taip pat teismas paskyrė N. G. globą, jos globėja ir turto administratore paskyrė R. G.

Dėl mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

17. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė prašymą nustatyti mažamečio sūnaus S. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su juo (tėvu). Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad turi sąlygas išlaikyti sūnų finansiškai, pasirūpinti sūnaus tinkamu maitinimu, apranga, sveikatos priežiūra, emocine ir psichologine gerove, auklėjimu, laisvalaikiu ir kitais individualiais vaiko poreikiais. Sūnus gyvena su ieškovu (ieškovo ir ieškovo motinos prižiūrimas) nuo (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) mėn.

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas (įgyvendinti tėvų valdžią) – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

19. Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu.

20. Į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas, kuriame nurodyta, kad Skyriaus vyriausioji specialistė Kornelija Jomantienė apsilankė ieškovo J. K. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra mažamečio vaiko S. K. tėvas. Kartu su ieškovu gyvena jo motina A. K. Tėvo teigimu, berniukas sveikas, jokių sveikatos sutrikimu neturi. Visi privalomi skiepai, pagal vaiko amžių yra atlikti, berniukas maitinamas pieno mišiniu. Ieškovas gyvena dviejų aukštų gyvenamajame name, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovui. Tai (duomenys neskelbtini) kv. m. gražus, tvarkingas, suremontuotas namas su privačiu kiemu. Namo teritorija prižiūrėta, tvarkinga, aptverta tvora. Namo antrajame aukšte yra trys atskiri kambariai bei vonios kambarys, pirmajame aukšte erdvi svetainė, atskira virtuvė, vonios kambarys. Visi patogumai namuose yra. Namas šildomas dujomis, vietos komunikacijos. Namai suremontuoti, namuose tvarkinga, jauku, šilta. Namuose kūdikis miega viename kambaryje kartu su tėvu, tačiau savo lovelėje. Kambaryje buvo tik vaikui skirta lovelė, kadangi berniukas tuo metu didesnę laiko dalį praleisdavo pas globėją. Tačiau tėvo teigimu, sūnaus priežiūrai jis viską turi ir berniukui ateityje nieko nepritrūks. Pirmajame namo aukšte laikomas kūdikio vežimėlis ir automobilinė kėdutė. Namuose visi reikalingi apyvokos daiktai yra. Namo teritorija aptverta tvora. Pasak ieškovo, sūnus auga gerai, auginti vaiką ieškovui sekasi gerai, nėra sunku, o kai susitvarkys visus reikiamus dokumentus, žada eiti tėvystės atostogų. Taip pat vyras nurodė, kad prie sūnaus priežiūros prisideda jo motina, ir, jei pareiškėjas kažko nežino, pasiklausia jos arba pažįstamos moters, kuri dirba gimdymo namuose. Skyriaus specialistės lankymosi metu ieškovo namuose buvo ir kūdikis. Specialistės pastebėjimu, berniukas buvo aprengtas švariais, tvarkingais rūbeliais, vaikas buvo švarus, miegojo švariuose, tvarkinguose, berniukiška tematika dekoruotose pataliukuose.

21. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, augti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas ir pan. Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta.

22. Iš byloje esančių duomenų, ieškovo, atsakovės atstovės globėjos paaiškinimų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) pateikto Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto ir išvados, teismas sprendžia, kad mažamečio S. K. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu J. K. bus visapusiškai naudingas vaikui ir atitiks geriausius vaiko interesus, nes tėvo gyvenamojoje aplinkoje bus sudarytos tinkamos ir saugios vaikui gyvenimo sąlygos, atitinkančios vaiko amžių, sveikatą ir išsivystymą. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti, kad mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neatitiks geriausių vaiko interesų. Remiantis tuo, kas aptarta, ieškinio reikalavimas nustatyti šalių sūnaus S. K. gyvenamąją vietą kartu su tėvu J. K. tenkintinas.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

23. Ieškovas taip pat pateikė reikalavimą neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei jų mažamečio sūnaus S. K. atžvilgiu.

24. Tėvų valdžios apribojimas yra reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

25. Iš bylos duomenų, t. y. ieškovo bei atsakovės atstovės globėjos procesiniuose dokumentuose nurodytų paaiškinimų, kuriuos jie patvirtino ir teismo posėdžio metu, taip pat medicininių dokumentų, Klaipėdos apylinkės teismo 2021-05-11 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-116-904/2021 nustatyta, kad atsakovė dėl savo ligos (duomenys neskelbtini) nuo šalių sūnaus gimimo (duomenys neskelbtini) nesirūpina mažamečiu vaiku, jo neaugina, nelanko, juo visiškai nesidomi.

26. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Ypatinga svarba turi būti teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-02-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-08-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).

27. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad šalių sūnui šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė nuo pat kūdikio gimimo nesugebėjo juo rūpintis ir nesirūpino. Sūnumi ji nesidomi, nei ieškovo, nei šeimos narių, nei valstybės institucijų darbuotojų apie jį neklausinėja, jo neieško. Atsakovės motina ir ieškovas nurodo, kad atsakovė mažamečiu sūnumi nesidomi, galbūt jo net neprisimena. Kadangi atsakovė nebendravo ir nebendrauja su mažamečiu vaiku, realiai motinos ir vaiko emocinis / psichologinis ryšys nėra susiformavęs. Be to, byloje esantys duomenys (medicininiai dokumentai, ieškovo, atsakovės motinos paaiškinimai) leidžia daryti išvadą, kad atsakovei būdingas neadekvatus elgesys, destruktyvumas, agresyvumas, jai pasireiškia (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovas, tiek atsakovės motina (globėja) nurodė bijantys dėl vaiko saugumo, nes atsakovė gali bet kada pavartoti fizinį smurtą, jos elgesys neprognozuojamas, savo aplinkoje ji laiko kirvius, eidama miegoti pasideda po pagalve kirvį arba plaktuką. Atsakovė vaistus atsisako vartoti, jos (duomenys neskelbtini) būklė negerėja ir nėra duomenų, kad pagerės.

28. Teismo nuomone, mažamečio vaiko teisė į geriausią jo interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir be smurto aplinkoje turi pirmenybę prieš atsakovės teisę būti kartu su vaiku, todėl tikslinga neterminuotai apriboti atsakovės valdžią jos nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

29. Papildomai pažymėtina, jog vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų (tėvo ar motinos) buvo atskirtas. Šiuo konkrečiu atveju nėra jokių duomenų, kad atsakovės psichinė liga regresuotų. Atsakovė vaistus atsisako vartoti, dėl to tikėtis, kad jos sveikata pagerės, kad elgesys pasikeis, kad jos elgesys nekels mažamečiui sūnui grėsmės, nėra pagrindo. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti ne vaiko atskyrimą nuo motinos, o neterminuotai apriboti atsakovės (motinos) valdžią nepilnamečio sūnaus S. K. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnis). Šis ieškinio reikalavimas taip pat tenkintinas pilna apimtimi.

Dėl išlaikymo mažamečiui vaikui priteisimo

30. Apribojus motinos valdžią, motinos pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tačiau teismo posėdžio metu ieškovas teismui nurodė, jog jis pilnai išlaiko mažametį sūnų ir ateityje sūnų išlaikys vienas pats, be atsakovės finansinės paramos, iš jos išlaikymo sūnui nereikalauja. Tokio reikalavimo jis nereiškia iš ieškiniu. Atsižvelgus į ieškovo poziciją, jo galimybes ir įsipareigojimą nepilnametį šalių sūnų išlaikyti pilna apimtimi, taip pat atsižvelgus į atsakovės padėtį (tiek sveikatos, tiek finansinę), išlaikymas mažamečiui šalių sūnui iš atsakovės nepriteistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Ieškovas byloje sumokėjo 188,00 Eur žyminį mokestį už du neturtinius reikalavimus. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą, šalys atleidžiamos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo civilinėse bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už neturtinį reikalavimą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo. Atsižvelgiant š tai, ieškovui grąžintina sumokėto žyminio mokesčio dalis – 94,00 Eur. Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

32. Ieškovas neteikė į bylą įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, todėl šis klausimas nespręstinas.

33. Atsakovei N. G. ir jos atstovei globėjai R. G. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi ieškovo ieškinys tenkintinas pilna apimtini, jis laikomas šalimi, kuri laimėjo bylą, valstybei iš ieškovo valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

34. Byloje susidarė 8,96 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Šios išlaidos valstybei taip pat nepriteistinos, nes ieškovo ieškinys tenkintinas pilna apimtini, jis laikomas šalimi, kuri laimėjo bylą, o atsakovė ir jos atstovė globėja atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 260, 270, 282, 496 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio sūnaus S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nepilnamečio S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu – tėvu J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.

Sprendimo dalį dėl motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Grąžinti ieškovui J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 94,00 Eur žyminio mokesčio dalį, sumokėtą (duomenys neskelbtini), mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), mokėtojas – (duomenys neskelbtini), mokėjimo užduoties kodas LITEKO sistemoje Nr. (duomenys neskelbtini). Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos šio sprendimo pagrindu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.