Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria panaikintos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo ir viešojo pirkimo nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Ekonovus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti neteisėtais bei panaikinti atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. „Dėl tiekėjo paklausimų“ pateiktus Pirkimo sąlygų paaiškinimus / atsakymus į 1 ,10, 11, 13, 67, 17, 48, 14, 19, 23, 24, 25, 26, 27, 29, 47, 59, 60 klausimus; 2) pripažinti viešojo pirkimo „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Kauno rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo ir šalinimo įrenginius paslaugų pirkimas“, pirkimo numeris 188402, (toliau – ir Pirkimas) sąlygas neteisėtomis; 3) nutraukti Pirkimo procedūras; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė teismo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones. Kauno apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino ir sustabdė atsakovės vykdomo Pirkimo procedūras iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.Atsakovė pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašė Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti, bei leisti tokią teismo nutartį vykdyti skubiai. Skunde nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra pažeidžiamas viešasis interesas, priimta nutartis prieštarauja teismų praktikai analogiškose bylose.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir ieškovės prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Teismas nustatė skubų šios nutarties vykdymą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus savivaldybės yra įpareigotos nustatyti naujus arba patvirtinti esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžius. Savivaldybė, nustatydama vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų tvarkymą dydį, privalo atsižvelgti į su atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, kurias, be kita ko, sudaro ir mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudos. Tai reiškia, kad tam, jog Kauno rajono savivaldybės teritorijoje būtų įvykdyta atliekų tvarkymo sistemos reforma ir būtų įgyvendinti teisės aktų reikalavimai, yra būtina įvykdyti Pirkimą ir parinkti teisės aktų reikalavimus atitinkančius mišrių komunalinių atliekų tvarkytojus. Šio Pirkimo objektas yra svarbus Kauno rajono gyventojams, siekiantiems, kad Kauno rajono savivaldybės teritorijoje būtų įgyvendinta atliekų tvarkymo sistemos reforma, kurią įgyvendinus būtų pereita prie rinkliavos pagrindu veikiančios mišrių komunaliniu atliekų surinkimo bei vežimo sistemos. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdžius Pirkimo procedūras, jų neigiamos pasekmės viršytų jų naudą, kadangi atsakovė ne tik patirtų didesnę negu ieškovė finansinę žalą, bet būtų padaryta ir didelė žala Kauno rajono gyventojų interesams, pažeistas viešasis interesas, o tuo pačiu ir ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principai.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „Ekonovus“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl ieškovės ieškinio pagrįstumo, kas rodo, jog atsakovės atskirasis skundas buvo išnagrinėtas paviršutiniškai. Pati atsakovė sutinka, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Šio Pirkimo objektas yra neabejotinai svarbus visuomenei, tačiau viešasis interesas, kad Pirkimo procedūros vyktų sąžiningai ir skaidriai, šiuo atveju yra žymiai svarbesnis. Net ir sustabdžius Pirkimo procedūras tinkamos ir savalaikės atliekų tvarkymo paslaugos atsakovei yra teikiamos. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė teismo sprendimo vykdytinumui, kadangi, įvykdžius Pirkimo procedūras ir (ar) sudarius Pirkimo sutartį bei vėliau tenkinus ieškinį, šalių grąžinimas į prieš pažeidimą buvusią stadiją iš esmės taptų itin apsunkintas arba neįmanomas. Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Net ir egzistuojant ieškovės ieškinio preliminariam pagrįstumui, vien ši aplinkybė nėra pakankama taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad šiuo atveju neegzistuoja visos CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, galėjo ir nepasisakyti dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Skundžiama nutartis pagrįsta ne tik viešojo intereso apsauga, bet ir ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principais. Be to, iš esmės analogiškose situacijose Lietuvos apeliacinis teismas jau yra pasisakęs dėl tokioje situacijoje egzistuojančios didesnės žalos visuomenės interesams, nei Pirkimo procedūroms.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, sutikęs su atsakovės atskiruoju skundu, panaikino byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįsta ir teisėta. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Be to, viešųjų pirkimų bylose laikinosios apsaugos priemonės taikomos, vadovaujantis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu, taip pat atsižvelgiant į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos (CPK 423⁷ str. 1 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1645-381/2015). Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui viešųjų pirkimų bylose numato šias sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, trečia, laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones.Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija vykdo viešąjį pirkimą „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Kauno rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo ir šalinimo įrenginius paslaugų pirkimas“. Pirkimo objektas yra mišrių komunalinių atliekų surinkimo Kauno rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į komunalinių atliekų apdorojimo/šalinimo įrenginius paslaugos. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovės atskirajame skunde pateiktus argumentus, skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad atsakovės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės trukdo jai įgyvendinti valstybės mastu patvirtintą atliekų tvarkymo sistemos reformą, kelia žalą ne tik jai, kaip perkančiajai organizacijai, bet ir viešajam interesui, pažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principus. Tai reiškia, jog teismas nustatė neegzistuojant vienai iš šios nutarties 11 punkte nustatytų aplinkybių (laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos), dėl ko sprendė egzistuojant pagrindui taikomas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Apeliantė skunde tokią teismo poziciją ginčija, nurodo, kad turi būti saugomas viešasis interesas, kad Pirkimas būtų vykdomas sąžiningai, o valstybės lėšos naudojamos racionaliai. Įvertinęs bylos medžiagą bei Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio viešuosiuose pirkimuose, apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Šiuo metu Kauno rajono savivaldybėje veikianti mišrių komunalinių atliekų tvarkymo sistema prieštarauja teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, kadangi nuo 2015 m. kovo 26 d. yra priimtas ir galioja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 30² straipsnio pakeitimo Nr. XII-1590 įstatymas, kuris nustato, kad savivaldybės, vadovaudamosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių nuostatomis, iki 2016 m. liepos 1 d. nustato naujus arba patvirtina esamus rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžius. Minėta įstatymo nuostata Kauno rajono savivaldybėje šio atskirojo skundo nagrinėjimo metu dar nėra įgyvendinta, o savivaldybė yra suinteresuota jos kuo skubesniu įgyvendinimu. Be to, aptariamo Pirkimo objektas yra neabejotinai strategiškai svarbus ne tik atsakovei bet ir Kauno rajono gyventojams, kurių pagrįsti ir teisėti interesai turi būti užtikrinti įgyvendinus mišrių komunalinių atliekų tvarkymo sistemos reformą ir perėjus prie rinkliavos pagrindu veikiančios mišrių komunalinių atliekų surinkimo bei vežimo sistemos. Dėl šių priežasčių sutiktina su skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju sukelia didesnę žalą nei sukeltų jų netaikymas. Tokios pozicijos daugiausiai laikomasi ir teismų praktikoje, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių klusimus savo esme panašiose viešųjų pirkimų bylose (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1227-302/2017; 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1314-236/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1247-236/2017). Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dar ir tuo pagrindu, jog teismas joje nieko nepasisakė dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Nors šis atsakovės argumentas savo esme ir yra teisingas, jis nesudaro pagrindo nutartį panaikinti, kadangi, teismui konstatavus nesant vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų, dėl kitų sąlygų jis galėjo ir nepasisakyti. Nepaisant aukščiau aptartų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 26 d. priėmė galutinį sprendimą nagrinėjamoje byloje. Šiuo sprendimu teismas ieškovės ieškinį atmetė ir, nors atskirojo skundo nagrinėjimo metu šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, pagal teismų plėtojamą praktiką, ši aplinkybė laikytina sudarančia pagrindą konstatuoti, kad ieškovės ieškinys nėra preliminariai pagrįstas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-381/2016; 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-339-302/2017 ir kt.).Konstatavus, jog šiuo atveju neegzistuoja net dvi iš trijų šios nutarties 11 punkte nurodytų sąlygų, nuo kurių priklauso laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas jas panaikinti buvo pagrįstas ir teisėtas. Teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu priešingai išvadai padaryti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.